Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Mefodijos Povilaitienės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovėms: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilęs dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 68-1905, 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. 68-1949 ir 2017 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. 2-1621 bei Departamento 2018 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. 2S-57, teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 68-1905

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2017 m. lapkričio 10 d. apie 9 val. 30 min., buvo pristatytas į Drausmės komisijos posėdį jo 2017 m. lapkričio 9 d. prašymui Nr. 7-2592 svarstyti. Pastebėjęs, kad jo prašymas neobjektyviai ir neskaidriai svarstomas, pareiškė nepasitenkinimą ir paprašė pateikti raštišką atsakymą į prašymą, nes ketina jį apskųsti.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 10 d. buvo surašytas Pravieniškių PN-AK 2-o sektoriaus aktas Nr. 62-5269 „Dėl nuteistojo K. V. elgesio Drausmės komisijos posėdžio metu“, kuriame nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 10 d. 9 val. 30 min. Drausmės komisijos posėdžio metu buvo svarstomas nuteistasis V. K., dėl prašymo izoliuoti (1 t., b. l. 54, 2 t., b. l. 19). Posėdžio metu nuteistasis elgėsi nepagarbiai komisijos narių atžvilgiu, replikavo, kalbėjo pakeltu tonu, demonstratyviai mosikavo rankomis, pertraukinėdamas trukdė komisijos pirmininkui pasisakyti, arogantiškai reiškė nepasitenkinimą jo atžvilgiu priimtu kolegialiu sprendimu, nevykdė nurodymo nusiraminti. Aktą pasirašė penki Pravieniškių PN-AK 2-o sektoriaus darbuotojai. Tokie patys parodymai užfiksuoti Pravieniškių PN-AK 2-o sektoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkės G. V. 2017 m. lapkričio 10 d. tarnybiniame pranešime Nr. 45-2156 (1t., b. l. 52, 2 t., b. l. 20). 2017 m. lapkričio 13 d. surašytas Pravieniškių PN-AK 2-o sektoriaus aktas Nr. 62-5275 „Dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu“ (1 t., b. l. 53, 2 t., b. l. 21). Drausmės komisija, išnagrinėjusi G. V. pateiktą medžiagą, 2017 m. lapkričio 13 d. surašė teikimą Nr. 62-5276 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (1 t., b. l. 51, 2 t., b. l. 22). Šiame teikime nurodyta informacija, užfiksuota 2017 m. lapkričio 10 d. tarnybiniame pranešime Nr. 45-2156 bei nurodoma, kad nuteistasis sistemingai pažeidinėja bausmės atlikimo režimo reikalavimus, į taikomas socialinės reabilitacijos bei drausminio poveikio priemones nereaguoja, ignoruoja nustatytą tvarką. Nuteistasis kategoriškai atsisako laikytis nustatytų pareigų ir draudimų, kito pobūdžio drausminio poveikio priemonės nuteistojo elgesiui teigiamo poveikio nedaro, todėl siūlo pataisos įstaigos direktoriui nuteistajam V. K. skirti nuobaudą – perkelti į kamerų tipo patalpas. Pravieniškių PN-AK direktorius, atsižvelgdamas į pareiškėjo elgesį 2017 m. lapkričio 10 d. vykusio Drausmės komisijos posėdžio metu, 2017 m. lapkričio 13 d. priėmė nutarimą Nr. 68-1905, kuriuo nutarė pareiškėjui skirti nuobaudą – perkelti į kamerų tipo patalpas 3 mėnesius (1 t., b. l. 7, 50, 2 t., b. l. 17–18).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas sistemingai pažeidinėja vidaus tvarkos taisykles, bausmės atlikimo režimo reikalavimus. Iš byloje esančio Pravieniškių PN-AK Drausmės komisijos 2017 m. lapkričio 13 d. teikimo Nr. 62-5276 ir Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 68-1905 matyti, kad pareiškėjas priskirtas drausmės grupei (1 t., b. l. 49–51). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui už BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose bei PĮVVT 50 punkte nustatytų reikalavimų pažeidimą, nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 3 mėnesius paskirta pagrįstai, ji yra proporcinga padarytam pažeidimui, parinkta vadovaujantis BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis, todėl nėra pagrindo jos naikinti. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. lapkričio 13 d. nutarimas Nr. 68-1905 yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. 68-1949

Iš byloje esančių Pravieniškių PN-AK 2-o sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo inspektoriaus A. G. bei jaunesniojo specialisto Vidmanto A. S. 2017 m. lapkričio 13 d. tarnybinių pranešimų Nr. 45-2183 (1) ir 45-2183 (2), matyti, kad 2017 m. lapkričio 13 d. apie 8 val. 58 min. pareigūnams vykdant tarnybą uždaroje zonoje, buvo gautas Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto M. K. nurodymas – pristatyti V. K. į Drausmės komisijos posėdį (1 t., b. l. 47–48, 2 t. b. l. 25–26). Pareigūnai nuėjo prie kameros Nr. 12, atidarė duris ir nurodė nuteistajam ruoštis eiti į Drausmės komisijos posėdį. Nuteistasis iš karto pradėjo agresyviai elgtis, šaukti, komisijos narius išvadino „banditais“. Pareigūnai nurodė nuteistajam nusiraminti ir išeiti iš kameros, tačiau pareiškėjas nurodymo nevykdė, čiupo kameroje buvusį šepetį ir su juo šaukdamas necenzūriniais žodžiais puolė Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesnįjį specialistą Vidmantą A. S.. Pastarasis šluotos kotu gavo smūgį į galvą ir į kairę ranką, todėl abu pareigūnai nustūmė nuteistąjį ant kameroje esančios lovos, prispaudė ir nurodė nusiraminti. Nuteistasis vis tiek aktyviai priešinosi, bandė ištrūkti. Kadangi nuteistasis nenusiramino, jam buvo uždėti antrankiai ir jėga išvesdintas į koridorių. Koridoriuje nuteistasis nustojo aktyviai priešintis, tačiau ir toliau vartojo necenzūrinius žodžius ir grasino pareigūnams susidorojimu. 2017 m. lapkričio 16 d. surašytas Pravieniškių PN-AK 2-o sektoriaus aktas Nr. 62-5420 „Dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu“ (1 t., b. l. 46, 2 t., b. l. 27). Šiame akte nurodyta, kad nuteistasis V. K. 2017 m. lapkričio 13 d. pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus ir atsisakė pasiaiškinti raštu.

Atsižvelgdamas į nurodytą pareiškėjo elgesį, Pravieniškių PN-AK direktorius 2017 m. lapkričio 16 d. priėmė nutarimą Nr. 68-1949, kuriuo nutarė nuteistajam uždrausti vieną mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) (1 t., b. l. 8, 45, 2 t., b. l. 23–24). Ant šio nutarimo kopijos yra Resocializacijos skyriaus specialisto M. K. prierašas, kad kopija pareiškėjui įteikta, pasirašyti atsisakė.

Iš teismui pateikto vaizdo įrašo matyti (žr. nuo 9:59 min.), kaip pareiškėjas neklausydamas pareigūnų nurodymo išeiti iš kameros, čiupo šluotą ir užsimojo trenkti pareigūnui, su šluota varydamas jį iš kameros šaukė necenzūrinius žodžius. Tuomet į kamerą įėjo du pareigūnai ir nustūmė pareiškėją ant lovos, prispaudę uždėjo jam antrankius. Vaizdo įraše užfiksuoti duomenys patvirtina Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Akcentuotina, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog pareigūnai buvo be kaukių ir neturėjo rankose kirvio. Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas nevykdė pareigūnų nurodymo išeiti iš kameros, juos užpuolė, todėl buvo jėga iš jos išvesdintas su antrankiais.

Pareiškėjo teigimu, po šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-0-00158-17, kuriuo jam siekta inkriminuoti Baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką (pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui). Tačiau iš byloje esančio Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kaišiadorių) 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 06-0-00158-17 nutrauktas, nes nenustatyta, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (2 t., b. l. 70–73).

Iš byloje esančios pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matyti, kad jam 2016 m. rugsėjo 27 d. nustatyta (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 76), o 2017 m. liepos 19 d. diagnozuota (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10–11, 135–136). Iš byloje esančios pareiškėjo asmens sveikatos istorijos taip pat matyti, kad jis daug kartų konsultuotas ir gydytas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. 77–86, 112–113, 136, 151–154, 167–169, 174–182, 185–189, 194).

Atsakovo teigimu, pareiškėjui nustatytos diagnozės patvirtina jo asmenybės nestabilumą, kas įtakojo jo elgesį Drausmės komisijos posėdžio metu bei pareigūnų užpuolimo atveju.

PĮVTT 73 punkte nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. PĮVTT 73.4 papunktyje nustatyta taisyklė - nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, pravardžių.

Teismas akcentuoja, jog pareiškėjas nebuvo pripažintas kaltu dėl BK 286 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau nutrauktas ikiteisminis tyrimas nepaneigia, jog pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, nustatytus BVK 110 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir PĮVTT 73.4 papunktyje, nes ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas kitu pagrindu.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui už BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei PĮVTT 73.4 papunktyje nustatytų reikalavimų pažeidimus, nuobauda – uždraudimas vieną mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) paskirta pagrįstai, ji yra proporcinga padarytam pažeidimui, parinkta vadovaujantis BVK 142 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, todėl nėra pagrindo jos panaikinti. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimas Nr. 68-1949 yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. 2-1621 „Dėl 2-o sektoriaus nuteistojo V. K. įrašymo į linkusių užpulti įskaitą“

Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas, po to kai 2017 m. lapkričio 13 d. užpuolė pareigūnus, buvo įrašytas į linkusiųjų užpulti įskaitą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Pravieniškių PN-AK direktorius, vadovaudamasis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijomis, bei atsižvelgdamas į 2-o sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo specialisto V. I. 2017 m. lapkričio 16 d. tarnybinį pranešimą Nr. 42-19328 ir Drausmės komisijos 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimą priėmė 2017 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. 2-1621, kuriuo pareiškėjas buvo įrašytas į linkusiųjų užpulti įskaitą (1 t., b. l. 9, 44).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad su Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. lapkričio 21 d. įsakymu buvo supažindintas tik 2017 m. gruodžio 7 d., nors turėjo būti nedelsiant supažindintas.

Atsakovo teigimu, įtraukimas į linkusiųjų užpulti įskaitą pareiškėjui nesukelia jokių papildomų pareigų ir draudimų, o įpareigoja pataisos įstaigos personalą atlikti tam tikrus veiksmus, todėl pareiškėjas neprivalėjo būti supažindintas su minėtu įsakymu.

Iš byloje esančio Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. 2-1621 matyti, kad juo nurodyta nuteistajam V. K. taikyti papildomus režimo reikalavimus: įpareigoti ant viršutinių drabužių privalomai nešioti kortelę su vardu, pavarde, nuotrauka ir rudos spalvos įstriža juosta bei drausti dirbti tamsiu paros metu, taip pat dirbti už laisvės atėmimo vietos teritorijos ribų (1 t., b. l. 9, 44). Šio įsakymo 3.4 papunktyje nurodyta, kad 2-o sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniajam specialistui V. I. šiame įsakyme paminėtą nuteistąjį supažindinti pasirašytinai.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. V-325 „Dėl Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintų Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijų (toliau – ir Instrukcijos) (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 27 d.) 135 punkte nustatyta, kad suimtajam arba nuteistajam užpuolus laisvės atėmimo vietos darbuotojus, kitą nuteistąjį, suimtąjį ar kitus asmenis, bandžius, turint ketinimų tai padaryti arba grasinant panaudoti fizinį smurtą prieš šiuos asmenis, visa surinkta medžiaga apie įvykį teikiama svarstyti Drausmės komisijai. Į Drausmės komisijos posėdį pristatomas svarstomas suimtasis arba nuteistasis, kuriam Drausmės komisijos pirmininkas praneša apie priimtą sprendimą įrašyti į linkusiųjų užpulti įskaitą. Jei šį sprendimą įsakymu patvirtina laisvės atėmimo vietos direktorius, suimtasis arba nuteistasis pasirašytinai supažindinamas su jam taikomais papildomais režimo reikalavimais. Drausmės komisijos posėdžių protokolų ir laisvės atėmimo vietos direktoriaus įsakymų išrašai (arba įsakymų ir protokolų kopijos), su kuriais supažindinami suimtieji ir nuteistieji, įrašyti į įskaitą, jiems pasirašius, saugomi asmens bylose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad suimtojo ar nuteistojo įrašymas į linkusiųjų užpulti įskaitą yra ne drausminė nuobauda, o prevencinė apsaugos ir priežiūros priemonė, kuria siekiama apsaugoti kardomojo kalinimo vietos ar pataisos įstaigos darbuotojus bei kitus asmenis nuo galimo užpuolimo, kurio metu prieš juos gali būti panaudotas fizinis smurtas. Teismas taip pat akcentavo, kad ši teisės nuostata nenustato, kad suimtasis ar nuteistasis gali būti įrašytas į linkusiųjų užpulti įskaitą tik tuo atveju, kai kyla teisinės pasekmės, t. y. pareigūnas ar kitas asmuo užpuolamas ir sužalojamas. Įrašymas į linkusiųjų užpulti įskaitą yra pagrįstas ir tuo atveju, jei numatyta tvarka yra nustatoma, jog suimtasis ar nuteistasis bandė užpulti tardymo izoliatoriaus, pataisos įstaigos darbuotojus ar kitus asmenis (LVAT 2010 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1517/2010).

Pagal LVAT suformuotą praktiką, ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (LVAT 2008 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-624/2008, 2008 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-1061/2011).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, jog pareiškėjas turėjo būti supažindintas su 2017 m. lapkričio 21 d. įsakymu pasirašytinai, tačiau nei šis įsakymas, nei minėtos Instrukcijos, nenustato termino, per kurį nuteistasis turi būti supažindintas su jo atžvilgiu priimtu įsakymu, todėl teismas nesutinka su atsakovo argumentu, jog pareiškėjas neturėjo būti su juo supažindintas. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad su minėtu įsakymu jis susipažino 2017 m gruodžio 7 d. ir susipažinimo data pareiškėjui nesutrukdė dėl jo pateikti skundą Departamentui, taigi nesukėlė jam neigiamų teisinių pasekmių. Teismo nuomone, supažindinimo data neturi įtakos priimto įsakymo teisėtumui ir pagrįstumui. Taip pat pažymėtina, jog teismo nuomone, Pravieniškių PN-AK direktorius, atsižvelgdamas į surinktą medžiagą apie pareiškėjo elgesį, vadovaudamasis Instrukcijų 135 punktu, pagrįstai įtraukė pareiškėją į linkusiųjų užpulti įskaitą. Atsižvelgdamas į byloje išdėstytas aplinkybes bei LVAT praktiką, teismas daro išvadą, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. lapkričio 21 d. įsakymas Nr. 2-1621, iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Dėl Departamento 2018 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. 2S-57

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. lapkričio 13 ir 16 dienos nutarimų bei 2017 m. lapkričio 21 d. įsakymo, su skundu kreipėsi į Departamentą. Šis 2018 m. sausio 5 d. priėmė jam nepalankų sprendimą, su kuriuo jis nesutinka, nes mano, kad yra neteisėtas dėl formaliai ir neobjektyviai įvertintų aplinkybių.

Iš pareiškėjo 2017 m. gruodžio 2 d. skundo Departamentui matyti, jog pareiškėjas nesutinka su minėtais teisės aktais, nes jie priimti neįvertinus pažeidimų padarymo aplinkybių ir už nepadarytus pažeidimus, todėl prašo juos panaikinti (1 t., b. l. 39–43). Nurodo, kad nėra supažindintas su minėtais teisės aktais ir neturi jų kopijų.

Departamentas nurodė, kad išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir nustatė, kad jis savo veiksmais pažeidė režimo reikalavimus, kurie buvo užfiksuoti su nuobaudų skyrimu susijusioje dokumentinėje medžiagoje, nuobaudos skirtos tinkamai įvertinus pažeidimo aplinkybes ir neviršijant įgaliojimų, todėl nebuvo pagrindo naikinti Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimais skirtų nuobaudų.

Pažymėtina, jog iš Departamento ginčijamo sprendimo matyti, kad jis atkreipė dėmesį į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir įpareigojo įstaigos administraciją supažindinti nuteistuosius su visais sprendimais, kurie priimti jų atžvilgiu (1 t., b. l. 12–14, 55–57).

BVK 143 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad nuteistasis turi teisę šio Kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka apskųsti jam paskirtą nuobaudą aukštesniam pagal pareigas pareigūnui. Skundo padavimas nuobaudos vykdymo nesustabdo. Aukštesnis pagal pareigas pareigūnas nuobaudą sušvelnina arba ją panaikina, jeigu ją paskyręs pareigūnas viršijo savo įgaliojimus, netinkamai įvertino pažeidimo padarymo aplinkybes arba jeigu nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam.

Pažymėtina, jog Departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimdamas sprendimus turi vadovautis įstatymais, kurie, be kita ko, įpareigoja jį laikytis ir gero administravimo principo imperatyvų. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą, valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

Įvertinus ginčijamą sprendimą, matyti, kad pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimų ir įsakymo nepagrįstumo buvo patikrinti, nusiskundimai įvertinti, sprendimo nenaikinti pareiškėjui paskirtas nuobaudas motyvai aiškūs ir pakankami. Iš Departamento sprendimo turinio matyti, kad Pravieniškių PN-AK pateikė dokumentinę medžiagą, kuria remdamasis jis nustatė, kad Pravieniškių PN-AK direktorius nepažeidė galiojančių teisės aktų. Taigi Departamentas tokią išvadą priėmė patikrinęs pateiktą dokumentinę medžiagą bei faktinius duomenis, todėl teismas, nesutinka su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais dėl ginčijamo sprendimo. Įvertinus ginčijamame sprendime išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas nešališkai ir objektyviai, sprendimas paremtas faktiniais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Departamento 2018 m. sausio 5 d. sprendimas Nr. 2S-57 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką ar neveikimą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Išnagrinėjus pareiškėjo skunde nurodytus motyvus, iš kurių kildinamas neturtinės žalos atsiradimas, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iš pareigos atlyginti neturtinę žalą atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Nustačius, kad nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų (Pravieniškių PN-AK ar (ir) Departamento neteisėtų veiksmų), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė pareiškėjui atlyginti žalą.

Dėl pareiškėjo prašymo skirti psichologinę-psichiatrinę ekspertizę

Pareiškėjas skunde prašė skirti psichologinę-psichiatrinę ekspertizę, nes jo elgesys pareigūnų atžvilgiu buvo sąlygojamas jam diagnozuotų sveikatos sutrikimų. Tačiau iš byloje esančio Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kaišiadorių) 2018 m. gegužės 4 d. nutarimo matyti, kad pareiškėjo psichinė būklė buvo tirta dėl 2017 m. lapkričio 13 d. jo elgesio pareigūnų atžvilgiu (2 t., b. l. 58–62). Šiame nutarime nurodoma, kad Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno 1 teismo psichiatrijos specialisto išvadoje Nr. 93 TPK-1271/2017 nurodyta, kad V. K. medicininėje dokumentacijoje nefiksuojama tokio lygio psichopatologija, dėl kurios negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jam netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., b. l. 61).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialiųjų mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į byloje nustatytas aplinkybes, byloje esančius pareiškėjo sveikatos istorijos duomenis ir 2017 m. lapkričio 13 d. vaizdo įrašą, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo skirti psichologinę-psichiatrinę ekspertizę, nes teismo nuomone, pareiškėjas gebėjo pagal savo sveikatos būklę suvokti, kad jo buvo prašoma išeiti iš kameros.

Teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.