Kauno apygardos teismo nuosprendis

kaltinamajam R. Č., jo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, nukentėjusiajai G. M., jos atstovei advokatei Nainai Lanzbergienei, nukentėjusiajai A. E.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, nesusituokęs, septynių klasių išsilavinimo, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai neturintis pastovios gyvenamosios vietos, teistas: 1) Kauno apygardos teismo 2009-12-24 nuosprendžiu pagal LR BK 149 str. 4 d., paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė, Lietuvos Apeliacinio teismo 2010-06-23 nutartimi veika perkvalifikuota pagal LR BK 22 str. 1 d., 149 str. 4 d., paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė; 2) Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-05-29 baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., paskirta galutinė bausmė - 54 paros arešto, bausmę atlikęs, teistumai neišnykę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš specialisto išvados Nr. M246/2016(02) matyti, kad A. L. mirė nuo durtinio – pjautinio kiauryminio krūtinės ląstos sužalojimo su aortos krūtininės dalies ir kairio plaučio pažeidimu. Tai komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu. A. L. mirė prieš 4-12 val. iki lavono apžiūros įvykio vietoje (2016-02-29 1 val. 45 min. ). Tai patvirtina lavoninių reiškinių išsivystymas. A. L. lavono kraujyje rasta 3,82 % etilo alkoholio. Esant A. L. gyvam, tokia etilo alkoholio koncentracija kraujyje būtų vertinama sunkiu girtumu. A. L. lavone konstatuoti šie sužalojimai: durtinis – pjautinis kiauryminis krūtinės ląstos sužalojimas su aortos krūtininės dalies ir kairio plaučio pažeidimu (žaizda Nr. 1); durtinis – pjautinis aklas krūtinės ląstos sužalojimas (žaizda Nr. 2. ); odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje; muštinė žaizda kairėje plaštakoje. Durtinis – pjautinis kiauryminis krūtinės ląstos sužalojimas su aortos krūtininės dalies ir kairio plaučio pažeidimu padarytas duriančių – pjaunančių savybių vienašmeniu įrankiu, kuo galėjo būti peilio geležtė. Tokio pobūdžio sužalojimas su kairio plaučio ir aortos pažeidimu, esant A. L. gyvam, būtų vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai, išvardinti išvados punkte 5.1., padaryti kelių – keliolikos minučių laikotarpyje prieš mirtį. Durtinis – pjautinis aklas krūtinės ląstos sužalojimas padarytas duriančių – pjaunančių savybių vienašmeniu įrankiu, juo galėjo būti peilio geležtė. Sužalojimas, nurodytas išvados punkte 5.2., padarytas kelių – keliolikos minučių laikotarpyje prieš mirtį. Esant A. L. gyvam, tokio pobūdžio sužalojimas būtų vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje padarytas kietu buku daiktu, kelių – keliolikos valandų laikotarpyje prieš mirtį ir tiesioginės įtakos mirčiai neturėjo. Esant A. L. gyvam, tokio pobūdžio sužalojimas būtų vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Muštinė žaizda kairėje plaštakoje padaryta kieto buko daikto poveikyje kelių – keliolikos valandų laikotarpyje ir tiesioginės įtakos mirčiai neturėjo. Esant A. L. gyvam, tokio pobūdžio muštinė žaizda būtų kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. A. L. lavone konstatuoti sužalojimai padaryti prieš mirtį. Pomirtinių sužalojimų A. L. lavone nekonstatuota. Teismo medicininiu požiūriu odos nubrozdinimą dešinėje plaštakoje ir muštinę žaizdą kairėje plaštakoje A. L. galėjo pasidaryti pats sau. Odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje ir muštinė žaizda kairėje plaštakoje galėjo gautis ginantis nuo suduodamų smūgių arba suduodant smūgius. Po padaryto odos nubrozdinimo dešinėje plaštakoje ir muštinės žaizdos kairėje plaštakoje A. L. iki pat savo mirties galėjo atlikti savistovius veiksmus. Po durtinio – pjautinio aklo krūtinės ląstos sužalojimo A. L. iki pat savo mirties galėjo atlikti savistovius veiksmus. Po durtinio – pjautinio kiauryminio krūtinės ląstos sužalojimo su kairio plaučio ir aortos pažeidimu A. L. trumpą laiko tarpą (kelių minučių laikotarpyje) galėjo atlikti savistovius veiksmus. A. L. po durtinio – pjautinio kiauryminio krūtinės sužalojimo su kairio plaučio ir aortos pažeidimu buvo gyvas kelių – keliolikos minučių laikotarpį. Sužalojimai A. L. padaryti ne mažiau kaip 4 trauminių poveikių pasekoje. Durtiniai – pjautiniai krūtinės ląstos sužalojimai padaryti vienu žalojančiu įrankių, o odos nubrozdinimas dešinėjė plaštakoje ir muštinė žaizda kairėje plaštakoje padaryti skirtingais daiktais ar įrankiais. Sprendžiant pagal sužalojimų pobūdį, pirmiau buvo padaryti sužalojimai abiejose plaštakose ir kiek vėliau durtiniai – pjautiniai krūtinės ląstos sužalojimai. Drabužių pažeidimai atitinka durtiniams – pjautiniams krūtinės ląstos sužalojimams. Medicininių duomenų, nurodančių, kad A. L. lavono poza po mirties būtų keista, nėra (t.1, b.l. 50-58 ).

Iš specialisto išvados matyti, kad ant tirti pateikto peilio, tiriant pažymėto Nr. 4, paimto 2016-02-29 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), geležtės (mėginys Nr. 8) rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. L. genotipu, rankenos (mėginys Nr. 9) rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tarp jų ir žmogaus kraujo, kurių vieno vyro biologiniai pėdsakai yra tinkami asmens tapatybei nustatyti, tiriant DNR, ir jų genotipas sutampa su A. L. genotipu, tačiau negalima atsakyti, kam priklauso ant peilio Nr. 4 rankenos rastas žmogaus kraujas. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. L. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000000000002%. Ant tirti pateikto A. L. bluzono, tiriant pažymėto Nr. 1, paimto 2016-03-01 iš sanitaro A. K. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, rasta vyro kraujo (mėginiai Nr. 25, Nr. 26), tinkamo asmens tapatybei nustatyti, tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. L. genotipu. Ant tirti pateikto A. L. bluzono, tiriant pažymėto Nr. 3, paimto 2016-03-01 iš sanitaro A. K. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, mėginyje Nr. 29 rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tarp jų ir žmogaus kraujo, iš kurių vieno vyro biologiniai pėdsakai yra tinkami asmens tapatybei nustatyti, tiriant DNR, ir jų genotipas sutampa su A. L. genotipu, tačiau negalima atsakyti, kam priklauso mėginyje Nr. 29 rastas kraujas; mėginyje Nr. 30 rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. L. genotipu. Ant tirti pateiktų A. L. marškinėlių (mėginiai Nr. 31, Nr. 32) ir kelnių (mėginiai Nr. 33-35), paimtų 2016-03-01 iš sanitaro A. K. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tarp jų ir žmogaus kraujo, iš kurių vieno vyro biologiniai pėdsakai yra tinkami asmens tapatybei nustatyti, tiriant DNR, ir jų genotipas sutampa su A. L. genotipu, tačiau negalima atsakyti, kam priklauso mėginiuose Nr. 31-35 rastas žmogaus kraujas. Ant tirti pateiktos R. Č. striukės, paimtos 2016-02-29 įtariamojo R. Č. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, mėginyje Nr. 19 rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tarp jų ir žmogaus kraujo, iš kurių vieno vyro biologiniai pėdsakai yra tinkami asmens tapatybei nustatyti, tiriant DNR, ir jų genotipas sutampa su A. L. genotipu, tačiau negalima atsakyti, kam priklauso mėginyje Nr. 19 rastas žmogaus kraujas; mėginyje Nr. 20 rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su R. Č. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų R. Č. lokusų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000000000003%. Ant tirti pateikto R. Č. džemperio, paimto 2016-02-29 iš įtariamojo R. Č. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, mėginyje Nr. 21 rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tarp jų ir žmogaus kraujo, iš kurių vieno vyro biologiniai pėdsakai yra tinkami asmens tapatybei nustatyti, tiriant DNR, ir jų genotipas sutampa su R. Č. genotipu, tačiau negalima atsakyti, kam priklauso mėginyje Nr. 21 rastas žmogaus kraujas; mėginyje Nr. 22 rasta daugiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tarp jų ir žmogaus kraujo, netinkamų asmens tapatybei nustatyti, tiriant DNR. Ant tirti pateiktų A. L. kairės rankos nagų nuokarpų su panagių turiniu (mėginys Nr. 37) rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tarp jų ir žmogaus kraujo, iš kurių vieno vyro biologiniai pėdsakai yra tinkami asmens tapatybei nustatyti, tiriant DNR, ir jų genotipas sutampa su A. L. genotipu, tačiau negalim atsakyti, kam priklauso mėginyje Nr. 37 rastas žmogaus kraujas (t.1, b.l. 67-76).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvada Nr. MK 56/2016 (01), iš kurios matyti, jos tikėtina, kad tirti pateiktos A. L. žaizdos Nr. 1 ir Nr. 2 ir aortos pažeidimas (esantis žaizdos nr. 1 kanale) padaryti tirti pateiktu peiliu Nr. 4 ( šio peilio nulaužta geležte). Kategoriška išvada dėl šio peilio negalima, nes sutampančių požymių visuma nėra individuali. Žaizdos ir aortos pažeidimas nepadaryti tirti pateiktais peiliais Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr.5, Nr. 6, Nr. 7. A. L. žaizda Nr. 1 yra 19,5 mm ilgio (matuojant lavone 23 mm), ji turi 6-9 mm ilgio kanalą, kurio eigoje pažeista aorta. Žaizda Nr. 2 yra 9,5 mm ilgio (matuojant lavone 13 mm ), ji turi akliną kanalą, pasibaigiantį raumenyse ( kanalo gylis nenurodytas). Tikėtina, kad tirti pateiktų A. L. drabužių: trijų bliuzonų durtiniai – pjautiniai pažeidimai Nr. 1 ir Nr. 2, marškinėlių durtiniai – pjautiniai pažeidimai Nr. 1 ir Nr. 2, padaryti tirti pateiktu peiliu Nr. 4 ( šio peilio nulaužta geležte). Kategoriška išvada dėl šio peilio negalima, ne sutampančių požymių visuma nėra individuali. A. L. drabužių: trijų bliuzonų durtiniai – pjautiniai pažeidimai Nr. 1 ir Nr. 2, marškinėlių durtiniai – pjautiniai pažeidimai Nr. 1 ir Nr. 2, nepadaryti tirti pateiktais peiliais Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7. A. L. kelnėse durtinių – pjautinių pažeidimų nėra. Tikėtina, kad A. L. drabužių pažeidimai ir nugaros srities durtiniai – pjautiniai sužalojimai padaryti tuo pačiu įrankiu – peiliu Nr. 4. A. L. drabužių (trijų bliuzonų, marškinėlių) durtiniai – pjautiniai pažeidimai atitinka A. L. lavono nugaros srities durtines – pjautines žaizdas (t. 1, b.l. 86-100 ).

Asmens blaivumo testo šaknele Nr. 19035, kurioje užfiksuota, jog 2016-02-29, 02:28:05 R. Č. buvo nustatytas 1,61 promilių girtumas (t. 2, b.l. 8).

Motyvuojamoji dalis

Irodymų vertinimas

Kaltinamasis R. Č. neigia galėjęs peiliu nužudyti A. L., tvirtina įvykio aplinkybių dėl girtumo nepamena, tačiau pripažįsta, jog išgėręs tapdavo agresyvus, bet peilio nenaudodavo. Tačiau R. Č. kaltė pilnai įrodyta šiais įrodymais.

Nukentėjusioji A. E., liudytojai K. Z. M. Č. patvirtino, ką pripažįsta ir pats kaltinamasis, jog įvykio metu R. Č. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, o 2016-02-29, 02:28:05 jam dar buvo nustatytas 1,61 % girtumas. R. Č. pripažįsta, jog neblaivus tapdavo agresyvus, ką patvirtina ir liudytojas K. Z.. Nors kaltinamasis neigia, jog apsvaigęs nuo alkoholio būtų mėgęs švaistytis peilį, tačiau liudytojai K. Z. ir M. Č. patvirtino, jog neblaivus R. Č. po įvykio prie garažų gąsdino K. Z. peiliu ir kelis kartus bakstelėjo juo pastarajam į pilvą, dėl ko M. Č. pagrasino iškvieti policiją.

Nustatyta, jog įvykio dieną A. L. ir R. Č. gėrė alų pas S. V. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Liudytojai M. Č. ir K. Z. patvirtino, jog matė ant iš S. V. namų išėjusio neblaivaus R. Č. veido skruosto sumušimus, pastarasis sakė, jog jį sumušė A. L., kas atitinka ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų S. V. ir V. R. parodymus, jog begeriant S. V. namuose alų, tarp A. L. ir R. Č. kilo konfliktas dėl pavogto dviračio ir A. L. sudavė R. Č. smūgį į veidą, po ko abu susitaikė ir toliau gėrė alų. Tai, jog R. Č. A. L. ir praeityje konfliktavo dėl iš pastarojo pavogto dviračio, patvirtino nukentėjusioji A. E., liudytojas K. Z..

Liudytojai M. Č. ir K. Z. parodė, jog būnant pas pastarąjį namuose, neblaivus R. Č. kažkur išėjo, o po 15-20 min. grįžęs pasakė, jog peiliu nudūrė A. L.. Minėjo, jog peiliu jam įdūrė 3 kartus, nuo smūgių peilis nulūžo, geležtė liko kūne, o rankeną numetė. Nukentėjusioji A. E. patvirtino, jog sutikti M. Č. ir K. Z. jai pasakė, jog R. Č. tris kartus peiliu įdūrė A. L.. Minėtas R. Č. nupasakotas aplinkybes pilnai patvirtina byloje esantys įrodymai. Įvykio vietoje - name, esančiame (duomenys neskelbtini), rastas A. L. lavonas su dviem durtinėmis- pjautinėmis žaizdomis krūtinės ląstoje, kurios tikėtina galėjo būti padaryti įvykio vietoje rasta nulaužta peilio geležte, o ant R. Č. striukės rastas A. L. kraujas.

Iš paminėto seka, jog A. L. ir R. Č., begirtaudami S. V. namuose, tarpusavyje susikivirčijo dėl pavogto dviračio ir A. L. sudavė R. Č. į veidą. Susitaikius, R. Č. nuėjo pas netoliese gyvenantį K. Z., kur toliau girtavo. Po kurio tai laiko grįžo į S. V. namus, kur, prieš tai buvusio konflikto išdavoje, įdūrė du kartus peiliu neblaiviam (3,82 %) A. L. į nugaros sritį. Tai, jog kaltinamasis liudytojams nurodė įdūręs nukentėjusiajam tris kartus peiliu, po ko nulūžusi peilio geležtė liko kūne, o ne numesta greta lavono, paaiškinama tuometine kaltinamojo girtumo būsena, kas yra objektyviai nustatyta byloje.

Atsižvelgiant į išdėstytą, neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis R. Č., 2016-02-28 apie 17.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su A. L. metu, tyčia 2 kartus dūrė peiliu A. L. į nugaros sritį, padarydamas durtinį – pjautinį aklą krūtinės ląstos sužalojimą, durtinį - pjautinį kiauryminį krūtinės ląstos sužalojimą su aortos krūtininės dalies ir kairio plaučio pažeidimu, dėl ko A. L. mirė, tokiu būdu tyčia nužudė A. L., todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Baudžiamojoje byloje nėra surinkta objektyvių duomenų, jog R. Č. siekęs A. L. mirties, tačiau įdurdamas du kartus pastarajam į nugaros sritį, R. Č. suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokio veikimo gali A. L. mirti, tačiau nors jo mirties ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jai kilti, todėl nužudė A. L. netiesioginės tyčios būdu.

Nukentėjusioji G. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1594,67 Eur turtinės žalos ir 28 962 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 136-140 ).

Nukentėjusiosios G. M. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, kuris susijęs su A. L. laidojimo išlaidomis yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas ir jį privalo atlyginti kaltinamasis.

Nukentėjusioji G. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, jog su broliu A. L. nors ir gyveno atskirai, tačiau palaikė šiltus santykius, juos siejo stiprus emocinis ryšys, pagal galimybes juodu susitikdavo, bendraudavo telefonu. Dėl jo nužudymo dvasiškai labai išgyveno, jo netektis jai buvo sunkiai suvokiama.

Nukentėjusioji A. E. pareiškė civilini ieškinį baudžiamojoje byloje ir prašo priteisti iš kaltinamojo 50000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t.3, b. l. 10-11). Nurodo, jog su A. L. pažįstama nuo vaikystės, o artimai pradėjo bendrauti nuo 2013 metų, o 2014 m. kovo mėn. 28 d. jiems gimė sūnus O. L. ir nuo to momento pradėjo kartu gyventi kaip šeima ir vesti bendrą ūkį. Pastarojo pajamos buvo pagrindinis jų pragyvenimo šaltinis. A. netektis tapo jai didžiausia tragedija, kuri pažeidė dvasinę pusiausvirą, o patirti išgyvenimai neigiamai paveikė likusį gyvenimą. Dvasinės kančios dar labiau padidėjo, kai po jo mirties sužinojo, jog yra nėščia ir laukiasi antrojo judviejų kūdikio. 2016-12-01 gimė sūnus O. E., dėl ko jų šeimos turtinė padėtis tapo nepavydėtina.

Nukentėjusiųjų G. M. ir A. E. civiliniai ieškiniai neturtinai žalai atlyginti tenkintini iš dalies.

CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, jog nukentėjusioji G. M. dėl savo brolio, o A. E. dėl savo šeimos nario ir vaiko tėvo mirties, patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, emocinę depresiją, todėl jie neabejotinai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Nustatyta, jog nusikalstama veika padarytos pasekmės yra neatstatomos, veika padaryta netiesioginės tyčios forma, kaltinamasis nedirba, tačiau yra darbingas, nors A. L. ir buvo G. M. brolis, tačiau juodu gyveno atskirai ir turėjo sukūrę savas šeimas, nukentėjusioji A. E. įvykio metu buvo nėščia, todėl įvertinus jau išdėstytus kriterijus, nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti tenkintini iš dalies ir priteistina iš R. Č. G. M. – 10000 Eur, o A. E. – 25000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė 627,41 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl O. L. socialinio draudimo našlaičių pensijos skyrimo (1. 1, b.l. 108-115). Civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2017-03-21 pateikė pažymą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, jog advokatas Vytautas Gineika teikė antrinę pagalbą R. Č. ir valstybės naudai priteistina 221,99 EUR (t. 3, b. l. 41-42).

Nustatyta, jog R. Č. yra suimtas, o sutinkamai su LR BPK 51 str. 7 p., gynėjo dalyvavimas procese yra būtinas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teismas sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai priteisti turėtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Šiaulių skyrius 2017-03-21 pateikė pažymą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, jog advokatė Naina Lanzbergienė teikė antrinę pagalbą nukentėjusiajai G. M. ir valstybės naudai priteistina 697,50 EUR. Sutinkamai su BPK 104 str., minėtos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo.

Skiriant bausmę R. Č., atsižvelgiama į veikos pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį – įvykdė nusikalstamą veiką, priskirtą labai sunkių nusikaltimų kategorijai, jo asmenybę – praeityje teistas, teistumas neišnykęs, nedirbo, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tyčios formą, nusikaltimo padarymo aplinkybes ir pasekmes – jos neatstatomos, todėl jam, BK 54 straipsnio 1, 2 dalių pagrindais, skirtina laisvės atėmimo bausmė griežtesnė negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, tačiau jam artima.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 301-303 straipsniais, 308 straipsniu,

nusprendžia:

R. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Karomąją priemonę – suėmimą pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

BK 66 straipsnio pagrindu, į bausmės laiką įskaityti sulaikymą kardomąją priemonę - suėmimą nuo 2016-02-29 iki 2017-04-11.

Priteisti iš R. Č. nukentėjusiosioms G. M. - 10000 Eur, A. E. – 25000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 697,50 Eur proceso išlaidų valstybei.

Priteisti iš R. Č. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 627,41 Eur žalos atlyginimo.

Daiktinius įrodymus: 6 peilius, 1 daktiloskopinę plokštelę su rankos pėdsakais nuo butelio, plastikinį 1 l talpos butelį „Švogerių“, vatos tamponą su kraujo pavyzdžiu, voką su 19 vnt. cigarečių nuorūkų, peilio geležtę ir plastikinę peilio rankeną, A. L. 3 bliuzonus, marškinėlius, kelnes, kelnaites, puskojines, 4 daktiloskopinės kortelės su rankų pirštų ir delnų lyginamaisiais pavyzdžiais, A. L. kraujo lyginamąjį pavyzdį, nagų nuokarpos, R. Č. seilių lyginamuosius pavyzdžius; R. Č. daktiloskopinę kortelę su rankų pirštų ir delnų lyginamaisiais pavyzdžiais, R. Č. žalius guminius batus, 2 vnt. juodos spalvos sportinių kelnių, marškinėlius, mėlynos spalvos džemperį, juodos spalvos striukę, 4 stiklainius su kvapų pėdsakais – sunaikinti.

2 laikmenas CD+R - gražinti Kauno apygardos prokuratūrai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo jo nuorašo gavimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.