Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4563-752/2018 pagal ieškovės K. S. patikslintą ieškinį atsakovui R. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pavardžių po santuokos nutraukimo, atsakovo R. S. patikslintą priešieškinį ieškovei K. S. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, pavardžių po santuokos nutraukimo, neturtinės žalos atlyginimo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismas įsiteisėjusiomis 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimis patvirtino ieškovės K. S. ir atsakovo R. S. sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė dėl dalies patikslintų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų – dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, prievolių kreditoriams vykdymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, priėmė trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais T. S. atsisakymą patikslinto ieškinio reikalavimų ir nutraukė civilinės bylos dalį dėl trečiojo asmens savarankiškų reikalavimų. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė dėl abiejų sutuoktinių kaltės nutraukti šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 1546, po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes.Nurodė, kad šalys po santuokos sudarymo apsigyveno ieškovės tėvams priklausančiame bute, tėvai rėmė jaunavedžius materialiai. Atsakovas studijavo, niekur nedirbo. Ieškovė dirbo iki pat vaiko gimimo, nes reikėjo užsidirbti pinigų pragyvenimui. Po to ieškovė pradėjo dirbti namuose ir augino vaiką, atsakovas materialiai prie šeimos išlaikymo neprisidėjo, auginti šalių vaiko nepadėjo. 1999 m. gimė antras vaikas, atsakovas jau buvo baigęs studijas, tačiau darbo nesusirado. Ieškovei paraginus, atsakovas įstojo į doktorantūrą, tačiau prie šeimos išlaikymo neprisidėjo, nepadėjo auginti vaikų, šeima ir vaikais rūpinosi viena ieškovė. Tuo metu atsakovas pradėjo domėtis I ir II pasaulinių karų atributika ir apranga, šiems pomėgiams skyrė visą savo laisvą laiką ir atsitiktinai gautas pajamas. Namai tapo apversti atsakovo daiktais, atsirado nemalonus kvapas, namuose tapo neįmanoma gyventi. Tuo metu ieškovė pareiškė norą studijuoti, atsakovas tam priešinosi, vadino ją žeminančiais žodžiais. 2004 m. gimė trečias vaikas, tačiau atsakovo elgesys nepasikeitė, ieškovė jokios pagalbos iš jo nesulaukė, jos tėvai rėmė pinigais. Ieškovės studijų metu atsakovas prie šeimos ūkio neprisidėjo. Paskutinius šešis metus šalys gyveno Kaune bute, įgytame gavus banko paskolą. Atsakovas pradėjo teikti indėlį į bendrą šeimos biudžetą – mokėti paskolos įmokas bankui. Įsigijus būstą, ieškovei su vaikais teko butą remontuoti, prižiūrėti. Atsakovas, nors ir dirbo, nedavė pinigų, išskyrus banko įmokas. Šeima niekada nevyko atostogauti, pailsėti, atsakovas nėra buvęs vaikų darželyje, mokykloje, jų renginiuose. Kai ieškovė įgijo profesinės patirties, pasitikėjimo savimi ir kai paaugo vaikai, ji susirado geriau apmokamą darbą ir nusprendė skirtis. Tai sužinojęs atsakovas ėmė skirti daugiau laiko vaikams, tačiau jo elgesys ieškovės atžvilgiu nepasikeitė. Atsakovas ėmė ieškovę persekioti, terorizuoti, prasidėjo psichologinis smurtas, grasinimai, žeminimas vaikų, pažįstamų bei giminaičių akyse. Buvo apkaltinta neištikimybe. Negalėdama pakęsti tokio atsakovo elgesio, 2015 m. liepos mėn. pradžioje ieškovė išsikėlė iš šeimos namų. Nuo tada šalys gyvena atskirai, santuokos išsaugoti nėra jokios galimybės. Patikslintu priešieškiniu atsakovas prašė šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes, priteisti iš ieškovės 2000 Eur moralinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes jos elgesys šeimoje tapo netinkamas, ji kėlė pastovius konfliktus, buvo atsakovui neištikima. 2014 m. spalio mėn. ieškovė prabilo apie skyrybas. Mėgino išsaugoti šeimą, bandė ne kartą su ieškove kalbėtis, aiškintis priežastis, atsisakė savo pomėgių, kad kuo daugiau laiko praleistų su šeima. Ieškovei už šeimos santykius buvo svarbesni nauji užsimezgę santykiai su naujuoju draugu G. Ž.. Nuo 2014 m. Šv. Kalėdų nebegyvena santuokinio gyvenimo. 2015 m. liepos 9 d. ieškovė paliko šeimą, išsinuomojo butą ir apsigyveno jame su šalių dukra K. S.. Abu sūnūs liko gyventi su atsakovu. Ieškovė šeimą paliko ne dėl to, kad šalių santykiai iširo. Jau nuo 2012 m. pabaigos – 2013 m. pradžios ji artimai bendravo su kitu vyru, namo grįždavo vėlai. Santuoka liko formali, šalys neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo. Dėl ieškovės veiksmų ir šeimos iširimo patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, lankėsi pas psichologus, jam sutriko sveikata, buvo priverstas kreiptis į medikus. Atsakovas jaučiasi pažemintas, nepelnytai nuskriaustas, nes dėl ieškovės kaltės prarado šeimą, emocinį stabilumą, pašlijo sveikata.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 11 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, patikslintą priešieškinį patenkino iš dalies. Nutraukė šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 1546, pripažįstant, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko pavardę „S.“, atsakovui paliko pavardę „S.“. Priteisė atsakovui iš ieškovės 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Likusią ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė. Nustatė, kad atsakovas neįrodė ieškovės neištikimybės. Nepagrįsti įrodymais teiginiai apie jo ir ieškovės gautas SMS žinutes dėl ieškovės neištikimybės bei nepažįstamų asmenų skambučius. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis matė sutuoktinę automobilyje su jos vadovu, o jam juos pasivijus įvyko žodinis konfliktas, bei argumentai dėl ieškovės dažno važinėjimo su vadovu į įvairius statybos objektus, dėl jos darbo išeiginėmis dienomis, dėl ieškovės skaitytos seksualinio turinio literatūros taip pat nepatvirtina ieškovės neištikimybės. Iš apklaustų liudytojų parodymų nustatė, kad nei vienas iš jų nematė jokių įvykių, tiesiogiai susijusių su ieškovės neištikimybe. Kita vertus, byloje pakako įrodymų spręsti, kad kilus sutuoktinių santykių krizei ieškovė nebuvo lojali savo sutuoktiniui. Ieškovė nemėgino išspręsti tarpusavio santykių problemų, atsiribojo nuo atsakovo, o 2015 m. liepos mėn. pradžioje išsikraustė iš namų. Toks ieškovės elgesys užkirto galimybę šalims susitaikyti, nes ieškovės išsikraustymas iš namų itin jautriai palietė atsakovą, jis jautėsi išduotas ir pažemintas. Ieškovė neįrodė, kad sutuoktinio pareigų tinkamai nevykdė atsakovas. Šalims sudarant santuoką 1996 m., jiems vienas kito charakteris buvo žinomas, šalys santuokoje pragyveno beveik devyniolika metų, taigi, anksčiau sugebėjo toleruoti vienas kito pomėgius, būdo ypatumus, išspręsti kilusius nesutarimus ir santuoką išsaugoti. Šalys santuokoje susilaukė trijų vaikų, trečias vaikas gimė po aštuonerių metų santuokinio gyvenimo. Ši aplinkybė patvirtina, kad šalys planavo užauginti vaikus, gyventi bendrą gyvenimą. Nebuvo įrodymų apie atsakovo smurtinį elgesį, atsakovas tai kategoriškai neigė, o vien priešingos bylos šalies paaiškinimų nepakanka konstatuoti buvus psichinį ar seksualinį smurtą. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai paneigė ieškovės argumentus, kad atsakovas nuo santuokos pradžios buvo ieškovės ir jos tėvų išlaikytinis, finansiškai neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo. Besimokydamas universitete atsakovas, be gaunamos stipendijos, stengėsi dirbti ir pagal galimybes gauti pajamų. Fotonuotraukos patvirtina, kad šeima vykdavo atostogauti, šeimos įsigytas butas Kaune buvo suremontuotas, atsakovas įtraukdavo vaikus į istorijos klubo organizuojamus renginius, yra apdraudęs juos privalomuoju draudimu. Ieškovei palikus šeimą, vaikai liko gyventi kartu su atsakovu. Ieškovė pripažino, kad atsakovui sužinojus apie ieškovės ketinimus nutraukti santuoką, jis įsiklausė į jos argumentus, pasitraukė iš istorijos klubo veiklos, pradėjo daugiau rodyti dėmesio vaikams. Bylos duomenys nepagrindė, kad atsakovo charakteris, jo būdo savybės lėmė santuokinių ryšių žlugimą. Abi šalys turėjo ieškoti galimybių išspręsti jų tarpusavio santykių problemą, tačiau ieškovė vadovavosi savo įžeistomis ambicijomis ir dėl vienkartinio spontaniško atsakovo poelgio nutraukė ilgalaikius šeiminius ryšius. Atsakovas įrodė ieškovės nelojalumą, kas buvo šeimos iširimo priežastis. Sprendė, kad atsakovo patirti neigiami išgyvenimai, nepatogumai yra neturtinė žala. Laikė pagrįstu reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kadangi atsakovas neturtinę žalą patyrė dėl ieškovės kaltės, dėl kurios iširo šalių santuoka. Atsakovas nepateikė įrodymų apie neigiamų išgyvenimų padarytą poveikį jo fizinei ar psichinei sveikatai, todėl neturėjo pagrindo vertinti, kad dėl neigiamų išgyvenimų sutriko atsakovo sveikata. Nenustatė, jog atsakovo patirti išgyvenimai trukdė jam dirbti ar užsiimti įprasta veikla. Kompensacinei civilinės atsakomybės funkcijai įgyvendinti neturtinės žalos dydį nustatė vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti sprendimą dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai vertino įrodymus, netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias santuokos iširimo priežastis ir sutuoktinio kaltę. Santuokos iširimą lėmė susikaupusios nuoskaudos dėl atsakovo netinkamo elgesio per visus santuokos metus: atsakovas mažai padėdavo buityje, šeimos pajamas naudojo išimtinai savo hobiui (I ir II pasaulinių karų atributikos kolekcionavimui), didžiąją savo laiko dalį leisdavo karo istorijos klube, nesidomėjo sūnumis, nedalyvavo jų auklėjime ir jų gyvenime, nevertino ieškovės kaip moters, vaikų motinos, ją žemino, engė, be pagrindo kėlė pavydo scenas. Neneigia, kad atsakovas yra geras žmogus, tačiau tarp šalių nėra bendro intereso, supratimo, būdingo partneriams (sutuoktiniams). Atsakovas nenorėjo, kad ieškovė tobulėtų kaip asmenybė, norėjo, kad liktų namų šeimininke. Priešingai nei nurodė teismas, ieškovė ne iš karto nusprendė skirtis – pirmiausia problemą sprendė šeimoje. Atsakovui išsakė priežastis, kurios, jos manymu, sąlygojo šeimos iširimą, su kuriomis atsakovas pradžioje sutiko, t. y. jis pripažino, kad jo nebuvo vaikų gyvenime, kad jo pomėgis juos „žudo“, kad jo pavydas „žudo“ ieškovę, kad nepalaikė ir neaprūpino šeimos. Santuoką griovė nepagrįstas atsakovo pavydas, nuolatiniai kaltinimai. Supratęs, kad ieškovės ketinimai skirtis rimti, atsakovas prašė duoti jam dar vieną galimybę pasitaisyti, ieškovė sutiko. Atsakovas ėmė daugiau skirti laiko vaikams, tačiau jo elgesys ieškovės atžvilgiu nepasikeitė, ieškovės jis nevertino. Iki apsigyvenant atskirai atsakovas ėmėsi juodinti ieškovę vaikų, giminaičių ir pažįstamų akyse. Atsakovas pradėjo persekioti ieškovę, naudojo psichologinį smurtą, grasino atimti vaikus. Atsakovas be pagrindo ieškovę kaltino neištikimybe. Po vieno iš konfliktų ieškovė, susiradusi kur išsinuomoti butą, 2015 m. liepos mėn. pradžioje išsikėlė iš šeimos namų. Teismas nepagrįstai suabsoliutino kelis atsakovo nurodytus veiksmus, siekiant išsaugoti santuoką. Teismas nurodė, kad atsakovas įsiklausė į ieškovės ketinimus nutraukti santuoką, tačiau nevertino, kad atsakovo elgesys su ieškove nepasikeitė. Teismas nevertino, kad ieškovė, pritrūkus lėšų pragyvenimui, jų skolindavosi iš atsakovo, kas šeimoje nėra normalu. Atsakovas šį faktą pripažino. Tai, kad šeimoje santykiai ne vienerius metus nebuvo normalūs, patvirtina ir automobilio „dovanojimo“ faktas. Atsakovas ieškovei padovanojo automobilį Fiat Punto, tačiau už šią dovaną ieškovė jam grąžino pinigus. Atsakovo motina prisidėjo įsigyjant butą Kaune. Įsigyjant butą, ieškovė nesutiko prašyti savo tėvų pinigų, todėl atsakovo reikalavimu padovanojo jam asmeninės nuosavybės teise turėtą butą Jonavoje kaip savo įnašą už butą Kaune. Šį turtą buvo galima parduoti ir lėšas panaudoti naujo būsto įgijimui. Tikėtina, kad tuo metu atsakovas turėjo išskaičiavimų, lėmusių tokio sandorio sudarymą. Tai patvirtina atsakovo priešieškinio bei trečiojo asmens, atsakovo motinos T. S., pareikštas savarankiškas reikalavimas: atsakovas laikė butą (duomenys neskelbtini) Jonava, jo asmeniniu turtu, reikalavo priteisti jam butą Kaune, (duomenys neskelbtini) bei prievolę, o tretysis asmuo reikalavo iš ieškovės priteisti visą už butą sumokėtą kainą. Tai, kad tretysis asmuo ir atsakovas reikalavimų atsisakė, nepaneigia jų nesąžiningo išskaičiavimo ieškovės atžvilgiu santuokos metu. Teismas nevertino ieškovės pastangų santuokos metu. Ieškovė savo karjeros sąskaita augino vaikus, sudarė sąlygas atsakovui mokytis, jį palaikydavo, neribojo jo pomėgių. Patenkinus apeliacinį skundą, naikintina sprendimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo. Nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, įstatymas nenumato neturtinės žalos priteisimo kitam sutuoktiniui. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Teismas teisingai sprendė dėl nepagrindimo bylos duomenimis, kad būtent atsakovo charakteris, jo būdo savybės lėmė santuokinių ryšių žlugimą. Ieškovė subjektyviai vertina santuokos nutrūkimo priežastis ir neteikia jokių įrodymų. Ieškinyje nurodytas aplinkybes atsakovas paneigė įrodymais. Per bendrus 19-a santuokos metų iš atsakovo pusės ieškovės atžvilgiu nebuvo jokio žeminimo, psichologinio, fizinio smurto (šias aplinkybes patvirtino liudytoja R. S., tretysis asmuo T. S.). Atsakovas visada gerbė ieškovę. Atsakovas turėjo pagrindo kaltinti ieškovę neištikimybe, tik teismas į liudytojų parodymus mažai atsižvelgė. Ieškovė išėjo iš namų ne eilinio konflikto metu, o po to, kai buvo užtikta gamtoje, automobilyje su savo draugu G. Ž.. Ieškovė nepagrįstai teigia apie atsakovo pripažinimą, jog ieškovė skolinosi iš atsakovo pinigų. Jokių pinigų už automobilį FIAT Punto ieškovė atsakovui negrąžino, tokio fakto atsakovas nepripažino. Dėl prasidėjusios ekonominės ir finansinės krizės, nepavykus parduoti buto Jonavoje, bendru susitarimu su ieškove nusprendė buto nepardavinėti, palikti vaikams ateičiai. Sutuoktiniai vaikus auklėjo bendru sutarimu, pasiskirstydami pareigomis. Atsakovas dėjo pastangas išsaugoti šeimą: išėjo iš istorijos klubo, siūlė ieškovei kartu lankytis pas šeimos psichologus, kreipėsi į Vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistus dėl vaikų psichologinės būklės, vežėsi ieškovę pas jos tėvus, prašė jų pagalbos. Ieškovė nepateikė įrodymo, kad atsakovas buvo neištikimas, pažeidė santuokos įžadus ar pan. Atsakovas bandė išsaugoti šeimą, pradėjo ieškovei skirti daugiau laiko, rodyti jai daugiau dėmesio. Teismas pagrįstai priteisė atsakovui neturtinę žalą. Atsakovo patirti neigiami išgyvenimai, nepatogumai yra neturtinė žala. Atsakovas neturtinę žalą patyrė dėl ieškovės kaltės, jos kaip sutuoktinės pareigų pažeidimo, dėl kurių iširo šalių santuoka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog šalių šeima iširo dėl ieškovės kaltės, priteisė iš jos atsakovui neturtinės žalos atlyginimą. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo

Atmestini apeliantės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertintų įrodymų bei netinkamai pritaikytų materialinės teisės normų sprendžiant dėl ieškovės pažeistos lojalumo pareigos kaip santuokos iširimo priežasties. Sutuoktinių pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Nėra ginčo dėl to, kad, išsinuomojusi butą, 2015 m. liepos mėnesį ieškovė su pilnamete dukra išsikėlė iš šeimos namų, su atsakovu liko gyventi nepilnamečiai sūnūs. Ieškovės teigimu, paskutinis santuokos iširimą nulėmęs atsakovo poelgis buvo jo sukeltas konfliktas ieškovės vadovo akivaizdoje, po kurio ji išėjo iš namų. Iš abiejų šalių sutampančių paaiškinimų byloje nustatyta, kad pavydo sceną atsakovas iškėlė, pamatęs viename automobilyje ieškovę ir jos bendradarbį, apie kurio romaną su ieškove jam pranešė to asmens sutuoktinė, tai paliudijusi ir teismo posėdyje. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks vienkartinis spontaniškas atsakovo poelgis, nors ir negražus, tuometiniame šalių santykių kontekste vertintinas kaip siekis išsiaiškinti ilgalaikius įtarimus dėl sutuoktinės neištikimybės, o ne pažeminti ją kolegos akivaizdoje (pažymėtina, jog byloje nėra įrodymų apie apeliantės juodinimą vaikų, giminių ir pažįstamų akyse, vadinimą „kaimiete, vištelės smegenimis“, nuolatinį terorizavimą, psichologinį smurtą). Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, tai nėra pakankamas pagrindas nutraukti ilgalaikius šeimos ryšius, juolab atsižvelgiant į tai, kad du šeimos vaikai tuo metu buvo nepilnamečiai (jauniausias – dešimties metų amžiaus) ir liko gyventi su atsakovu. Šeimą faktiškai paliko ieškovė, vertybių skalėje šiuo poelgiu suteikdama prioritetą asmeninėms ambicijoms, o ne šeimos ryšiams. Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog tai įrodo ieškovės pažeistą lojalumo pareigą. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė atsakovo padarytų esminių sutuoktinio pareigų pažeidimų, dėl kurių šeiminis gyvenimas tapo negalimas. Iš Kauno m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015 m. spalio 28 d. atliktos šalių sūnų apklausos matyti, jog apie motinos pageidavimą nutraukti santuoką vaikai sužinojo prieš pusantrų metų. Apeliantės teiginį, kad atsakovas su ja ir vaikais pradėjo bendrauti tik tada, kai ji tą pageidavimą išreiškė, paneigia fotonuotraukos apie šeimos atostogas nuo 1996 metų, beveik kasmetinę bendrą veiklą (dalyvavimą šeimų šventėse, dviračių žygiuose ir pan.). Apeliantė pripažįsta, kad įsiklausydamas į jos pageidavimus atsakovas pasitraukė iš istorijos klubo veiklos, tačiau, jos manymu, tai nieko nepakeitė, nes namai liko užkrauti dėžėmis su karo atributika. Teisėjų kolegijos vertinimu, pastarąją aplinkybę ieškovė nepagrįstai sureikšmino – byloje ji pripažino esanti preciziškai tvarkinga, taigi, vertinant protingumo principu, situacija dėl daiktų sandėliavimo negali būti traktuojama kaip padėtis be išeities ir kaip pagrindas santuokos nutraukimui, juolab kad kartu su atsakovu šio klubo veikloje dalyvaudavo ir šalių vaikai bei pati ieškovė. Apeliantė iš dalies teisingai teigia apie atsakovo pripažinimą, jog, gavusi iš jo dovanų automobilį „Fiat Punto“, grąžino jam pinigus, tačiau iš to negalima daryti išvados apie nenormalius sutuoktinių santykius ir tokį atsakovo elgesį kaip šeimos iširimo priežastį. 2015 m. lapkričio 11 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį, registracijos Nr. X19996, atsakovas nurodė, jog po to, kai ieškovė keliuose autoįvykiuose apgadino dovanų gautą automobilį „Fiat Punto“, padovanojo jai automobilį „Škoda Fabia“, už kurį ieškovė grąžino dalį atsakovo sumokėtų pinigų paėmusi iš banko paskolą, kurios grąžinimą jis laidavo; kitą dalį pinigų davė jos tėvai, pinigus šalys panaudojo buto remontui, o automobilį „Fiat Punto“ ieškovė pardavė jo motinai. Apeliantės argumentai vertintini atsižvelgiant į tai, kad ieškiniuose ji neprašė automobilį „Škoda Fabia“ pripažinti asmenine nuosavybe, taikos sutartimi šalys jį pasidalijo kaip bendrą jungtinę nuosavybę, kokia, teisėjų kolegijos nuomone, šis daiktas ir buvo nuo įgijimo momento (ieškovė neįrodinėjo, kad automobilį atsakovas įgijo už asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas). Savo esme dovanojimas buvo formalus, todėl su juo susijusios bendros sutuoktinių paskolos negalima vertinti kaip lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos sutuoktiniui pažeidimo iš atsakovo pusės. Panašiai vertintinas ir šalių susitarimas dėl ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusio buto Jonavoje, (duomenys neskelbtini) padovanojimo atsakovui. Pažymėtina, kad šalys jį įtraukė į dalintino turto sudėtį sudarydamos taikos sutartį dėl turto padalijimo, todėl su bendrosios jungtinės nuosavybės formavimu susiję santykiai negali būti pripažįstami amoraliais, įrodančiais vien tik atsakovo netinkamą elgesį sutuoktinės atžvilgiu, dėl kurio iširo šeima. Byloje nėra atsakovo pripažinimo apie tai, jog ieškovė turėdavo iš jo skolintis pinigų šeimos pragyvenimui, todėl pastaroji aplinkybė laikytina neįrodyta (CPK 178 straipsnis). Kritiškai vertintini apeliantės argumentai dėl atsakovo palaikymo siekiant mokslo aukštumų ir neribojant jo pomėgių, tačiau iš jo to paties nesulaukiant. Ieškovė santuokos metu ne tik išlaikė mokyklinį egzaminą, bet baigė ir aukštąją mokyklą. Nelogiškas būtų vertinimas, jog, šalims turint tris mažus vaikus, tai padarė be jokios sutuoktinio paramos (CPK 185 straipsnis). Ieškovė iš esmės neginčijo atsakovo paaiškinimų apie jos vežiojimą į darbą dieną ir nakties metu, rūpinimąsi vaikais kai ji dirbo ir mokėsi, abiejų tėvų paramą. Vadovaujantis nurodytais argumentais teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė, kad šalių santuoka nutrūko dėl abipusės kaltės. Neturtinės žalos dydžio apeliantė nekvestionuoja.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.