- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-05
- Bylos Nr.
- 1S-193-282/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- S. V.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo S. V. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. V. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 304 straipsnio 1 dalį areštu 20 parų, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį areštu 55 paroms. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus tarpusavyje apėmimo būdu, S. V. buvo paskirta subendrinta bausmė – areštas 55 paroms.
2016 m. gegužės 24 d. Šiaulių apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo S. V. prašymas sustabdyti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio vykdymą, nes jis yra ūkininkas, turi dvi dukras, kurias išlaiko, taip pat nuteistasis prašė į jam paskirtą arešto bausmę įskaityti kitoje byloje Nr. 1-29-282/2015 suėmime išbūtą laiką.
Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartimi nuteistojo S. V. prašymas nebuvo patenkintas.
Šalies argumentai
Skundu aukštesniajam teismui nuteistasis S. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo nutartį ir tenkinti jo prašymą. Nurodo, kad dokumentas buvo suklastotas 2012 m. gegužės 21 d., o jis buvo sulaikytas ir suimtas nuo 2012 m. gegužės 28 d. iki 2012 m. lapkričio 28 d. (byla Nr. 1-29-282/2015), tačiau Lietuvos apeliacinis Teismas 2016 m. birželio 2 d. jį išteisino, todėl suėmime prabūtas 7 mėnesių laikotarpis liko niekur neįskaitytas. Teigia, kad remiantis protingumo principu, jis bausmę už dokumento suklastojimą atliko tuo metu, kai buvo sulaikytas nuo 2012-05-28 byloje Nr. 1-29-282/2015, todėl būtų logiška 55 paras išskaičiuoti iš nelaisvėje praleisto laiko. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, turėdamas diskrecijos teisę, įstatymą gali aiškinti plečiamai, remdamasis protingumo principu ir aplinkybių visuma. Nesutinka su teismo teiginiu, kad jis galės pasinaudoti teise į žalos atlyginimą pagal BPK 44 straipsnį, nes jo situacijoje tai būtų neproporcinga, kadangi pats bausmės tikslas jau buvo pasiektas ir jo žmogiškosios teisės jau buvo apribotos, be to, prisiteisti žalą iš valstybės, kurios biudžetą sudaro iš mokesčių mokėtojų surenkami pinigai, yra absurdiška ir neekonomiška, kai vietoje to būtų galima išskaičiuoti 55 paras iš jo nelaisvėje praleisto laiko. Taip pat teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis išlaiko dvi mažametės dukras: dukrai M. V. yra priteistas išlaikymas kiekvieną mėnesį po 87 Eur, o kitos dukters I. V. motina G. Š., su kuria jis veda bendrą ūkį, šiuo metu nedirba, todėl jis vienintelis išlaiko ir vaiką, ir visą šeimą, o jam atliekant 55 parų areštą, šeima ir kita dukra liktų be išlaikymo. Taip pat nurodo, kad jis yra ūkininkas, todėl jam pačiam nesant ir neprižiūrint savo pasėto derliaus, šeima gali netekti visų metinių pajamų, nes ūkio palikimas be priežiūros gali įtakoti labai didelius, ar net nepataisomus nuostolius.
Skundas netenkinamas.
Pastebėtina, kad į klausimus, kuriuos nuteistasis vėl kelia savo skunde, argumentuotai atsakė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje. Skundžiamoje nutartyje aiškiai ir vienareikšmiškai nurodyta, kad pagal BK 66 straipsnio 1 dalį teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į toje byloje paskirtą bausmę. Baudžiamojoje byloje, kurioje S. V. atžvilgiu 2015 m. rugpjūčio 11 d. buvo priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, S. V. nebuvo suimtas. Taip pat byla nebuvo išskirta ar sujungta su baudžiamąją byla Nr. 1-29-282/2015, todėl laikotarpį, kurį nuteistasis išbuvo suėmime nuo 2012 m. gegužės 28 d. iki 2012 m. lapkričio 28 d. (byla Nr. 1-29-282/2015) nėra pagrindo įskaityti į Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu paskirtą 55 parų arešto bausmę. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-102/2011).
Nuosprendžio vykdymo atidėjimas (BPK 338 straipsnis) gali būti taikomas tik esant tam tikroms alternatyvioms sąlygoms, numatytoms BPK 338 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, t. y. 1) kai nuteistasis serga sunkia liga, kliudančia atlikti bausmę, – kol jis pasveiks; 2) kai nuteistoji pradedant vykdyti nuosprendį yra nėščia, – ne ilgiau kaip vieneriems metams; 3) kai nuteistoji, kuriai tėvų valdžia neapribota, turi mažamečių vaikų, – iki jauniausiajam iš jų sueis treji metai; 4) kai nedelsiamas bausmės atlikimas nuteistajam ar jo šeimai gali lemti itin sunkias pasekmes dėl gaivalinės nelaimės, vienintelio darbingo šeimos nario sunkios ligos ar mirties arba kitokių nepaprastų aplinkybių, – teismo nustatomam, bet ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui.
Nuteistasis nurodo, kad jis yra ūkininkas ir vienintelis išlaiko savo dukras. Taigi, BPK 338 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytų sąlygų akivaizdžiai nėra. Taip pat nėra ir BPK 338 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos sąlygos, t. y. kad nedelsiamas bausmės atlikimas nuteistajam ar jo šeimai gali lemti itin sunkias pasekmes dėl gaivalinės nelaimės, vienintelio darbingo šeimos nario sunkios ligos ar mirties arba kitokių nepaprastų aplinkybių. Nuteistasis pateikė fiksuotos kainos pirkimo-pardavimo sutarties kopiją, iš kurios matyti, jog jis yra įsipareigojęs parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartą atitinkamos rūšies ir kokybės 2016 metų derliaus grūdų kiekį, o iš pateikto ekonominio dydžio apskaičiavimo sąrašo matyti, kad S. V. valdomo ūkio bendrasis standartinis gamybinis pelnas yra 10 322,01 Eur (3 t., 35–40 b. l.), tačiau atsižvelgiant į tai, kad areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas, nuteistasis, kaip ūkininkas, gali įdarbinti asmenį prižiūrėti jo ūkį, kol jis atlikinės paskirtą bausmę, arba ūkio priežiūra gali pasirūpinti ir kiti apelianto šeimos nariai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apie tai, jog nuteistasis privalės atlikti 55 parų arešto bausmę, jis žinojo jau nuo 2016-05-17, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, panaikinęs Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 2 d. išteisinamąjį nuosprendį, paliko galioti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendį be pakeitimų. Nuosprendis policijai buvo pateiktas vykdyti tik 2016-05-23 (3 t. 30 b. l.). Taigi, nuteistasis turėjo pakankamai laiko pasirūpinti, kas prižiūrės jo ūkį, kol jis atlikinės arešto bausmę. Taip pat nuteistasis S. V. pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog jis turi dvi dukras, kad pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-03-09 nutartį jis dukters V. V. išlaikymui moka po 300 Lt (87 Eur) per mėnesį, kad G. Š. augina vaiką iki trejų metų ir nuo 2016-01-01 iki 2016-06-06 negauna jokių išmokų iš valstybės. Tačiau šių duomenų nepakanka tam, kad pripažinti, jog S. V. vienintelis išlaiko šeimą ir dukras, kad kito pajamų šaltinio, kaip tik iš nuteistojo ūkio gaunamos pajamos, nei M. V. auginanti jos motina M. J., nei I. V. auginanti G. Š. neturi, ar kad minėtos dukterų motinos būtų nedarbingos.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių daroma išvada, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nedelsiamas bausmės atlikimas nuteistajam ar jo šeimai gali lemti itin sunkias pasekmes. Pažymėtina, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu paskirtą 55 parų arešto bausmę S. V. pradėjo atlikinėti jau nuo 2016-06-03 (3 t. 100 b. l.).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nuteistojo S. V. skunde nurodytais motyvais ją naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo S. V. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.