Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio A. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7561-841/2015 pagal pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau VMI prie LR FM) prašymą dėl skolininko T. K. turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys A. K., antstolis A. L..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo esmė

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino išieškotojo prašymo dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, yra pagrįsta ir teisėta. Pirmosios instancijos teismas nutartį motyvavo tuo, kad skolininkas T. K. turi savo vardu bei bendrai su sutuoktine A. K. registruoto kito turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, todėl sprendė, kad išieškotojo prašymas dėl skolininkui priklausančios jo sutuoktinės darbo užmokesčio dalies nustatymo negalimas. Antstolis pateikė atskirąjį skundą, nurodydamas, kad skolininko asmeninio turto nepakankant kreditoriaus reikalavimui patenkinti ir nesant pakankamai asmeninio T. K. turto, teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą individualizuoti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, ir apginti kreditoriaus interesus, kad išieškojimas būtų nukreiptas į šią skolininko dalį, esančią bendrame su sutuoktine turte. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad yra pagrindas sutikti su apelianto atskiruoju skundu.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į jo asmeninį turtą, į jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pažymėtina, kad išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str. 1 d.). Byloje nėra ginčo, jog skolininko prievolė išieškotojui valstybei yra jo asmeninė. Todėl skola išieškotojui turi būti išieškoma iš asmeninės nuosavybės teise skolininkui priklausančio turto, o jo nepakakus, ir iš jam tenkančios bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto dalies.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolio A. L. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0159/15/00641 pagal 2014-02-17 Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. A2.1.-32-409/2014 dėl 1893 Eur skolos išieškojimo iš T. K. 3 eilės išieškotojo valstybės naudai bei 470,54 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo antstoliui. 2014-03-27 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi 2014-02-17 Šiaulių apylinkės teismo nutarimu paskirtos 6500 Lt baudos mokėjimas T. K. išdėstytas 24 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant mokėti kas mėnesį po 271 Lt, o paskutinįjį mėnesį 267 Lt. 2015-08-04 skolininkas T. K. pateikė antstoliui prašymą skolą ir vykdymo išlaidas leisti mokėti dalimis po 100 eurų kas mėnesį.

Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad skolininkas šiuo metu turi savo vardu registruotą įmonę (T. K. įmonė, įm. k. 145419363) ir dirba UAB „Netada“, tačiau jokių įrodymų, jog jis gauna pajamas, kurių galėtų pakakti periodinėmis įmokomis sumokėti išieškotojui skolą, byloje nėra. Aplinkybę, kad skolininkas negauna pajamų, ar vengia skolos mokėjimo, patvirtina tai, kad net dirbdamas pagal individualią veiklą skolininkas periodinėmis įmokomis skolos išieškotojui nemoka. Aplinkybę, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, kad skolininkas turi savo vardu registruotą įmonę, automobilį, nekilnojamojo turto, kurį antstolis yra areštavęs, paneigia vykdomosios bylos duomenys iš kurių matyti, kad visas turtas yra įgytas po santuokos sudarymo (1993-08-21), t.y. šiam turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 str.). Byloje duomenų apie tai, kad sutuoktiniai būtų sudarę vedybų sutartį, taip pat nėra. Vykdymo metu nustatyta, kad skolininko sutuoktinė A. K. dirba Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje. Atsižvelgus į tai, galima daryti pagrįstą išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų, jog skolininkas T. K. turėtų asmeninio turto ar gautų pajamas, į kurias galima būtų nukreipti išieškojimą, todėl yra pagrindas, vadovaujantis įstatymo nuostatomis (CPK 667 str.), nustatyti skolininko T. K. turto dalį jo sutuoktinės A. K. gaunamame darbo užmokestyje (CK 3.87 str., 3.88 str. 1 d. 5 p.).

Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3–5 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamos pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Remiantis tuo, nustatytina skolininko T. K. turto dalis, lygi 1/2 A. K. gaunamo darbo užmokesčio, esanti bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje su bendraturčiu T. K..

Pažymėtina, jog teismo nutartis neužkerta kelio pačiam skolininkui geranoriškai sumokėti skolą į antstolio depozitinę sąskaitą, tokiu būdu išvengiant išieškojimo iš dalies sutuoktinio gaunamų pajamų.

Apibendrinęs, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesines teisės normas, reglamentuojančias skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymą, todėl nepagrįstai netenkino išieškotojo prašymo. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – nustatytina skolininko T. K. turto dalis, lygi 1/2 A. K. gaunamo darbo užmokesčio, esanti bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje su bendraturčiu T. K. (CPK 337 str. 1 d. 2 p., 667 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 2 p., teismas

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti, kad skolininko T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) turto dalis, esanti bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, yra 1/2 A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gaunamų pajamų, susijusių su darbo santykiais.