- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-06
- Bylos Nr.
- e2S-196-538/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01802-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Suinteresuotas asmuo
- (duomenys neskelbtini)
- Pareiškėjas
- Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilutės rajone
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilutės rajone prašymą dėl teismo leidimo paimti (duomenys neskelbtini) iš jos tėvo, suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilutės rajone (toliau - ir Pareiškėjas, Tarnyba) pareiškimu prašė išduoti teismo leidimą paimti (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) iš jos tėvo (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nepilnametės (duomenys neskelbtini) motina (duomenys neskelbtini) mirė. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės (duomenys neskelbtini) dalyvavo atvejo vadybos posėdyje, kurio metu specialistai teikiantys šeimai paslaugas sprendė klausimą dėl nepilnametės galimybės gyventi su tėvu, nes mirus mergaitės motinai su kuria mergaitė gyveno, buvo sprendžiamas tolesnis nepilnametės gyvenimas su kitu įstatyminiu vaiko atstovu. Tą pačią dieną Tarnybos specialistės bendravo su nepilnamete, kuri paaiškino, kad mirus jos motinai, šiuo metu ji gyvena pas tetą (duomenys neskelbtini), jai gyventi su teta patinka. Paklausus (duomenys neskelbtini), koks jos santykis su tėčiu, mergaitė teigė, kad tėtis kartą paskambino, bet buvo, anot mergaitės, neblaivus ir ji nenorėjo daug bendrauti. Specialistėms bendraujant su (duomenys neskelbtini) ir paklausus, ar ji norėtų gyventi su tėčiu, mergaitė atsakė, kad į (duomenys neskelbtini) pas tėtį gyventi dabar neis ir, jei tėtis susitvarkytų gyvenimo sąlygas, išsinuomotų būstą, pradėtų dirbti, nevartotų alkoholio ir laikytųsi higienos, tuomet galėtų gyventi su tėčiu. Pažymėjo, kad nepilnametės tėvas neturi sąlygų pats auginti, prižiūrėti ir išlaikyti savo dukterį. Be to, dėl tėvo reto bendravimo su dukra jiems būtina psichologinė pagalba dėl tarpasmeninių ryšių ir santykių atstatymo ir stiprinimo. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) buvo pasiūlyta laikinai, kol susiras tinkamą gyvenamąjį būstą ir darbą, su dukra apsigyventi (duomenys neskelbtini), kur šeimai būtų teikiama visokeriopa ir intensyvi pagalba. Tačiau (duomenys neskelbtini) atvykęs į Tarnybą raštu informavo, kad atsisako gyventi (duomenys neskelbtini), o kur galėtų gyventi su dukra, nurodyti negalėjo. Tuo pačiu rašytiniu paaiškinimu tėvas sutiko, kad dukra laikinai gyventų pas (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini). Nepilnametei (duomenys neskelbtini) yra nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, vidutinis raidos sutrikimas bei nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai. (duomenys neskelbtini) trūksta žinių apie vaikų raidą, apie specialiuosius ugdymosi poreikius turinčių vaikų priežiūrą, auklėjimą bei šių vaikų poreikius. Vertindami nepilnametės situaciją, kaip padidėjusios rizikos veiksnį specialistai įvardijo, kad mergaitė yra likusi be motinos su kuria iki pat jos mirties gyveno globos, o vienintelis jos atstovas pagal įstatymą tėvas (duomenys neskelbtini) šiuo metu neturi jokių sąlygų ir galimybių pats auginti, prižiūrėti ir išlaikyti savo dukterį. Tėvas negeba identifikuoti pagrindinių problemų, negali patenkinti vaiko poreikių ir pilnavertiškai su ja bendrauti. Vertinant situaciją atsižvelgta, kad (duomenys neskelbtini) jau kartą buvo atliktas vaiko situacijos vertinimas bei buvo nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį. Kaip padidėjusios rizikos veiksnys nustatant nepilnametei apsaugos poreikį yra ir pačios nepilnametės nuomonė, kurioje ji kategoriškai atsisako gyventi su tėvu bei pageidauja būti apgyvendinta (duomenys neskelbtini), todėl Tarnyba priėmė sprendimą paimti nepilnametę iš įstatyminio atstovo ir laikinai apgyvendino (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šeimoje yra visos reikiamos sąlygos bei aplinka mergaitei laikinai apsigyventi. Pažymėjo, kad paskutiniu metu tėvas iš viso nebendrauja, neatsakinėja į skambučius, ant specialistų šaukia, vadina juos necenzūriniais žodžiais. Teigia, kad gavusi teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovo pagal įstatymą, Tarnyba turės galimybę pateikti savivaldybės administracijai nurodymą nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) ir paskirti laikinąjį globėją (rūpintoją) ir tik tokiu būdu bus užtikrinti nepilnametės interesai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 3 d. nutartimi prašymą patenkino. Leido paimti vaiką (duomenys neskelbtini) iš jos tėvo (duomenys neskelbtini). Nurodė nutartį vykdyti skubiai. Pagrindiniai teismo nutarties motyvai:
3.1. Posėdžio metu paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini) nuo bendravimo su vaiko teisių apsaugos specialistais nesiėmė konkrečių veiksmų, kad susirastų naują gyvenamąją vietą, dėl darbo paieškos paaiškino, kad eis darbintis pas ūkininką, taip pat nesidomi dukra bei jos emocine būkle. Po atvejo vadybos posėdžio (duomenys neskelbtini) buvo supažindintas su pagalbos planu bei jame esančiomis priemonėmis. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) nėra susiradęs gyvenamosios vietos, piktinasi, kad nuomotojai iškart prašo pinigų, dėl darbo pas ūkininką nuvykęs nebuvo, kada vyks, atsakyti negalėjo.
3.2. Nepilnamečiui vaikui gyvenant pas tėvą tokiomis sąlygomis, kokiomis tėvas šiuo metu gyvena, nebūtų tenkinami net būtiniausi vaiko poreikiai, mergaitės tėvas nededa pakankamai pastangų rūpintis savo nepilnamete dukra, kuriai nustatytas sveikatos sutrikimas, t. y. retai bendrauja su ja, nors jam žinoma mergaitės buvimo vieta bei mokykla, kurioje dukra mokosi, neteikia jai tinkamo išlaikymo, jis nesidomi ir jam nežinoma mergaitės sveikatos bei emocinė būklė, nesirūpina buities sąlygų pagerinimu, tokiais savo veiksmais neįgyvendina savo, kaip tėvo, valdžios dukros atžvilgiu, todėl pareiškėjo prašymas išduoti leidimą paimti nepilnametę (duomenys neskelbtini) iš jos tėvo (duomenys neskelbtini) yra pagrįstas ir teisėtas, atitinka vaiko interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) (toliau – apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Tauragės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti. Skundo argumentai:
4.1. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžia jo dukters (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nėra apribota, tačiau pareiškėja (duomenys neskelbtini) vaiko laikino apgyvendinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė paimti vaiką (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), iš jai nesaugios aplinkos (duomenys neskelbtini).
4.2. Sprendimas (duomenys neskelbtini) paimti vaiką iš nurodytos vietos faktinis pagrindas neatitinka tikrovės, jis nelaikytinas realiu vaiko paėmimo veiksmu, kadangi vaikas nurodytoje aplinkoje faktiškai negyveno, jo ten nebuvo, todėl akte nurodyta (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) nepilnametės (duomenys neskelbtini) saugumui jokios realios grėsmės nekėlė.
4.3. Pareiškėjas yra viešojo administravimo subjektas. Aptariamas aktas LR Viešojo administravimo įstatymo prasme laikytinas administraciniu sprendimu, tačiau šiame sprendime nenurodyta jo apskundimo tvarka, todėl aptariamas pareiškėjo vaiko laikino apgyvendinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) paimti (duomenys neskelbtini) iš jai nesaugios aplinkos, kurioje ji faktiškai negyveno, nebuvo įvykdytas, jis neatitinka faktinės tikrovės, tačiau teismas nagrinėdamas bylą šių aplinkybių netyrė, nevertino ir ginčijamoje nutartyje nepasisakė.
4.4. Nagrinėjamu atveju vaikas nebuvo paimtas iš vaiko atstovų pagal įstatymą, todėl pareiškėjo reikalavimas teismui išduoti leidimą paimti vaiką iš jo tėvo (duomenys neskelbtini) laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu.
4.5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką, konstatavo, kad teismas, vertindamas teismo leidimo paimti vaiką išdavimo sąlygas ir sukeliamus padarinius, nutartimi turėtų patvirtinti arba ne valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos jau atliktą veiksmą - vaiko paėmimą o ne išduoti leidimą atlikti tokį veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182- 916/2020). Nagrinėjamu atveju teismas negalėjo patvirtinti vaiko paėmimo veiksmo, kuris nebuvo atliktas.
4.6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad (duomenys neskelbtini) neįgyvendina savo kaip tėvo valdžią dukros atžvilgiu, priešingai, (duomenys neskelbtini) priklausomai nuo gaunamų skurdžių pajamų ir neįgalumo lankė savo dukrą mokykloje bei kitaip domėjosi jos gyvenimo ir mokymosi sąlygomis.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja prašo skundą atmesti; prijungti pateiktus įrodymus prie bylos. Atsiliepimo argumentai:
5.1. Sąvoka „vaiko paėmimas“ iš atstovų pagal įstatymą turėtų būti aiškinama ne kaip fizinis vaiko paėmimas iš nesaugios jam aplinkos ar iš atstovų pagal įstatymą, o kaip atstovų pagal įstatymą laikinas „nušalinimas“ nuo atstovavimo vaikams, kai jie negali užtikrinti tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo ir kai nustatomas iškilęs vaiko teisių apsaugos poreikis.
5.2. Tarnyba, vadovavosi nurodytų įstatymų nuostatomis, (duomenys neskelbtini) nustatė apsaugos vaikui poreikį (duomenys neskelbtini), sprendė taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę, tačiau apeliantas atsisakė ir nesutiko, kad laikina priežiūra būtų organizuojama apgyvendinant jį kartu su dukra socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje, taip pat nenurodė asmenų pas kuriuos būtų galima organizuoti laikinąją priežiūrą. Tarnybos atstovai rekomendavo apeliantui laikinąją priežiūrą taikyti pas mergaitės tetą (duomenys neskelbtini), tačiau apeliantas kategoriškai su tuo nesutiko. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo galimybių taikyti vaiko laikinąją priežiūrą, Tarnyba privalėjo vadovautis teisės aktais ir paimti vaiką iš įstatyminio atstovo.
5.3. Apeliantas atsisakė pasirašytinai susipažinti su Vaiko laikino apgyvendinimo aktu, tačiau su juo buvo supažindintas žodžiu.
5.4. Tarnyba, vadovaudamasi Aprašu, nagrinėdama pranešimą apie galimą (duomenys neskelbtini) teisių pažeidimą, vertino visus rizikos veiksnius, kurie galėtų sukelti realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, kurie yra susiję su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvu, taip pat buvo įvertinti galimi apsaugos veiksniai, kurie sumažina arba gali sumažinti nustatytų rizikos veiksnių įtaką vaiko saugumui.
5.5. Apeliantas neaugina savo dukters, jos neišlaiko, nebendrauja, nesiekia jos aplankyti, nesudaro net minimalių vaiko poreikius atitinkančių gyvenimo sąlygų ir nesiima jokių veiksmų, kad situacija pasikeistų. Tėvas negeba identifikuoti pagrindinių savo šeimos problemų, negali patenkinti vaiko poreikių, neužtikrina geriausių savo dukters interesų, daugkartinių pokalbių metu vaiko tėvas dažniausiai tyli, o klausimą pakartojus keletą kartų atsako, „kad visi daro nesąmones“, tačiau pats nesiūlo jokių sprendimų būdų ir variantų, kur toliau turėtų ir galėtų gyventi jo dukra.
5.6. Nors (duomenys neskelbtini) ir yra teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, tačiau jis į paslaugų teikimą neįsitraukia, įpareigojimų nevykdo, viską ignoruoja, yra priešiškai nusiteikęs pagalbą teikiančių specialistų atžvilgiu.
5.7. Tarnyba išnaudojo visas galimybes, kad dukra galėtų gyventi su tėvu, tačiau vien Tarnybos ir socialinių paslaugų teikėjų pastangų neužtenka, kad šiuo metu mergaitė galėtų augti biologinėje šeimoje.
5.8. (duomenys neskelbtini) gauta informacija (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), kurioje informuojama, kad nepilnametės tėvas po priimtos teismo nutarties su dukra (duomenys neskelbtini) vieną kartą bendravo telefonu, dukters nelanko, išlaikymo neteikia, su asmeniu, pas kurį laikinai apgyvendintas vaikas, nebendrauja, nesidomi dukters emocine būkle, jos sveikata bei ugdymu, todėl prašo prijungti prie nagrinėjamos bylos šiuos naujus įrodymus, nes jie yra glaudžiai susiję su nagrinėjama byla.
5.9. Neatkūrus socialinio bei emocinio ryšio tarp tėvo ir dukters, mergaitei šiuo metu prieštaraujant jos gyvenimui kartu su tėvu, (duomenys neskelbtini) grąžinimas prieš jos valią neatitiktų geriausių jos interesų ir galimai sukeltų grėsmę vaiko socialiniam, emociniam ir psichologiniam vystymuisi, traumuotų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas netenkinamas.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
8. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl įrodymų prijungimo
9. Pareiškėja kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo prijungti prie bylos.
10. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.
11. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos pateikti nauji įrodymai susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, jog objektyvi būtinybė pateikti šiuos naujus įrodymus iškilo apeliacinės instancijos teisme, todėl juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
12. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas leisti paimti vaiką (duomenys neskelbtini) iš jos tėvo (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirė. (duomenys neskelbtini) Tarnyba, nustačius vaiko apsaugos poreikį (duomenys neskelbtini) kuri laikinai apgyvendinta (duomenys neskelbtini), parengė kreipimąsi dėl mobiliosios komandos sudarymo. (duomenys neskelbtini) vaiko laikino apgyvendinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) paimta iš jai nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendinta (duomenys neskelbtini) šeimoje. Tarnyba kreipėsi į teismą su pareiškimu leisti paimti vaiką (duomenys neskelbtini) iš jos tėvo. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą tenkino.
14. Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba yra institucija, kuri, užtikrindama visų savivaldybių teritorijose gyvenančių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, galimo vaiko teisių pažeidimo atveju vertina vaiko situaciją, inicijuoja atvejo nagrinėjimą, priima sprendimus dėl individualių vaiko teisių apsaugos atvejų (VTAPĮ 50 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Tai suponuoja išvadą, kad pirmiausia valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybai yra suteikti įgalinimai spręsti dėl vaiko saugumo, jo poreikių tenkinimo ir interesų užtikrinimo ir tik vėliau jos priimtus sprendimus patikrina teismas.
15. Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi pranešimą apie nesaugioje aplinkoje esantį vaiką, visais atvejais turi vertinti grėsmės jam lygį (VTAPĮ 35 straipsnio 5 dalis, 36 straipsnio 1 dalis, akto redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.). VTAPĮ redakcijoje, galiojančioje nuo 2020 m. sausio 1 d., nustatyta, kad valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi pranešimą, atlieka vaiko situacijos vertinimą, kurio metu yra priimami vienas iš trijų sprendimų: 1) nenustačius vaiko teisių pažeidimo ir pavojaus vaikui baigti nagrinėti pranešimą; 2) nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį ar 3) nustatyti vaiko apsaugos poreikį (VTAPĮ aktuali redakcija, 361 straipsnio 2 dalis).
16. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi pranešimą, vertindama vaiko situaciją turi nustatyti priežastis, dėl kurių vaikas yra nesaugioje aplinkoje, ir galimybes tas priežastis pašalinti. Visų pirma turi būti pasitelkiami tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą (VTAPĮ 35 straipsnio 4 dalis). Kai vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą dėl vienų ar kitų priežasčių yra nepajėgūs savarankiškai užtikrinti vaikui saugių gyvenimo ir vystymosi sąlygų, valstybės institucijos vertina pagalbos šeimai poreikį.
17. Jei pagalbos teikti nėra galimybių, pavyzdžiui, tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą yra nepajėgūs jos priimti ar atsisako ją priimti, ar ji neduoda teigiamų rezultatų, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba sprendžia, ar vaiko palikimas tokioje aplinkoje nesukelia realios tikimybės grėsmei vaikui kilti. Tik nepavykus prevencinėmis ir (ar) kompleksinės pagalbos paslaugomis ir priemonėmis išsaugoti vaiko jo biologinėje šeimoje, vaikas paimamas iš jos, nustatant jam laikinąją globą (rūpybą), o jeigu ir tai neperspektyvu, vaikui nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) arba jis įvaikinamas (VTAPĮ 33 straipsnio 6 dalis).
18. Spręsdamas teismo leidimo paimti vaiką išdavimo klausimą, teismas turi įvertinti vaiko paėmimo iš šeimos organizavimo procesą, t. y. dėl kokių priežasčių buvo paimtas vaikas ir ar nebuvo galimybės užtikrinti vaikui saugią aplinką kitu būdu, pavyzdžiui, teikiant pagalbą šeimai, ar buvo išnaudotos galimybės sustiprinti šeimą ir palikti joje vaiką. Vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis. Jei tėvų elgesys nekinta, tai, nepaisant jų pažadų keistis, vaikas turėtų būti paimamas iš šeimos, jei joje jam nesudaromos sąlygos saugiai augti ir vystytis. Tai atitinka ir EŽTT praktiką tokio pobūdžio bylose, kad kiekvienu atveju reikia nustatyti teisingą interesų pusiausvyrą, ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams, kurie gali būti viršesni už tėvų; tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir raidai, taikymą (žr., pvz., 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo byloje J, prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90, par. 78). Vaiką paėmus iš šeimos tėvams ir toliau teikiama pagalba ir jie gali keisti savo elgesį ir požiūrį į vaiko auklėjimą nesant vaiko šalia (VTAPĮ 37 straipsnio 8 dalis). Teismo leidimas paimti vaiką gali būti skundžiamas ir nesukelia negrįžtamų padarinių, t. y. situacijai pasikeitus vaikas turi būti nedelsiant grąžinamas į šeimą.
19. Kasacinio teismo išaiškinta, kad kreipimasis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą paėmimo pagal CK 3.254-1 straipsnio 2 dalį reiškia ne kreipimąsi dėl įvykusio vaiko fizinio paėmimo sankcionavimo ar įteisinimo, o iš esmės tolimesnio vaiko paėmimo (atstovavimo vaikams perėmimo) iš atstovų pagal įstatymą būtinumo teisminę peržiūrą. Vaiko paėmimas įvyksta ne fiziškai, o per atstovų pasikeitimą. CK 3.250 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija yra vaiko, paimto iš tėvų ar kitų teisėtų atstovų, atstovas pagal įstatymus tol, kol šiam vaikui paskiriamas globėjas ar rūpintojas (įstatymas neišskiria, ar paimto iki, ar po teismo leidimo išdavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. ?3K-3-l82-916/2020).
20. Nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kad nagrinėjamu atveju nėra sprendimo dėl tėvo valdžios apribojimo į vaiką ar vaikas fiziškai negyveno (duomenys neskelbtini) ir nebuvo Tarnybos atstovų paimtas iš tėvo. Apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia formaliais vaiko paėmimo procedūros pažeidimais, tačiau esminę reikšmę turi vaiko paėmimas iš nesaugios aplinkos. Tai, kad apelianto gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) yra nesaugi vaikui yra įrodyta byloje nustatytomis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais, tai yra, (duomenys neskelbtini) gyvena jo mamai (duomenys neskelbtini) priklausančiame name, kuriame (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis būstas yra avarinės būklės, vienas namo galas sukrypęs, namui reikalingas kapitalinis remontas. Name nėra jokių patogumų, tualetas yra lauke, šeima neturi net geriamo vandens. Namas apšildomas kūrenant krosnį kietu kuru, tačiau krosnis yra nesaugi kūrenti, neatitinkanti priešgaisrinių saugumo reikalavimų. Namuose nėra dūmų detektorių. Namuose vėsu, nors kūrenosi krosnis, tačiau nuo grindų, nesandarių langų būstą sunku apšildyti. Buitis skurdi. Kambariuose tvyro slogus, nevėdinamų patalpų kvapas, jaučiasi drėgmė ir pelėsis. Kambaryje, kuriame, pasak (duomenys neskelbtini), galėtų gyventi (duomenys neskelbtini), yra dvi lovos, televizorius ir sekcija. Kambaryje šalta, norint jį apšildyti reikėtų kurti dar vieną krosnį. Kambaryje tamsu ir nejauku. Pamokų ruošai, pilnaverčiam poilsiui, vaikui nebūtų sudarytų net minimalių sąlygų. Gyvenant tokiomis sąlygomis, vaikui nebūtų tenkinami net būtiniausi jo poreikiai. Paklausus, ar vaikas sutiktų gyventi pas tėtį, vaikas iš karto pasakė, kad į (duomenys neskelbtini) pas tėtį negrįš, tėtis nesilaiko higienos, vartoja alkoholį, mano, kad tėtis norėtų gyventi su ja tik dėl socialinių išmokų, kurias ji gautų iš valstybės. Taip pat byloje nustatyta, kad vaiko tėvas į specialistų raginimus, paaiškinimus nereaguoja, dažniausiai tyli, tačiau, kaip spręsti susidariusią situaciją, nesiūlo, laikinosios priežiūros dukrai nustatyti nesutinka, pats su dukra apsigyventi krizių centre nesutinka. Paskutiniu metu tėvas iš viso nebendrauja, neatsakinėja į skambučius, kai bendravo su specialistais ant specialistų šaukė, vadino juos necenzūriniais žodžiais. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti apeliacinės instancijos teismui išvadą, kad vaiko tėvas šiuo metu nededa pastangų/nėra pajėgus sukurti vaikui saugios aplinkos, todėl vaikas iš tėvo paimtas pagrįstai.
21. Atmestini apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad (duomenys neskelbtini) neįgyvendina savo kaip tėvo valdžią dukros atžvilgiu, priešingai, (duomenys neskelbtini) priklausomai nuo gaunamų skurdžių pajamų ir neįgalumo lankė savo dukrą mokykloje bei kitaip domėjosi jos gyvenimo ir mokymosi sąlygomis.
22. Byloje nustatyta, kad apeliantas neaugina savo dukters, jos neišlaiko, nebendrauja, nesiekia jos aplankyti, nesudaro net minimalių vaiko poreikius atitinkančių, gyvenimo sąlygų ir nesiima jokių veiksmų, kad situacija pasikeistų. Tėvas negeba identifikuoti pagrindinių savo šeimos problemų, negali patenkinti vaiko poreikių, neužtikrina geriausių savo dukters interesų, daugkartinių pokalbių metu vaiko tėvas dažniausiai tyli, o klausimą pakartojus keletą kartų atsako, „kad visi daro nesąmones“, tačiau pats nesiūlo jokių sprendimų būdų ir variantų, kur toliau turėtų ir galėtų gyventi jo dukra, taigi pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad tėvas neįgyvendina savo kaip tėvo valdžią dukros atžvilgiu.
23. Atmestini apelianto argumentai, kad aptariamas aktas Viešojo administravimo įstatymo prasme laikytinas administraciniu sprendimu, tačiau šiame sprendime nenurodyta jo apskundimo tvarka, todėl aptariamas pareiškėjo vaiko laikino apgyvendinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) paimti (duomenys neskelbtini) iš jai nesaugios aplinkos, kurioje ji faktiškai negyveno, nebuvo įvykdytas, jis neatitinka faktinės tikrovės, tačiau teismas nagrinėdamas bylą šių aplinkybių netyrė, nevertino ir ginčijamoje nutartyje nepasisakė.
24. Tarnybos darbuotojai, vadovaudamiesi Atvejų, susijusių su galimais vaiko teisių pažeidimais, nagrinėjimo, veiksmų atlikimo ir sprendimų priėmimo tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos 2021 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), 24 punktu, nagrinėdami pranešimą, vaiko atstovą pagal įstatymą supažindina su asmens duomenų rinkimu ir informacija pateikta 9 priede. Atvejų Aprašo 9 priedo kopiją įstatyminiam vaiko atstovui Tarnyba įteikia pasirašytinai. Minėtame 9 priede yra numatyti specialistų veiksmai bei jų apskundimo tvarka, gavus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Šį dokumentą bei pateiktą informaciją apeliantas gavo ir jį pasirašė 2021 m. spalio 18 d.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
25. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl atskirasis skundas netenkinamas ir skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.