Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-05-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-315-1057/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-05-20
Bylos Nr.
II-315-1057/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00195-2025-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Evelina Petraitienė
Pažeidėjas
P. K.
Kategorijos
  • 22.14.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Teikimas Nr. II-315-1057/2025
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00195-2025-5Procesinio sprendimo kategorija 22.14.9. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. gegužės 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė

sekretoriaujant Romai Railianienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui P. K.,

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui G. R.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. K., a. k. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. sausio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-880-2025 (toliau – ir Nutarimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucijos 2025 m. sausio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-880-2025 P. K. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 506 straipsnio 4 dalyje, nes jis, 2024 m. birželio 20 d. 19.44 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nevykdė teisėtų pareigūno reikalavimų nueiti iki tarnybinio automobilio, fiziškai nesipriešinti, nestangrinti raumenų.

Pažeidimo esmė. 2024 m. birželio 20 d., apie 18.57 val., gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), prie garažų, buvo muštynės, sumušti trys nepilnamečiai. Pranešėjas, vienas iš nepilnamečių asmenų, paaiškino, kad požeminių garų masyve yra neadekvatus ir agresyvus vyriškis, kuris su pagaliu be jokios priežasties pradėjo daužyti pranešėją bei jo nepilnamečius draugus. Vyras, kaip vėliau paaiškėjo, buvo P. K.. Kol vienas iš pareigūnų aiškinosi įvykio aplinkybes su nepilnamečiais, P. K. pasidarė neadekvatus. Jis norėjo šalintis, pradėjo eiti nuo policijos pareigūnų. P. K. buvo pareikalauta nueiti iki tarnybinio automobilio ir pasitikrinti girtumą, tačiau jis vengė vykdyti policijos pareigūnų reikalavimus. Pareigūnams priėjus prie asmens ir suėmus už rankų, šis pradėjo stangrinti raumenis. Vedant link tarnybinio automobilio, P. K. pradėjo stangrinti kojų raumenis, sėstis ant žemės, tačiau pareigūnai asmenį laikė ir neleido nukristi. Nuvedus asmenį iki automobilio, atsižvelgus į jo agresiją, buvo uždėti antrankiai. Būdamas laikino sulaikymo kameroje toliau konfliktavo. Jam buvo nurodyta atsisėsti ant suolo, tačiau jis atsisėdo ant grindų. Nusprendus P. K. patikrinti blaivumą, šis vengė patikrinimo, nurodė, kad jam per daug užveržti antrankiai. Nuėmus antrankius vyras pradėjo filmuoti. P. K. paskirta 115 Eur dydžio nuobauda.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. vasario 11 d. gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. K. skundas dėl Institucijos 2025 m. sausio 10 d. nutarimo, kurios jis prašo objektyviai, visapusiškai įvertinti visas aplinkybes, įrodymus ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti nesant administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties. Skunde nurodyta, kad P. K. kategoriškai nesutinka, kad padarė administracinį nusižengimą. Policija priėmė Nutarimą selektyviai atrinkdama pateiktus įrodymus ir šališkai juos vertino. Pareigūnė D. K. dar prieš priimdama Nutarimą buvo šališka. Jam atvykus į bylos nagrinėjimą 2024 m. rugsėjo 4 d. tiksliai ir aiškiai nurodytu laiku, buvo priimtas tik beveik po valandos laiko. Pareigūnė niekur raštu nefiksavo jo žodinių parodymų ir paaiškinimų apie situaciją, buvo nepatenkinta, kad jis atvyko į žodinį bylos nagrinėjimą, supyko dėl jai padarytos pastabos dėl vėlavimo ir būdama šališka ir tolerantiška savo kolegoms – savaip interpretavo visą situaciją, o Nutarimą priėmė praėjus beveik 10 dienų, savaitgalį. 2024 m. birželio 20 d., nuo 19.51 val. iki 21.41 val., buvo neteisėtai laikinai sulaikytas policijos pareigūnų, adresu (duomenys neskelbtini). Jį neteisėtai sulaikė Vilniaus AVPK pareigūnas M. P., Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiasis patrulis, taip pat pareigūnas U. Jo atžvilgiu buvo neteisėtai panaudotos spec. priemonės – antrankiai. Policijos pareigūnai,, neteisėtai jį sulaikę, atėmė iš jo mobiliojo ryšio telefoną, atliko asmens kratą nedalyvaujant kviestiniams asmenims ir nesurašydami jokio procesinio dokumento. Pareigūnai, jam aiškiai paprašius, atsisakė prisistatyti, aiškiai nurodant savo vardą, pavardė ir pareigas. Pareigūnas P. tik kelioms sekundėms ištraukė savo tarnybinį pažymėjimą. Jis visiškai nieko nespėjo perskaityti. Pareigūnas U. pasakė, kad neprivalo prisistatyti. Po neprisistatymo pareigūnai tapo neadekvatūs, pradėjo dėtis pirštines. Jis suprato, kad jo atžvilgu bus naudojama neteisėta fizinė prievarta. Nieko nepaaiškinę, pareigūnai griebė jį už rankų. Jis visiškai nesipriešino. Sutriko, todėl kelis kartus pasakė ,,minutę“, nes nežinojo kas ir už ką jį sulaikinėja, kodėl naudoja fizinę prievartą jo atžvilgiu. Jokios grėsmės niekam nekėlė. Pareigūnas P. pasakė, kad jam reikia patikrinti jo neblaivumą. Paklausė jo, kokiu pagrindu jis apskritai įtaria, kad jis gali būti neblaivus. Jis nevartoja alkoholio. Į (duomenys neskelbtini) atvyko nuosavu automobiliu asmeniniais reikalais. Neblaivumo požymiai turi būti akivaizdūs ir įtarimai dėl neblaivumo turi būti pagrįsti faktiniais įrodymais. Pareigūnas P. jį vesdamas ir sukdamas jo ranką nurodė nestangrinti rankos raumens. Jis sakė, kad nestangrina. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Į tarnybinį automobilį buvo vedamas demonstratyviai, matant kitiems asmenims. Tai buvo pareigūnų susireikšminimo ir viršenybės demonstravimas. Aptariamu atveju buvo pažeistas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (toliau – ir Policijos veiklos įstatymas) 27 straipsnis. Teiginys, kad jis vengė vykdyti pareigūnų reikalavimus nueiti iki tarnybinio automobilio, neatitinka tikrovės. Jam nebuvo paaiškinta, kokiu tikslu jis turi eiti iki tarnybinio automobilio, kokiu pagrindu, nebuvo aiškiai atsakyta ar jis yra suimamas ar sulaikomas, kokiu pagrindu yra įtariamas, jog neva yra neblaivus. Privedus prie automobilio jam buvo uždėti antrankiai, antrankiai užspausti, kad sukeltų jam fizinį skausmą. Iš jo buvo atimtas telefonas, kurį pareigūnai išjungėm jog jis negalėtų fiksuoti jų neteisėtų veiksmų. Asmens kratos ar apžiūros protokolas, dalyvaujant kviestiniams svečiams, surašytas nebuvo. Buvo įmestas į tarnybinį automobilį ir kankinamas. Jam nebuvo leista atsigerti vandens, nebuvo suteikta reikiama medicininė pagalba, nors medikai konstatavo padidėjusį kraujospūdį. Prašė, kad jam būtų atlaisvinti antrankiai, tačiau reaguojama nebuvo. Neblaivumo tikrintis neatsisakė, Aiškiai pasakė, kad neatsisako. Negana to, jam nebuvo pateiktas net alkotesteris. Laikinas sulaikymas buvo neteisėtas, pažeidžiant BK 140 straipsnio normas. Dėl sulaikymo nebuvo surašytas joks procesinis dokumentas. Po išleidimo šalia namų jam pradėjo kišti pasirašyti protokolą. Jis buvo paveiktas streso ir šoko po kankinimo, rankos sutinę nuo antrankių, praleido apie 2 valandas kančiose, nes jam buvo sutraukta koja dėl mėšlungio. Automobilyje pareigūnams apie tai sakė, tačiau jie tik tyčiojosi nesuteikdami pagalbos. Šios pareigūnų veiksmus jis vertina kaip neteisėtą psichinę prievartą ir pareigūnų nihilizmą. Pareigūnas P., galimai suprasdamas, kad viršijo įgaliojimus, surašė jam protokolą dėl pareigūno teisėtų nurodymų nevykdymo, nors protokole nėra nurodyta, kokių konkrečių nurodymų jis nevykdė. Visuomenės sveikatos centras jo prašymo dėl policijos tarnybinio automobilio, ar jis atitinka higienos normas, nenagrinėjo. Policija atrašė, kad viskas tvarkoje, automobilis švarus, reguliariai tvarkomas ir prižiūrimas. Jis negalėjo atsisėsi minėtame automobilyje ant sėdynės, nes jos buvo užlenktos. Pareigūnai jo net nesistengė pasodinti ant sėdynės. Kadangi jam trūko vietos ir erdvės, buvo priverstas su švariais drabužiais sėstis ant purvinų grindų. Tam, kad jo negirdėti po daugybės prašymų ir maldavimų, pareigūnai periodiškai įjungdavo ventiliatorių, esantį virš jo, kuris įkyriai cypė. Jis prašė ir maldavo duoti atsigerti, bet atsigerti jam buvo leista tik vieną kartą kelis gurkšnius, kai vandens jam davė jo žmona. Jam yra nustatyta podagra, artrozė, osteochondrozė ir šmorlio išvarža, apie ką jis perspėjo pareigūnus. Teiginys, kad jis vis kartojo, jog niekur aš neisiu“, neatitinka tikrovės. Tikai nevengė vykdyti nurodymų ir nepamena, kad būtų sakęs tokią frazę.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu skundą padavęs P. K. nurodė, kad save laiko pavyzdingu Lietuvos Respublikos piliečiu, kuris nelinkęs daryti administracinių nusižengimų. Gal turi kelias nuobodas už automobilio parkavimą. Nebuvo baustas už neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje, iš viso nevartojo alkoholio apie 3 metus laiko, tai nuo Rusijos invazijos į Ukrainą. Apsisprendė, kadangi karas, nevartos net per didžiąsias šventes. Jam buvo paskirta 115 eurų bauda. Nesikreiptų, jeigu ta situacija būtų teisėta ir būtų teisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Pats yra policijos pareigūnas, virš 15 metų dirbęs sistemoje. Puikiai žino tvarką, įstatymus. 10 metų dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vadovu. Jo specializacija yra administracinės bylos, padeda klientams, žmonėms spręsti klausimus, susijusius su kelių eismo pažeidimais. Jo žmona, policijos pareigūnė J. K., advokato padėjėja. Jis iš principo pateikė šitą skundą. Skundė policijos priimtus nutarimus, visa veika nurodyta skunde. Dabar skundžiamas paskutinis nutarimas. Yra priimtas nutarimas iš dalies tenkinti jo skundą, surašytas protokolas, kartu su administraciniu nurodymu. Jam turėjo būti pasiūlyta pagal įstatymą skirti 75 eurų minimalios baudos. Policijos pareigūnai galvoja, kad tai bus išeitis tam, kad neskųstų nutarimo, negadintų jų statistikos. Jam skaudu, kad policijos pareigūnai tą situaciją interpretavo savaip. Nereikia gilintis į tas aplinkybes dėl nepilnamečių, tai ikiteisminio tyrimo reikalas. Jis tikrai vykdė policijos pareigūnų nurodymus ir matė, kad policija elgiasi neadekvačiai. Paprašė policijos pareigūno, kad prisistatytų. Jis parodė savo tarnybinį pažymėjimą, suprato, kad situacija komplikuota. Jis susinervino, jam pakilo spaudimas. Policijos pareigūnai provokavo pasipriešinimą, tačiau jis savo veiksmais neleido, kad jam būtų inkriminuotas pasipriešinimas. Iškart pradėjo rinkti įrodymus, pradėjo filmuoti ir pateikė įrašus. Matė, kad policija filmuoja su body kameromis. Jie atsisakė prisistatyti, kas liečia alkoholio vartojimą tai jis nevartoja, vengė provokacijų iš policijos. Ką reiškia atsisakymas pagal įstatymą tikrintis neblaivumą? Tai yra atsisakymas nesitikrinti neblaivumo. Jo tokių pasakymų nebuvo. Jis pasakė, kad neatsisako tikrintis alkoholio kiekio. Jie jį demonstratyviai vedė pro kitus asmenis, suėmė už rankų, neteisėtai uždėjo antrankius, įtrenkė į mašiną, į sulaikymo kamerą. Negalėjo judėti, užspaudė antrankius, jam trūko oro. Iškvietė medikus, kurie nustatė padidėjusį kraujospūdį, bet medicininės pagalbos nesuteikė. Antrankiai buvo uždėti už nugaros, jam jų neatlaisvino. Alkoholis tikrinamas duodant piliečiui išimti tą vamzdelį pačiam iš politileno, išpakuoti savo rankomis, įstatyti į alkotesterio aparatą ir prasipūsti. Jam alkotesterio nieks neparodė, bet iš vaizdo kamerų matosi, kad jie atsidarė savo lagaminėlį, kažką krapštėsi ir uždarytas lagaminėlis. Pasitaiko, situacijų, kad patys pareigūnai reido metu, matydami, kad rezultatų nėra, paėmė su pirštinėmis, papurškė langų skystį ir davė žmogui tikrintis, nors jis buvo visiškai blaivus. Tokių provokacijų yra. Kadangi policijos pareigūnai iškarto užsidėjo pirštines, nepranešė, kad yra sulaikomas, stvėrė jam už rankų ir pasakė, kad nestandintų rankų. Jis pasakė, kad nestandina. Pradėjo jį vesti. Jis nemosikavo, iš jo pusės nebuvo fizinių veiksmų. Jie pradėjo šaukti, kad nesipriešintų. Policijos pareigūnai situaciją interpretavo savaip, kad jis neva griuvinėjo. Jis laukė, niekur nebėgo, nevengė sulaikymo. Pats prisistatė, pateikė savo asmens dokumentą, pasakė, kad nori nueiti į tualetą. Nuėjo, atliko savo reikalus ir grįžo. Policijos pareigūnai rašo, kad jis bandė pasišalinti iš įvykio vietos. Jam bėgti, slėptis jokio tikslo nėra ir nebuvo. Yra pateikęs fotografijas, kokios sutinusios jo rankos. Asmens krata buvo atlikta, bet nesurašytas asmens kratos protokolas. Buvo paimtas telefonas tam, kad negalėtų fiksuoti neteisėtos policijos pareigūnų veiksmų. Medikai nesuteikė jokios pagalbos. Jis įžvelgia žiaurų žmogaus kankinimą, kas yra draudžiama pagal Europos žmogaus teisių ir laisvių konvenciją. Jis nevengė eiti iki tarnybinio automobilio, jie laikė jį už rankų, antrankių nedėjo, bet prieš sodinant į sulaikymo kamerą, uždėjo antrankius už nugaros. Jis pasakė, kad jį vežtų į komisariatą. Policijos atsiliepime rašoma, kad neblaivus, bet tokių įrodymų nėra. Jį vedė aplink pastatą, ten buvo susirinkę žmonių, jie norėjo pademonstruoti savo viršenybę prieš jį. Buvo pažeistos jo teisės, prieš jį buvo panaudota psichinė ir fizinė prievarta. Jis nesutinka su jo atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo byla. Žmona jį užfiksavo. Jam iš nugaros buvo mėlynė, uždėti antrankiai. Situacija buvo įdomi, jog policija gavo pranešimą, kad jis nei iš šio, nei iš to, su pagaliu įbėgęs į garažus sumušė 4 nepilnamečius asmenis. Situacija buvo kitokia. Jie buvo tarpusavy susimušę. Jis yra Bendrijos pirmininkas ir jam pravažiuojant žmogus pasakė, kad ten vyksta muštynės. Jis nuėjo į garažą. Su jais pakalbėjo profilaktiškai, nes ten siaučia nepilnamečiai. O tie įskundė. Pranešimas buvo per BPC 112. Buvo pranešimas, kad sumušti nepilnamečiai. Policija nefiksavo, kad jie prigėrė alų, ten buvo alaus butelių. Jis suprato, kad jie jį nori apkaltinti nebūta veika. Jie klausinėjo, ar buvo fizinis kontaktas, rinko duomenis. Jiems nepatiko, kad jis yra per gudrus ir žino savo teises. Nebuvo jokio pagrindo jo sulaikinėti. Prašo, kad šita administracinė byla būtų nutraukta vadovautis principu, kad visi neaiškumai, neatitikimai, prieštaravimai, turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Yra du vaizdo įrašai ir fotografijos. Čia yra po to, kai jį iš policijos automobilio išleido. Suprato, kad pas juos grubiai pažeistos jo teisės. Jis fiksavo policijos automobilį ir pareigūnus fotografavo savo telefonu iš karto po to, kai telefoną jam policijos pareigūnai grąžino. Policijos pareigūnai vengė jam prisistatyti, tai fiksavo. Žmonos paprašė, kad ji jį kitą dieną nufotografuotų iš nugaros. Čia yra nuo įrėminimo į suolą. Jį į automobilį įmetė, o neįsodino. Nuo to suolo atsirado mėlynė, nes nugara rėmėsi į suolą. Jam buvo mėšlungis sutraukęs koją. Nuo antrankių ir nuo pareigūnų neteisėtų veiksmų sužalota ranka, buvo mėlynė. O vaizdo įrašas, tai policijos pareigūnų filmuota medžiaga, ji nepridėta prie bylos. Greitoji buvo kviesta nepilnamečiams. Jis prašė, kad ir jam suteiktų medicininę pagalbą. Jam siūlė duoti tabletes ir jeigu jos sureaguos su alkoholiu, tai jam bus blogai. O jis sakė, kad duotų, nes nėra problemų dėl padidėjusio kraujospūdžio. Jis nurodė, kad vartojo kitus vaistus nuo kraujospūdžio. Bet medikai jam nedavė ir tai žmona patvirtino. Keiksmažodžiai buvo tik jo emocijos, o neskirti policijos pareigūnams. Jis netraukiamas atsakomybėn už policijos pareigūnų įžeidimą, netraukiamas ir už pasipriešinimą policijos pareigūnams.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. P. nurodė, kad dirbo su kolega E. U.. (duomenys neskelbtini) gatvėje gavo kvietimą, skambino vienas iš nepilnamečių asmenų, kad vyriškis sumušė nepilnamečius, grasino jiems. Atvažiavo į įvykio vietą, paliko tarnybinį automobilį už ,,Norfos“. Pasitiko nepilnametis vyras, pavardės jo neprisimena. Tarnybiniam nurodyta, paaiškino, kad jį sumušė vyras, kuris prisistatė policijos pareigūnu, grasino, naudojosi savo buvusia padėtimi, kad išvengtų atsakomybės. Buvo garažų masyve. Buvo šitas vyriškis ir stovėjo 3 ar 4 nepilnamečiai. Iš nepilnamečių išvaizdos, mimikų, matėsi, kad jie buvo įbauginti ir aplinkybes aiškinti atsisakė. E. nuėjo pabendrauti su nepilnamečiais. Jis (M. P.) liko bendrauti su šituo vyriškiu. Vyriškis sakė, kad fizinio kontakto nebuvo, nieks nemušė. Kolegai bendraujant su nepilnamečiais paaiškėjo, kad šitas vyriškis prieš juos smurtavo. Asmens duomenis nustatinėjo. Jie pareikalavo, kad jis praeitų iki tarnybinio automobilio su tikslu nustatyti asmenybę ir kitas aplinkybes, patikrinti girtumą, nes įvykio vietoje nepilnamečiai informavo, kad jiems reikalinga medikų pagalba, kad jie buvo susisiekę su savo globėjais. Kai pareikalavo nueiti iki automobilio, prasidėjo konfliktas, kad tai neteisėtas reikalavimas. Jam tai buvo pakartota ne vieną kartą. Jis jo teisėto reikalavimo nevykdė, todėl jie su kolega priėjo prie jo ir paėmė už rankų, dar kartą pareikalavo. Vaizdo įrašuose tai puikiai matyti, kiek kartų buvo pakartota. Jie paėmę už rankų nusprendė vesti iki transporto priemonės. Vedant jį jautėsi alkoholio kvapas. Jis ir kolega jam sakė, kad nestandintų raumenų. Be einant jisai suklupo ir bandė atsisėsti. Jis (M. P.) panaudodamas jėgą, neleido jam atsisėsti. Prie automobilio kolega atliko dalinę apžiūrą ir atsižvelgiant į jo agresiją, nusprendė uždėti antrankius ir asmenį pasodinti laikino sulaikymo patalpą. Jie nesielgė neteisėtai. Jie reikalavo, kad jis praeitų į tarnybinį automobilį. Jis pateikė asmens tapatybės dokumentą. Dabar yra daug suklastotų vairuotojų pažymėjimų, tai jis, kaip policijos pareigūnas, privalo patvirtinti asmens tapatybę ir nustatyti, kad tai būtent tas asmuo. Vyrui buvo paaiškinta, kokiu tikslu eina į automobilį. Prie savęs kompiuterio ir alkoholio matuoklio neturi. Neblaivumą galima nusistatyti ne tik alkotesteriu. Jo asmens ne sykį to reikalavo, klausimas, kiek kartų turi žmogaus pareikalauti, kad jis įvykdytų jo reikalavimą.

Teismo posėdžio metu liudytojas E. U. nurodė, kad su P. K. susipažino įvykyje 2024 m. Galėjo būti birželio 20 diena, (duomenys neskelbtini) gatvė, garažų masyvas. Dirbo su kolega M. P.. Reagavimo valdyboje gavo pranešimą, kad vyras sužalojo 5 nepilnamečius. Atvyko į adresą (duomenys neskelbtini) gatvėje, garažų masyvą. Bendravo su P. K.. Jis paaiškino, kad jų pagalbos nereikia ir jie jau ruošėsi išvažiuoti ir bandyti susisiekti su pranešėju. Jiems išeinant iš garažo masyvo pribėgo išsigandęs vyras, vaikinas, paaiškino, kad būtent tas vyras, su kuriuo jie bendravo, sužalojo jį ir jo draugus. Jie sugrįžo ir pabendravo su P. K.. P. K. užduodavo nereikšmingus klausimus, aiškino, kad konflikto nebuvo, kad tik pabendravo su jaunimu. Paklausė, ar buvo fizinis kontaktas su jaunimu. Jis atsakė, kad kontaktas buvo, tik paspaudė vienas kitam rankas ir daugiau kontakto nebuvo. Matė, kad nepilnamečiai labai išsigandę, jie bandė kažką nuslėpti. Matė, jog jie sužaloti, turėjo sužalojimus. Pas vieną buvo sužalotas smakras, pas kitą asmenį sužalota ranka. Nuėjo į garažą, kur jie tvarkė mopedus ir pasakė, kad jie nebijotų, kadangi jie pasakė, kad bijo pasakyti tiesą, nes P. K. gąsdino, kad pažįsta Vilniaus mafiją, jiems bus labai blogai, jei pasakys tiesą. Pradžioje sakė, kad nukrito nuo motociklų, bet sužalojimai neatitiko kritimo. Kitas sakė, kad remontuojant motociklą, jis nukrito ant galvos, todėl nubraižytas smakras. Po to jie pradėjo atvirai bendrauti ir paaiškino, kad jie važinėjo su mopedais garaže ir P. K. toks jų elgesys nepatiko, paėmė pagalį ir sumušė jaunimo kompaniją. Išsiaiškinęs visas aplinkybes, jis grįžo prie P. K. ir paklausė, ar buvo vienintelis kontaktas rankos paspaudimas. Jis teigė, kad nieko nemušė. Pareikalavo iš jo dokumento nustatyti asmens tapatybę, bendraujant jautėsi alkoholio kvapas. Jis pateikė dokumentą, o jų automobilis nuo garažo masyvo stovėjo gal 200 metų atstumu, ar 300. Jo pareikalavo prieiti prie jų tarnybinio automobilio, nustatyti duomenis ir pasitikrinti girtumą. P. K. atsikalbinėjo, vengė vykdyti reikalavimus, teigė, kad nieko nepadarė, aiškino, kad jie prisistatytų. Jie pateikė pažymėjimus. Įspėjo, kad jei nevykdys teisėtų reikalavimų, panaudos jėgą. Jie kontroliuodami jo rankas, vedė jį į tarnybinį automobilį. Jis vengė eiti iki automobilio, atsiklaupdavo, specialiai krisdavo. Jie jį prilaikydavo, kad nenukristų ir nesusižalotų. Jis stangrino rankų raumenis. Atvedę prie tarnybinio automobilio, atliko dalinę apžiūrą. Dalinės apžiūros metu buvo rasta peilis ir iš jo rankų buvo paimtas mobilus telefonas, kuriuo jis filmavo visą įvykį. Jie jį patalpino, atvyko tyrėjai, jie pabendravo su nepilnamečių vaikų tėvais. Atvyko greitoji, išvežė nepilnamečius į ligoninę ir tyrėjai dirbo su ikiteisminiu tyrimu. Kolega surašė administracinio pažeidimo protokolą. Į vietą atvyko P. K. pažįstama, kuri jį paėmė ir jam buvo įteiktas protokolas. Protokolo jis imti nenorėjo, todėl protokolą paėmė draugė, žmona ar sugyventinė. Jis (P. K.) pateikė melagingą informaciją, kad jie iš jo pavogė 1 000 eurų. Būdamas neblaivus skambinėjo bendruoju pagalbos telefonu, atliko apie 10 skambučių. Teigė, kad jie jį žaloja, prieš jį naudoja jėgą, iš jo kišenės pavogė 1 000 eurų. Pas jį tų pinigų net nebuvo. Kai jie pareikalauja, duoda asmeniui teisėtą reikalavimą, tai žmogus juos turi vykdyti nedelsiant, o ne atsikalbinėti, negalvoti ar darys, ar nedarys. Buvo reikalavimas praeiti iki tarnybinio automobilio, tam kad nustatyti visas aplinkybes, tai yra, nustatyti neblaivumą ir asmens duomenis. Jie jam paaiškino, kad lauks tyrėjo ir paaiškės, ką su juo toliau daryti, ar bus sulaikytas, ar gaus šaukimą vykti į komisariatą. K. jiems paaiškino, kad jis išeina. Jis siekė pasišalinti iš įvykio vietos, tada jie nusprendė, kol atvyks tyrėjai, patikrins ir nustatys duomenis, nustatys aplinkybes, ar jis apsvaigęs, ar ne. Jiems pareikalavus eiti, jisai nėjo. Jie jam turėjo 10 kartų kartoti reikalavimus, turėjo imti už rankų ir vestis. Vedant stangrino rankas, nenorėjo eiti, kai jie jį laikė. Jis bandė atsisėsti, bet jie jam neleido ir prilaikydavo, kad jis to nepadarytų ir neatsisėstų, o eitų kartu su jais. Jis savo neveikimu, raumenų stangrinimu, nevykdė reikalavimų. Jis nesipriešino, nesispardė, nesimušė. Jis priešinosi neaktyviais veiksmais, tai nekėlė pavojaus, nei jiems, nei sau. Į automobilį reikėjo įdėti tam, kad jiems reikėjo grįžti į vietą. Buvo atvykę 4 vaikų tėvai ir buvo netaktiška palikti vieną, agresyvų asmenį su kolega. P. K. didesnis už juos ir pagal svorio kategoriją, tai buvo nesaugu. Yra numatyta, kad du pareigūnai, vienas ekipažas, turi sudaryti tarp pažeidėjo ir įtariamųjų saugų trikampį, kad jie matytų pažeidėją ir vienas kitą. Jeigu ir būtų palikęs kolegą bendrauti su pareiškėju, tai būtų pasielgęs neteisingai.

Institucijos, surašiusios skundžiamą Nutarimą, atstovas G. R. nurodė, kad vaizdo įrašus peržiūrėjo. Jei žmogus neina, tai pagal policijos įstatymą pareigūnai turi teisę. Yra vaizdo įrašas, kad žmogus eina, bet būna, kad eina per lėtai. Jeigu pareigūnai pasakė, kad priešinosi, tai jis linkęs tikėti. Daugiau nieko negali atsakyti. Nes būna, kad žmogus eina, bet būna, kad per lėtai, ar sustoja. Dėl uždarymo, pareigūnas pats priima sprendimą, nes galimai buvo fizinė jėga prieš nepilnamečius ir pareigūnas pats priėmė sprendimą. Nes būna taip, kad reikia atskirti nuo kitų žmonių, kad nekiltų riaušės. Taktiką pareigūnas pasirenka pats, nėra šablono. Pareigūnas turi duoti nurodymus aiškiai, kad suprastų. Jis gali kreiptis dėl imuniteto, kad jie peržiūrėtų ir įvertintų. Pareigūno veiksmus turi vertinti tarnyba. Jis negali vertinti pareigūnų veiksmų, nėra įgaliotas. Jis (G. R.) pasakė, jog galimai priešinosi. Nesakė, kad 100 procentų. Administracinio nurodymu institutas neleidžia rašyti administracinio nurodymo, jeigu asmuo nusižengimo metu buvo neblaivus. Yra tokia sąlyga. Administracinių bylų tyrimas gali vykti iki 2 metų. Jis (P. K.) tai žino, kaip buvęs pareigūnas. Negali atsakyti ar ji buvo vilkinama. Ten buvo dėl datos laiko ir vietos problemų. Jo atsiliepimas nėra procesinis dokumentas.

Institucija atsiliepime nurodo, kad surinkti įrodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir vaizdo įrašai patvirtina, jog Pareiškėjas, būdamas neblaivus, konfliktavo su policijos pareigūnais ir nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš skundo turinio matyti, kad P. K. nesutinka su Institucijos pareigūno priimtu nutarimu, mano, kad administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, nepadarė.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

P. K. Institucijos nutarimu yra nubaustas už tai, kad būdamas neblaivus nevykdė teisėtų pareigūno reikalavimų nueiti iki tarnybinio automobilio, fiziškai nesipriešinti, nestangrinti raumenų.

ANK 506 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – ir Policijos įstatymas) 21 straipsnyje numatyta, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant, o už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Policijos įstatymo 5 straipsnį, policijos uždaviniai, be kita ko, yra: asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas; nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų prevencija; nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų atskleidimas ir tyrimas. Policijos pareigūnų įgaliojimai, prievartos panaudojimo sąlygos apibrėžti Policijos įstatymo 23, 27 straipsniuose, pagal kuriuos policijos pareigūnas turi teisę, be kita ko, tikrinti asmenų dokumentus, nustatyti asmens tapatybę (Policijos įstatymo 23 straipsnio 5 punktas), naudoti fizinę prievartą kai asmenys vengia vykdyti pareigūnų reikalavimus ar nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu jie priešinasi) (Policijos įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 2 punktas), naudoti antrankius prieš agresyvius asmenis (Policijos įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Pirmiau aptartų normų sisteminis aiškinimas suponuoja, kad policijos pareigūnai, įgyvendindami policijai priskirtus uždavinius, turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, asmenys tokius nurodymus (reikalavimus) privalo nedelsdami vykdyti, o jų nevykdant – policijos pareigūnai turi teisę taikyti Policijos įstatyme numatytas priemones. Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal P. K. skundą dėl Institucijos Nutarimo, sprendžia, kad skundas yra nepagrįstas. Vertindamas bylos medžiagą, teismas konstatuoja, kad policijos pareigūnai veikė teisėtai, pagrįstai surašė administracinio nusižengimo protokolą bei Nutarimą už teisėtų nurodymų nevykdymą, kaip numatyta ANK 506 straipsnyje.

Pažymėtina ir tai, kad P. K. yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, todėl jis nėra saistomas pareigos procese duoti teisingus paaiškinimus. P. K. yra suinteresuotas šios bylos baigtimi, todėl teismas jo paaiškinimus vertina kitų byloje esančių duomenų kontekste.

Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad policijos pareigūnai buvo iškviesti į įvykio vietą gavus pranešimą apie vyriškį, galimai smurtavusį prieš nepilnamečius, t.y. pareigūnai į įvykio vietą atvyko reaguodami į galimai padarytą nusikalstamą veiką. Pagal Policijos įstatymo 21 straipsnį, vykdydamas pavestas funkcijas, policijos pareigūnas turi teisę duoti teisėtus nurodymus ar reikalavimus sau nepavaldiems asmenims. Iš byloje esančio vaizdo įrašo „PSS-20240620-192136UTC+0300.mp4“ 09:45 min. aiškiai girdėti, kaip policijos pareigūnas paprašo P. K. eiti prie tarnybinio automobilio blaivumo patikrinimui. Tačiau P. K. atsako, kad jis vykdys tik teisėtus reikalavimus, užduoda klausimus ar įtariamas esantis neblaivus (t. 1, b. l. 160). Teismų praktikoje pažymima, kad atsakomybė pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį bei 426 straipsnio 5 dalį taikoma tuomet, kai asmuo nevykdo aiškiai ir suprantamai išreikšto, teisėto pareigūno reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-15-976/2025). Atsižvelgiant į tai, kad policijos pareigūnų nurodymas nueiti prie tarnybinio automobilio pasitikrinti blaivumą buvo aiškus, konkretus bei pateiktas suprantama forma, duomenų, kad šis reikalavimas konkrečioje situacijoje būtų nelogiškas ir aiškiai neteisėtas byloje nėra, o P. K. akivaizdžiai suvokė šio reikalavimo turinį ir sąmoningai atsisakė jį vykdyti, galima pagrįstai teigti, kad jis tyčia nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo. Pareiškėjo teigimu, jis turi daugiau nei 15 metų darbo patirtį policijos sistemoje, todėl tai tik patvirtina, kad buvo pajėgus įvertinti situacijos pobūdį. Todėl jo veiksmai nepaklūstant policijos pareigūno minėtam teisėtam reikalavimui atitinka administracinio nusižengimo sudėtį, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje.

P. K. skunde nurodo, kad jo atžvilgiu buvo neteisėtai panaudoti antrankiai, o taip pat atlikta krata be kratos protokolo ir kviestinių asmenų dalyvavimo. Šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Policijos įstatymo 24 straipsnio 5 punktas numato, kad policijos pareigūnas turi teisę atlikti asmens ir jo bagažo apžiūrą, kai yra duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą. Nagrinėjamu atveju svarbu atskirti kratą nuo dalinės asmens apžiūros. Dalinė apžiūra yra policijos veiksmas, kai asmuo nėra visiškai išrengiamas, o tik dalinai apžiūrimos ar apčiupinėjamos jo drabužių kišenės ar kūno vietos, siekiant aptikti pavojingus ar draudžiamus daiktus. Atliekant tokią apžiūrą kratos protokolas nesurašomas, kviestiniai asmenys nekviečiami.

Tuo tarpu 27 straipsnio 4 dalies 2 punktas suteikia policijos pareigūnui teisę naudoti antrankius konvojuojant ar pristatant asmenį į policijos įstaigą, taip pat atliekant jo apžiūrą. Iš vaizdo įrašo „PSS-20240620-195136UTC+0300.mp4“ 00:41 min. matyti, kad P. K., vedamas policijos pareigūnų, sustoja, pritupia ir nevykdo pakartotinai jam išsakytų teisėtų pareigūnų nurodymų, nors garsiai nurodo vykdantis pareigūno nurodymus ir nesipriešinantis (t. 1, b. l. 160). Prieš vedant į tarnybinį automobilį pareiškėjui buvo paaiškinta, kad jis yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, laukiama tyrėjų dėl tolesnio aplinkybių aiškinimosi.

Taip pat pažymėtina, kad pareigūnai buvo uniformuoti, nurodė, kad iškviesti dėl galimos nusikalstamos veikos, taigi P. K. neabejotinai iš karto turėjo suprasti, kad reikalavimą eiti iki tarnybinio automobilio pasitikrinti blaivumą jam duoda policijos pareigūnai.

Iš kūno kameros vaizdo įrašo (b.l.160) matyti, kad pareiškėjas pakeltu tonu piktinosi dėl jam uždėtų antrankių, aiškino turintis sveikatos problemų, vardijo ligas, tačiau neišreiškė aiškaus ketinimo pasitikrinti blaivumą, nors teigė, kad neatsisako tikrintis blaivumo, kita vertus, čia pat reikalavo medikų pagalbos. Į vietą atvykę medikai (kviesti dėl nepilnamečių pranešėjų apžiūros) nenustatė, kad būtų būtina pareiškėją vežti į medicinos įstaigą dėl sveikatos problemų.

Kita vertus, teismas atskirai pabrėžia, kad iš kūno kameros vaizdo įrašo (b.l.160) matyti, kad policijos pareigūnai taip pat neatliko savo pareigų pakankamai tinkamai pagal Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavimus, akivaizdžiai vengdami aiškiai prisistatyti pareiškėjui, parodyti savo asmens pažymėjimus, nesiekė pareiškėjui išaiškinti situaciją, kodėl jis negali pasišalinti, atsakydami į pareiškėjo paklausimus sąlyginai demonstravo savo viršenybę, tačiau iš kūno kameros vaizdo įrašo (b.l.160) bei vaizdo įrašo (b.l.110) matyti, kad pats pareiškėjas siekė konflikto su policijos pareigūnais eskalavimo, šiems jam nurodžius, jog laukia atvykstančių tyrėjų, tolesniam aplinkybių išsiaiškinimui, be to nebuvo pareigūnų provokuojamas konfliktui. Taip pat pažymėtina, jog byloje nėra pateikta duomenų, kad policijos pareigūnai sulaukė tyrėjų. Nepaneigti liko pareiškėjo argumentai, jog policijos pareigūnai tik nuvežė jį į kitą gatvę ir, surašę administarcinio nusižengimo protokolą, paleido kieme. Institucija nepateikė teismui duomenų, kad pareiškėjas tyrėjų buvo apklaustas būtent 2024 m. birželio 20 dieną, po to, kai buvo nuvestas ir patalpintas į laikiną sulaikymo patalpą automobilio viduje. Tačiau šie pareigūnų veiksmai nėra šios bylos dalykas, nes jau nustatyta, kad pareiškėjas pats siekė konflikto su policijos pareigūnais eskalavimo ir nebuvo jų provokuojamas konfliktui, tai nagrinėjamam klausimui esmės nesudaro ir nepaneigia neteisėtų paties pareiškėjo veiksmų.

P. K. taip pat nurodė, kad policijos pareigūnai jį nesistengė pasodinti į tarnybinį automobilį, kuriame sėdynės esą buvo užlenktos. Tačiau iš to paties vaizdo įrašo (05:13 min.) aiškiai matyti, kad dešinėje policijos automobilio pusėje esanti sėdynė buvo nuleista ir paruošta atsisėsti. Policijos pareigūnams pasiūlius pareiškėjui atsisėsti, jis pats atsisėdo ne ant sėdynės, o ant automobilio grindų, todėl tai niekaip nepateisina jo veiksmų, nors jis prietraingai nurodo, kad neva privalėjo vykdyti tik teisėtus pareigūnų nurodymus.

Skunde pareiškėjas taip pat teigia, kad pareigūnė D. K. buvo šališka, tačiau byloje nepateikta jokių duomenų, kurie pagrįstų tokius teiginius. Nėra įrodymų, kad P. K. ir pareigūnę K. būtų sieję bet kokie ryšiai iki administracinio nusižengimo padarymo. Todėl šie pareiškėjo argumentai laikytini deklaratyviais ir visiškai nepagrįstais.

Todėl, įvertinus surinktus įrodymus, tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visetą, atmestini pareiškėjo P. K. argumentai, kad skundžiamas Nutarimas priimtas neteisėtai ir yra pagrindas jį panaikinti.

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pareiškėjo kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, įrodyta byloje surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visetu. Pažymėtina, kad skundžiamame Nutarime nenustatyta Pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Be to, jam paskirta bauda neperžengiant sankcijos ribų. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad Pareiškėjas paskutinių penkių metų laikotarpyje baustas administracine tvarka, 6 kartus už nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu, kas charakterizuoja pareiškėją, kaip nesistengiantį laikytis teisės aktų reikalavimų. Taigi, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teisėtai priimto Institucijos nutarimo.

Konstatuotina, jog skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pagrįstai P. K. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, paskyrė nuobaudą laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 675 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

netenkinti pareiškėjo P. K. skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 10 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-880-2025.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: