Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Bieliauskienės, A. B. (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Šiukštos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Č. (toliau – ir nuteistasis, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme dvylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš R. Č. nukentėjusiajai G. M. priteista 10 000,00 Eur (dešimt tūkstančių eurų), nukentėjusiajai A. E. – 25 000,00 Eur (dvidešimt penki tūkstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui priteista 627,41 Eur (šeši šimtai dvidešimt septyni eurai 41 ct) žalos atlyginimo ir 697,50 Eur (šeši šimtai devyniasdešimt septyni eurai 50 ct) proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu R. Č. pripažintas kaltu ir pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2016 m. vasario 28 d. apie 17.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, name, esančiame (duomenys neskelbtini), Jonavos rajone, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su A. L. metu tyčia du kartus dūrė peiliu A. L. į nugaros sritį, padarydamas durtinį-pjautinį aklą krūtinės ląstos sužalojimą, durtinį-pjautinį kiauryminį krūtinės ląstos sužalojimą su aortos krūtininės dalies ir kairio plaučio pažeidimu, dėl kurių A. L. mirė, ir taip tyčia nužudė A. L..Apeliaciniame skunde nuteistasis R. Č. prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendį pakeisti ir sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Apelianto vertinimu, jam paskirta dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, nes nusikaltimą jis padarė būdamas neblaivus, nesuvokdamas, ką daro, o nusikaltimo aplinkybių visiškai neprisimena. Apeliantas taip pat nurodo, jog duodamas parodymus teisme, kad nusikaltimo padarymo aplinkybių neprisimena, jis sakė tiesą. Su nukentėjusiuoju A. L. nusikaltimo padarymo dieną susipyko dėl menkniekio, o nusikaltimui padaryti turėjo įtakos jų abiejų apsvaigimas nuo alkoholio. Apeliantas nurodo suvokiantis savo poelgio neteisėtumą, tačiau neturi galimybės pakeisti susiklosčiusios situacijos.Atsiliepime į nuteistojo apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad nuteistajam R. Č. pirmosios instancijos teismo paskirta dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė atitinka BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, be to, ji artima BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sankcijos vidurkiui. Skirdamas bausmę apeliantui, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino jo asmenybę bei padaryto nusikaltimo pavojingumą, dėl to nėra teisinio pagrindo švelninti pastarajam paskirtos bausmės.Nuteistojo R. Č. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl dvylikos metų laisvės atėmimo bausmės paskyrimo ir prašo ją sumažinti. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir apeliacinio skundo motyvais, neturi pagrindo daryti išvados, kad skundžiamu nuosprendžiu R. Č. paskirta bausmė yra neteisinga, neproporcinga, neatitinkanti padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio ir pavojingumo laipsnio ir yra per griežta.Pagal teismų formuojamą praktiką kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teisinga laikoma tokia bausmė, kai yra teisinga pusiausvyra tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už ją paskirtos bausmės, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nėra per griežta. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013). Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. Č. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2016 m. vasario 28 d. apie 17.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su A. L. metu tyčia du kartus dūrė peiliu A. L. į nugaros sritį ir taip jį nužudė. Nagrinėjamu atveju, spręsdamas nuteistajam skirtinos bausmės dydžio klausimą, pirmosios instancijos teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimo padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimui padaryti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skirdamas bausmę R. Č. apygardos teismas atsižvelgė ir į tai, kad padarytas labai sunkus tyčinis nusikaltimas, kurio padariniai negrąžinami – atimta žmogaus gyvybė, o nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat apygardos teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę: jis anksčiau teistas du kartus, teistumas neišnykęs, iki nusikaltimo padarymo niekur nedirbo. Taigi, įvertinęs visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, net ir esant vienai R. Č. atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, paskyrė jam tik nežymiai BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatytos sankcijos vidurkį viršijančią laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendžiu jam paskirta dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu teiginiu nesutinka. Baudžiamajame įstatyme nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamu atveju nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė tik vieneriais metais viršija BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatytos bausmės vidurkį. Tačiau, kaip jau minėta, buvo konstatuota viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. nusikaltimo padarymo metu nuteistasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimui padaryti. Priešingai, nei teigia apeliantas, ši aplinkybė jo atsakomybės nešalina ir nešvelnina. Dėl to nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalies ir BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis ir skyrė jam per griežtą bausmę. Juo labiau kad BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta išimtinai tik laisvės atėmimo bausmė nuo septynerių iki penkiolikos metų be jokių alternatyvų. Sąlygų skirti nuteistajam švelnesnę bausmę, negu nustatyta įstatyme (BK 62 straipsnio 2 dalis), nagrinėjamu atveju nėra. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą, ar paskirta bausmė atitinka teisingumo principą, vertinami bylos duomenys, apibūdinantys tiek kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, tiek kaltininko asmenybę. Tačiau šioje byloje nenustatyta BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo pagrindų, nėra jokių išimtinių aplinkybių, apibūdinančių nuteistąjį ar padarytą veiką. Nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys jį apibūdina neigiamai, kaip linkusį daryti naujas nusikalstamas veikas, o duomenys, apibūdinantys pačią nusikalstamą veiką, taip pat nerodo mažesnio jos pavojingumo – nukentėjusysis nužudytas du kartus duriant peiliu į nugarą. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam R. Č. paskirta BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkiui artima, tačiau tik nežymiai jį viršijanti laisvės atėmimo bausmė negali būti laikoma per griežta, todėl jos švelninti nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeistų humaniškumo principą, nes taip būtų sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas.Esant nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti nuteistojo R. Č. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. Č. apeliacinį skundą atmesti.