- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-17
- Bylos Nr.
- A-1021-575/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00478-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 37.5Nuobaudos ir paskatinimo priemonės
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) direktoriaus 2017 m. lapkričio 13 d. nutarimą Nr. 68-1905, 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. 68-1949 ir 2017 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. 2-1621; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 2S-57; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. lapkričio 10 d. apie 9 val. 30 min. buvo pristatytas į Drausmės komisijos posėdį jo 2017 m. lapkričio 9 d. prašymui Nr. 7-2592 svarstyti. Pareiškėjas paprašė raštiško atsakymo į prašymą ir buvo grąžintas į kamerų tipo patalpas. 2017 m. lapkričio 13 d. po rytinio patikrinimo į kamerą atėjo du pareigūnai ir pareikalavo eiti paskui juos, tačiau pareiškėjas atsisakė vykdyti nurodymą, nes nematė vieno iš jų akių, o kitas buvo su kirviu, todėl jautė grėsmę savo gyvybei ir sveikatai. Atsisakius vykdyti nurodymą, vienas iš pareigūnų bandė užeiti į kamerą ir jėga iš jos išvesti pareiškėją, tačiau jis gynėsi. Tą pačią dieną buvo priimtas Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimas Nr. 68-1905 „Dėl nuteistojo nubaudimo”, kuriuo nutarta pareiškėją perkelti į kamerų tipo patalpas. Nurodė, kad buvo nepagrįstai nubaustas, nes nepadarė jokių pažeidimų, o tiesiog išsakė savo nuomonę. Pareiškėjas teigė, jis priklauso paprastajai grupei, todėl jam negalėjo būti paskirta tokia nuobauda. Pažymėjo, kad nuo 2017 m. lapkričio 13 d. jis nepagrįstai ir neteisėtai yra vedamas su antrankiais.
3. Pareiškėjas akcentavo, kad 2017 m. lapkričio 16 d. buvo priimtas dar vienas Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimas Nr. 68-1949 „Dėl nuteistojo nubaudimo”, kuriuo nutarta pareiškėjui uždrausti vieną mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Nurodė, kad šis nutarimas taip pat nepagrįstas ir neteisėtas, nes jis jokių pažeidimų nepadarė. Pažymėjo, kad jam diagnozuota (duomenys neskelbtini) bei paskirtas ilgalaikis gydymas. 2017 m. lapkričio 21 d. buvo priimtas Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymas Nr. 2-1621 „Dėl 2-o sektoriaus nuteistojo V. K. įrašymo į linkusių užpulti įskaitą“. Nurodė, kad su šiuo įsakymu susipažino tik 2017 m. gruodžio 7 d., nors turėjo būti supažindintas nedelsiant. Pažymėjo, kad dėl minėtų nutarimų ir įsakymo kreipėsi su skundu į Departamentą, kuris 2018 m. sausio 5 d. priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, su kuriuo jis nesutinka, nes mano, kad yra neteisėtas dėl formaliai ir neobjektyviai įvertintų aplinkybių. Teigė, kad Pravieniškių PN-AK administracija netinkamai interpretuoja teisės aktų ir įstatymų taikymą, todėl dažnai priima neadekvačius sprendimus, kurie yra panaikinami Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo. Dėl nurodytų aplinkybių jam teko patirti didelius nepatogumus, dvasines kančias ir nepilnavertiškumo jausmą. Šių kančių intensyvumas viršijo kalinimui įprastus suvaržymus, todėl bausmės atlikimo sąlygos nesuderinamos su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu.
Atsiliepimas
4. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
5. Atsakovo atstovas paaiškino, pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai ir faktai neatitinka tikrovės, o skundo reikalavimai nepagrįsti. Pažymėjo, kad nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Nuobaudos reikšmingos kaip įstatymams paklusnų elgesį stimuliuojančios priemonės nuteistiesiems atliekant bausmes. Pažeidus nustatytą bausmės atlikimo tvarką, režimą, yra taikomos numatytos negatyvios pasekmės. Tokiu būdu yra sukuriama nuteistųjų laikymo sąlygų ir jų teisinės padėties kitimo sistema, kuri leidžia valdyti nuteistųjų laisvės atėmimu elgesį, nukreipti jį į teisės aktams paklusnaus elgesio pusę. Paaiškino, kad 2017 m. lapkričio 10 d. pareiškėjas Drausmės komisijos posėdžio metu, elgėsi nepagarbiai komisijos narių atžvilgiu, replikavo, kalbėjo pakeltu tonu, demonstratyviai mosikavo rankomis, trukdė komisijos pirmininkui pasisakyti, arogantiškai reiškė nepasitenkinimą jo atžvilgiu priimtu kolegialiu sprendimu, nevykdė nurodymo nusiraminti. Tokiu elgesiu pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, todėl jam buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 3 mėnesiams. 2017 m. lapkričio 13 d. pareiškėjas turėjo būti nuvestas į Drausmės komisijos posėdį. Pareigūnams nuėjus į kamerą, kurioje buvo laikomas V. K. ir informavus nuteistąjį, kad jis yra kviečiamas į Drausmės komisiją bei nurodžius su jais eiti, pareiškėjas atsisakė vykdyti pareigūnų reikalavimus, paėmęs šluotą ėmė ja mosuoti prieš pareigūnus, trankytis ir vadinti juos necenzūriniais žodžiais. Pareiškėjui uždėjus antrankius, jis buvo priverstinai išvesdintas iš kameros. Dėl tokio pareiškėjo elgesio jam buvo paskirta nuobauda – uždraudimas 1 mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Pažymėjo, kad po pareigūnų užpuolimo pareiškėjas PN-AK direktoriaus 2017 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 2-1621 buvo įrašytas į linkusiųjų užpulti įskaitą.
6. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjui yra nustatytas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje yra pažymėta, jog pareiškėjas daug kartų gydytas psichiatrijos stacionare. Diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Atsakovo nuomone, minėtos diagnozės patvirtina pareiškėjo asmenybės nestabilumą, kas įtakojo jo elgesį Drausmės komisijos posėdžio metu bei pareigūnų užpuolimo atveju. Nurodė, kad pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas. Pareiškėjas nepagrindė reikalavimo atlyginti neturtinę žalą objektyviais duomenimis ar įrodymais. Jo skundo argumentai dėl tariamai padarytos neturtinės žalos yra nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis apie įstatymų numatytą asmens teisę į žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
7. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
8. Departamentas nurodė, kad pareiškėjo skunde Departamentui nebuvo pateikta jokių faktinių duomenų ir kitų aplinkybių bei argumentų, leidžiančių abejoti ir ginčyti Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimų pagrįstumą ir teisėtumą. Departamentas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundžiamus faktus, todėl skundžiamas sprendimas yra išsamus ir pagrįstas, atitinkantis Lietuvos respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu pareiškėjo V. K. skundą atmetė.
10. Teismas, išsamiai aprašęs nustatytas bylos faktines aplinkybes dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 68-1905, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. rugsėjo 1 d.), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PĮVTT) (redakcija, galiojusi iki 2017 m. lapkričio 28 d.), konstatavo, kad pareiškėjas sistemingai pažeidinėja vidaus tvarkos taisykles, bausmės atlikimo režimo reikalavimus. Iš byloje esančio Pravieniškių PN-AK Drausmės komisijos 2017 m. lapkričio 13 d. teikimo Nr. 62-5276 ir Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 68-1905 matyti, kad pareiškėjas priskirtas drausmės grupei. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei byloje esančius duomenis, teismas sprendė, kad pareiškėjui už BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose bei PĮVVT 50 punkte nustatytų reikalavimų pažeidimą, nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 3 mėnesius paskirta pagrįstai, ji yra proporcinga padarytam pažeidimui, parinkta vadovaujantis BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis, todėl nėra pagrindo jos naikinti. Teismas padarė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. lapkričio 13 d. nutarimas Nr. 68-1905 yra teisėtas ir pagrįstas.
11. Teismas, išsamiai aprašęs nustatytas bylos faktines aplinkybes dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. 68-1949, akcentavo, kad pareiškėjas nebuvo pripažintas kaltu dėl BK 286 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau nutrauktas ikiteisminis tyrimas nepaneigia, jog pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, nustatytus BVK 110 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir PĮVTT 73.4 papunktyje, nes ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas kitu pagrindu. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei byloje esančius duomenis, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui už BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei PĮVTT 73.4 papunktyje nustatytų reikalavimų pažeidimus, nuobauda – uždraudimas vieną mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) paskirta pagrįstai, ji yra proporcinga padarytam pažeidimui, parinkta vadovaujantis BVK 142 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, todėl nėra pagrindo jos panaikinti. Teismas sprendė, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimas Nr. 68-1949 yra teisėtas ir pagrįstas.
12. Teismas, įvertinęs nustatytas bylos faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. 2-1621 „Dėl 2-o sektoriaus nuteistojo V. K. įrašymo į linkusių užpulti įskaitą“, konstatavo, kad pareiškėjas turėjo būti supažindintas su 2017 m. lapkričio 21 d. įsakymu pasirašytinai, tačiau nei šis įsakymas, nei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. V-325 „Dėl Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcijos) (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 27 d.) nenustato termino, per kurį nuteistasis turi būti supažindintas su jo atžvilgiu priimtu įsakymu, todėl teismas nesutinka su atsakovo argumentu, jog pareiškėjas neturėjo būti su juo supažindintas. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad su minėtu įsakymu jis susipažino 2017 m gruodžio 7 d. ir susipažinimo data pareiškėjui nesutrukdė dėl jo pateikti skundą Departamentui, taigi nesukėlė jam neigiamų teisinių pasekmių. Todėl teismas vertino, kad supažindinimo data neturi įtakos priimto įsakymo teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat pažymėjo, jog Pravieniškių PN-AK direktorius, atsižvelgdamas į surinktą medžiagą apie pareiškėjo elgesį, vadovaudamasis Instrukcijų 135 punktu, pagrįstai įtraukė pareiškėją į linkusiųjų užpulti įskaitą. Atsižvelgdamas į byloje išdėstytas aplinkybes bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, teismas sprendė, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. lapkričio 21 d. įsakymas Nr. 2-1621, iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.
13. Teismas, išsamiai aprašęs nustatytas bylos faktines aplinkybes dėl Departamento 2018 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. 2S-57, teisinį reguliavimą, susijusį su ginčijamu aktu, konstatavo, kad pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimų ir įsakymo nepagrįstumo buvo patikrinti, nusiskundimai įvertinti, sprendimo nenaikinti pareiškėjui paskirtas nuobaudas motyvai aiškūs ir pakankami. Iš Departamento sprendimo turinio matyti, kad Pravieniškių PN-AK pateikė dokumentinę medžiagą, kuria remdamasis jis nustatė, kad Pravieniškių PN-AK direktorius nepažeidė galiojančių teisės aktų. Departamentas tokią išvadą priėmė patikrinęs pateiktą dokumentinę medžiagą bei faktinius duomenis, todėl teismas nesutiko su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais dėl ginčijamo sprendimo. Todėl teismas, įvertinęs ginčijamame sprendime išdėstytas aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas nešališkai ir objektyviai, sprendimas paremtas faktiniais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis. Todėl teismas sprendė, kad Departamento 2018 m. sausio 5 d. sprendimas Nr. 2S-57 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.
14. Teismas, įvertinęs pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir pareiškėjo skunde nurodytus motyvus, iš kurių kildinamas neturtinės žalos atsiradimas, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iš pareigos atlyginti neturtinę žalą atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Nustačius, kad nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų (Pravieniškių PN-AK ar (ir) Departamento neteisėtų veiksmų), valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė pareiškėjui atlyginti žalą.
15. Teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą skirti psichologinę-psichiatrinę ekspertizę, nes jo elgesys pareigūnų atžvilgiu buvo lemtas jam diagnozuotų sveikatos sutrikimų, nustatė, kad iš byloje esančio Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kaišiadorių) 2018 m. gegužės 4 d. nutarimo matyti, jog pareiškėjo psichinė būklė buvo tirta dėl 2017 m. lapkričio 13 d. jo elgesio pareigūnų atžvilgiu. Šiame nutarime nurodyta, kad Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno 1 teismo psichiatrijos specialisto išvadoje Nr. 93 TPK-1271/2017 nurodyta, kad V. K. medicininėje dokumentacijoje nefiksuojama tokio lygio psichopatologija, dėl kurios negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jam netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę. Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymą skirti psichologinę-psichiatrinę ekspertizę, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, byloje esančius pareiškėjo sveikatos istorijos duomenis ir 2017 m. lapkričio 13 d. vaizdo įrašą, sprendė, kad nėra pagrindo skirti psichologinę-psichiatrinę ekspertizę, nes pareiškėjas gebėjo pagal savo sveikatos būklę suvokti, kad jo buvo prašoma išeiti iš kameros.
III.
16. Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.
17. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo svarbių aplinkybių, kurias pareiškėjas buvo nurodęs savo skunde teismui. Nurodo, kad jis nepagrįstai buvo perkeltas į drausmės grupę 2 mėnesiams. Pareiškėjas taip pat nebuvo supažindintas su laisvės atėmimo įstaigoje taikomomis taisyklėmis, nors pagal teismų praktiką įstatymo reikalaujamas elgesio modulis turi būti žinomas ir suprantamas.
18. Pareiškėjas pažymi, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog jis serga (duomenys neskelbtini), dėl ko jo elgesys būna neprognozuojamas. Pažeidimų padarymo metu jo elgesys nebuvo tikrintas, todėl negalima nustatyti, ar pareiškėjas galėjo valdyti savo veiksmus ir juos suprasti. Todėl pareiškėjas vertina, kad jis buvo nubaustas nepagrįstai.
19. Pareiškėjas teigia, kad jis nepagrįstai buvo įrašytas į linkusių užpulti įskaitą, nes tyrimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas vykdė protesto akciją ir neturėjo jokio kito siekio, nieko neužpuolė.
20. Pareiškėjas vertina, kad teismas formaliai, pakartodamas atsakovų argumentus, išnagrinėjo jo skundą, be to, nebuvo apklausti pareigūnai, kiti liudytojai. Teigia, kad turi būti įvertinta jo būklė pažeidimo padarymo metu.
Atsiliepimas
21. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
22. Pravieniškių PN-AK nurodo, kad apeliacinis skundas yra visiškai nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas jokiais argumentais, nenurodyti jokie skundo motyvai, kuriais remdamasis pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas arba panaikintas. Pravieniškių PN-AK mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas faktines byloje reikšmingas aplinkybes, taip pat atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose, analizę pripažino, jog pareiškėjas neįrodė, kad pareiškėjo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikia jokių pagrįstų argumentų apie tai, kad teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ar nebūtų nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, taip pat nenurodė, kad teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors proceso ar materialiosios teisės normas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes bei objektyviai įvertino faktus, todėl priėmė teisingą sprendimą.
23. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti skundą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
24. Departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino, laikydamasis įstatymo nuostatų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Nurodo, kad Departamentas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remdamasis teismas priėmė skundžiamą sprendimą, todėl plačiau dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių nepasisako.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Pravieniškių PN-AK 2017 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 68-1905, 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. 68-1949, 2017 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. 2-1621 ir Departamento 2018 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. 2S-57 teisėtumo bei neturtinės žalos atlyginimo.
26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo atmetė, konstatavęs, kad ginčijami administraciniai aktai yra teisėti ir pagrįsti, o nustačius, jog nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų (Pravieniškių PN-AK ar (ir) Departamento neteisėtų veiksmų), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė pareiškėjui atlyginti žalą. Teismas taip pat sprendė, kad nėra pagrindo skirti psichologinę-psichiatrinę ekspertizę pareiškėjui, nes jis gebėjo pagal savo sveikatos būklę suvokti, kad jo buvo prašoma išeiti iš kameros.
27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimo prašo panaikinti šį sprendimą ir jo skundą tenkinti. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigdamas, kad teismas tik formaliai išnagrinėjo bylą, netyrė ir netinkamai vertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir duomenis, neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytų teismų praktiką.
28. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
29. Apeliantas teigia, kad nebuvo ištirta ar jis suprato savo veiksmus, dėl kurių jam skirtos nuobaudos, ir galėjo juos valdyti. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę tyrė ir vadovaudamas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno 1 teismo psichiatrijos specialisto išvada Nr. 93 TPK-1271/2017, kurioje nurodyta, kad V. K. medicininėje dokumentacijoje nefiksuojama tokio lygio psichopatologija, dėl kurios negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jam netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę, bei byloje esančiais pareiškėjo sveikatos istorijos duomenis ir 2017 m. lapkričio 13 d. vaizdo įrašu, padarė išvadą, kad nėra pagrindo skirti psichologinę-psichiatrinę ekspertizę. Apeliantas nepateikė bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes bei netinkamai vertino psichologinės-psichiatrinės ekspertizės skyrimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis – apeliantas akivaizdžiai suprato pareigūnų nurodymus ir nėra byloje pažymių, kad jis galėjo nesuprasti savo veiksmų ir jų valdyti.
30. Iš apeliacinio skundo seka, kad apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Dėl šių apelianto argumentų teismas pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai.
31. Byloje neabejotinai įrodyta, kad 2017 m. lapkričio 10 d. 9 val. 30 min. Drausmės komisijos posėdžio metu nuteistasis V. K. elgėsi nepagarbiai komisijos narių atžvilgiu, replikavo, kalbėjo pakeltu tonu, demonstratyviai mosikavo rankomis, pertraukinėdamas trukdė komisijos pirmininkui pasisakyti, arogantiškai reiškė nepasitenkinimą jo atžvilgiu priimtu kolegialiu sprendimu, nevykdė nurodymo nusiraminti. Dėl šių veiksmų Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 68-1905 nuteistajam skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 3 mėnesiams. Skiriant nuobaudą buvo taikyti BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 punktas. Šie teisės aktai paskelbti įstatymų nustatyta tvarka, taigi jų reikalavimai apeliantui buvo žinomi. Įstatymai nenumato, kad su jais reikėtų papildomai supažindinti nuteistąjį ir to nepadarius jis atsakomybėn netraukiamas.
32. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas sistemingai pažeidinėja vidaus tvarkos taisykles, bausmės atlikimo režimo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. lapkričio 13 d. nutarimas Nr. 68-1905 yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka byloje esančius įrodymus.
33. Apeliantas nesutinka ir su Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 68-1949 ir Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 2-1621 „Dėl 2-o sektoriaus nuteistojo V. K. įrašymo į linkusių užpulti įskaitą“. Byloje esantys įrodymai (vaizdo įrašas, pareigūnų paaiškinimai) patvirtina, kad apeliantas, neklausydamas pareigūnų nurodymo išeiti iš kameros, paėmė šluotą ir užsimojo trenkti pareigūnui, su šluota varydamas jį iš kameros šaukė necenzūrinius žodžius. Tuomet į kamerą įėjo du pareigūnai ir nustūmė pareiškėją ant lovos, prispaudę uždėjo jam antrankius. Iš vaizdo įrašo matyti, jog pareigūnai buvo be kaukių ir neturėjo rankose kirvio. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas nevykdė pareigūnų nurodymo išeiti iš kameros, juos užpuolė, todėl buvo jėga iš jos išvesdintas su antrankiais. Teismas atmeta apelianto argumentus, kad jis neturėtų būti baudžiamas, nes jis vykdė protesto akciją. Tokie apelianto argumentai neatitinka byloje esančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjui už BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei PĮVTT 73.4 papunktyje nustatytų reikalavimų pažeidimus, nuobauda – uždraudimas vieną mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) – paskirta pagrįstai, ji yra proporcinga padarytam pažeidimui, todėl nėra pagrindo jos panaikinti. Pravieniškių PN-AK direktorius, atsižvelgdamas į surinktą medžiagą apie pareiškėjo elgesį, vadovaudamasis Instrukcijų 135 punktu, pagrįstai įtraukė pareiškėją į linkusiųjų užpulti įskaitą.
34. Byloje nėra įrodyta, kad valstybės valdžios institucijos atliko apelianto atžvilgiu neteisėtus veiksmus. Nustačius, kad nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų (Pravieniškių PN-AK ar (ir) Departamento neteisėtų veiksmų), valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė pareiškėjui atlyginti žalą.
35. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.