Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Anai Cilinkevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui S. D., pareiškėjo atstovui Martynui Ausčiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. D. skundą atsakovui Policijos departamentui prie LR vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui dėl aukštesnio laipsnio suteikimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai.

Trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą. Byla nagrinėjama atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Nustatytos faktinės aplinkybės ir teisinis reguliavimas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, pareiškėjas vidaus tarnyboje tarnauja nuo 1997-07-26, 1997 m. baigė Vilniaus aukštesniąją policijos mokyklą (tarnybos byla Nr. 672).

Nuo 1999-09-03 pareiškėjas dirba Vilniaus miesto vyriausiajame policijos komisariate: nuo 1999-09-06 Vilniaus m. 6 PK Savivaldybės policijos Pašilaičių PN Prevencijos tarnybos apylinkės jaunesniuoju inspektoriumi, nuo 2003-12-08 Vilniaus m. VPK 6 PK Viešosios policijos Pašilaičių PN tyrėju, nuo 2006-09-01 Vilniaus m. VPK 6 PK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėju (tarnybos byla Nr. 672).

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-05-01 įsakymu Nr. TE-259 pareiškėjui buvo suteiktas specialus nekarinis inspektoriaus laipsnis (tarnybos byla Nr. 672).

Vilniaus miesto VPK, vadovaudamasis LR vidaus reikalų ministro 2004-03-02 įsakymo Nr. 1V-52 „Dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų nekarinių laipsnių priklausomybės nuo pareigūno einamų atitinkamų pareigų ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų specialių nekarinių laipsnių suteikimo taisyklių“ 8 punktu, 2008-06-05 surašė teikimą dėl vyresniojo inspektoriaus laipsnio suteikimo S. D. ir išsiuntė Policijos departamentui (b. l. 9).

Policijos departamentas 2008-06-19 sprendime Nr. 5-S-4275 (b. l. 8) nurodė, kad LR vidaus reikalų ministerijos personalo departamentas 2004-05-13, 2006-09-13 raštuose Nr. 2D-489, Nr. 2D-915 ir LR vidaus reikalų ministerija 2006-10-10, 2007-10-11 raštuose Nr. 1D-7558(2) ir Nr. 1D-7896-(2) pateikė savo nuomonę dėl aukštesnių laipsnių suteikimo vidurinės ir aukštesniosios grandies policijos pareigūnams ir nurodė, kad inspektoriaus, vyresniojo inspektoriaus ar kitas aukštesnis laipsnis atitinkamas pareigas einančiam pareigūnui gali būti suteiktas tik jam įgijus aukštąjį išsilavinimą (b. l. 23–24, 25, 26, 27–28). Vadovaudamasis minėtais argumentais Policijos departamentas grąžino teikimus dėl aukštesnio laipsnio suteikimo.

Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statutiniams valstybės tarnautojams šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja Statutas ir Diplomatinės tarnybos įstatymas, išskyrus šio įstatymo 16 straipsnio 4 ir 5 dalis, 19 straipsnio 2 ir 3 dalis, 39 straipsnio 1 dalį, 43 straipsnio 5 dalies 9 punktą ir šio įstatymo VI skyrių, kurie taikomi be išlygų.

Vidaus tarnybos pareigūnų specialių laipsnių suteikimo tvarką reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas. Valstybės tarnybos įstatymo 7 straipsnis nustato valstybės tarnautojų pareigybės lygius ir būtiną išsilavinimą atitinkamo lygio pareigybei.

Statuto 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnų tarpusavio tarnybos santykiams reguliuoti, jų tarnybos patirčiai, įgaliojimams, vidaus tarnybos stažui, kvalifikacijai žymėti nustatomi specialūs pareigūnų nekariniai laipsniai.

Statuto 14 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad aukštesnis vidurinės grandies pareigūnų laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į pareigūno kvalifikaciją ir nuopelnus einant atitinkamas pareigas. Taip pat būtina sąlyga, kad būtų suteiktas vidaus tarnybos vyresniojo inspektoriaus laipsnis, ištarnauti vidaus tarnybos leitenantu, inspektoriumi ne mažiau kaip dvejus metus.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004-03-02 įsakymu Nr. 1 V-52 patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų specialių nekarinių laipsnių suteikimo taisyklių 5 punkte nustatyta, kad aukštesnis vidaus tarnybos ar policijos laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į einamas pareigas, pareigūno kvalifikaciją, nuopelnus einant pareigas ir laikantis Statuto 14 straipsnyje nustatytų terminų bei sąlygų.

Teismo išvados.

Kaip minėta, pareiškėjas siekia, kad jam būtų suteiktas vidaus tarnybos vyresniojo inspektoriaus laipsnis. Šiuo metu pareiškėjas turi vidaus tarnybos inspektoriaus laipsnį.

Vertinant Statuto 14 str. 6 d. darytina išvada, kad vidurinės grandies pareigūno laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į šiuos kriterijus: kvalifikaciją, nuopelnus einant atitinkamas pareigas bei tarnybos laiką jau turint tam tikrą tarnybinį laipsnį. Taigi, skundžiamame atsakovo sprendime nurodytas kriterijus – aukštasis išsilavinimas – Statute nėra numatytas, tačiau nurodoma, kad suteikiant aukštesnį negu inspektoriaus vidurinės grandies pareigūno laipsnį, būtina atsižvelgti į pareigūno kvalifikaciją.

Teisės aktuose, reglamentuojančiuose pareigūnų bei tarnautojų tarnybos teisinius santykius, kvalifikacijos sąvoka nėra pateikiama. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-12-29 nutarimo Nr. 44 4.1 ir 4.2 p. išaiškinta, kad kvalifikacija suprantama kaip dar­buo­to­jo pa­si­ren­gi­mo dirb­ti tam tik­rą dar­bą laips­nis ir nėra tapati išsimoklinimui, kadangi išsimokslinimas yra tik vienas iš kriterijų, apibūdinančių kvalifikaciją. Taip pat minėtame nutarime pažymėta, kad ap­lin­ky­bė, kad dar­buo­to­jas ne­tu­ri ati­tin­ka­mo iš­si­moks­li­ni­mo (di­plo­mo, pa­žy­mė­ji­mo ir pan.), ga­li bū­ti tik vie­nas iš įro­dy­mų, kad dėl kva­li­fi­ka­ci­jos trū­ku­mo toks dar­buo­to­jas ne­tin­ka­mas pa­ves­tam dar­bui. Są­vo­ka ,,pro­fe­si­niai ge­bė­ji­mai“ tam tik­ra pras­me api­bū­di­na sąvo­ką ,,kva­li­fi­ka­ci­ja“, jos yra glau­džiai su­si­ju­sios ir ga­li bū­ti var­to­ja­mos kaip si­no­ni­mai.

Atsižvelgus į pateiktus išaiškinimus, darytina išvada, kad pareigūno (tarnautojo) išsilavinimas negali būti tapatinamas su jo kvalifikacija ir šios sąvokos savo turiniu nėra tapačios. Analizuojant Statuto ir Taisyklių normas, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas Statuto 14 straipsnio 6 dalyje įvardijamos pareigūno kvalifikacijos išimtinai nesieja su būtinumu turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą tam, kad būtų suteiktas vyresniojo inspektoriaus laipsnis. Statuto 14 straipsnis ir Taisyklių 5 punktas nustato ir daugiau kriterijų, į kuriuos turėtų būti atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl aukštesnio policijos laipsnio suteikimo, tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, kad į juos (pvz., į pareigūno nuopelnus tarnyboje) nebuvo atsižvelgta.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Tai, kad vidurinės grandies pareigūnams policijos laipsnio, aukštesnio negu inspektoriaus, suteikimo teisės aktai nesieja su būtinumu turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, tačiau būtina įvertinti kitus Statuto 14 str. 6 d. nurodytus kriterijus, savo 2007-06-29 nutartyje pažymėjo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (adm. b. Nr. A10-674/2007).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovas nagrinėjamu atveju S. D. aukštesnio laipsnio suteikimą nepagrįstai susiejo su būtinumu turėti aukštąjį išsilavinimą ir nevertino, ar pareiškėjas atitinka kitus Statuto 14 str. 6 d. numatytus kriterijus. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą suteikti jam komisaro inspektoriaus laipsnį negali būti patenkintas, kadangi, kaip minėta, priimant skundžiamą sprendimą nebuvo aiškintasi, ar S. D. atitinka kitus įstatyme nurodytus kriterijus, todėl ši pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Esant tokiai teisinei ir faktinei situacijai, darytina išvada, kad atsakovo Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos 2008-06-19 sprendimo Nr. 5-S-4275 dalis dėl S. D. naikintina, o atsakovas įpareigotinas Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato III grupės 2008-06-05 teikimą Nr. 17-IL-122 dėl vyresniojo inspektoriaus laipsnio suteikimo S. D. nagrinėti iš naujo (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–89 straipsniais,

nusprendė:

pareiškėjo S. D. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos 2008-06-19 sprendimo Nr. 5-S-4275 dalį dėl S. D. ir įpareigoti Policijos departamentą prie LR vidaus reikalų ministerijos per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato III grupės 2008-06-05 teikimą Nr. 17-IL-122 dėl vyresniojo inspektoriaus laipsnio suteikimo S. D..

Kitą pareiškėjo S. D. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.