Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-10-26 · Baudžiamoji byla Nr. T-1101-961/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2015-06-25Lietuvos apeliacinis teismas
  2. T-1101-961/2018Nutartis · 2018-10-26Vilniaus miesto apylinkės teismas
  3. T-1412-1122/2019Nutartis · 2019-12-16Vilniaus miesto apylinkės teismas
  4. T-207-817/2021Nutartis · 2021-02-10Vilniaus miesto apylinkės teismas
  5. T-434-957/2022Nutartis · 2022-04-21Vilniaus miesto apylinkės teismas
  6. T-469-716/2022Nutartis · 2022-05-02Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-26
Bylos Nr.
T-1101-961/2018
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00569-2014-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Nuteistasis
J. S.
Kategorijos

Teikimas Nr. T-1101-961/2018 Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00569-2014-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS

2018 m. spalio 26 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 59-189 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam J. S. (J. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. baudžiamuoju įsakymu J. S. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas 45 parų areštas, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas 30 parų areštas, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – viena para ir J. S. paskirta galutinė bausmė – 29 parų areštas.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu J. S. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu devyneriems metams.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrintos Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir J. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyneriems metams.

J. S. bausmės vykdymo pradžia – 2014 m. birželio 1 d. Bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. gegužės 31 d. J. S. ½ bausmės dalį atliks – 2018 m. lapkričio 30 d.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2018 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 59-189 nutarė taikyti nuteistajam J. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nustatant jam intensyvią priežiūrą, o pasibaigus intensyviai priežiūrai siūlyti nuteistajam nustatyti tokias pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones:

1. neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, iki 2023 m. gegužės 31 d.;

2. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2023 m. gegužės 31 d.

Komisijos nutarime nurodoma, jog J. S. Komisijai pristatomas antrą kartą. Pirmą kartą Komisija nutarė netaikyti J. S. lygtinio paleidimo ir pateikė rekomendacijas, kurias nuteistasis įgyvendino. Be to, nuteistasis dalyvauja įvairiose socialinio ir teisinio švietimo programose, įgyvendinimo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones

Nutarime taip pat pažymima, kad nuteistasis pataisos namuose yra septynis kartus skatintas, galiojančių nuobaudų neturi. Nuteistasis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, siuvinių gamintojo ir baldų apmušėjo kvalifikaciją. Atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje dirbo, šiuo metu dirba UAB „S.“. J. S. palaiko glaudžius ryšius su tėvais, broliu, kartais išvyksta į namus dviem paroms. Išėjęs į laisvę gyventų pas motiną.

Motyvuojamoji dalis

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, J. S. priklauso žemai nusikalstamumo rizikos grupei – 22 balai.

Prokurorė pateikė atsiliepimą į Komisijos nutarimą tvirtinti nuteistajam J. S. lygtinį paleidimą ir prašė minėto nutarimo netvirtinti, kadangi nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą, neatlikta bausmės dalis yra didesnė nei atliktos.

Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam J. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtintinas.

Teismas, susipažinęs su pateiktoje medžiagoje užfiksuotais duomenimis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, kai jie faktiškai yra atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pagal to paties straipsnio 3 dalį nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį.

Teismas konstatuoja, jog J. S. atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad nuteistasis J. S. atlieka bausmę už nesunkų ir labai sunkų nusikaltimą. Minėtus nusikaltimus padarė veikdamas kartu su kitais asmenimis. Padarytas labai sunkus nusikaltimas yra smurtinio pobūdžio. Minėtu nusikaltimu padaryti negrįžtami padariniai – atimta žmogaus gyvybė. Akivaizdu, jog nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, už kurias šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, ypač labai sunkaus nusikaltimo padarymo aplinkybės, rodo pakankamai didelį J. S. pavojingumą visuomenei. Vis tik aptarti faktai nereiškia, jog nuteistojo šiuo metu negalima taisyti neizoliuoto nuo visuomenės.

Teismas visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis anksčiau nė karto nebuvo teistas. Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų taip pat matyti, jog J. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė jam Komisijos nustatytas rekomendacijas: atliko gerovės darbus, tęsia jam teismo nuosprendžiu priteistų civilinių ieškinių dengimą, aktyviai dalyvavo visose veiklose, numatytose individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane ir intensyvaus nuteistojo rengimo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos plane. Pažymėtina, kad nuteistasis atlikdamas bausmę elgiasi pavyzdingai, septynis kartus yra skatintas už gerą elgesį ir darbą. Tiesa, J. S., laikomas suimtas Lukiškių tardymo-izoliatoriuje, vieną kartą pažeidė režimo reikalavimus, už ką jam buvo paskirta nuobauda. Vis tik pastebėtina, kad nuo minėtos nuobaudos paskyrimo (nuobauda paskirta 2015 m. balandžio 10 d.), kuri šiuo metu jau negalioja, nuteistasis buvo vien tik skatintas, todėl nuteistojo nedrausmingo elgesio atvejo bausmės atlikimo metu negalima vertinti kaip sistemingo pataisos namų taisyklių nesilaikymo. Iš esmės nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu, teismo vertinimu, yra nepriekaištingas. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad 2016 m.rugsėjo 28 d. ir 2017 m. liepos 24 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos J. S. buvo charakterizuojamas teigiamai.

J. S. yra motyvuotas dirbti, atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje dirbo siuvykloje darbininku, perkeltas į Vilniaus pusiaukelės namus dirbo UAB „S.“ pagalbiniu darbininku, už puikų darbą buvo paaukštintas pareigose – šiuo metu dirba generatorių starterių specialistu. Dirba už pataisos įstaigos teritorijos ribų be sargybos priežiūros. Būtina pažymėti ir tai, kad nuteistajam ne vieną kartą buvo leista išvykti iš pataisos namų į namus dviem paroms, išvykimo sąlygų pažeidimų neužfiksuota, nustatytos dienotvarkės nuteistasis laikėsi. Be to, nuteistasis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, siuvinių gamintojo ir baldų apmušėjo kvalifikaciją. Teismo įsitikinimu, nuteistasis laisvėje susiradęs darbą galėtų kuo greičiau padengti teismo nuosprendžiu priteistą neturtinę ir turtinę žalą nukentėjusiajai. Be to, nuteistasis palaiko tvirtus socialinius ryšius su savo šeimos nariais, išėjęs į laisvę, turėtų kur gyventi. Komisijos nutarime nurodoma, kad nuteistojo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), esamos sąlygos yra tinkamos vykdyti nuteistojo intensyvią priežiūrą.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Komisijos nutarime nurodoma, jog J. S. tam tikrose situacijose gali pasielgti spontaniškai ir impulsyviai, orientuotas į trumpalaikius bei lengviau pasiekiamus rezultatus, asmeninių problemų neidentifikuoja, galimai nusikalstamą elgesį įtakojančių probleminių sričių neidentifikuoja, su savo nusikalstamu elgesiu nesusieja. Kad nuteistasis neidentifikuoja savo probleminių sričių, patvirtina ir tai, jog nuteistasis nurodo neturintis problemų su alkoholiu. Vis tik pažymėtina, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos apsvaigus nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos uždrausto elgesio pasirinkimui. Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, jog nuteistasis yra lankęsis Anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupės susirinkimuose, baigė programą „Įžanginė grupė“, skirtą priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų prevencijai. Taigi iš esmės nuteistasis linkęs spręsti savo problemas. Be to, pažymėtina, jog nuteistajam J. S. nebūdingas nuolatinės agresijos raiškos formos, nuteistasis jaučia poreikį imtis pro-socialių veiksmų problemų sprendimui, linkęs apgalvoti savo veiksmų pasekmes, turi konkrečių ir realiai įgyvendinamų planų, priežiūrą vertina palankiai, reiškia pagarbų požiūrį bendruomeninėms bei visuomeninėms pažiūroms, vertybėms, kitų asmenų teisėms.

Svarbi aplinkybė ir ta, kad J. S. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema – 22 balai, nuo pirmojo vertinimo dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam ji nesumažėjo nė vienu balu, 22 nusikalstamumo rizikos balus sudaro 5 balai statinių kriminogeninių veiksnių, kuriems įtakos aktyvumas ir elgesio keitimas jau nedaro, o dinaminiai balai sudaro 17 balų. Akivaizdu, kad nusikalstamumo riziką nuteistasis dar gali mažinti, vis tik, teismo įsitikinimu, nuteistasis deda realias pastangas mažinant nusikalstamumą savo elgesiu pataisos namuose, dalyvavimu įvairiose švietimo programose, darbu.

Prokurorė atsiliepime nurodė, kad būtina atsižvelgti į nuteistojo nusikalstamos veikos pavojingumą ir neatliktą bausmės dalį. Šioje vietoje teismas pažymi, kad teismas, skirdamas J. S. bausmę, jau atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir sunkumą, o atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą vadovaujantis vien neatliktos pakankamai didelės bausmės dalimi negalima. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Šiuo metu, kaip jau minėta anksčiau, nuteistasis yra įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo metu kryptingai ir nuosekliai taisė savo elgesį, pataisos įstaigos darbuotojų yra charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko stiprius socialinius ryšius su artimaisiais, anksčiau nebuvo teistas. Taigi pateiktoje medžiagoje yra užfiksuoti tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį apibūdinantys duomenys, tačiau vis tik manytina, kad teigiamai J. S. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu nusveria neigiamus faktus ir leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, o jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Teismas atkreipia dėmesį, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos – tai nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės, juo labiau, taikant intensyvią priežiūrą. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatoma dienotvarkė, įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.

Įvertinęs teismui pateiktus duomenis, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, kitus charakterizuojančius duomenis, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos.

Atsižvelgus į anksčiau aptartų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, jog yra pagrindas tvirtinti Komisijos 2018 m. spalio 3 d. nutarimą Nr. 59-189 nustatant nuteistajam intensyvią priežiūrą, jai pasibaigus skirti šiuos įpareigojimus: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, iki 2023 m. gegužės 31 d.; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo iki 2023 m. gegužės 31 d.; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2023 m. gegužės 31 d. Kadangi nuteistojo padarytas labai sunkus nusikaltimas yra smurtinio pobūdžio, teismas mano, jog yra tikslinga nuteistąjį įpareigoti per šešis mėnesius nuo intensyvios priežiūros pabaigos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nutaria:

patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. spalio 3 d. nutarimą Nr. 59-189 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam J. S. (J. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) nustatant intensyvią priežiūrą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Pasibaigus intensyviai priežiūrai, nustatyti J. S. šias pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones:

1. neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, iki 2023 m. gegužės 31 d.;

2. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo iki 2023 m. gegužės 31 d.

3. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2023 m. gegužės 31 d.

4. per šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė