- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-30
- Bylos Nr.
- I-2811-422/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00519-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
- Pareiškėjas
- J. B.
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atstovei E. Z. ,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. B. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 5600 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde (b.l. 4-7) ir skundo patikslinime (b.l. 11-13), nurodė, jog jis laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 20 d. iki 2015 m. gegužės 4 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN - AK kratų kambaryje, baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 15 ir karantino kamerose Nr. 1 ir Nr. 2 (toliau – ir kameros) antisanitarinėmis, nežmoniškomis sąlygomis. Nurodė, kad kamerose, kuriose jis kalėjo, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Minėtose kamerose buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, jis buvo be durų, sienos išlaužytos, nebuvo ventiliacijos, todėl tvyrojo nemalonus kvapas, kratų kambaryje sanitarinis mazgas iš vis nebuvo įrengtas. Taip pat šioje patalpoje nebuvo įrengtas radijo taškas. Kamerose nebuvo lentynų knygoms, spintelių daiktams ir higienos reikmenims susidėti, taip pat nebuvo pakabų pasikabinti rūbams, kameroje Nr. 1 lovos senos ir sulūžusios, todėl miegant jose skaudėdavo nugarą. Kamerose buvo didelė drėgmė, sienos supeliję, ištrupėjęs tinkas, karantino kameroje Nr. 2 lyjant vanduo lašėdavo tiesiai ant pareiškėjo lovos. Kamerų apšvietimas buvo netinkamas skaitymui ir rašymui, todėl gadino akis. Kameroje Nr. 1 nebuvo stiklo lange, todėl langą dengė rankšluosčiu. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė didelį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pablogėjo sveikata, savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, tapo dirglus, jaučia padidėjusią baimę aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės, t.y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 5600 Eur ir prašo priteisti iš atsakovo. Pažymėjo, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų į atsakovo atstovą ar kitas kompetentingas institucijas nesikreipė, nes uždarosios zonos viršininkas žadėdavo pašalinti padarytus pažeidimus.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b.l. 16-20) bei šios institucijos atstovės teismo posėdžių metu nurodė, jog pareiškėjas Pravieniškių PN –AK vertinamuoju laikotarpiu atlikinėjo nuobaudas karantino patalpoje Nr. 1 (baudos izoliatorius) laikotarpiu nuo 2015-02-26 iki 2015-02-27 ir karantino patalpoje Nr. 2 (kamerų tipo patalpos) laikotarpiu nuo 2015-02-27 iki 2015-05-10. Kameroje Nr. 15 pareiškėjas nebuvo laikomas, nes tokių duomenų nėra oficialiuose dokumentuose. Pripažįsta, kad tam tikrais laikotarpiais jam teko mažesnė nei reglamentuota gyvenamojo ploto norma, tačiau ji buvo nežymi (gyvenamojo ploto trūko tik 54 cm.), be to, ne visos miegamosios vietos buvo užimtos, todėl pareiškėjui teko sąlyginai daugiau gyvenamojo ploto. Tvirtino, kad kameros įrengtos bei aprūpintos baldais ir kietuoju inventoriumi pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, todėl visose kamerose įrengtas higienos normos reikalavimus atitinkantis dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, sanitariniai mazgai, sieninės viršutinių drabužių pakabos, langai įstiklinti. Kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir ventiliacines angas. Tvarka ir švara kamerose turi rūpintis patys nuteistieji, tam jie aprūpinami valymo inventoriumi, todėl pareiškėjo argumentai dėl pelėsio ant sienų, nešvaros sanitariniame mazge atmestini kaip nepagrįsti. Nurodė, kad dėl higienos reikalavimų neatitinkančių sąlygų nuteistieji turi teisę kreiptis į Kauno visuomenės sveikatos centro specialistus, kurie, atlikę patikrinimus vietoje, patikrinimo aktuose fiksuoja galimus pažeidimus. Kameros, kuriose kalėjo pareiškėjas, Kauno visuomenės sveikatos centro specialistų nebuvo tikrintos. Pareiškėjas psichologų buvo konsultuotas tik atvykęs į kalinimo įstaigą, savo iniciatyva į psichinės sveikatos specialistus nesikreipė. Pareiškėjas skunde nepateikė realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų ir neįrodė pataisos įstaigos pareigūnų veiksmais jam galimai padarytos žalos, todėl neturtinė žala jam negali būti atlyginta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjas neturtinės žalos priteisimo reikalauja dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 20 d. iki 2015 m. gegužės 4 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK kratų kambaryje, baudos izoliatoriaus kameroje ir karantino kamerose (toliau – ir kameros) antisanitarinėmis, nežmoniškomis sąlygomis, neužtikrinant minimalaus gyvenamojo ploto, jų tinkamo apšvietimo, esant didelei drėgmei, pelėsiui, netvarkingoms sienoms, senoms, sulūžusioms lovoms, nešvariam, nesandariam sanitariniam mazgui, nesant jame ventiliacijos,lentynų knygos, spintelių daiktams, higienos reikmenims susidėti, pakabų drabužiams susikabinti ir pan.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Atsakovo atstovas pateikė duomenis, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu kalėjo: nuo 2015 m. vasario 26 d. iki 2015 m. vasario 27 d. karantino patalpoje Nr. 1 (baudos izoliatorius) ir nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2015 m. gegužės 4 d. karantino patalpoje Nr. 2 (kamerų tipo patalpa) (b.l.24,33).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2015 m. kovo 3 d. kalėjo Pravieniškių PN – AK uždarosios zonos kratų kambaryje, taip pat, kad laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2015 m. kovo 4 d. kalėjo kameroje Nr. 15, tačiau į bylą jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikta. Pareiškėjui buvo išsiųstas atsakovo atsiliepimo į jo skundą nuorašas, jame nurodytų duomenų apie pareiškėjo kalinimo vietas ir laikotarpius J. B. neginčijo, todėl teismas vadovaujasi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie pareiškėjo gyvenamąsias vietas ir kalinimo jose laikotarpius ginčui aktualiu metu.
Nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2015 m. vasario 26 d. iki 2015 m. vasario 27 d. kalėjo Pravieniškių PN – AK uždarosios zonos karantino patalpoje Nr. 1 (baudos izoliatorius) (toliau - ir karantino patalpa Nr. 1) ir nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2015 m. gegužės 4 d. karantino patalpoje Nr. 2 (kamerų tipo patalpa) (toliau – ir karantino patalpa Nr. 2) (b.l.24,33).
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktu nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).
Byloje esančiais rašytiniais įrodymai nustatyta, kad karantino patalpų Nr. 1 ir Nr. 2 plotai yra 36,73 kv.m., jose įrengta po 12 miegamųjų vietų (b.l. 22-24). Byloje nėra duomenų apie kartu su pareiškėju vertinamuoju laikotarpiu laikytų asmenų skaičių minėtose karantino patalpose, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas pagal įrengtų miegamųjų vietų skaičių. Pažymėtina, kad Pravieniškių PN - AK neneigia, kad pareiškėjo teisės šiuo aspektu (dėl ploto normos vienam asmeniui) galėjo būti pažeistos. Atlikus aritmetinius skaičiavimus matyti, kad minėtose karantino patalpose vienam asmeniui teko 3,06 kv.m. gyvenamojo ploto.
Šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą.
Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, daro išvadą, kad pareiškėjui kalint karantino patalpose laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 26 d. iki 2015 m. gegužės 4 d. nebuvo užtikrinta jo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose buvo netinkamas apšvietimas, taip pat buvo didelė drėgmė, sienų ir lubų tinkas ištrupėjęs, ant sienų ir lubų buvo pelėsis, karantino patalpoje Nr. 2 lyjant ant jo lašėdavo vanduo. Šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų pareiškėjas teismui nepateikė.
Pagal Higienos normos HN 76:2010 22 p. natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Reikalavimai patalpų santykinei oro drėgmei, temperatūrai, oro judėjimo greičiui reglamentuoti Higienos normos HN 76:2010 26 punkte.
Laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos (Higienos normos HN 76:2010 28 p.).
Gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių (Higienos normos HN 76:2010 56 p.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse ne kartą yra pažymėta, kad pareiga paneigti pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t.y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 858-977/2013). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).
Į bylą atsakovo atstovas nepateikė jokių įrodymų apie kamerų, kuriose vertinamuoju laikotarpiu kalėjo pareiškėjas, apšvietą bei santykinę oro drėgmę (visuomenės sveikatos centro aktų, šių fizikinių dydžių matavimo protokolų), todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl netinkamos kamerų natūralios apšvietos bei santykinės oro drėgmės lieka nepaneigtos.
Iš į bylą pateiktų atsakovo atstovo karantino patalpų Nr. 1 ir Nr. 2 fotonuotraukų (b.l. 86-88) matyti, kad minėtų kamerų sienos ir lubos yra lygios, jų tinkas neištrupėjęs, pelėsio nėra, todėl pareiškėjo jokiais įrodymais nepagrįsti argumentai dėl kamerų sienų ir lubų būklės atmestini, kaip nepagrįsti.
Be to, pažymėtina, kad pagal Higienos normos HN 76:2010 58 punkto nuostatas gyvenamųjų patalpų švaros ir tvarkos palaikymu nuolat privalo rūpintis patys nuteistieji. Pravieniškių PN -AK nuteistieji gyvenamąsias patalpas valo, vadovaudamiesi Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-415 patvirtintu Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), pagal kurio 4 punktą gyvenamosios patalpos kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, pagal patvirtintą ir iškabintą patalpos budėjimo tvarkaraštį. Atsižvelgiant į šias teisės aktų normas, darytina išvada, kad pelėsis gyvenamosiose patalpose, kuriose kalėjo pareiškėjas, galėjo atsirasti dėl jose buvusių asmenų netinkamai vykdomos aukščiau nurodytuose aktuose reglamentuotos pareigos – rūpintis patalpų švara.
J. B. savo teisių pažeidimus taip pat grindžia aplinkybėmis, jog kamerų sanitarinių mazgų sienos buvo išlaužytos, durys nesandarios, nebuvo ventiliacijos, sanitariniai mazgai buvo nešvarūs, nehigieniški, todėl kamerose tvyrojo blogas kvapas.
Higienos normos HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.
Iš į bylą pateiktų fotonuotraukų (b.l. 88-89) nustatyta, kad kamerose, kuriose kalėjo pareiškėjas, sanitariniai mazgai įrengti atskirose patalpose, jie uždari, durys ir sienos nepažeistos, sienos ir grindys padengtos plytelėmis - lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, tai atitinka Higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimus. Tačiau iš šių fotonuotraukų nėra galimybės nustatyti, ar sanitariniuose mazguose įrengta atskira nuo gyvenamosios patalpos oro šalinimo sistema. Kitų įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių šios sistemos buvimą, į bylą nepateikta, dėl to nepaneigtos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl buvusio blogo kvapo gyvenamojoje patalpoje.
Kaip jau buvo nurodyta, nuteistieji privalo rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose (Higienos normos HN 76:2010 58 p.), sanitariniai techniniai įrenginiai turi būti plaunami ir dezinfekuojami kiekvieną dieną (Higienos normos HN 76:2010 57 p., Aprašo 5 p.). Taigi, akivaizdu, kad nešvara sanitariniame mazge buvo sąlygota ne atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, o kamerose buvusių asmenų pasirinkto elgesio, jų požiūrio į švarą ir higieną.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad karantino patalpoje Nr. 1 nebuvo stiklo, lovos senos ir sulūžę, taip pat nebuvo pakabų striukėms. Šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų pareiškėjas į bylą nepateikė.
Atsakovo pateiktos fotonuotraukos (b.l. 87,88) patvirtina, kad kameros Nr. 1 langas yra įstiklintas, lovos metalinės, tvarkingos, nesulūžę. Tikėtina, kad pareiškėjo buvimo kameroje metu galėjo nebūti stiklo lange, tačiau, teismo nuomone, jo galimai nebuvo ne dėl pareigūnų veiksmų, o dėl kameroje buvusių asmenų netinkamo elgesio.
Pagal arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normas, patvirtintas Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139, tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpose turi būti sieninė viršutinių drabužių pakaba. Į bylą įrodymų apie tokios pakabos buvimą kamerose, kuriose kalėjo pareiškėjas, nėra pateikta, todėl pareiškėjo argumentai dėl sieninių pakabų drabužiams pasikabinti nebuvimo yra nepaneigti.
Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje (b.l. 65-79) nurodyta, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu yra lankęsis pas gydytoją odontologą, skundėsi akių ašarojimu, niežuliu, kūno odos bėrimu. Kadangi byloje nepaneigtas pareiškėjo argumentas dėl netinkamos kamerų apšvietos, todėl tikėtina, kad akių ašarojimas ir niežulys galėjo būti sąlygoti netinkamo kamerų apšvietimo. Duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į psichinės sveikatos specialistus dėl psichinės sveikatos pablogėjimo, depresijos, irzlumo, nervingumo byloje nėra, todėl spręstina, kad byloje nėra įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė tam tikrų fizinės sveikatos sutikimų (regos srityje), taip pat nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. J. B. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį, privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Pravieniškių PN – AK visą vertinamąjį laikotarpį (68 paras ) buvo laikomas pažeidžiant reglamentuotą minimalią gyvenamojo ploto normą, gyvenamojo ploto norma buvo pažeista gana ženkliai (trūko 0,54 m.), pažymėtina, kad dėl kamerose esančių baldų ir kitų įrenginių šis plotas buvo dar mažesnis. Aptariant bendrąsias gyvenimo sąlygas pastebėtina, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose, kuriose laikomiems asmenims suteikta labai ribota judėjimo laisvė, negalinti kompensuoti per mažo gyvenamojo ploto. Be to, aukščiau konstatuota, jog atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl nepakankamos kamerų apšvietos, ventiliacijos sanitariniuose mazguose, pakabų nebuvimo.
Įvertinus pažeidimų pobūdį, jų trukmę, neesant duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų būtų kreipęsis į Pravieniškių PN- AK administraciją, kad jo sveikatos būklė, vertinamuoju laikotarpiu jam kalint Pravieniškių PN -AK, būtų žymiai pablogėjusi, kad būtų taikytas stacionarinis gydymas, taip pat nesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, darytina išvada, byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini pasiekusiais minimalų žiaurumo lygį ir suteikiančiais pagrindą pripažinti ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatų pažeidimą.
Tačiau aukščiau nurodytų aplinkybių visuma, teismo nuomone, sudaro pagrindą spręsti apie neturtinės žalos atlyginimą pinigine išraiška.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 500 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo. Dėl kitos reikalavimų dalies skundas kaip nepagrįstas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti J. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.