- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-17
- Bylos Nr.
- 2S-152-259/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-15462-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Trečiasis asmuo
- D. K.
- Ieškovas
- Kauno miesto savivaldybės
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens D. K. bei ieškovės Kauno miesto savivaldybės atskiruosius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12708-375/2012, kuria buvo atidėtas teismo sprendimo vykdymas ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Atsakovas G. B. kreipėsi į teismą su prašymu atidėti 2010-09-16 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo vykdymą dėl G. B., T. B., S. B., K. B. iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), vieneriems metams. Prašymą grindė tuo, jog valstybės lėšomis įsigytas ir atsakovams paskirtas būstas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra pritaikytas neįgaliam G. B. gyventi. Kauno miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi šį prašymą tenkino.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 16 d. nutartimi nustatė, jog 2010-09-16 teismo sprendimu nuspręsta atsakovą G. B. ir jo šeimos narius – sutuoktinę bei dukras S. ir K. iškeldinti iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). 2011-05-04 atsakovai kreipėsi dėl sprendimo vykdymo atidėjimo kol bus pritaikytas būstas, esantis (duomenys neskelbtini), neįgaliam asmeniui G. B.. 2011-06-28 nutartimi atsakovų prašymas buvo patenkintas iš dalies ir sprendimo vykdymas atidėtas vieneriems metams. Nagrinėjamu prašymu atsakovas G. B. vėl prašo atidėti sprendimo dėl iškeldinimo vykdymą vieneriems metams. Teismas pažymėjo, jog iš 2012-06-18 Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro rašto matyti, kad atsakovas G. B. yra įtrauktas į pirmąją – asmenų, turinčių labai ryškaus judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimus, būsto pritaikymo eilę 12 numeriu. Kauno miesto savivaldybės administracija 2012 m. atsakovo būsto pritaikyti neįgaliajam neturi galimybių ir negali nurodyti konkrečios datos, kada tai bus padaryta. Atsakovas G. B. yra pripažintas neįgaliu iki senatvės pensijos amžiaus ir jam nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygios bei specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Atsakovų šeima yra socialiai remtina. Šeimos pajamos – 575 Lt socialinė pašalpa. Atsakovė T. B. dėl sutuoktinio neįgalumo dirbti negali. 2009-10-07 atsakovės T. B. vardu už gautą iš valstybės piniginę kompensaciją yra įsigytas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovų dukra K. B. nors nuo 2012-07-15 dirba, tačiau gauna tik minimalų darbo užmokestį. S. B. mokosi Kauno Technologijos universitete. Atsakovų vardu jokių transporto priemonių ir nekilnojamojo turto, išskyrus anksčiau minėtą butą, nėra užregistruota. Atsakovas G. B. eilėje dėl būsto pritaikymo neįgaliajam stovi nuo 2002-05-22. 2006 -2009 laikotarpiu jo prašymas buvo sustabdytas, nes atsakovai turėjo persikelti į naują būstą. Teismas sutiko su trečiojo asmens argumentais, kad atsakovams neatlaisvinant ginčo buto, pažeidžiami tiek savivaldybės, tiek trečiojo asmens interesai: savivaldybė privalo kas mėnesį mokėti patalpų savininkui nuomos mokestį, o patalpų savininkas negali pilnai įgyvendinti savo kaip savininko teisių ir laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu. Tačiau teismas rėmėsi teisingumo principu, reikalaujančiu teikti pirmumą socialiai silpnesnės šalies interesams ir siekti paties teisingiausio, protingiausio ir sąžiningiausio rezultato. Atsakovas G. B. yra socialiai silpnesnė šalis. Tretysis asmuo dėl neįvykdyto teismo sprendimo nors ir negali laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu, tačiau LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį bekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 str. pagrindu jam kas mėnesį mokamas nuomos mokestis, kuris savivaldybių biudžetams kompensuojamas iš valstybės biudžeto. Tuo tarpu atsakovo G. B. atžvilgiu valstybė nuo 2002 m. iki šiol nėra įvykdžiusi savo prievolės jam, kaip neįgaliajam, pritaikyti gyvenamąjį būstą, kad jis galėtų gyventi visavertį gyvenimą ir patenkinti būtiniausius poreikius nepažeisdamas prigimtinio orumo. Teismas nesutiko su Kauno miesto savivaldybės administracijos argumentais, jog atsakovai galėjo ir privalėjo imtis priemonių, kad galėtų įvykdyti teismo sprendimą: būste esantys įrenginiai yra mobilūs ir gali būti perkelti į naują butą, jie galėjo pirkti kitą butą, pritaikytą neįgaliojo poreikiais. Dabartiniame būste, atsakovas naudojasi tik minimaliais pritaikymais. Ir tai visiškai suprantama žinant, kad teks iš šio buto išsikraustyti. Dėl šios priežasties atsakovas, elgdamasis apdairiai ir rūpestingai, 2006-12-28 buvo pateikęs prašymą atidėti būsto pritaikymo darbus iki gaus kitą butą neišbraukiant jo iš eilės. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), pirktas valstybei kompensavus atsakovams už jų turėtą gyvenamąją patalpą, todėl nėra racionalu ir protinga šiame būste įrengti laikinus, minimalius neįgaliojo poreikių tenkinimui skirtus pritaikymus. Juolab, kad tai irgi reikalauja papildomų lėšų ir laiko sąnaudų, o atsakovai yra priskirti socialiai remtinų asmenų kategorijai. Būsto pritaikymui neįgaliesiems 2012 m. skirta daugiau lėšų nei 2011 m. – 434,52 tūkst. Lt. Nors atsakovas G. B. pagal Būsto pritaikymo neįgaliesiems finansavimo tvarkos aprašą nepatenka į vieną iš 5 prioritetinių eilių, tačiau jis yra pirmoje – asmenų, turinčių labai ryškius judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimus, būsto pritaikymo eilėje 12 numeriu, todėl tikėtina , kad vienerių metų terminas yra pakankamas valstybei įvykdyti prievolę ir pritaikyti atsakovų būstą neįgaliojo G. B. poreikiams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Trečiasis asmuo D. K. atskiruoju skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir nuspręsti skubiai įvykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-16 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-391-375/2010 dalį dėl atsakovų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, esančių Kaune, Sopranų g. 3-6. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsakovams jau vieną kartą buvo atidėtas teismo sprendimo vykdymas dėl iškeldinimo. Prašyme dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo atsakovas G. B. išdėstė tuos pačius motyvus, kurie buvo nurodyti pirminiame atsakovo prašyme, teismas dėl analogiško prašymo jau buvo priėmęs nutartį. CPK 284 str. nenumato pakartotinio tokio prašymo teikimo teismui galimybių;Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovų šeima yra socialiai silpnesnė šalis, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog atsakovų šeimos pajamos per mėnesį sudaro 1 400 Lt, tuo tarpu trečiojo asmens pajamos per mėnesį sudaro tik 253,68 Lt nuompinigiai, kuriuos trečiasis asmuo gauna iš Kauno miesto savivaldybės;Atsakovas prieš metus buvo įtrauktas į pirmąją asmenų, turinčių labai ryškaus judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimus, būsto pritaikymo eilę 14 numeriu, tuo tarpu po metų, atsakovas eilėje pakilo dviem pozicijomis ir yra įtrauktas 12 numeriu. Tai rodo, jog valstybė deda pastangas aprūpinti neįgaliuosius tinkamomis jiems gyvenimo sąlygomis. Atsakovams yra žymiai naudingiau elgtis apdariai ir rūpestingai, geranoriškai išsikeldinti iš ginčo buto, kuris yra antrame namo aukšte ir persikraustyti į savo naują būstą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris yra pirmame namo aukšte. Be to, teismas pažymėjo, jog pritaikyti būstą neįgaliajam reikalingos nemažos lėšos. Atsakovams gyvenant naujai įsigytame būste, jie galėtų prižiūrėti būsto įrengimo procesą, išreikšti savo norus ir pageidavimus, būtų galima išvengti pritaikymo neįgaliajam klaidų. Todėl yra racionalu naujame atsakovų būste įrengti laikinas individualių poreikių tenkinimo priemones, tol kol būstas bus pritaikytas atsakovui pilnai.
Šalies argumentai
Ieškovė Kauno miesto savivaldybė atskiruoju skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo G. B. prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pripažino, kad ginčas tarp šalių yra kilęs iš nuosavybės teisių atkūrimo teisinių santykių, tačiau, pakartotinai spręsdamas Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-16 sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą, prioritetiniais laikė tarp ieškovės Kauno miesto savivaldybės ir atsakovo G. B. kilusius būsto pritaikymo neįgaliojo poreikiams santykius, dėl kurių nėra ir nebuvo jokio teisminio ginčo. Dar 2010-09-16 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu pripažinta, jog atsakovai, vadovaujantis nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, privalo išsikelti iš ginčo patalpų. Įstatymas nenumato galimybės šį terminą nepagrįstai vilkinti ignoruojant tiek savininko teises, tiek valstybės turtinius interesus. Atsakovams gyvenant Kaune, Sopranų g. 3-6, Kauno miesto savivaldybė privalo savininkui mokėti nuomos mokestį;Teismas nukrypo nuo Lietuvos teismų formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose (LVAT 2011-09-05 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-146-236/2011) ir laikė, kad nagrinėjant G. B. prašymą, svarbesnė yra ne atsakovų teisė vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, bet valstybės ir savivaldybės pareiga pritaikyti atsakovų naujai įsigytą butą. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovai, vietoj to, kad tenkintų neįgaliojo šeimos nario poreikius, nesirinko būsto, kurį būtų galima lengviau pritaikyti neįgaliojo poreikiams, bet padidino turėtą būsto plotą, t.y. vietoj dviejų kambarių turėto būsto - įsigijo trijų kambarių butą. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, kad atsakovas jau eilę metų gyvena cokoliniame (duomenys neskelbtini)namo aukšte, kad jo šiai dienai naudojamame būste nėra jokių sunkiai sumontuojamų įrenginių, būtinų neįgaliojo poreikiams tenkinti, netyrė šiuo metu atsakovo naudojamų patalpų erdvumo ir pritaikymo galimybių. Be to, tas pats teismas 2010-09-16 nutartyje nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog ginčo butas yra pritaikytas ir jame įrengti specialūs sudėtingi prietaisai, pritaikyti neįgaliam atsakovui G. B.;Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovų finansinė padėtis visai nepasikeitė ir nėra jokių įrodymų, jog ji gali keistis. Be to, teismas priimdamas ginčijamą nutartį, visiškai nesivadovavo Lietuvos teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis teismas, analogiško pobūdžio bylose ne kartą nurodė, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį;Teismo argumentas, kad nuomos mokestis, kurį kas mėnesį D. K. moka savivaldybė yra finansuojamas iš valstybės biudžeto lėšų ir todėl jo negalima laikyti ieškovo patirtais nuostoliais, laikytinas visiškai nepagrįstu, kadangi D. K. dėl atsakovų vilkinimo išsikelti kas mėnesį skiriamos lėšos už turto nuomą gali ir turi būti panaudojamos kitiems valstybės ar savivaldybės tikslams pasiekti, o ne įsipareigojimams, už kuriuos nei Kauno miesto savivaldybė, nei D. K. nėra atsakingi, vykdyti;Teismas vadovavosi atsakovų į bylą pateiktu Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro 2012-10-02 raštu Nr. 08-16-14, kuriame nurodyta, kad būsto pritaikymo neįgaliesiems komisija 2012-05-14 G. B. įtraukė į pirmą - asmenų, turinčių labai ryškius judėjimo ir pasitarnavimo funkcijų sutrikimus, būsto pritaikymo eilę 12 numeriu, tačiau visiškai neatsižvelgė į ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, t.y. Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus 2012-09-20 raštą Nr. 63-3-768, kuriame nurodyta, jog G. B. eilėje laukia nuo 2002-05-20, tačiau jis nepatenka nei į vieną iš pirmoje eilėje esančių asmenų 5 prioritetinių grupių, į tai, kad asmens, patenkančio į bent vieną iš to sąrašo prioritetinių grupių, prašymas tenkinamas pirma, neatsižvelgiant į anksčiau pateikusiųjų prašymus, todėl nėra aišku, ar G. B. būstas neįgaliojo poreikiams bus pritaikytas per ateinančius metus.
Atsiliepimas
Ieškovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į trečiojo asmens D. K. atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti - Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti. Atsiliepime iš esmės pateikiami tie patys argumentai, kurie buvo nurodyti ieškovės Kauno miesto savivaldybės atskirajame skunde.
Atsakovas G. B. atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo juos atmesti ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Kauno miesto savivaldybė yra atsakinga už tai, kad atsakovui nebuvo įrengtas būstas pagal jo poreikius;Ieškovės pacituota teismų praktika neatitinka šios bylos faktinių aplinkybių, todėl ja nesivadovautina. Ieškovė nepagrįstai nurodo, jog patys atsakovai nesirinko būsto pagal neįgaliojo poreikius, kadangi tokių būstų rinkoje yra labai mažai, be to kiekvienas neįgalusis turi individualių poreikių;Teismas pagrįstai rėmėsi tuo, kad atsakovai yra priskirti socialiai remtinų asmenų grupei, o valstybė privalo įvykdyti prievolę ir pritaikyti atsakovų būstą neįgaliojo poreikiams.Trečiajam asmeniui D. K. už tai, kad jis negali laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu, kas mėnesį yra mokamas nuomos mokestis, kuris kompensuoja laikinus jo, kaip savininko, teisių suvaržymus. Trečiasis asmuo nepateikė teismui įrodymų apie sunkią savo finansinę padėtį. Atsakovo žiniomis, trečiasis asmuo disponuoja kitu nekilnojamuoju bei kilnojamuoju turtu ir tai paneigia, kad jis šioje byloje yra socialiai silpnesnioji šalis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas, ir šalis, kurios nenaudai jis priimtas, visada patiria tam tikrų nuostolių, ir tai yra neišvengiama pasekmė. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas (CPK 18 str.). Paprastai teismo sprendimas vykdomas visas iš karto. Tačiau CPK 284 straipsnyje įtvirtintos nuostatos suteikia teismui teisę atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Parėžtina, kad sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą yra aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas teismo sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
Byloje nustatyta, jog 2010 m. rugsėjo 16 d. teismo sprendimu nuspręsta atsakovą G. B. ir jo šeimos narius – sutuoktinę bei dukras Simoną ir Karoliną iškeldinti iš gyvenamųjų patalpų, esančių Kaune, Sopranų g. 3-6. 2011-05-04 atsakovai kreipėsi dėl minėto sprendimo vykdymo atidėjimo, kol bus pritaikytas būstas, esantis (duomenys neskelbtini), neįgaliam asmeniui G. B.. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartimi atsakovų prašymas buvo patenkintas iš dalies ir sprendimo vykdymas atidėtas vieneriems metams. Atsakovas G. B. vėl pateikė prašymą atidėti sprendimo dėl iškeldinimo vykdymą vieneriems metams.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad lengvatinio termino nustatymu siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti teismo sprendimo vykdymą galima tada, kai tokį procesinį sprendimą lemia socialiai reikšmingos aplinkybės. Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t .y., kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovas G. B. nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios sudarytų teisinį pagrindą sprendimo vykdymo atidėjimui dar kartą. Pirmiausia pažymėtina tai, kad iš byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, kad tiek Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centras, tiek ieškovė Kauno miesto savivaldybė patvirtino, jog šiuo metu G. B. būsto pritaikyti jo poreikiams neturi galimybių, taip pat negalima nurodyti konkrečios datos, iki kurios būstas, esantis (duomenys neskelbtini), bus pritaikytas pagal specialiuosius atsakovo poreikius (t. 4, b. l. 32). Tai rodo, jog atidėjus Kauno miesto 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimo vykdymo terminą, jo įvykdymas per einamus metus nebus užtikrintas, o įvykdymo terminas taps neapibrėžtu. Pažymėtina, jog paprastai teismo sprendimo vykdymas yra atidedamas apibrėžtam terminui, per kurį yra įgyvendinami siekiami socialiai reikšmingi tikslai, t.y. šaliai suteikiama galimybė lengvatiniu terminu įvykdyti prievolę. Šiuo atveju, toks neapibrėžtas teismo sprendimo vykdymo termino pratęsimas patį teismo sprendimą padarytų nereikšmingą. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, vertintina ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą, aplamai bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkinta pati sprendimo esmė ir ar nebus pažeisti išieškotojo interesai. Kaip matyti iš bylos duomenų, ginčas tarp šalių dėl atsakovų iškeldinimo yra išspręstas 2011 m. balandžio 22 d. Kauno apygardos teismo sprendimu (t. 3, b. l. 99-103), teismo sprendimo vykdymas Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi buvo atidėtas vieneriems metams. Taigi, darytina išvada, kad jau du metus teismo priimti sprendimai yra neįgyvendinti, o tai sumenkina paties teismo sprendimo esmę. Svarbi aplinkybė byloje yra ta, jog šiuo metu atsakovai turi galimybes išsikelti į kitas gyvenamąsias patalpas, kurias atsakovai įgijo už valstybės lėšas. Tai rodo, jog valstybė deda pastangas remti neįgalų atsakovą, kiek turi finansinių galimybių užtikrina atsakovo interesus, stengiasi sudaryti jam, kaip neįgaliajam, kuo geresnes gyvenimo sąlygas. Teismas pripažįsta, kad valstybė turi dėti pastangas ir kuo greičiau užtikrinti atsakovo tinkamas gyvenimo sąlygas, tačiau valstybės prievolės taip pat negali būti perkeliamos ir trečiajam asmeniui D. K.. Šiuo atveju, jau du metai po teismo sprendimo priėmimo D. K. negali naudotis jam priklausančiu turtu, kai tuo tarpu atsakovai turi galimybes išsikelti į kitas gyvenamąsias patalpas. Svarbu pažymėti ir tai, kad tiek dabartinė atsakovų gyvenamoji vieta, tiek būstas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra pritaikyti atsakovo poreikiams. Taigi, sutiktina su atskirųjų skundų argumentais, jog atsakovo G. B. gyvenimo sąlygos, atsakovų šeimai išsikėlus į būstą, esantį (duomenys neskelbtini), būtų identiškos arba net geresnės, nes valstybės lėšomis įgytas būstas yra pirmame aukšte ir yra erdvesnis. Trečiasis asmuo atskirajame skunde nurodė, jog ir jo socialinė padėtis nėra gera, jo pajamas sudaro tik gaunami nuompinigiai. Nesutikdamas su tuo atsakovas nurodo, jog trečiasis asmuo D. K. disponuoja kitu nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu. Pažymėtina, jog byloje tokių įrodymų nėra, todėl teismas negali įvertinto jų pagrįstumo. Pripažintina, jog Kauno miesto savivaldybė teisingai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad atsakovų finansinė padėtis per pastaruosius metus visai nepasikeitė ir nėra jokių įrodymų, jog ji gali keistis. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pabrėžęs, kad teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, kai atsakovo turtinė padėtis yra sunki, turi atsižvelgti į duomenis, kurie rodo, kad atsakovo padėtis ateityje pagerės ir jis galės įvykdyti teismo priimtą sprendimą. Teismo nuomone, atsakovas tokių duomenų nepateikė, todėl teismas negali daryti išvados, kad atsakovų šeimos padėtis per einamus ateityje pagerės ir jie galės atlaisvinti ginčo butą. Atsakovo argumentas, kad trečiasis asmuo D. K. gauna iš valstybės nuomos mokestį, kurį kas mėnesį D. K. moka savivaldybė ir taip neva yra kompensuojami jo nuostoliaiyra nepagrįstas, kadangi dėl atsakovų vilkinimo išsikelti kas mėnesį skiriamos lėšos už turto nuomą gali būti panaudojamos kitiems valstybės ar savivaldybės tikslams pasiekti, o ne įsipareigojimams, už kuriuos nei Kauno miesto savivaldybė, nei D. K. nėra atsakingi. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai turi realias galimybes išsikelti į kitas gyvenamąsias patalpas, kurios nėra blogesnės už tas, kuriose šiuo metu gyvena atsakovų šeima, teismas daro išvadą, jog teismo sprendimo vykdymo atidėjimas dar vieneriems metams būtų neproporcingas, pažeistų trečiojo asmens D. K. bei ieškovės Kauno miesto savivaldybės interesus bei lūkesčius, šalių lygiateisiškumo bei teismo sprendimo privalomumo principus.
Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas ir nepagrįstai nusprendė dar kartą atidėti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimo vykdymą vieneriems metams. Dėl to Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovo G. B. prašymas atidėti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimo vykdymą vieneriems metams atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - atsakovo G. B. prašymą atidėti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimo vykdymą vieneriems metams atmesti.