- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-13
- Bylos Nr.
- A-143-587-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Irmantas Jarukaitis, Anatolijus Baranovas
- Atsakovas
- Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Kategorijos
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti i teiseju Anatolijaus Baranovo (praneejas), Irmanto Jarukaicio ir Vaidos Urmonaites – Maculevicienes (kolegijos pirmininke),
vieame teismo posedyje apeliacine tvarka inagrinejo administracine byla pagal pareikejo S. D. (S. D.) apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. baland˛io 24 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareikejo S. D. skunda atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos, treciajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui del sprendimo dalies panaikinimo ir ipareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teiseju kolegija nustate:
I.
Pareikejas S. D. (toliau – ir pareikejas, apeliantas) skundu (b. l. 2 – 4) kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma, praydamas panaikinti atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos (toliau – atsakovas, Policijos departamentas) 2008 m. lapkricio 27 d. sprendimo Nr. 5-S-7901 dali ir ipareigoti atsakova suteikti jam vyresniojo inspektoriaus laipsni.
Šalies argumentai
Pareikejas nurode, kad iuo metu dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto etojo policijos komisariato Nusikaltimu tyrimo skyriaus tyreju. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. gegu˛es 1 d. isakymu Nr. TE-259 jam buvo suteiktas specialus nekarinis inspektoriaus laipsnis. 2008 m. bir˛elio 5 d. tiesioginio vadovo buvo teikiamas auktesniam vidaus tarnybos sistemos pareigunu specialiam nekariniam vyresniojo inspektoriaus laipsniui gauti. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato etojo policijos komisariato virininkas pritare teikimui ir siule Lietuvos policijos generaliniam komisarui suteikti jam vyresniojo inspektoriaus laipsni. 2008 m. bir˛elio 26 d. buvo pasiraytinai supa˛indintas su Policijos departamento 2008 m. bir˛elio 19 d. sprendimu Nr. 5-S-4275, kuriuo buvo atsisakyta suteikti jam vyresniojo inspektoriaus laipsni, nes jis neturi auktojo isilavinimo. Nesutikdamas su tokiu atsakovo sprendimu, skundu kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma, praydamas panaikinti io sprendimo dali ir ipareigoti atsakova suteikti jam vyresniojo inspektoriaus laipsni. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 2 d. sprendimu administracineje byloje Nr. I-3843-473/2008, kuris nebuvo apskustas apeliacine tvarka, jo skunda patenkino i dalies, panaikino atsakovo 2008 m. bir˛elio 19 d. sprendimo Nr. 5-S-4275 dali ir ipareigojo atsakova per viena menesi nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos i naujo inagrineti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato III grupes 2008 m. bir˛elio 5 d. teikima Nr. 17-IL-122 del vyresniojo inspektoriaus laipsnio suteikimo S. D. Taip pat teismas nurode, kad, vertinant Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 14 straipsnio 6 dali, darytina ivada, jog vidurines grandies pareiguno laipsnis suteikiamas atsi˛velgiant i iuos kriterijus: kvalifikacija, nuopelnus einant atitinkamas pareigas bei tarnybos laika jau turint tam tikra tarnybini laipsni. Pa˛ymejo, kad skund˛iamame atsakovo sprendime nurodytas kriterijus –auktasis isilavinimas – Statute nera numatytas. Padare ivada, kad atsakovas nagrinejamu atveju jam auktesnio laipsnio suteikima nepagristai susiejo su butinumu tureti auktaji isilavinima ir nevertino, ar jis atitinka kitus Statuto 14 straipsnio 6 dalyje numatytus kriterijus. Pareikejas pa˛ymejo, jog 2008 m. gruod˛io 16 d. buvo pasiraytinai supa˛indintas su Policijos departamento 2008 m. lapkricio 27 d. sprendimu Nr. 5-S-7901, kuriuo, pakartotinai inagrinejus Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato III grupes 2008 m. bir˛elio 5 d. teikima Nr. 17-IL-122 del vyresniojo inspektoriaus laipsnio suteikimo S. D., buvo atsisakyta suteikti jam vyresniojo inspektoriaus laipsni tuo paciu pagrindu, t. y. del to, kad jis neturi auktojo isilavinimo. Teige, jog atsakovas neanalizavo, ar jis atitinka kitus Statute numatytus kriterijus. Toks atsakovo sprendimas yra nepagristas bei pa˛eid˛ia jo teisetus lukescius.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu i skunda (b. l. 16 – 17) prae skunda atmesti kaip nepagrista.
Atsakovas nurode, kad pareikejo praymas ipareigoti Policijos departamenta suteikti jam vyresniojo inspektoriaus laipsni yra neteisetas ir nepagristas, kadangi pagal Statuto 14 straipsnio 16 dali pareigunu laipsniu priklausomybe nuo pareiguno einamu atitinkamu pareigu ir pareigunu laipsniu suteikimo tvarka nustato vidaus reikalu ministras. Remiantis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 2 d. sprendimu administracineje byloje Nr. I-3843-473/2008, auktesnio vidurines grandies policijos laipsnio suteikimo Statutas nesieja su butinu auktojo isilavinimo turejimu, todel pareikejas atitinka Statuto 14 straipsnio 6 dalyje nustatytas salygas. Pa˛ymejo, jog Statuto 13 straipsnio 10 dalis nustato keturiu lygiu (grand˛iu) policijos laipsnius (pirmines grandies pareigunu, vidurines grandies pareigunu, auktesniosios grandies pareigunu ir aukciausiosios grandies pareigunu), kuriu auktesnio (tiek auktesnio lygio (grandies) policijos laipsnio, tiek ir to paties lygio (tos pacios grandies) auktesnio policijos laipsnio) igijimas, kaip matyti i atitinkamu Statuto 14 straipsnio nuostatu, yra salygojamas ˛emesnio policijos laipsnio (˛emesnio lygio (grandies) policijos laipsnio arba to paties lygio (tos pacios grandies ) ˛emesnio policijos laipsnio) turejimo, o tuo paciu – ir tokiam laipsniui igyti reikalaujamu salygu atitikimo. Statuto 14 straipsnio 4 dalis nustato, kad vidaus tarnybos vyresniajam puskarininkiui ar virilai auktesnis laipsnis gali buti suteikiamas tik kai jie pakelia kvalifikacija, igyja auktaji isilavinima ir yra paskiriami i atitinkamas pareigas, o to paties straipsnio 5 dalis itvirtina, jog inspektoriaus laipsnis vidaus reikalu centrines istaigos vadovo isakymu suteikiamas atitinkamas pareigas einantiems asmenims, igijusiems auktaji isilavinima ir kvalifikacija, atitinkancia pareigybiu apraymo reikalavimus. Pagal Statuto 13 straipsnio 12 ir 13 dalis, pirmiau pamineti policijos laipsniai (virila ir inspektorius) priskirtini pirmines ir vidurines grand˛iu pareigunu policijos laipsniu lygiams. Vyresniojo inspektoriaus laipsnis, i kuri pretenduoja pareikejas, pagal Statuto 13 straipsnio 13 dalies 2 punkta, priskiriamas vidurines grandies pareigunu policijos laipsniu kategorijai, taciau yra auktesnis policijos laipsnis negu tos pacios grandies inspektoriaus laipsnis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinedamas analogika byla, aikindamas Statuto 14 straipsnio nuostatas loginiu – sisteminiu budu, nustate, kad akivaizdu, jog auktesnio lygio policijos laipsniai (to paties lygio (grandies) auktesni policijos laipsniai ar auktesnio lygio (grandies) policijos laipsniai) nei virilos ar inspektoriaus suteikiami tik tiems pareigunams, kurie turi auktaji isilavinima (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkricio 6 d. sprendimas administracineje byloje Nr. A502-1822/2008). Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2004 m. kovo 2 d. isakymu Nr. 1V-52 buvo patvirtintos Vidaus tarnybos sistemos pareigunu specialiu nekariniu laipsniu suteikimo ir pervardijimo taisykles (toliau – Taisykles). Policijos departamentas gavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos (toliau – Vidaus reikalu ministerija) Personalo departamento 2004 m. gegu˛es 13 d. rata Nr. 2D-489, 2006 m. rugsejo 13 d. rata Nr. 2D-915 ir Vidaus reikalu ministerijos 2006 m. spalio 10 d. rata Nr. 1D-7558(2), 2007 m. spalio 11 d. rata Nr. 1D-7896-(2) „Del auktesniu specialiu nekariniu laipsniu suteikimo“, kuriuose buvo nurodyta, kad pagal Statuto 14 straipsnio 6, 8, 9 ir 13 dalis auktesnis laipsnis suteikiamas tik tiems pareigunams, kurie, be kitu Statuto 14 straipsnio nustatytu reikalavimu, yra igije auktaji (auktaji universitetini arba auktaji neuniversitetini) isilavinima.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. baland˛io 24 d. sprendimu (b. l. 32 – 36) pareikejo skunda atmete kaip nepagrista.
Teismas nurode, kad nagrinejamoje byloje gincas kilo del atsakovo 2008 m. lapkricio 27 d. sprendimo Nr. 5-S-7901, kuriuo buvo atsisakyta suteikti pareikejui auktesni vyresniojo inspektoriaus laipsni, motyvuojant tuo, jog jis neturi tam reikalingo auktojo isilavinimo, teisetumo ir pagristumo. Pa˛ymejo, kad pareikejas siekia, jog jam butu suteiktas auktesnis vidurines grandies pareiguno laipsnis. iuo metu jis turi pirmini vidurines grandies pareiguno laipsni – yra inspektorius. Pareikejas nesutinka su atsakovo pozicija, kad, siekiant igyti vyresniojo inspektoriaus laipsni, yra butina tureti auktaji isilavinima, ir mano, jog jis atitinka Statuto 14 straipsnio 6 dalyje nustatytas salygas. Teismas, spresdamas ginca, vadovavosi Statuto 13 straipsnio 13 dalies 1, 2 punktais, 14 straipsnio 5 – 7 dalimis. Nurode, kad policijos inspektoriaus laipsnis yra ˛emiausias i vidurines grandies pareigunu policijos laipsniu, todel reikalavimas del auktojo isilavinimo yra bendrasis reikalavimas, kuris turi buti taikomas ir auktesniu u˛ i laipsni policijos laipsniu at˛vilgiu, t. y. reikalavimas del auktojo isilavinimo yra taikomas visu vidurines grandies pareigunu policijos laipsniu, tarp ju ir vyresniojo inspektoriaus ar komisaro inspektoriaus laipsnio, at˛vilgiu. Tai lemia, kad asmeniui Statuto 14 straipsnio 6 dalies tvarka suteikiant auktesni vidurines grandies laipsni, be ioje dalyje nustatytu reikalavimu, turi buti paisoma io straipsnio 5 dalyje nustatyto reikalavimo del auktojo isilavinimo igijimo. iuo atveju Statuto 14 straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai, kurie butini suteikiant auktesni vidurines grandies laipsni, vertintini kaip papildomi reikalavimai Statuto 14 straipsnio 5 dalyje nustatytu reikalavimu at˛vilgiu. Be to, byloje nagrinejamus teisinius santykius atitinkamai reguliuoja ir Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo istatymo igyvendinimo istatymo (toliau – Statuto igyvendinimo istatymas) 1 straipsnis. Teismas padare ivada, kad Statuto 14 straipsnio 5 ir 6 daliu nuostatos, vertinant jas su Statuto igyvendinimo istatymo 1 straipsnio nuostatomis, tarpusavyje saveikauja kaip bendroji (Statutas) ir specialioji (Statuto igyvendinimo istatymas) teises normos. Taciau Statuto igyvendinimo istatyme nera nuostatu, kurios butu skirtos reguliuoti klausimus, susijusius su auktesniu policijos laipsniu suteikimu pareigunams, jiems einant atitinkamas pareigas, kurias jie u˛ima po Statuto isigaliojimo. Tai lemia, kad iems klausimams (auktesniu policijos laipsniu suteikimo) spresti Statuto igyvendinimo istatymas yra netaikytinas, o taikytinas Statutas, iuo konkreciu atveju Statuto 14 straipsnio 5 ir 6 daliu nuostatos. Teismas pa˛ymejo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogikose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylos: Nr. A438-407/2009, Nr. A502-1822/2008, Nr. A822-318/2009, Nr. A143-144/2009, Nr. A502-1969/2008, Nr. A438-370/2009) yra suformaves praktika, todel privalo ja vadovautis (Teismu istatymo 33 str. 4 d. (2008 m. liepos 3 d. istatymo Nr. X-1685 redakcija), Administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau – ABTI) 13 str.). Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinedamas administracine byla Nr. I-3843-473/2008 pagal pareikejo skunda atsakovui Policijos departamentui, pareikejo skunda patenkino i dalies, taciau Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui suformavus teismu praktika analogikose bylose Vilniaus apygardos administracinis teismas privalo nuo jos nenukrypti. Teismas nustate, kad pareikejas u˛ima Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto etojo policijos komisariato Nusikaltimu tyrimo skyriaus tyrejo pareigas, turedamas inspektoriaus laipsni, suteikta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. gegu˛es 1 d. isakymu Nr. TE-259, o dabar siekia gauti ir vyresniojo inspektoriaus laipsni, neturedamas auktojo isilavinimo. Pareikejas vidaus tarnyboje dirba nuo 1997 m., t. y. iki Statuto isigaliojimo ioje institucijoje nebuvo idirbes daugiau nei 10 metu. i aplinkybe lemia, kad pareikejo at˛vilgiu, sprend˛iant jo u˛imamu pareigu testinumo klausima, turejo buti taikomos Statuto igyvendinimo istatymo 1 straipsnio 3 ir 4 daliu nuostatos del reikiamo isilavinimo, reikalingo einamoms pareigoms u˛imti, igijimo per tam tikra laikotarpi. Pareikejas atitinkamo auktojo isilavinimo nera igijes (turi auktesniji isilavinima). Jei pareikejas net ir naudotusi Statuto igyvendinimo istatymo 1 straipsnio 5 dalyje nustatyta iimtimi, leid˛iancia u˛imti pareigas neturint reikiamo isilavinimo ioms pareigoms u˛imti, kai iki Statuto isigaliojimo turejo ne ma˛esni kaip 10 metu vidaus tarnybos sta˛a, tai ir i iimtis nesuteiktu teises jam gauti auktesni vyresniojo inspektoriaus laipsni u˛ turima inspektoriaus laipsni, neturint auktojo isilavinimo. Pagal Statuto 14 straipsnio 5 ir 6 daliu nuostatas, reikalavimas del auktojo isilavinimo yra taikomas visu vidurines grandies pareigunu policijos laipsniu, tarp ju ir siekiant gauti auktesni u˛ turima (inspektoriaus) laipsni – vyresniojo inspektoriaus laipsnio, at˛vilgiu. Atsi˛velgdamas i idestytus argumentus, teismas konstatavo, kad atsakovo priimtas sprendimas laikytinas teisetu ir pagristu, todel pareikejo skundas atmestinas kaip nepagristas (ABTI 88 str. 1 d. 1 p.).
III.
Pareikejas apeliaciniu skundu (b. l. 41 – 44) prao panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. baland˛io 24 d. sprendima ir patenkinti skunda. Apeliacinis skundas grind˛iamas iais argumentais:
1. Laipsnis yra susietas su pareigybe, t. y. su jos pavadinimu, hierarchija karjeros sistemoje ir vidaus reikalu istaigu hierarchija. Istatymu leidejas susiejo specialius nekarinius pareigunu laipsnius su einamomis pareigomis, todel yra nelogika, kad iuo atveju jis gali eiti pareigas, kurioms yra butinas auktasis isilavinimas, taciau negali igyti auktesnio specialaus nekarinio policijos laipsnio, nors pagal pareigas gali gauti vyresniojo inspektoriaus laipsni. Statuto 14 straipsnio 6 dalyje nera numatytas reikalavimas tureti auktaji isilavinima. Suteikiant vyresniojo inspektoriaus laipsni salyga tureti auktaji isilavinima nera butina tiems pareigunams, kuriems 2003 m. gegu˛es 1 d. (isigaliojus Statutui) turimas pareiginis laipsnis buvo pervardytas i ne ma˛esni kaip inspektoriaus laipsni (pirmini vidurines grandies policijos laipsni) vadovaujantis Statuto igyvendinimo istatymo 5 straipsniu. Salyga tureti auktaji isilavinima, numatyta Statuto 14 straipsnio 5 dalyje, turetu buti taikoma tik tiems policijos pareigunams, kuriems yra suteikiamas pirminis vidurines grandies policijos (inspektoriaus) laipsnis. Neturi prarasti galimybes gauti auktesni vidurines grandies policijos (vyresniojo inspektoriaus) laipsni, prieingu atveju yra pa˛eid˛iamas teisetu lukesciu ir pagarbos igytoms teisems principas. Statutas (14 str. 5 d.) nesieja norimo laipsnio suteikimo salygu su reikalavimais pretendento turimam isilavinimui, auktojo isilavinimo turejimas tikrinamas iprasta tvarka suteikiant inspektoriaus specialu nekarini laipsni. Teismas turejo taikyti Statuto igyvendinimo istatymo 1 straipsnio 5 dalyje numatyta iimti.
2. iuo atveju gincas tarp aliu kilo del veiksmu (priimto analogiko sprendimo), atliktu teismo sprendimo vykdymo procese. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 2 d. sprendimas administracineje byloje Nr. I-3843-473/2008 yra isiteisejes, todel teismas negalejo nagrineti jo pagristumo ir teisetumo (ABTI 14 str.). Po io teismo sprendimo atsakovas prieme analogika, teismo panaikinta, sprendima. Tokia situacija yra ne tik teisikai nepagrista ir pa˛eid˛ianti teisetu lukesciu, teisingumo principa, bet netgi absurdika.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu i apeliacini skunda (b. l. 47 – 48) prao Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. baland˛io 24 d. sprendima palikti nepakeista, o apeliacini skunda atmesti.
Atsakovas, i esmes pakartodamas atsiliepimo i skunda argumentus, nurodo, kad atsi˛velgiant i tai, jog apeliantas iuo metu neturi auktojo isilavinimo, i Vidaus reikalu ministerijos pozicija bei i Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkricio 6 d. sprendima administracineje byloje Nr. A502-1822/2008, teikimas del auktesnio laipsnio suteikimo buvo pakartotinai gra˛intas Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, o Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. baland˛io 24 d. sprendimu pagristai atmete apelianto skunda del auktesnio laipsnio suteikimo.
Motyvuojamoji dalis
Teiseju kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinejamas administracinis gincas kilo del atsakovo sprendimo, kuriuo pareikejui buvo atsisakyta suteikti auktesni policijos (vyresniojo inspektoriaus) laipsni, teisetumo ir pagristumo. Ginco esme - auktojo isilavinimo turejimo butinumas tam, kad pareikejui butu suteiktas auktesnis policijos laipsnis - vyresnysis inspektorius.
Teisiniai santykiai del pareigunu specialiu laipsniu nustatymo reglamentuojami Statuto (14 str.). Todel nagrinejamai bylai yra aktualus bei reikmingas Statuto 14 straipsnio nuostatu aikinimas.
I nurodyto Statuto straipsnio matyti, kad nuostatos del pirminio vidurines grandies pareigunu policijos laipsnio – inspektoriaus – suteikimo (Statuto 14 str. 5 d.) yra pateiktos prie nuostatas, kuriose nurodyta auktesnio vidurines grandies policijos laipsnio suteikimo tvarka (Statuto 14 str. 6 d.). Tai leid˛ia daryti ivada, kad tokiu budu yra u˛tikrinamas teisiniu santykiu del pirminio ir auktesniu vidurines grandies policijos pareigunu laipsniu suteikimo reglamentavimo nuoseklumas. Aikinant nurodytas Statuto nuostatas sisteminiu teises aikinimo metodu, taip pat yra butina pa˛ymeti, kad jos yra vientisos, t. y. negali buti suprieintos viena kitai. Tai reikia, kad viena i butinu salygu gauti mineta pirmini vidurines grandies pareigunu policijos (inspektoriaus) laipsni - Statuto 14 straipsnio 5 dalyje nustatytas butinumas tureti auktaji isilavinima - laikytina absorbuota Statuto 14 straipsnio 6 dalies, t. y. sprend˛iant klausima del auktesnio vidurines grandies policijos (iuo atveju vyresniojo inspektoriaus) laipsnio suteikimo, laikytina, kad tokio paauktinimo siekiantis policijos pareigunas jau turi auktaji isilavinima. Tokia nurodytu teises normu aikinimo ivada laikytina pagrista taikant ir logini teises aikinimo metoda. Todel Statuto taikymo po˛iuriu konstatuotina, kad auktojo isilavinimo turejimas yra butina salyga ne tik policijos pareigunui suteikti inspektoriaus laipsni, bet ir jam suteikti auktesni vidurines grandies pareigunu - vyresniojo inspektoriaus - laipsni.
Nagrinejamai situacijai taip pat yra aktualus Statuto igyvendinimo istatymo 1 ir 5 straipsniu aikinimas tuo aspektu, kiek iu straipsniu taikymas yra reikmingas sprend˛iant auktesnio vidurines grandies policijos pareigunu laipsnio suteikimo klausimus. Aikindama nurodytas Statuto igyvendinimo istatymo normas, kolegija pa˛ymi: pirma, Statuto igyvendinimo istatymas yra specialus tarnybos testinuma pereinant prie Statuto reglamentavimo u˛tikrinantis teises aktas. Todel jo taikymas ribojamas laike tol, kol atitinkami teisiniai santykiai netaps paties Statuto reglamentuojamais; antra, is istatymas yra specialus teises aktas Statuto at˛vilgiu (turi buti vadovaujamasi juo, o ne Statutu) tik tais atvejais, kai tai yra jame specialiai aptarta. Atsi˛velgdama i i aikinima, kolegija pa˛ymi, kad auktesnio vidurines grandies pareigunu laipsnio suteikimas nebuvo aptartas Statuto igyvendinimo istatymo, todel, sprend˛iant i klausima, butina vadovautis Statuto 14 straipsnio 6 dalies nuostatomis, o, atsi˛velgiant i aukciau aptarta Statuto 14 straipsnio 5 ir 6 daliu vientisuma, laikytina, kad auktojo isilavinimo turejimas yra viena i butinu salygu pareigunui suteikti auktesni vidurines grandies pareigunu (vyresniojo inspektoriaus) laipsni. Statuto igyvendinimo istatymo 5 straipsnyje nurodytas pareigunu laipsniu prilyginimas ir pervardijimas yra vienkartinis teises taikymo aktas, u˛tikrinantis galimybe toliau taikyti paties Statuto nuostatas (pa˛ymetina, kad pareikejo at˛vilgiu jis buvo pritaikytas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-05-01 isakymu Nr. TE-259, kuriuo pareikejo prie tai turetas pareiginis laipsnis buvo prilygintas inspektoriaus laipsniui), todel io straipsnio nuostatos konkuruoja ir laikytinos specialiomis tik Statuto 14 straipsnio 5 dalies at˛vilgiu ir nelaikytinos tokiomis Statuto 14 straipsnio 6 dalies at˛vilgiu.
Kolegija taip pat pa˛ymi, kad Statuto 14 straipsnio (tuo paciu ir io straipsnio 6 d.) aikinimas buvo pateiktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruod˛io 5 d. nutartyje administracineje byloje Nr. A502-1969/2008, kuri faktinemis aplinkybemis i esmes yra analogika nagrinejamai bylai. Todel, sprend˛iant iai bylai aktualius teises taikymo klausimus, butina laikytis teises aikinimo taisykliu, suformuluotu minetoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracineje byloje Nr. A502-1969/2008 ir kitose panaiose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinese bylose. Todel pirmosios instancijos teismas, spresdamas materialines teises normu taikymo ir aikinimo klausimus, teisingai ir pagristai remesi Teismu istatymo 33 straipsnio 4 dalies (2008-07-03 istatymo Nr. X-1685 redakcija) bei ABTI 13 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
Nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruod˛io 5 d. nutartyje yra pateiktas sisteminis Statuto 14 straipsnio 6 dalies aikinimas, pagal kuri pareiguno auktojo (nebutinai auktojo universitetinio) isilavinimo turejimas yra butina salyga suteikti jam auktesni vidurines grandies pareigunu laipsni.
Nagrinejamoje byloje negincijamai nustatyta, kad pareikejas tokio (auktojo) isilavinimo neturi, todel pagal Statuto 14 straipsnio 6 dali jam negali buti suteiktas auktesnis vidurines grandies pareigunu laipsnis - vyresniojo inspektoriaus laipsnis.
Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaike ir iaikino materialines teises normas bei prieme faktinemis aplinkybemis pagrista sprendima.
Pasisakydama del Vilniaus apygardos administracinio teismo isiteisejusio 2008 m. spalio 2 d. sprendimo reikmes nagrinejamai administracinei bylai, kolegija pirmiausia pa˛ymi, kad iuo sprendimu buvo panaikintas kitas negu ioje byloje nagrinejamas atsakovo sprendimas (buvo panaikinta atitinkama atsakovo 2008-06-19 sprendimo dalis). Taip pat pa˛ymetina, kad nurodyto Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 2 d. sprendimo ipareigojimas i naujo inagrineti teikima del vyresniojo inspektoriaus laipsnio suteikimo pareikejui buvo ivykdytas atsakovui priemus ioje administracineje byloje skund˛iama 2008 m. lapkricio 27 d. sprendima. Pasisakydama apie iame Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime (2008-10-02) pateiktas ivadas del byloje taikytinu materialines teises normu aikinimo, kolegija pa˛ymi, kad, atsi˛velgiant i aukciau aptartas Teismu istatymo 33 straipsnio 4 dalies bei ABTI 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, ioje administracineje byloje jomis negalima vadovautis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teiseju kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. baland˛io 24 d. sprendima palikti nepakeista, o pareikejo apeliacini skunda atmesti.
Nutartis neskund˛iama.