- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-12
- Bylos Nr.
- e2S-201-413/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20561-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- K. S.
- Atsakovas
- R. S.
- Trečiasis asmuo
- L. S., AB SEB bankas
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs ieškovės K. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinimo civilinėje byloje Nr. e2-26322-752/2015 pagal ieškovės K. S. ieškinį atsakovui R. S. ir atsakovo patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys: L. S., AB SEB bankas, institucija, teikianti išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės K. S. ieškinį atsakovui R. S. ir atsakovo patikslintą priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo nustatyti nepilnamečių vaikų L. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. J. S., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su jų motina K. S. bei priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą – po 150 Eur/mėn. kiekvienam vaikui, šių lėšų tvarkytoja paskiriant K. S.. Prašymą grindė tuo, kad ieškovė iš šeimos gyvenamosios vietos išsikėlė kartu su pilnametė dukra K. S. ir sūnumi L. J. S.. Sūnus L. S. liko gyventi su atsakovu. Atsakovas sūnų L. išleisdavo paviešėti pas motiną tik su sąlyga, jeigu ieškovė per tą laiką leis pas jį gyventi jaunesniajam sūnui L. J.. Dabar atsakovas reikalauja, kad vaikai pakaitomis gyventų po dvi savaites tai pas jį, tai pas ieškovę, kas, ieškovės nuomone, labai traumuoja vaikus, vaikai nežino kur jų namai, jie turi nuolat migruoti tarp dviejų namų su savo daiktais (rūbais, mokyklinėmis priemonėmis). Sūnūs L. J. ir L. ne kartą išreiškė norą gyventi su ieškove, nori būti šalia sesers, tačiau bijo įžeisti tėvą. Šiuo metu atsakovas neleidžia abiems sūnums gyventi su ieškove, daro vaikams psichologinį spaudimą, vaikams nuolat kalba apie ieškovę negražius dalykus, taip žemindamas ją vaikų akyse.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės prašymą atsakovas su juo nesutiko ir prašė iki teismo sprendimo priėmimo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo, priteisti vaikams laikiną išlaikymą. Nurodė, kad nei ieškovės, nei vaikų atžvilgiu jis niekada nėra vartojęs psichologinio smurto, nepilnamečiai vaikai pas jį gyvena savo noru. Atsakovo gyvenamojoje vietoje yra visos vaikams reikalingos buities ir gyvenimo sąlygos.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodė, kad K. S. ir R. S. šeima nėra įrašyta į Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Skyrius šiuo metu neturi duomenų apie tai, kad ieškovės ir atsakovo šeimoje būtų pažeidžiamos nepilnamečių vaikų teisės ar neužtikrinamas jų teisėtų interesų įgyvendinimas. Apsilankymo ieškovės ir atsakovo gyvenamojoje vietoje metu nenustatyta veiksnių ar aplinkybių, kenkiančių ar galinčių pakenkti nepilnamečių vaikų interesams. Tiek ieškovės, tiek atsakovo gyvenimo ir buities sąlygos atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Skyrius, apklausęs šalių nepilnamečius vaikus, nustatė, kad L. neišreiškė konkretaus savo noro, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi, tačiau nurodė, kad atskirai su broliu gyventi tikrai nenori. L. J. sunku atsakyti, su kuriuo iš tėvų jis nori gyventi, kadangi abu tėvelius jis myli vienodai. Nustačius, kad šalių nepilnamečiai vaikai šiuo metu gyvena su atsakovu, kurio gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos ir nepilnamečių vaikų poreikius atitinkančios gyvenimo ir buities sąlygos, duomenų apie tai, kad nepilnamečių vaikų gyvenimas su atsakovu R. S. prieštarautų vaikų interesams ar tėvas neužtikrintų vaikų poreikių, pažeistų jų teises ir būtų pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatant L. S. ir L. J. S. laikinąją gyvenamąją vietą kartu su ieškove K. S., nėra. Todėl, skyriaus nuomone, taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones yra netikslinga.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 2 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nustatė, kad šalių nepilnamečiai vaikai šiuo metu gyvena su atsakovu, tai apklausos metu patvirtino ir L. S. bei L. J. S.. Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos išvados teismas nustatė, kad atsakovo butas yra su visais patogumais, tvarkingas, šviesus, erdvus. Nepilnamečiams vaikams L. ir L. J. yra skirti atskiri kambariai su atskiromis lovomis, rašomaisiais stalais bei kitais reikalingais baldais ir daiktais. Apsilankymo metu nenustatyta veiksnių ar aplinkybių, kenkiančių ar galinčių pakenkti nepilnamečių vaikų interesams. Atsakovo gyvenimo ir buities sąlygos atitinka nepilnamečių vaikų interesus ir yra tinkamos vaikams gyventi. Apklausus nepilnamečius vaikus, teismas konstatavo, kad vaikai myli abu tėvus, nori, kad jie gyventų kartu. Nepilnamečiai taip pat nurodė, kad nori gyventi abu kartu, galbūt labiau su tėčiu. Iš to teismas darė išvadą, kad nepilnamečiai vaikai yra prisirišę prie abiejų tėvų, tačiau šiuo metu kasdieniu vaikų poreikių tenkinimu labiau rūpinasi atsakovas, kadangi nepilnamečiai gyvena su juo, o pas ieškovę važiuoja pasisvečiuoti ilgesniam laikui. Bylos duomenimis nenustatęs, kad nepilnamečių vaikų gyvenimas su atsakovu R. S. prieštarautų vaikų interesams ar tėvas neužtikrintų vaikų poreikių, ieškovei nenurodžius svarių argumentų, paneigiančių nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, kurioje nurodyta, kad nėra tikslinga taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, teismas sprendė, kad tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė K. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tekinti jos prašymą ir taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti nepilnamečių vaikų L. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. J. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina K. S. bei priteisti iš atsakovo R. S. laikiną išlaikymą vaikams. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas, spręsdamas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįvertino aplinkybės, kad ieškovė, teikdama prašymą, siekė apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, kad jų emocinė būklė skyrybų proceso metu nepablogėtų. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu atsakovas išleidžia jaunesnįjį sūnų pas ieškovę dviem savaitėms. Tuo tarpu vyresniajam sūnui L. leidžiama tik pabūti su ieškove ir seserimi važiuojant pas senelius, kad jis, pasak atsakovo, nesubobėtų ir nebūtų kraujomaišos gyvenant kartu su seserimi. Atsakovas tendencingai kiršina vaikus tarpusavyje, neleisdamas jiems būti, augti kartu, nes jis žino tarp jų buvusį stiprų emocinį ryšį, žino, kad vaikams, pabuvus vos dieną kartu, yra sunku išsiskirti. Tokiu būdu yra ribojamas šalių šiuo metu jau pilnametės, bet dar moksleivės dukters bendravimas su broliais, kadangi vaikų bendras gyvenimas kartu yra neįmanomas. Atsakovas tik pastaruosius metus pradėjo domėtis vaikų gyvenimu, prieš tai nei sutuoktinei, nei vaikams neskyrė jokio dėmesio. Ieškovės teigimu, atsakovo teiginiai, kad šeimos namuose yra visos sąlygos vaikams augti yra melagingi, kadangi iki išsikeliant ieškovei iš buto visuose kambariuose, koridoriuje, vaikų spintose buvo sukrautos dėžės su atsakovo kolekcijomis, kurios ne tik užgriozdino gyvenamąją erdvę, tačiau kėlė pavojų sveikatai, kadangi daiktai seni, dulkini, su pelėsiu. Tuo tarpu pas ieškovę yra visos sąlygos visiems vaikams gyventi kartu ir neprarasti tarpusavio ryšio, ką patvirtinto Vaiko teisių apsaugos specialistų išvada.
2. Teismas, spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neįvertino atsakovo vaikams daromo psichologinio smurto. Atsakovo teiginiai vaikams apie ieškovės gyvenime esantį kitą vyriškį bei jų reakcija į šią informaciją, nuolatinis ieškovės žeminimas vaikų akyse leidžia teigti, kad vaikai iš atsakovo pusės patiria psichologinį smurtą, atsakovas formuoja vaikams negatyvų požiūrį į jų motiną.
3. Teismas nepagrįstai nutartį grindė atsakovo atsiliepimo, kuris pasirašytas jo atstovės advokato padėjėjos J. R., motyvais. J. R. į bylą yra įtraukta kaip atsakovo atstovė pagal 2015 m. spalio 30 d. atstovavimo sutartį. Šios atstovavimo sutarties pagrindu atsakovo atstovė advokato padėjėja J. R. pasirašė atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tačiau atstovavimo sutartis, leidžianti advokato padėjėjai J. R. atstovauti šioje byloje praktikos vadovo advokato R. M. yra nepasirašyta, kas reiškia, kad leidimas advokato padėjėjai nėra duotas, todėl teismas ne tik negalėjo advokato padėjėjos J. R. įtraukti bylą kaip atsakovo atstovės, tačiau neturėjo priimti atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei juo remtis priimant nutartį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad atsakovas trukdo ieškovei bendrauti su vaikais, juos nuteikinėja prieš ieškovę, kad atsakovas žemina, šmeižia ieškovę vaikams, kad vartoja vaikų atžvilgiu psichologinį smurtą, kad niekada vaikais tinkamai nesirūpino ir nesidomėjo jų gyvenimu. Pažymi, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Nurodo, kad ieškovei išsikėlus iš šeimos gyvenamosios vietos, nepilnamečiai šalių vaikai L. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. J. S., gim. (duomenys neskelbtini), liko gyventi su atsakovu, kadangi tiek aplinkos pasikeitimas, tiek skyrybos ir toks ieškovės elgesys buvo nepriimtinas, žeidžiantis ir nesaugus. Visą laikotarpį nuo 2015 m. liepos mėn. tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo kilę ginčų dėl bendravimo su vaikais ar dalyvavimo juos auklėjant, nes vaikai turi tiek savo nuomonę, tiek galimybę ją išreikšti tinkamai. Psichologinio smurto nei vaikų, nei ieškovės atžvilgiu niekada nėra vartojęs. Atkreipia teismo dėmesį, kad ieškovė jam yra sakiusi, jog iš taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis priteisto vaikams išlaikymo susimokės nuomos mokestį už butą, taigi tokiu būdu būtų grubiai pažeisti vaikų interesai, nes vaikams skirtas išlaikymas nebus skirtas jų poreikių tenkinimui. Atsakovas vaikais rūpinasi nuo 2015 m. liepos mėn., palaiko ryšius su vaikų auklėtojomis ugdymo klausimais. Be to, mokykla, kurią lanko sūnus L. J. S., yra apie 200 m atstumu nuo atsakovo namų. Tame pačiame name, kuriame gyvena ir atsakovas, gyvena jo motina, kuri gali pasirūpinti vaikais atsakovui nesant namuose. Pati ieškovė, išėjusi gyventi kitur, visiškai nusišalino nuo vaikų išlaikymo, dalyvavimo jų auklėjime, ugdyme ir vaikus nuolatos trikdo tvirtinimu, kad ji greitai ketina juos pasiimti pas save, todėl ne atsakovas, o ieškovė naudoja prieš vaikus psichologinį smurtą.
2. Nors apeliantė kelia klausimą dėl tinkamo atsakovo atsiliepimo pasirašymo bei atstovavimo, atsakovo nuomone, vien atstovavimo sutartis, jei ir dėl techninės klaidos netinkamai pasirašyta, nedaro atsiliepimų ar kitų procesinių dokumentų neteisėtais. Be to, kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas pateikia ieškovės nurodytas aplinkybes paneigiančią atstovavimo sutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis).
Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Tačiau asmuo, prašantis pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinybę taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 178 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju tarp bylos šalių kilus ginčui dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovė prašė nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų L. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. J. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove (vaikų motina). Kauno apylinkės teismui 2015 m. lapkričio 2 d. nutartimi atsisakius tenkinti ieškovės prašymą, ieškovė skundžia minėtą nutartį ir teigia, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neįvertino aplinkybės, kad vaikai, gyvendami pas atsakovą, patiria atsakovo psichologinį smurtą, kad atsakovas trukdo ieškovei bendrauti su vaikais.
Sprendžiant skyrium gyvenančių tėvų ginčą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, pareikštą remiantis CK 3.169 straipsnio 3 dalimi, teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Aplinkos keitimas vaikui sukelia emocinių išgyvenimų, gali padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir, nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo. Stabilios vaiko aplinkos užtikrinimo poreikis atsispindi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) taikymo (žr., mutatismutandis, N. and S. v. Switzerland (GC), no. 41615/07, 6 July 2010; H. v. Finland, no. 19823/92, 23 September 1994). Lietuvos teismų praktika taip pat yra orientuota į stabilų vaiko gyvenimą jo poreikius atitinkančioje aplinkoje. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas, t. y. būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti ieškovės prašymą dėl šalių nepilnamečių sūnų laikinos gyvenamosios vietos nustatyto su ieškove iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, pagal bylos duomenis nustatė, kad nuo 2015 m. liepos mėnesio nepilnamečiai vaikai L. S. ir L. J. gyvena su tėvu. Vadovaudamasis Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015 m. spalio 30 d. išvada, teismas konstatavo, kad atsakovo gyvenamojoje vietoje yra visos normaliam vaikų gyvenimui reikiamos sąlygos,butas su visais patogumais, tvarkingas, šviesus, erdvus; vaikams yra skirti atskiri kambariai; abiejų vaikų kambariuose yra lovos, rašomieji stalai bei kiti reikalingi baldai ir daiktai. Vaikų teisių specialisto apsilankymo atsakovo gyvenamojoje vietoje metu nebuvo nustatyta veiksnių ar aplinkybių, kenkiančių ar galinčių pakenkti nepilnamečių vaikų interesams. Be to, teismas, išklausęs vaikus, konstatavo, kad vaikai myli abu tėvus, nenori būti išskiriami ir nori gyventi, galbūt, labiau su tėčiu. Nustatęs, kad šiuo metu kasdieniu vaikų poreikių tenkinimu labiau rūpinasi atsakovas, kadangi nepilnamečiai gyvena su juo, o pas ieškovę važiuoja pasisvečiuoti ilgesniam laikui, teismas sprendė, kad šiuo metu nėra tikslinga taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir keisti vaikų gyvenamą vietą, nustatant ją su ieškove.
Ieškovė nesutinka su skundžiama teismo nutartimi ir todėl, kad teismas, anot apeliantės, neįvertino atsakovo vaikų atžvilgiu vartojamo psichologinio smurto ir daromos žalos, t. y. tai, kad atsakovas šmeižia ieškovę (vaikų motiną), neleidžia visiems vaikams būti kartu, dėl ko vaikai negali normaliai bendrauti. Minėta, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti tokio prašymo pagrindą sudarančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju apeliantės teiginiai apie atsakovo netinkamą elgesį grindžiami tik jos asmeniniu paaiškinimu, kuris neparemtas kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl spręstina, kad minėtos aplinkybės ieškovė neįrodė (CPK 178 straipsnis).
Nesant byloje kitų duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad nepilnamečių vaikų L. ir L. J. gyvenimas su tėvu galėtų kelti jiems pavojų, kad gyvenamoji aplinka vaikams tapo nesaugi ar neatitinkanti reikalavimų, kad vaikai galėtų normaliai augti ir vystytis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė būtinybės taikyti jos prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ja.
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atmetus prašymą dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat atmestinas prašymas dėl laikino išlaikymo vaikams L. ir L. J. priteisimo.
Remiantis tuo, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar apkeisti os atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 377 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Nenustačius absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų, kiti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.