Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A - 82 - 252 - 2014

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 7 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Jonaitienės (kolegijos pirmininkė), Nijolės Danguolės Smetonienės (pranešėja), Birutės Valiulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. S. – W. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-319-335-2013 pagal ieškovo UAB „Lateko lizingas“ ieškinį atsakovei N. S. – W. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytomis faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Pažymėtina, jog palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali atsisakyti dalies palikimo, priimti dalį palikimo (CK 5.50 str. 1 d.). Jis priima besąlygiškai visą palikimą, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas. Taigi įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 str. 2 d., 5.52 str.). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Taigi įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles (CK 5.1 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2011; kt.). Kaip matyti, ieškovas UAB „Lateko lizingas“ kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) mirus G. K. W., su kuriuo 2009-11-20 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. PS-000037, liko 16 025,75 Lt skola, kurią 2012-09-13 paveldėjo N. S. - W. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė apie sutuoktinio G. K. W. sudarytą su ieškovu vartojimo kredito sutartį Nr. PS-000037 ir likusią po jo mirties skolą žinojo, tačiau skolinių įsipareigojimų į palikimo apyrašą sąmoningai neįtraukė. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada sutinka, todėl atmeta apeliantės argumentą dėl netinkamo CK 5.54 str. taikymo. Tačiau, šioje byloje aktualus ne tik CK 5.53 str. ir CK 5.54 str. normų taikymas, bet ir CK 5.63 str. normos taikymas.

CK 5.53 str. 7 d. numatyta įpėdinio pareiga pranešti teismui apie neįtrauktą į apyrašą turtą arba skolines teises ir pareigas, kad antstolis papildytų apyrašą, ir šią pareigą įstatymas sieja su pakankamai trumpu jos įvykdymo terminu – trys darbo dienos nuo šių aplinkybių sužinojimo. Taigi, šios teisės normos paskirtis – užtikrinti, kad turtą paveldint pagal apyrašą, į jį maksimaliai operatyviai būtų įtrauktas visas palikėjui priklausęs turtas ir kiti paveldėjimo turinį sudarantys objektai, todėl tam tikram turtui atsiradus ar paaiškėjus vėliau, negu atsirado palikimas ir buvo sudarytas apyrašas, turto apyrašas šiuo turtu turi būti papildytas, išskyrus CK 5.54 str. numatytus įpėdinio nesąžiningumo atvejus, o būtent – jeigu sudarant turto apyrašą įpėdinis dėl savo kaltės nurodė ne visą turtą, sudarantį palikimą, nuslėpė palikėjo skolininkus, įpėdinio iniciatyva į palikimo sudėtį buvo įrašyta nesanti skola, šio kodekso 5.53 str. 7 d. nustatyta tvarka nepapildytas turto apyrašas, įpėdinis neįvykdė šio kodekso 5.53 str. 4 d. nustatytos pareigos, tai šis įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Šių teisės normų analizė leidžia teigti, jog sprendžiant apyrašo papildymo klausimą, esminė aplinkybė yra ne terminas, per kurį įpėdinis kreipėsi dėl apyrašo papildymo, o tai, ar įpėdinis elgėsi sąžiningai sudarant apyrašą, įtraukiant į jį turtą, skolas ir kt. Byloje surinktais įrodymais paneigiamas apeliantės teiginys, kad ji ieškovės sklolos į turto apyrašą neįtraukė dėl stresinės būsenos mirus artimam žmogui. Kad apeliantė apie suteiktą kreditą žinojo ir sąmoningai neįtraukė į apyrašą, patvirtina jos pačios iš savo sąskaitos „Swedbank“, AB atlikti mokėjimai: 2010-06-17 – 2 550 Lt; 2010-08-30 – 1 500 Lt; 2010-09-27 – 650 Lt; 2010-11-23 – 700 Lt; 2011-01-26 – 2 393,92 Lt; 2011-11-02 – 1 387,27 Lt; 2011-11-02 – 4 000 Lt (b. l. 58-63). Kaip matyti, palikimo apyrašas yra pakankamai trumpas, todėl nelogiška, kad pati N. S. – W., pasirašiusi ir užtikrinusi dėl viso paveldimo turto ir skolos tikrumo, galėjo nepastebėti apie neįtrauktą skolą UAB „Lateko lizingas“. Byloje pateiktas UAB „Lateko lizingas“ 2013-02-04 pranešimas N. S. – W., kuriuo prašoma sumokėti esamą 16 025,75 Lt skolą už kreditą arba susisiekti su UAB „Lateko lizingas“ ir pasirašyti sutartį dėl atsiskaitymo (b. l. 12). Tačiau nei po šio pranešimo, nei po ieškovo kreipimosi į teismą 2013-03-13 atsakovė nesikreipė dėl apyrašo papildymo. Byloje pateiktas atsakovės 2013-07-01 prašymas 1-ajam notarų biurui dėl vykdomojo pavedimo išdavimo papildyti turto apyrašą (b. l. 53). Teismas šį prašymą vertina kritiškai. Visų pirma, atsakovė iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pabaigos nepateikė jokių įrodymų dėl skolos įtraukimo patvirtinimo ir turto apyrašo papildymo. Apeliacinės instancijos teismas 2014-02-04 nutartimi išreikalavo iš notarės F. V. paveldėjimo bylą po G. K. W. mirties, taip pat duomenis iš notarės, ar yra išduotas vykdomasis pavedimas dėl apyrašo papildymo po 2013-07-01 atsakovės N. S. – W. kreipimosi į notarą dėl vykdomojo pavedimo gavimo (b. l. 123). Iš Molėtų rajono 1-ojo notarų biuro notarės F. V. atsakymo aiškiai matyti, jog G. K. W. paveldėjimo byloje nėra duomenų, kad įpėdinė 2013-07-01 prašytų išduoti vykdomąjį pavedimą dėl sudaryto mirusiojo turto apyrašo papildymo, todėl vykdomasis pavedimas dėl antstolės N. V. 2012-11-28 palikimo apyrašo papildymo įpėdinei nebuvo išduotas. Taigi ir byloje pateikti papildomi įrodymai niekaip nepatvirtina apeliantės įrodymų, kad ji bent jau 2013-07-01 būtų pateikusi prašymą dėl apyrašo papildymo. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apeliantės atstovės duoti paaiškinimai apie N. S. – W. sutrikimo būseną, lietuvių kalbos gerai nemokėjimą, vertintini kaip deklaratyvūs, nepaneigiantys byloje esančių įrodymų, tuo labiau, kad po G. K. W. mirties iki buvo sudarytas palikimo apyrašas praėjo atitinkamas laiko tarpas (apie 3 mėnesius), be to, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ieškovo UAB „Lateko lizingas“ atstovė T. B. nurodė, jog su N. S. – W. buvo bendraujama rusų kalba. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantė N. S. – W. nebuvo sąžininga, ji turėjo žinoti ir žinojo apie UAB „Lateko lizingas“ reikalavimo teisę į 16 025,75 Lt skolos išieškojimą, todėl privalėjo kreiptis į notarą dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyrašą išdavimo, jeigu jau iš karto to nenurodė, o šios savo pareigos neįvykdžiusi, už palikėjo G. K. W. skolas privalo atsakyti visu savo turtu (CK 5.54 str.). Šiuo atveju aplinkybė, kad apeliantė jau yra įvykdžiusi mirusiojo prievolę „Swedbank“, AB pagal 2006-10-26 kredito sutartį Nr. 06-082346-FA, t. y. apmokėdama skolą, viršijančią paveldėto turto vertę, neturi teisinės reikšmės.

Kaip minėta aukščiau šioje byloje yra aktualus ir CK 5.63 str. normos taikymas. CK 5.63 str. 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. CK 5.63 str. 3 d. nurodyti atvejai, kuriems esant pirmiau nurodyta tvarka netaikoma( hipoteka, įkeitimas ir kt). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę ( skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka( LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 243/2011). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 str. prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2009). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 str. nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditoriaus reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui( Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Dėl to, kreditoriai buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką( Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas ir plėtodamas formuojamą praktiką yra nurodęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 d. numatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, kuris skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga. Tai nėra ieškinio senaties terminas, nes nenustato laiko, per kurį turi būti kreipiamasi į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Kadangi tai ne ieškinio senaties terminas, tai šio termino taikymui netaikomos įstatymo nuostatos, kurios nustatytos ieškinio senaties taikymui. Todėl nereikalingas suinteresuotos šalies prašymas taikyti senatį. Teismas CK 5.63 straipsnį taiko ex officio ir patikrina ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą įpėdiniams CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais(Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014). Byloje nustatyta, kad apie palikėjo mirtį ieškovė sužinojo 2012-10-16. Ieškovės atstovė, dalyvavusi apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nurodė, kad ji apie palikėjo mirtį sužinojo netgi keliomis dienomis anksčiau, kada vakarėlyje bendravo su atsakove, kuri pasakė, kad mirė jos vyras. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kreditoriui praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti, tai teismas, kreditoriaus prašymu, gali spręsti klausimą dėl termino atnaujinimo. Pirmos instancijos teisme šis klausimas nebuvo keliamas. Apeliacinės instancijos teismas posėdžio metu aiškinosi aplinkybes kada ieškovė sužinojo apie palikėjo mirtį. Nustatyta, kad ieškovė sužinojusi apie palikėjo mirtį, tą pačią dieną pareiškė pretenzijas įpėdinei, nes padarydama atžymą kredito kortelėje, nurodė, kad įpėdinė pažadėjo parduoti paveldėtą butą ir atsiskaitys su kreditoriumi. Apeliantė nepaneigė ieškovės duotų paaiškinimų 2013-02-27 pateiktame atsiliepime, apie tai, kad jos bendravo S. M. gimtadienio vakarėlyje ir kalbėjo apie skolą ieškovei bei priėjo sutarimo, kad skola bus grąžinta pardavus paveldėtą turtą, todėl vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo principais, konstatuotina, kad ieškovė nėra praleidusi nustatyto trijų mėnesių laiko reikalavimams pareikšti.

Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su skundo argumentu dėl negalėjimo remtis prielaidomis, kur pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismas yra įsitikinęs, jog atsakovė sieks šį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paveldėti. Todėl šis teismo motyvas šalintinas iš sprendimo motyvuojamosios dalies. Taip pat atsakovė nurodo, kad ji neturėdama Lietuvos Respublikos pilietybės neturi teisės tapti šio žemės sklypo savininke, todėl neturi jokio teisinio pagrindo jo paveldėti. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog CK 5.75 str. numato, kai žemę paveldi įpėdinis, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali turėti nuosavybės teisės į žemę, jis įgyja teisę tik į pinigų sumą, gautą pardavus paveldėtą žemę. Tokia žemė pagal įpėdinio pateiktą paveldėjimo teisės liudijimą parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka įpėdinio nurodytam pirkėjui arba aukcione, gauta suma išmokama įpėdiniui, atskaičius pardavimo arba aukciono organizavimo išlaidas. Tokiais atvejais žemės sklypų pardavimą reglamentuoja Vyriausybės 1996-04-18 nutarimu Nr. 475 patvirtinta Žemės sklypų, kuriuos paveldėjo įpėdiniai, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalintys turėti nuosavybės teisių į žemę, pardavimo taisyklės. Šių Taisyklių 2 punkte numatyta, kad notaras privačios žemės savininko įpėdinio prašymu CK nustatyta tvarka išduoda paveldėjimo teisės liudijimą, kuriame nurodo, kad privačios žemės savininko įpėdinis, paveldėjęs žemės sklypą ar jo dalį, turi teisę į pinigų sumą, gautą pardavus paveldėtą žemės sklypą ar jo dalį. Taisyklių 3 punktas nustato, kad privačios žemės savininko įpėdinis, gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, kreipiasi pagal žemės sklypo buvimo vietą į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinį padalinį su prašymu parduoti paveldėtą žemės sklypą jo nurodytam pirkėjui arba aukcione. Sisteminis nurodytų teisės aktų nuostatų aiškinimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą užsienio subjektai negali nuosavybės teise turėti žemės ūkio paskirties žemės Lietuvoje, tačiau gali ją paveldėti bendraisiais įstatyme nustatytais pagrindais.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.