- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-11-18
- Bylos Nr.
- e1-1974-284/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42714-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rima Volikienė
- Kaltinamasis
- E. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.13Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės (BK 65 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
supaprastinto rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Elonos Korostinos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
E. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:
1) 2013 m. sausio 28 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu keturiems mėnesiams;
2) 2019 m. balandžio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais keturiems mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti po trisdešimt valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikęs,
3) 2020 m. gegužės 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje per visą bausmės laikotarpį, dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje smurtinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims, šią programą užbaigiant ne vėliau kaip per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per 5 (penkis) mėnesius atlyginti padarytą turtinę žalą, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis E. G. 2020 metų spalio 24 dieną, apie 23 val. 00 min., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę - lengvąjį automobilį „Peugeot 306“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, alkoholio matavimo prietaisu Drager Alcotest 7510, Nr. ARKB-0234, patikros sertifikato Nr. 1297989, 2020 m. spalio 24 d., 23 val. 20 min. jam nustatytas 1,92 promilių girtumas, tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. G. kaltė, įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:
apklaustas įtariamuoju E. G. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad jis 2020 m. spalio 24 d. vartojo alkoholinius gėrimus kartu su S. R.. Gėrė (duomenys neskelbtini) mieste, atvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą taip pat neblaivūs. Tiek į (duomenys neskelbtini) miestą, tiek iš jo, automobilį „Peugeot“, valstybinio numerio nepamena, kuris priklauso S. R., vairavo jis. S. R. žinojo, kad jis yra neblaivus, jis buvo dar girtesnis už jį, todėl jam ir davė savo automobilį vairuoti, nes priešingu atveju, jeigu būtų vairavęs S. R., tai jie ligoninėje būtų atsidūrę. Suvokdamas, kad jis pažeidžia kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį neblaiviems vairuoti transporto priemonę, jis būdamas neblaivus ją vairavo, be to, neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, niekada tokios teisės nebuvo įgijęs. Taip pat gali nurodyti, kad ne tik (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) mieste gėrė alkoholį - alų, degtinę, tačiau ir, grįžtant iš (duomenys neskelbtini) m., vairuodamas automobilį jis gėrė alaus. Kai sustabdė policijos pareigūnai apie 23 val. ir jam nustatė neblaivumą, matė, kad pirmu pūtimu įpūtė 1,96 promiles, antru pūtimu 1,92 promiles. Jis supranta, kad vairuodamas neblaivus padarė nusikaltimą, dėl to labai gailisi (87–89 b. l.);
liudytojo G. K. parodymais, kad jis 2020 m. spalio 24 d. dirbo kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu A. Š.. 2020 m. spalio 24 d., apie 23.00 val., patruliavo tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini), pastebėjo iš priekio atvažiuojantį automobilį. Automobilis buvo „Peugeot 306“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Sustabdžius minėtą automobilį, kartu su kolega A. Š. matė, kad vairuotojas sėdėjo prie vairo, o šalia jo priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo keleivis. Kol jie priėjo prie sustabdyto automobilio, asmenys automobilyje sėdėjo savo vietose, vietomis nesusikeitė. Atidarė vairuotojo duris, iš automobilio salono sklido stiprus alkoholio kvapas. Vairuotojas prisistatė esantis E. G.. Jo pareikalavo pateikti transporto priemonės dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą, jis teigė, kad jų neturi. E. G. buvo paklausta, ar vartojo alkoholinių gėrimų 15 min. laikotarpiu, teigė, kad vartojo prieš maždaug 30 minučių, taip pat buvo įvertinta bendra asmens būklė, buvo liepta eiti tiesia linija - pėda po pėdos, E. G. tai padaryti negalėjo, svirduliavo, taip pat jam buvo liepta stovint pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkus ir užsimerkus), tai padaryti negalėjo, nepataikė. E. G. alkoholio matavimo prietaisu buvo nustatytas 1,96 promilės neblaivumas. Pakartotinis patikrinimas atliktas ir nustatytas 1,92 promilės neblaivumas. E. G. sakė, kad jam vairuoti transporto priemonę neblaiviam ir neturinčiam teisės vairuoti davė pažįstamas S. R., kuris sėdėjo keleivio vietoje. Keleivis teigė, kad ir yra automobilio savininkas, tačiau pirkimo - pardavimo sutarties su savimi neturėjo. Vairuotojas E. G. neneigė, kad vairavo minėtą automobilį būdamas neblaivus (39–42 b. l.);
liudytojo S. I. parodymais, kad jis 2020 metų spalio mėnesio pradžioje, dienos nepasakys, pažįstamam S. R. pardavė automobilį „Peugeot 306“, valstybinių numerių nepamena, baltos spalvos, buvo registruotas jo vardu. Už automobilį gavo 130 eurų. Pirkimo - pardavimo sutarties su S. R. nesurašė, nes neturėjo tokios sutarties, be to, S. R. jam sakė, kad automobilį jis parduos į metalo laužą. Automobilis buvo važiuojantis, tačiau nedraustas privalomuoju draudimu, taip pat buvo be techninės apžiūros. Jis automobilio neišregistravo, jis turėtų būti iki šiol registruotas jo vardu, tačiau šis automobilis nebėra jo nuosavybė. Kad šiuo automobiliu buvo padaryta nusikalstama veika, jis nieko nežino (45–47 b. l.);
liudytojo S. R. parodymais, kad automobilis „Peugeot 306“, valstybinių numerių nepamena, bet tai tas automobilis, kurį įvykio metu vairavo E. G., priklauso jam. Automobilį 2020 metų spalio mėnesio pradžioje, tiksliai dienos nepamena, už 130 eurų pirko iš pažįstamo S. I.. Su S. I. pirkimo - pardavimo sutarties nesudarė, jį pirko sau, automobilis buvo važiuojantis, tačiau be techninės apžiūros, be civilinės atsakomybės draudimo. Automobilį iš S. I. iki savo namų parvairavo jis pats, buvo blaivus, tačiau neturėjo teisės jo vairuoti, tokios teisės niekada nebuvo įgijęs. S. R. parodė, kad 2020 metų spalio mėnesį, tiksliai dienos nepamena, jis kartu su E. G. vartojo alkoholį (duomenys neskelbtini). Užsimanė pasivažinėti, todėl jam priklausančiu automobiliu važiavo iki (duomenys neskelbtini) miesto. Automobilį vairavo E. G., jis norėjo jį vairuoti, jis neprieštaravo, nors žinojo, kad E. G. yra neblaivus. Abu atvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą, po to važiavo atgal namo. Kiek buvo valandų, nežino, nežiūrėjo. Automobilį iš (duomenys neskelbtini) miesto vairavo E. G., jis sėdėjo automobilio priekyje, keleivio vietoje. Jis važiuodamas automobilyje alkoholio negėrė, o ar gėrė E., nežino. Policijos pareigūnai juos sustabdė (duomenys neskelbtini), gatvės pavadinimo nežino. S. R. patvirtino, kad jis žinojo, jog E. G. yra girtas, nes abu gėrė alų, tačiau vis tiek jam leido vairuoti automobilį „Peugeot 306“ (50–53 b. l.);
įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad užfiksuota įvykio vieta - (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje stovi sidabrinės spalvos automobilis „Peugeot 306“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (11–18 b. l.);
daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad automobilio „Peugeot 306“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), salone ant galinės sėdynės yra tuščias alaus butelis (20–28 b. l.);
neblaivumo nustatymo aktu, iš kurio matyti, kad jame užfiksuota, kad E. G.2020 m. spalio 24 d., 23 val. 01 min. nustatytas 1,96 promilių girtumas, 23 val. 20 min., antru pūtimu, jam nustatytas 1,92 promilių girtumas (57–58 b. l.).
Kaltinamojo E. G. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis 2020 metų spalio 24 d., apie 23 val., vairavo transporto priemonę - lengvąjį automobilį „Peugeot 306“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, - alkoholio matavimo prietaisu Drager Alcotest 7510, Nr. ARKB-0234, patikros sertifikato Nr. 1297989, 2020 m. spalio 24 d., 23 val. 20 min. jam nustatytas 1,92 promilių girtumas, tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.
Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis E. G. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (94–96 b. l.).
Prokurorė pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlo E. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, siūlo paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 40 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2020 m. gegužės 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme ir galutinę bausmę skirti 55 paras arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 4 dalies 1 punktu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikaltimo padarymo priemonę – automobilį „Peugeot 306“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su jo priklausiniais: rakteliu ir dokumentais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams.
Kaltinamojo E. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas bausmę kaltinamajam E. G., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
E. G. yra anksčiau teistas (62–70 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) neatlikęs 2020 m. gegužės 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės (98 b. l.), baustas administracine tvarka (73–74 b. l.), vykdo individualią veiklą (75 b. l.), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (76 b. l.). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) E. G. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, prokurorės prašomą bausmę – 60 parų arešto (BK 47 straipsnio 1-2 dalys, 3 dalies 2 punktas, 5 dalis).
Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2020 m. gegužės 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, prieš tai ją pakeitus į arešto bausmę, ir skirtina galutinė bausmė - 55 paros arešto.
Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (67 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).
Nors E. G. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes uždraudimas naudotis specialia teise turi savarankišką teisinę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti transporto priemones, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-163-744/2017). Be to, pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs kelių eismo taisykles. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones <...> nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus terminas. Taigi, teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra būtinas. Šiuo atveju E. G. veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, nes jis, neturėjo teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones ir būdamas vidutinio girtumo laipsnio, kas rodo, kad jis šiurkščiai pažeidė kelių eismo taisykles. Todėl E. G. skirtina prokurorės prašomos trukmės baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).
Kadangi draudimas naudotis specialia teise paskirtas kartu su arešto bausme, tai jis taikomas visą arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą trejų metų laiką po arešto atlikimo (BK 68 straipsnio 4 dalis).
Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas turtas – BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog asmens vairuota transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį. Turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-594/2017). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims priklausantis turtas gali būti konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už baudžiamojo kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
Nagrinėjamu atveju E. G. vairavo S. R. priklausančią transporto priemonę „Peugeot 306“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris davė automobilį ir leido E. G. vairuoti, žinodamas, kad pastarasis yra neblaivus, nes kartu vartojo alkoholį. Todėl, įvertinus byloje nustatytus duomenis, E. G. skirtina prokurorės prašoma baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant nusikaltimo padarymo priemonę – automobilį „Peugeot 306“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su jo priklausiniais: rakteliu ir dokumentais (BK 72 straipsnio 1–2 dalys, 4 dalies 1 punktas).
E. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (91–93 b. l.), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,
E. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 60 (šešiasdešimties) parų areštu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2020 m. gegužės 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, prieš tai ją pakeitus į arešto bausmę, ir E. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę - 55 (penkiasdešimt penkias) paras arešto.
Arešto bausmę paskirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, E. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams.
Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti visą arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą 3 (trijų) metų laiką po arešto atlikimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1–2 dalimis, 4 dalies 1 punktu, E. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį „Peugeot 306“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su jo priklausiniais: rakteliu ir dokumentais.
E. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių atlikti arešto bausmės. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai raštu ar elektroniniu paštu pranešti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Jei kaltinamasis neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai apie neatvykimo priežastis, jo paiešką atliks policija.
Kaltinamasis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.