Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotam atstovui Andrejui Bondarenko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atstovės advokatės skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. rugsėjo 26 d. gautas S. B. (toliau – ir pareiškėjas) atstovės advokatės skundas, kuriuo prašoma panaikinti Institucijos 2025 m. rugsėjo 4 d. priimtą nutarimą ir neskirti pareiškėjui administracinės nuobaudos.

Skunde nurodoma, kad pareiškėjas su jam paskirta minimalia pagal sankciją bauda nesutinka ir mano, kad Institucija, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, administracinės nuobaudos turėjo visai neskirti, kadangi pažeidimas padarytas praėjus vos vienam mėnesiui nuo teisės aktų pasikeitimo. Pažymėtina, kad iki 2024 m. liepos 1 d. asmuo, turėdamas Lenkijos Respublikos išduotą leidimą laikinai gyventi, buvo atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Pareiškėjas paaiškino nežinojęs apie tai, kad keitėsi teisės aktai, dėl ko nusižengimas padarytas visiškai netyčia. Pareiškėjas administracinės atsakomybės nevengė, pripažino padaręs pažeidimą, davė paaiškinimus, be to pareiškėjo asmenybė charakterizuojama teigiamai. Pareiškėjo vertinimu, jam skirta administracinė nuobauda nebuvo tinkamai individualizuota, neatitinka padaryto nusižengimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, teisingumo ir protingumo kriterijų. Institucijos priimtame nutarime nėra duomenų, kurie rodytų tyčinį ir piktybinį pareiškėjo elgesį, pats pažeidimas padarytas netyčia, praėjus itin mažai po teisės aktų pasikeitimo, todėl šiuo atveju pareiškėjo veiksmai (neveikimas) nelaikytini tokiais pavojingais, dėl ko pareiškėjui paskirta nuobauda yra aiškiai neteisinga bei neproporcinga padarytam nusižengimui. Administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kad per pastaruosius metus pareiškėjas būtų padaręs tos pačios rūšies administracinių nusižengimų. Įvertinus tai, kad pareiškėjas kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino, teikė Institucijai paaiškinimus, elgėsi sąžiningai ir atsakingai, todėl yra pagrindo manyti, kad pats administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas jau padarė pareiškėjui auklėjamąjį poveikį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviui – fiziniam asmeniui nuo 2 000 (dviejų tūkstančių) iki 5 000 (penkių tūkstančių) eurų ir darbdavio – juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui – nuo 1 500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) iki 5 000 (penkių tūkstančių) eurų.

Skundžiamu nutarimu S. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje dėl to, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK), Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) nuostatas, kadangi 2024 m. rugpjūčio 6 d. įdarbino užsienietį D. L. bei leido jam nuo 2024 m. rugpjūčio 6 d. iki 2025 m. rugpjūčio 22 d. dirbti (duomenys neskelbtini) pareigose nepaisant to, kad jis turėjo tik Lenkijos Respublikos išduotą leidimą gyventi ir pagal UTPĮ nuostatas nebuvo atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, bei dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo tik gavus leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tokiais veiksmais (neveikimu) S. B. pažeidė DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktą, UTPĮ 62 straipsnio 2 dalį, 64 straipsnio 1 dalį ir UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Teismo posėdžio metu S. B. parodė, kad buvo nustatytas pažeidimas dėl nelegaliai įdarbinto darbuotojo. Visa istorija prasidėjo 2024 m. kovo mėnesį, kai užmezgė kontaktus su šiuo darbuotoju. Prieš įdarbinant jis siekdamas įsitikinti veiksmų legalumu kreipėsi į Migraciją. Ši patvirtino, kad tai yra daugiau ne jos, o darbo inspekcijos srities klausimas. Jis skambino darbo inspekcijai, kuri patvirtino, kad jeigu žmogus yra įdarbinamas ir sumokami visi mokesčiai, jie jokių pretenzijų neturi. Gegužės mėnesį jis gavo visus dokumentus iš D. L., ruošėsi pasirašyti sutartį, tačiau įdarbinimas nusikėlė. D. L. buvo įdarbintas rugpjūčio 6 d. Vėliau gavo iškvietimą, užklausimą iš darbo inspekcijos dėl šito darbuotojo. Visus dokumentus pateikė ir vėliau gavau iškvietimą atvykti į darbo inspekciją dėl protokolo surašymo. Inspektorius leido suprasti, kad šitas darbuotojas yra įdarbintas nelegaliai, kad turėjo būti gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nors jis turėjo tik nuolatinį leidimą gyventi Lenkijoje. Tai buvo galima iki liepos 1 d., o D. L. įdarbintas rugpjūčio 6 d. Jeigu būtų šį įdarbinę iki liepos 1 d., tai nebūtų joks pažeidimas. Jis supranta, kad padarė pažeidimą, pasitikėjo telefoniniais skambučiais ir suteikta informacija, nepagalvojo, kad nuo liepos 1 d. bus kažkokie pasikeitimai. Įdarbinimas įvyko netyčia, dėl neapsižiūrėjimo. Jie netgi pusantrų metų turėjo galimybę šį atleisti, jeigu būtume žinoję tą dalyką. Tai buvo neapsižiūrėjimas ir netyčinė žmogiškoji klaida.

Teismas nustatė, kad administracinio nusižengimo padarymo fakto ir kaltės S. B. neginčija. Jis pripažįsta padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo. Skunde teismui iš esmės keliamas paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas ir prašoma panaikinti Institucijos priimtą nutarimą. S. B. atstovė teisme patikslino, kad skundu prašoma S. B. neskirti jokios administracinės nuobaudos. Dėl to teismas pagal skundo ir pateikto prašymo ribas analizuoja byloje surinktą ir teismui pateiktą medžiagą bei paaiškinimus, kuriuos vertina tiek, kiek jie susiję su S. B. paskirta ir skundžiama nuobauda.

Teismas įvertinęs padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, padaryto pažeidimo motyvus ir tikslus, pažeidimo trukmę, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, pažeistus teisinius gėrius atsižvelgiant į proceso dalyvių išsakytus argumentus konstatuoja, kad S. B. paskira administracinė nuobauda atitinka įstatymo nuostatas, tinkamai individualizuoti ir nėra per griežta.

Teismo vertinimu, Institucija visapusiškai ir išsamiai ištyrusi įvykį tinkamai įvertino ne tik visas padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, bet ir įstatymo nuostatas dėl nuobaudos individualizavimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką nelegalaus darbo bylose yra ne kartą konstatavęs, kad nelegalus darbas vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiantis esmines imperatyvias darbo įstatymų nuostatas, todėl Lietuvos Respublikos įstatymuose šis teisės pažeidimas įvertintas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-942/2020).

Teismas pripažįsta pagrįstais tiek skunde, tiek paties S. B. išsakytus argumentus, kad pažeidimą jis padarė ne dėl tyčios, bet veikdamas neatsargia kaltės forma, nežinodamas apie pakeistas įstatymo nuostatas dėl trečiųjų šalių asmenų įdarbinimo Lietuvoje. Reikšminga taip pat, kad pažeidėjas savo kaltę pripažino, gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, bendradarbiavo su pažeidimą tyrusios institucijos atstovais. Visgi, tokios aplinkybės savaime nėra pagrindas švelninti įstatymu numatytos atsakomybės dėl nelegalaus darbo, juo labiau neskirti jokios nuobaudos dėl padaryto vieno iš aktualiausių nusižengimų darbo ir socialinių teisių srityje. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad minėtos aplinkybės buvo įvertintos Institucijos atstovams skiriant nuobaudą pažeidėjui, S. B. buvo nustatyta jo atsakomybę lengvinantį aplinkybė, ir nepaisant ilgos pažeidimo trukmės paskirta tik minimali sankcijoje numatyta bauda. Pripažintu nusižengimo turiniu Institucija teisingai nustatė, kad pažeidimas, kuomet užsienietis D. L. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, truko pakankamai ilgą laiko tarpą nuo 2024 m. rugpjūčio 6 d. iki 2025 m. rugpjūčio 22 d., t. y. daugiau nei metai laiko. Teismo vertinimu, toks ilgas nelegalaus darbo laikotarpis parodo, kad S. B. nepakankamai aktyviai domėjosi užsieniečių įdarbinimo tvarkos pakeitimais, prieš įdarbindamas D. L. privalomai neišsiaiškino šio asmens įdarbinimo ypatumų, nebuvo rūpestingas ir atidus, nors privalėjo ir galėjo išvengti pažeidimo. Pažeidimo trukmė ir S. B. neteisėto elgesio turinys tik patvirtina, kad pažeidėjui turi būti taikoma atsakomybė ir turi būti skiriama įstatymo numatyta nuobauda, jos neskyrimas šiuo atveju pažeistu tiek visuomenės lūkesčius, kad kiekvienas pažeidimą padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas, tiek teisingumo principą, tiek iškreiptų atsakomybės prieš įstatymą principus. Pažeidėjo ir jo atstovės nurodyta aplinkybė apie tai, kad Lietuvos Respublikoje keitėsi teisės aktai dėl užsieniečių įdarbino, o to nežinojęs, pažeidėjas nusižengimą padarė visiškai netyčia, nėra pagrindas neskirti nuobaudos už pažeidimą. Pažymėtina, kad S. B., būdamas rūpestingu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, prieš sudarydamas darbo sutartį su trečiosios šalies piliečiu D. L. ir leisdamas šiam asmeniui dirbti, privalėjo elgtis sąžiningai ir įsitikinti, kad vykdydamas savo, kaip darbdavio atsakingo asmens teises ir pareigas, nepažeis saugomų interesų. Institucija, pateikusi atsiliepimą, teisingai pažymėjo, kad S. B. turėjo visas galimybes gauti nemokamą konsultaciją VDI, tačiau į Instituciją nesikreipė ir apie užsieniečių įdarbinimo tvarką pagalbos neieškojo. Konsultacijų dėl užsieniečių įdarbinimo, kaip nurodė pats S. B., jis ieškojo kovo-balandžio mėnesį, nors D. L. jis įdarbino rugpjūčio mėnesį. Tokiu būdu S. B. tinkamai nevykdė savo kai įmonės vadovo pareigos, dėl ko jam turi būti taikoma įstatymu numatyta atsakomybė. Teismas pažymi, kad būtent įmonės vadovas turi užtikrinti, kad jo vadovaujamoje įmonėje darbuotojų darbas būtų legalus. Bendrovės direktorius turi imtis tinkamų priemonių ir būdu, kad pats asmeniškai ar per kitus asmenis kontroliuotų teisėto įdarbinimo klausimus, domėtis ir žinoti teisės aktų, reglamentuojančius užsienių įdarbinimą Lietuvos Respublikoje, reikalavimus.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės už pažeidimą priemonė, kuri skiriama teisės pažeidėją nubausti bei auklėti, kad tiek jis, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, todėl natūralu, kad įstatymu numatyta ir nustatyta tvarka paskirta nuobauda sukelia teisės pažeidimą padariusiajam neigiamas pasekmes. Priešingu atveju, administracinės nuobaudos skyrimas bus neefektyvus, beprasmiškas, o pažeidimus darantys asmenys jausis nebaudžiami. Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Nagrinėjamu atveju, teismas nenustatė aplinkybių, nurodytų ANK 34 straipsnio 6 dalyje, kurios leistų paskirti mažesnę baudą S. B. nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Spręsdamas klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo ypatumo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatą administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais. Tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-8-719/2019; 2AT-28-303/2020). Šiuo atveju pažeidimas truko netrumpą laiką, S. B. pažeidimą padarė ne pirmą kartą, nes praeityje ne kartą buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl kitų nusižengimų, tame tarpe ir dėl nusižengimų, susijusių su jo kaip įmonės vadovo privalomu elgesiu, o per pastarųjų penkerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas mažiausiai dvidešimt du kartus įvairiose – kelių eismo saugumo, prekybos, finansų sistemos, oficialios statistikos – srityse (b. l. 85-105).

Išdėstytų motyvų pagrindu teismas daro išvadą, kad išnagrinėjusi S. B. administracinio nusižengimo bylą Institucija teisingai nustatė ir įvertino pareiškėjo įvykdyto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, įvertino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, pagrįstai nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tinkamai įvertino S. B. charakterizuojančius duomenis, dėl ko teisėtai ir pagrįstai S. B. už nusižengimą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį paskyrė sankcijoje numatytą mažiausio dydžio administracinę nuobaudą, todėl panaikinti pareiškėjui nutarimu paskirtą minimalaus dydžio piniginę baudą nėra pagrindo. Pažymėtina, jog S. B. Institucijos paskirta nuobauda atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad skundžiamas Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jį naikinti ar keisti, dėl ko pareiškėjo atstovės advokatės skundas netenkintas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovės advokatės Linos Alksnienės skundo netenkinti ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-654-2025 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.