Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-04-13 · Administracinė byla Nr. A-143-587-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-13
Bylos Nr.
A-143-587-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Irmantas Jarukaitis, Anatolijus Baranovas
Atsakovas
Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Kategorijos
  • 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracine byla Nr. A143 – 587/2010Procesinio sprendimo kategorija 16.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. baland˛io 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Anatolijaus Baranovo (pranešejas), Irmanto Jarukaicio ir Vaidos Urmonaites – Maculevicienes (kolegijos pirmininke),

sekretoriaujant Galinai Lavrinovic,dalyvaujant pareiškejo atstovei Gemai Zapasnykienei,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo S. D. (S. D.) apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. baland˛io 24 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejo S. D. skunda atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos, treciajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui del sprendimo dalies panaikinimo ir ipareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

I.

Pareiškejas S. D. (toliau – ir pareiškejas, apeliantas) skundu (b. l. 2 – 4) kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma, prašydamas panaikinti atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos (toliau – atsakovas, Policijos departamentas) 2008 m. lapkricio 27 d. sprendimo Nr. 5-S-7901 dali ir ipareigoti atsakova suteikti jam vyresniojo inspektoriaus laipsni.

Šalies argumentai

Pareiškejas nurode, kad šiuo metu dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Šeštojo policijos komisariato Nusikaltimu tyrimo skyriaus tyreju. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. gegu˛es 1 d. isakymu Nr. TE-259 jam buvo suteiktas specialus nekarinis inspektoriaus laipsnis. 2008 m. bir˛elio 5 d. tiesioginio vadovo buvo teikiamas aukštesniam vidaus tarnybos sistemos pareigunu specialiam nekariniam vyresniojo inspektoriaus laipsniui gauti. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Šeštojo policijos komisariato viršininkas pritare teikimui ir siule Lietuvos policijos generaliniam komisarui suteikti jam vyresniojo inspektoriaus laipsni. 2008 m. bir˛elio 26 d. buvo pasirašytinai supa˛indintas su Policijos departamento 2008 m. bir˛elio 19 d. sprendimu Nr. 5-S-4275, kuriuo buvo atsisakyta suteikti jam vyresniojo inspektoriaus laipsni, nes jis neturi aukštojo išsilavinimo. Nesutikdamas su tokiu atsakovo sprendimu, skundu kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma, prašydamas panaikinti šio sprendimo dali ir ipareigoti atsakova suteikti jam vyresniojo inspektoriaus laipsni. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 2 d. sprendimu administracineje byloje Nr. I-3843-473/2008, kuris nebuvo apskustas apeliacine tvarka, jo skunda patenkino iš dalies, panaikino atsakovo 2008 m. bir˛elio 19 d. sprendimo Nr. 5-S-4275 dali ir ipareigojo atsakova per viena menesi nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos iš naujo išnagrineti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato III grupes 2008 m. bir˛elio 5 d. teikima Nr. 17-IL-122 del vyresniojo inspektoriaus laipsnio suteikimo S. D. Taip pat teismas nurode, kad, vertinant Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 14 straipsnio 6 dali, darytina išvada, jog vidurines grandies pareiguno laipsnis suteikiamas atsi˛velgiant i šiuos kriterijus: kvalifikacija, nuopelnus einant atitinkamas pareigas bei tarnybos laika jau turint tam tikra tarnybini laipsni. Pa˛ymejo, kad skund˛iamame atsakovo sprendime nurodytas kriterijus –aukštasis išsilavinimas – Statute nera numatytas. Padare išvada, kad atsakovas nagrinejamu atveju jam aukštesnio laipsnio suteikima nepagristai susiejo su butinumu tureti aukštaji išsilavinima ir nevertino, ar jis atitinka kitus Statuto 14 straipsnio 6 dalyje numatytus kriterijus. Pareiškejas pa˛ymejo, jog 2008 m. gruod˛io 16 d. buvo pasirašytinai supa˛indintas su Policijos departamento 2008 m. lapkricio 27 d. sprendimu Nr. 5-S-7901, kuriuo, pakartotinai išnagrinejus Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato III grupes 2008 m. bir˛elio 5 d. teikima Nr. 17-IL-122 del vyresniojo inspektoriaus laipsnio suteikimo S. D., buvo atsisakyta suteikti jam vyresniojo inspektoriaus laipsni tuo paciu pagrindu, t. y. del to, kad jis neturi aukštojo išsilavinimo. Teige, jog atsakovas neanalizavo, ar jis atitinka kitus Statute numatytus kriterijus. Toks atsakovo sprendimas yra nepagristas bei pa˛eid˛ia jo teisetus lukescius.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu i skunda (b. l. 16 – 17) praše skunda atmesti kaip nepagrista.

Atsakovas nurode, kad pareiškejo prašymas ipareigoti Policijos departamenta suteikti jam vyresniojo inspektoriaus laipsni yra neteisetas ir nepagristas, kadangi pagal Statuto 14 straipsnio 16 dali pareigunu laipsniu priklausomybe nuo pareiguno einamu atitinkamu pareigu ir pareigunu laipsniu suteikimo tvarka nustato vidaus reikalu ministras. Remiantis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 2 d. sprendimu administracineje byloje Nr. I-3843-473/2008, aukštesnio vidurines grandies policijos laipsnio suteikimo Statutas nesieja su butinu aukštojo išsilavinimo turejimu, todel pareiškejas atitinka Statuto 14 straipsnio 6 dalyje nustatytas salygas. Pa˛ymejo, jog Statuto 13 straipsnio 10 dalis nustato keturiu lygiu (grand˛iu) policijos laipsnius (pirmines grandies pareigunu, vidurines grandies pareigunu, aukštesniosios grandies pareigunu ir aukšciausiosios grandies pareigunu), kuriu aukštesnio (tiek aukštesnio lygio (grandies) policijos laipsnio, tiek ir to paties lygio (tos pacios grandies) aukštesnio policijos laipsnio) igijimas, kaip matyti iš atitinkamu Statuto 14 straipsnio nuostatu, yra salygojamas ˛emesnio policijos laipsnio (˛emesnio lygio (grandies) policijos laipsnio arba to paties lygio (tos pacios grandies ) ˛emesnio policijos laipsnio) turejimo, o tuo paciu – ir tokiam laipsniui igyti reikalaujamu salygu atitikimo. Statuto 14 straipsnio 4 dalis nustato, kad vidaus tarnybos vyresniajam puskarininkiui ar viršilai aukštesnis laipsnis gali buti suteikiamas tik kai jie pakelia kvalifikacija, igyja aukštaji išsilavinima ir yra paskiriami i atitinkamas pareigas, o to paties straipsnio 5 dalis itvirtina, jog inspektoriaus laipsnis vidaus reikalu centrines istaigos vadovo isakymu suteikiamas atitinkamas pareigas einantiems asmenims, igijusiems aukštaji išsilavinima ir kvalifikacija, atitinkancia pareigybiu aprašymo reikalavimus. Pagal Statuto 13 straipsnio 12 ir 13 dalis, pirmiau pamineti policijos laipsniai (viršila ir inspektorius) priskirtini pirmines ir vidurines grand˛iu pareigunu policijos laipsniu lygiams. Vyresniojo inspektoriaus laipsnis, i kuri pretenduoja pareiškejas, pagal Statuto 13 straipsnio 13 dalies 2 punkta, priskiriamas vidurines grandies pareigunu policijos laipsniu kategorijai, taciau yra aukštesnis policijos laipsnis negu tos pacios grandies inspektoriaus laipsnis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinedamas analogiška byla, aiškindamas Statuto 14 straipsnio nuostatas loginiu – sisteminiu budu, nustate, kad akivaizdu, jog aukštesnio lygio policijos laipsniai (to paties lygio (grandies) aukštesni policijos laipsniai ar aukštesnio lygio (grandies) policijos laipsniai) nei viršilos ar inspektoriaus suteikiami tik tiems pareigunams, kurie turi aukštaji išsilavinima (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkricio 6 d. sprendimas administracineje byloje Nr. A502-1822/2008). Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2004 m. kovo 2 d. isakymu Nr. 1V-52 buvo patvirtintos Vidaus tarnybos sistemos pareigunu specialiu nekariniu laipsniu suteikimo ir pervardijimo taisykles (toliau – Taisykles). Policijos departamentas gavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos (toliau – Vidaus reikalu ministerija) Personalo departamento 2004 m. gegu˛es 13 d. rašta Nr. 2D-489, 2006 m. rugsejo 13 d. rašta Nr. 2D-915 ir Vidaus reikalu ministerijos 2006 m. spalio 10 d. rašta Nr. 1D-7558(2), 2007 m. spalio 11 d. rašta Nr. 1D-7896-(2) „Del aukštesniu specialiu nekariniu laipsniu suteikimo“, kuriuose buvo nurodyta, kad pagal Statuto 14 straipsnio 6, 8, 9 ir 13 dalis aukštesnis laipsnis suteikiamas tik tiems pareigunams, kurie, be kitu Statuto 14 straipsnio nustatytu reikalavimu, yra igije aukštaji (aukštaji universitetini arba aukštaji neuniversitetini) išsilavinima.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. baland˛io 24 d. sprendimu (b. l. 32 – 36) pareiškejo skunda atmete kaip nepagrista.

Teismas nurode, kad nagrinejamoje byloje gincas kilo del atsakovo 2008 m. lapkricio 27 d. sprendimo Nr. 5-S-7901, kuriuo buvo atsisakyta suteikti pareiškejui aukštesni vyresniojo inspektoriaus laipsni, motyvuojant tuo, jog jis neturi tam reikalingo aukštojo išsilavinimo, teisetumo ir pagristumo. Pa˛ymejo, kad pareiškejas siekia, jog jam butu suteiktas aukštesnis vidurines grandies pareiguno laipsnis. Šiuo metu jis turi pirmini vidurines grandies pareiguno laipsni – yra inspektorius. Pareiškejas nesutinka su atsakovo pozicija, kad, siekiant igyti vyresniojo inspektoriaus laipsni, yra butina tureti aukštaji išsilavinima, ir mano, jog jis atitinka Statuto 14 straipsnio 6 dalyje nustatytas salygas. Teismas, spresdamas ginca, vadovavosi Statuto 13 straipsnio 13 dalies 1, 2 punktais, 14 straipsnio 5 – 7 dalimis. Nurode, kad policijos inspektoriaus laipsnis yra ˛emiausias iš vidurines grandies pareigunu policijos laipsniu, todel reikalavimas del aukštojo išsilavinimo yra bendrasis reikalavimas, kuris turi buti taikomas ir aukštesniu u˛ ši laipsni policijos laipsniu at˛vilgiu, t. y. reikalavimas del aukštojo išsilavinimo yra taikomas visu vidurines grandies pareigunu policijos laipsniu, tarp ju ir vyresniojo inspektoriaus ar komisaro inspektoriaus laipsnio, at˛vilgiu. Tai lemia, kad asmeniui Statuto 14 straipsnio 6 dalies tvarka suteikiant aukštesni vidurines grandies laipsni, be šioje dalyje nustatytu reikalavimu, turi buti paisoma šio straipsnio 5 dalyje nustatyto reikalavimo del aukštojo išsilavinimo igijimo. Šiuo atveju Statuto 14 straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai, kurie butini suteikiant aukštesni vidurines grandies laipsni, vertintini kaip papildomi reikalavimai Statuto 14 straipsnio 5 dalyje nustatytu reikalavimu at˛vilgiu. Be to, byloje nagrinejamus teisinius santykius atitinkamai reguliuoja ir Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo istatymo igyvendinimo istatymo (toliau – Statuto igyvendinimo istatymas) 1 straipsnis. Teismas padare išvada, kad Statuto 14 straipsnio 5 ir 6 daliu nuostatos, vertinant jas su Statuto igyvendinimo istatymo 1 straipsnio nuostatomis, tarpusavyje saveikauja kaip bendroji (Statutas) ir specialioji (Statuto igyvendinimo istatymas) teises normos. Taciau Statuto igyvendinimo istatyme nera nuostatu, kurios butu skirtos reguliuoti klausimus, susijusius su aukštesniu policijos laipsniu suteikimu pareigunams, jiems einant atitinkamas pareigas, kurias jie u˛ima po Statuto isigaliojimo. Tai lemia, kad šiems klausimams (aukštesniu policijos laipsniu suteikimo) spresti Statuto igyvendinimo istatymas yra netaikytinas, o taikytinas Statutas, šiuo konkreciu atveju Statuto 14 straipsnio 5 ir 6 daliu nuostatos. Teismas pa˛ymejo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylos: Nr. A438-407/2009, Nr. A502-1822/2008, Nr. A822-318/2009, Nr. A143-144/2009, Nr. A502-1969/2008, Nr. A438-370/2009) yra suformaves praktika, todel privalo ja vadovautis (Teismu istatymo 33 str. 4 d. (2008 m. liepos 3 d. istatymo Nr. X-1685 redakcija), Administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau – ABTI) 13 str.). Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinedamas administracine byla Nr. I-3843-473/2008 pagal pareiškejo skunda atsakovui Policijos departamentui, pareiškejo skunda patenkino iš dalies, taciau Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui suformavus teismu praktika analogiškose bylose Vilniaus apygardos administracinis teismas privalo nuo jos nenukrypti. Teismas nustate, kad pareiškejas u˛ima Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Šeštojo policijos komisariato Nusikaltimu tyrimo skyriaus tyrejo pareigas, turedamas inspektoriaus laipsni, suteikta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. gegu˛es 1 d. isakymu Nr. TE-259, o dabar siekia gauti ir vyresniojo inspektoriaus laipsni, neturedamas aukštojo išsilavinimo. Pareiškejas vidaus tarnyboje dirba nuo 1997 m., t. y. iki Statuto isigaliojimo šioje institucijoje nebuvo išdirbes daugiau nei 10 metu. Ši aplinkybe lemia, kad pareiškejo at˛vilgiu, sprend˛iant jo u˛imamu pareigu testinumo klausima, turejo buti taikomos Statuto igyvendinimo istatymo 1 straipsnio 3 ir 4 daliu nuostatos del reikiamo išsilavinimo, reikalingo einamoms pareigoms u˛imti, igijimo per tam tikra laikotarpi. Pareiškejas atitinkamo aukštojo išsilavinimo nera igijes (turi aukštesniji išsilavinima). Jei pareiškejas net ir naudotusi Statuto igyvendinimo istatymo 1 straipsnio 5 dalyje nustatyta išimtimi, leid˛iancia u˛imti pareigas neturint reikiamo išsilavinimo šioms pareigoms u˛imti, kai iki Statuto isigaliojimo turejo ne ma˛esni kaip 10 metu vidaus tarnybos sta˛a, tai ir ši išimtis nesuteiktu teises jam gauti aukštesni vyresniojo inspektoriaus laipsni u˛ turima inspektoriaus laipsni, neturint aukštojo išsilavinimo. Pagal Statuto 14 straipsnio 5 ir 6 daliu nuostatas, reikalavimas del aukštojo išsilavinimo yra taikomas visu vidurines grandies pareigunu policijos laipsniu, tarp ju ir siekiant gauti aukštesni u˛ turima (inspektoriaus) laipsni – vyresniojo inspektoriaus laipsnio, at˛vilgiu. Atsi˛velgdamas i išdestytus argumentus, teismas konstatavo, kad atsakovo priimtas sprendimas laikytinas teisetu ir pagristu, todel pareiškejo skundas atmestinas kaip nepagristas (ABTI 88 str. 1 d. 1 p.).

III.

Pareiškejas apeliaciniu skundu (b. l. 41 – 44) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. baland˛io 24 d. sprendima ir patenkinti skunda. Apeliacinis skundas grind˛iamas šiais argumentais:

1. Laipsnis yra susietas su pareigybe, t. y. su jos pavadinimu, hierarchija karjeros sistemoje ir vidaus reikalu istaigu hierarchija. Istatymu leidejas susiejo specialius nekarinius pareigunu laipsnius su einamomis pareigomis, todel yra nelogiška, kad šiuo atveju jis gali eiti pareigas, kurioms yra butinas aukštasis išsilavinimas, taciau negali igyti aukštesnio specialaus nekarinio policijos laipsnio, nors pagal pareigas gali gauti vyresniojo inspektoriaus laipsni. Statuto 14 straipsnio 6 dalyje nera numatytas reikalavimas tureti aukštaji išsilavinima. Suteikiant vyresniojo inspektoriaus laipsni salyga tureti aukštaji išsilavinima nera butina tiems pareigunams, kuriems 2003 m. gegu˛es 1 d. (isigaliojus Statutui) turimas pareiginis laipsnis buvo pervardytas i ne ma˛esni kaip inspektoriaus laipsni (pirmini vidurines grandies policijos laipsni) vadovaujantis Statuto igyvendinimo istatymo 5 straipsniu. Salyga tureti aukštaji išsilavinima, numatyta Statuto 14 straipsnio 5 dalyje, turetu buti taikoma tik tiems policijos pareigunams, kuriems yra suteikiamas pirminis vidurines grandies policijos (inspektoriaus) laipsnis. Neturi prarasti galimybes gauti aukštesni vidurines grandies policijos (vyresniojo inspektoriaus) laipsni, priešingu atveju yra pa˛eid˛iamas teisetu lukesciu ir pagarbos igytoms teisems principas. Statutas (14 str. 5 d.) nesieja norimo laipsnio suteikimo salygu su reikalavimais pretendento turimam išsilavinimui, aukštojo išsilavinimo turejimas tikrinamas iprasta tvarka suteikiant inspektoriaus specialu nekarini laipsni. Teismas turejo taikyti Statuto igyvendinimo istatymo 1 straipsnio 5 dalyje numatyta išimti.

2. Šiuo atveju gincas tarp šaliu kilo del veiksmu (priimto analogiško sprendimo), atliktu teismo sprendimo vykdymo procese. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 2 d. sprendimas administracineje byloje Nr. I-3843-473/2008 yra isiteisejes, todel teismas negalejo nagrineti jo pagristumo ir teisetumo (ABTI 14 str.). Po šio teismo sprendimo atsakovas prieme analogiška, teismo panaikinta, sprendima. Tokia situacija yra ne tik teisiškai nepagrista ir pa˛eid˛ianti teisetu lukesciu, teisingumo principa, bet netgi absurdiška.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu i apeliacini skunda (b. l. 47 – 48) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. baland˛io 24 d. sprendima palikti nepakeista, o apeliacini skunda atmesti.

Atsakovas, iš esmes pakartodamas atsiliepimo i skunda argumentus, nurodo, kad atsi˛velgiant i tai, jog apeliantas šiuo metu neturi aukštojo išsilavinimo, i Vidaus reikalu ministerijos pozicija bei i Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkricio 6 d. sprendima administracineje byloje Nr. A502-1822/2008, teikimas del aukštesnio laipsnio suteikimo buvo pakartotinai gra˛intas Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, o Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. baland˛io 24 d. sprendimu pagristai atmete apelianto skunda del aukštesnio laipsnio suteikimo.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinejamas administracinis gincas kilo del atsakovo sprendimo, kuriuo pareiškejui buvo atsisakyta suteikti aukštesni policijos (vyresniojo inspektoriaus) laipsni, teisetumo ir pagristumo. Ginco esme - aukštojo išsilavinimo turejimo butinumas tam, kad pareiškejui butu suteiktas aukštesnis policijos laipsnis - vyresnysis inspektorius.

Teisiniai santykiai del pareigunu specialiu laipsniu nustatymo reglamentuojami Statuto (14 str.). Todel nagrinejamai bylai yra aktualus bei reikšmingas Statuto 14 straipsnio nuostatu aiškinimas.

Iš nurodyto Statuto straipsnio matyti, kad nuostatos del pirminio vidurines grandies pareigunu policijos laipsnio – inspektoriaus – suteikimo (Statuto 14 str. 5 d.) yra pateiktos prieš nuostatas, kuriose nurodyta aukštesnio vidurines grandies policijos laipsnio suteikimo tvarka (Statuto 14 str. 6 d.). Tai leid˛ia daryti išvada, kad tokiu budu yra u˛tikrinamas teisiniu santykiu del pirminio ir aukštesniu vidurines grandies policijos pareigunu laipsniu suteikimo reglamentavimo nuoseklumas. Aiškinant nurodytas Statuto nuostatas sisteminiu teises aiškinimo metodu, taip pat yra butina pa˛ymeti, kad jos yra vientisos, t. y. negali buti supriešintos viena kitai. Tai reiškia, kad viena iš butinu salygu gauti mineta pirmini vidurines grandies pareigunu policijos (inspektoriaus) laipsni - Statuto 14 straipsnio 5 dalyje nustatytas butinumas tureti aukštaji išsilavinima - laikytina absorbuota Statuto 14 straipsnio 6 dalies, t. y. sprend˛iant klausima del aukštesnio vidurines grandies policijos (šiuo atveju vyresniojo inspektoriaus) laipsnio suteikimo, laikytina, kad tokio paaukštinimo siekiantis policijos pareigunas jau turi aukštaji išsilavinima. Tokia nurodytu teises normu aiškinimo išvada laikytina pagrista taikant ir logini teises aiškinimo metoda. Todel Statuto taikymo po˛iuriu konstatuotina, kad aukštojo išsilavinimo turejimas yra butina salyga ne tik policijos pareigunui suteikti inspektoriaus laipsni, bet ir jam suteikti aukštesni vidurines grandies pareigunu - vyresniojo inspektoriaus - laipsni.

Nagrinejamai situacijai taip pat yra aktualus Statuto igyvendinimo istatymo 1 ir 5 straipsniu aiškinimas tuo aspektu, kiek šiu straipsniu taikymas yra reikšmingas sprend˛iant aukštesnio vidurines grandies policijos pareigunu laipsnio suteikimo klausimus. Aiškindama nurodytas Statuto igyvendinimo istatymo normas, kolegija pa˛ymi: pirma, Statuto igyvendinimo istatymas yra specialus tarnybos testinuma pereinant prie Statuto reglamentavimo u˛tikrinantis teises aktas. Todel jo taikymas ribojamas laike tol, kol atitinkami teisiniai santykiai netaps paties Statuto reglamentuojamais; antra, šis istatymas yra specialus teises aktas Statuto at˛vilgiu (turi buti vadovaujamasi juo, o ne Statutu) tik tais atvejais, kai tai yra jame specialiai aptarta. Atsi˛velgdama i ši aiškinima, kolegija pa˛ymi, kad aukštesnio vidurines grandies pareigunu laipsnio suteikimas nebuvo aptartas Statuto igyvendinimo istatymo, todel, sprend˛iant ši klausima, butina vadovautis Statuto 14 straipsnio 6 dalies nuostatomis, o, atsi˛velgiant i aukšciau aptarta Statuto 14 straipsnio 5 ir 6 daliu vientisuma, laikytina, kad aukštojo išsilavinimo turejimas yra viena iš butinu salygu pareigunui suteikti aukštesni vidurines grandies pareigunu (vyresniojo inspektoriaus) laipsni. Statuto igyvendinimo istatymo 5 straipsnyje nurodytas pareigunu laipsniu prilyginimas ir pervardijimas yra vienkartinis teises taikymo aktas, u˛tikrinantis galimybe toliau taikyti paties Statuto nuostatas (pa˛ymetina, kad pareiškejo at˛vilgiu jis buvo pritaikytas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-05-01 isakymu Nr. TE-259, kuriuo pareiškejo prieš tai turetas pareiginis laipsnis buvo prilygintas inspektoriaus laipsniui), todel šio straipsnio nuostatos konkuruoja ir laikytinos specialiomis tik Statuto 14 straipsnio 5 dalies at˛vilgiu ir nelaikytinos tokiomis Statuto 14 straipsnio 6 dalies at˛vilgiu.

Kolegija taip pat pa˛ymi, kad Statuto 14 straipsnio (tuo paciu ir šio straipsnio 6 d.) aiškinimas buvo pateiktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruod˛io 5 d. nutartyje administracineje byloje Nr. A502-1969/2008, kuri faktinemis aplinkybemis iš esmes yra analogiška nagrinejamai bylai. Todel, sprend˛iant šiai bylai aktualius teises taikymo klausimus, butina laikytis teises aiškinimo taisykliu, suformuluotu minetoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracineje byloje Nr. A502-1969/2008 ir kitose panašiose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinese bylose. Todel pirmosios instancijos teismas, spresdamas materialines teises normu taikymo ir aiškinimo klausimus, teisingai ir pagristai remesi Teismu istatymo 33 straipsnio 4 dalies (2008-07-03 istatymo Nr. X-1685 redakcija) bei ABTI 13 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

Nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruod˛io 5 d. nutartyje yra pateiktas sisteminis Statuto 14 straipsnio 6 dalies aiškinimas, pagal kuri pareiguno aukštojo (nebutinai aukštojo universitetinio) išsilavinimo turejimas yra butina salyga suteikti jam aukštesni vidurines grandies pareigunu laipsni.

Nagrinejamoje byloje negincijamai nustatyta, kad pareiškejas tokio (aukštojo) išsilavinimo neturi, todel pagal Statuto 14 straipsnio 6 dali jam negali buti suteiktas aukštesnis vidurines grandies pareigunu laipsnis - vyresniojo inspektoriaus laipsnis.

Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaike ir išaiškino materialines teises normas bei prieme faktinemis aplinkybemis pagrista sprendima.

Pasisakydama del Vilniaus apygardos administracinio teismo isiteisejusio 2008 m. spalio 2 d. sprendimo reikšmes nagrinejamai administracinei bylai, kolegija pirmiausia pa˛ymi, kad šiuo sprendimu buvo panaikintas kitas negu šioje byloje nagrinejamas atsakovo sprendimas (buvo panaikinta atitinkama atsakovo 2008-06-19 sprendimo dalis). Taip pat pa˛ymetina, kad nurodyto Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 2 d. sprendimo ipareigojimas iš naujo išnagrineti teikima del vyresniojo inspektoriaus laipsnio suteikimo pareiškejui buvo ivykdytas atsakovui priemus šioje administracineje byloje skund˛iama 2008 m. lapkricio 27 d. sprendima. Pasisakydama apie šiame Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime (2008-10-02) pateiktas išvadas del byloje taikytinu materialines teises normu aiškinimo, kolegija pa˛ymi, kad, atsi˛velgiant i aukšciau aptartas Teismu istatymo 33 straipsnio 4 dalies bei ABTI 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, šioje administracineje byloje jomis negalima vadovautis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teiseju kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. baland˛io 24 d. sprendima palikti nepakeista, o pareiškejo apeliacini skunda atmesti.

Nutartis neskund˛iama.

TeisejaiAnatolijus BaranovasIrmantas Jarukaitis Vaida Urmonaite - Maculeviciene