- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-16
- Bylos Nr.
- 2A-964-340/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tatjana Žukauskienė (pran.), Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Algirdas Auruškevičius
- Atsakovas
- R. G.
- Ieškovas
- V. G.
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei R. G. dėl skolos priteisimo ir atsakovės R. G. priešieškinį ieškovui V. G. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudarytos dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės R. G. 68 800 Lt skolą; 5 procentų dydžio palūkanas už 68 800 Lt sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo pareiškimo dėl skolos priteisimo padavimo dienos, t. y. nuo 2009-07-02, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-10-09 su atsakove sudarė paskolos sutartį, pagal kurią paskolinta 18 800 Lt; 10 000 Lt pervesta į atsakovės asmeninę sąskaitą, 8 800 Lt perduota grynais; atsakovė paskolintą sumą įsipareigojo grąžinti iki 2008-12-31, tačiau negrąžino. 2008-10-11 su atsakove sudaryta paskolos sutartis dėl 50 000 Lt, kurie pervesti į jos asmeninę sąskaitą banke, šią sumą atsakovė taip pat įsipareigojo grąžinti iki 2008-12-13, tačiau negrąžino.
Byloje yra pateikti faktiniai duomenys, kad ieškovas mirė (duomenys neskelbtini). Kadangi yra miręs fizinis asmuo – ieškovas, kuris buvo bylos šalis, o atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėmimas, todėl įstatymo nustatyta tvarka byloje dalyvauja ieškovo teisių perėmėja, mirusiojo ieškovo motina K. G..
Šalies argumentai
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 50 000 Lt atsakovė gavo, tačiau grąžino ieškovui, ką patvirtina sutartyje padarytas įrašas ieškovo ranka. Nurodė, kad pinigai pagal 2008-10-09 sutartį perduoti tik iš dalies, 10 000 Lt sumokėta pavedimu į atsakovės sąskaitą, ketinimai perduoti 8 800 Lt realiai nebuvo įgyvendinti. Atsakovė pateikė priešieškinį prašydama 2008-10-09 paskolos sutartį tarp ieškovo V. G. ir atsakovės R. G. dalyje dėl 8 800 Lt pripažinti nesudaryta; atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus r. apylinkės teismas 2010-09-13 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė; priteisė iš atsakovės R. G. ieškovo teisių perėmėjai K. G. 18 800 Lt skolos, 5% metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-07-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 351,05 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo teisių perėmėjos K. G. atsakovei R. G. 1 460 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo teisių perėmėjos K. G. 6,13 Lt ir iš atsakovės R. G. 2,27 Lt pašto išlaidų valstybei. Sprendimui įsiteisėjus, panaikino teismo 2009-07-03 nutartimi Nr. L2-2725-341/2010 taikytas laikinąsias apsaugos priemones atmesto reikalavo dalyje dėl atsakovės R. G. 50 000 Lt turto arešto. Laikinąsias apsaugos priemones priteistos sumos ribose, t. y. 18 800 Lt paliko galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl 2008-10-09 paskolos sutarties
Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė 2008-10-09 sudarė rašytinę paskolos sutartį, pagal kurią atsakovė prieš pasirašydama šią sutartį iš ieškovo pasiskolino (priėmė) 18 800 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti 2008-12-31. Iki sutarties sudarymo, t. y. 2008-09-26, ieškovas pervedė į atsakovės sąskaitą AB banke „Hansabankas“ 10 000 Lt, tai patvirtina sąskaitos išrašas; ieškovas nurodė, kad likusius 8 800 Lt sumokėjo grynaisiais, nors atsakovė neigia gavusi iš ieškovo grynaisiais 8 800 Lt, tačiau šį faktą patvirtina ne tik pati paskolos sutartis, bet ir joje esantis atsakovės parašas. Paskolos sutartyje nėra nurodytas paskolos suteikimo būdas (kaip nurodytas paskolos grąžinimo būdas), todėl tai, kad 8 800 Lt nebuvo pervesti į sąskaitą banke, nepaneigia paskolos fakto. Šis paskolos sandoris nenuginčytas, o pati atsakovė nurodė, kad paskolos sutarties sudarymo momentu ją ir atsakovą siejo draugiški, artimi santykiai, todėl tarp šalių atsiskaitymai galėjo vykti tiek grynaisiais pinigais, tiek pinigus pervedant per banką. Taip pat paskolos sutarties sudarymo ir pagal sutartį pinigų pasiskolinimo fakto nepaneigia atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ji turėjusi pinigų, jai jų netrūko, ką patvirtina atsiskaitomosios sąskaitos išrašas. Juolab, kad atsakovė pati atsiliepime nurodo, kad naudojo pasiskolintus pinigus namo statyboms, siekdama sutaupyti išlaidas, tai patvirtina ir po paskolos sutarties sudarymo, po dviejų dienų, 2008-10-11 sudaryta ir antra paskolos sutartis 50 000 Lt sumai. Atsakovė, jokių kitų įrodymų, be savo pačios paaiškinimų, patvirtinančių priešieškinyje nurodytas aplinkybes dėl 8 800 Lt pinigų sumos neperdavimo, nepateikė ir nepagrindė įrodymais, paneigiančiais paskolos sutarties 2 p. išdėstytos sąlygos buvimą. Atsakovė tiek atsiliepime, tiek priešieškinyje patvirtino, kad jai 10 000 Lt suma buvo pervesta, tačiau nurodė, kad ji savo patirtas išlaidas ieškovo reikmėms vienašališkai įskaitė į skolą. Atsakovė savo priešpriešinį reikalavimą grindžia įrašais apie išlaidas, padarytas 2008-10-11 paskolos sutartyje, tačiau jie padaryti atsakovės ir atsakovei priklausančiame sutarties egzemplioriuje bei duomenų, kad būtų ieškovo patvirtinti – nėra. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė turėjusi reikalavimo teisę, kurią būtų pripažinęs ieškovas. Kadangi ieškovas atsakovei nebuvo skolingas, todėl negalėjo būti įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas (CK 6.130 str.). Teismas sprendė, jog yra pagrindas ieškovo teisių perėmėjos reikalavimą dėl 18 800 Lt skolos priteisimo tenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti, nes atsakovė neįrodė, kad ji negavo iš ieškovo iki sutarties sudarymo grynaisiais 8 800 Lt; paskolos faktą patvirtina ne tik pati paskolos sutartis, bet ir joje esantis atsakovės parašas, kuriuo ji patvirtino, kad 18 800 Lt iš ieškovo gavo iki 2008-10-09 paskolos sutarties pasirašymo momento.
Dėl 2008-10-11 paskolos sutarties
Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė 2008-10-11 sudarė rašytinę paskolos sutartį, pagal kurią atsakovė prieš pasirašydama šią sutartį iš ieškovo pasiskolino (priėmė) 50 000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti 2009 m. Sutarties sudarymo dieną, t. y. 2008-10-11, ieškovas pervedė į atsakovės sąskaitą AB banke „Hansabankas“ 50 000 Lt, tai patvirtina sąskaitos išrašas, o 2009-03-10 atsakovės sutarties egzemplioriuje padarė ranka įrašą „Pretenzijų neturiu“. Teismas atkreipė dėmesį į šalių iki paskolos grąžinimo buvusius artimus santykius, todėl tai, kad pinigai grąžinti grynaisiais, o ne pavedimu į ieškovo asmeninę sąskaitą banke, nepaneigia paties prievolės įvykdymo fakto, kurį patvirtina ieškovo 2008-10-11 paskolos sutartyje, atsakovės egzemplioriuje, 2009-03-10 padarytas ir parašu patvirtintas įrašas, kad pretenzijų neturi. Aplinkybė, kad sutartyje įrašą „Pretenzijų neturiu“ įrašė ir pasirašė ieškovas nenuginčyta. Todėl ieškovo teisių perėmėjos reikalavimas dėl 50 000 Lt skolos priteisimo atmestas.
Ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų dydžio palūkanų už 68 800 Lt sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo pareiškimo dėl skolos priteisimo padavimo dienos, t. y. nuo 2009-07-02, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tenkintas iš dalies, vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d. iš atsakovės palūkanos priteistos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2009-07-03.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti Vilniaus r. apylinkės teismo 2010-09-13 sprendimą dalyje, kurioje atmetamas priešieškinys, iš dalies tenkinamas ieškinys, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: tenkinti priešieškinį – 2008-10-09 paskolos sutartį tarp ieškovo V. G. ir atsakovės R. G. dalyje dėl 8 8000 Lt pripažinti nesudaryta; ieškinį dalyje dėl 8 800 Lt priteisimo iš atsakovės atmesti; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme; priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nesutinka su teismo pozicija dėl to, jog pinigų gavimą patvirtina ne tik pati paskolos sutartis, bet ir joje esantis atsakovės parašas. Pažymi, kad pinigų gavimą teismas laikė įrodytu, remiantis vien paskolos sutartimi, kadangi paskolos sutarties ir joje esančio parašo išskyrimas yra dirbtinis. Nesant abiejų sutarties šalių parašų, rašytinės sutarties buvimo apskritai negalima konstatuoti; byloje rašytinės sutarties buvimo niekas neginčijo. Pabrėžia, kad vadovaujantis teismų praktika, vien sutarties, kurioje yra nuoroda dėl pinigų perdavimo, šio fakto patvirtinimui savaime nepakanka. Remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009, nurodo, jog pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties tekstu. Apeliantės teigimu, byloje įrodyta, kad remiantis tarp šalių susiklosčiusia praktika, pasitikėjimo santykiais ir draugyste, šalys pasirašydavo sutartį ir atsakovė patvirtindavo pinigų gavimą iki realaus jų gavimo; todėl sutarties nuoroda dėl pinigų perdavimo negali būti jų perdavimo įrodymu. Vadinasi ieškovas ir jo teisių perėmėja neįvykdė pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Ieškovas, teigdamas, kad pinigus pardavė, nurodė 10 000 Lt mokėjimą, bet nenurodė likusios sumos mokėjimo aplinkybių, įrodymų, ieškovas privalo pagrįsti pinigų perdavimą, tačiau dalyje dėl 8 800 Lt to nepadarė, todėl paskolos sutartis šioje dalyje turėjo būti pripažinta nesudaryta.
Nustatytu terminu atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 176, 185 str.), o būtent šie teisės taikymo (aiškinimo) aspektai sudaro apeliacijos dalyką; sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).
Teismo įsitikinimas dėl tam tikro fakto susiformuoja kaip protingo asmens objektyviai ir nešališkai atlikto vertinimo rezultatas. Šiuo požiūriu vertinant yra galimos abejonės, nes įstatymas ir teisė, o taip pat nurodyta teismų praktika nereikalauja absoliutaus teismo įsitikinimo – kai abejonių visiškai neliktų. Teismui gali likti tam tikrų abejonių, bet jos protingo žmogaus požiūriu būtų vertinamos kaip nerimtos, neprotingos ir nepaneigiančios nustatomo fakto esmės. Tai gali būti šalutiniai, netiesioginiai, nereikšmingi fakto esmei ar kitaip su tiriamojo fakto esme nesusiję aspektai; tik teorinė fakto galimybė, kuri turėtų būti vertinama kaip prielaida; itin retai pasitaikanti ar mažai tikėtina konkrečioje situacijoje aplinkybė ir panašaus pobūdžio abejonės. Tais atvejais, kai byloje yra prieštaringi įrodymai, kurie protingai sukelia rimtų abejonių ir trukdo teismui įsitikinti fakto tikrumu, teismas turi išnaudoti prieštaravimų pašalinimo galimybes per įrodinėjimo naštos patikslinimą, išaiškinimus, o po to įvertinti įrodymų visumą. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą, teisę ir nurodytą teismų praktiką nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti, bet esminiai prieštaravimai turi būti pašalinti ar įtikinamai paaiškinti. Tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, nesudaro pagrindo išvadai, kad pažeistas CPK 177 arba 185 str. Turi būti patikrinta, ar teismo išvada yra pagrįsta visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir visų byloje esančių duomenų įvertinimu.
Apeliantė ginčija teismo sprendimo dalį, kurioje teismas atmetė jos priešieškinį dėl 2008 m. spalio 9 d. paskolos sutarties tarp V. G. ir atsakovės R. G., dalyje dėl 8 800 Lt pripažinimo nesudaryta, apeliuodama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009, kurioje konstatuota, kad vien sutarties, kurioje yra nuoroda dėl pinigų perdavimo, šio fakto patvirtinimui savaime nepakanka, teismas turėjo nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus neapsiribojant vien pažodiniu sutarties tekstu, ir net sutarties pasirašymu patvirtintas pinigų gavimo faktas savaime nėra pakankamas pinigų perdavimui patvirtinti.
Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantės pozicija. Teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje pinigų perdavimo iki sutarties pasirašymo faktas yra įrašytas į paskolos sutarties tekstą ir patvirtintas šalių parašais ir vertintinas kaip įrodymas; šio įrodymo paneigimo našta bylos nagrinėjimo metu priklausė apeliantei; apeliantės teiginiai, kad šio įrašo nepakanka pinigų perdavimo faktui įrodyti, šios paskolos sutarties sąlygos įrodomosios reikšmės savaime nepaneigia.
Apeliantė taip pat teigė, kad nagrinėjamoje byloje įrodytas faktas, jog tarp paskolos davėjo ir skolininkės buvo tokio pasitikėjimo santykiai, kad šalys patvirtindavo pinigų gavimą iki realaus jų gavimo. Šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas, kaip neįrodytas. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad jokių įrodymų paneigiančių paskolos sutarties 2 punkte išdėstytos sąlygos buvimą skolininkė teismui nepateikė. Priešingai, nei teigė R. G., paskolos davėjas V. G. patikslintame ieškinyje tiesiogiai nurodė, kad 8 800 Lt pagal 2008 m. spalio 9 d. paskolos sutartį jis perdavė apeliantei grynaisiais pinigais iki paskolos sutarties pasirašymo, t. y. apeliantės teiginio apie ypatingą pasitikėjimą ir paskolos sutarties pasirašymo neperduodant jai 8 800 Lt grynaisiais pinigais nepatvirtino. Bylos duomenimis 2006 m. V. G. kreipėsi į Vilniaus rajono policijos komisariatą, įtardamas, kad R. G. neteisėtai panaudojo jo elektroninę mokėjimo kortelę; ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju jis taip pat patvirtino, jog 2008 metais paskolino R. G. 68 800 Lt, kurių ji negrąžino. Ši aplinkybė taip pat paneigia apeliantės argumentą, jog pagal 2008 m. spalio 9 d. paskolos sutartį 8 800 Lt pinigų suma realiai perduota nebuvo.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo padaryta išvada, kad pinigų perdavimo faktą pagal 2008 m. spalio 9 d. paskolos sutartį įrodo šios paskolos sutarties 2 punkto sąlyga yra pagrįsta visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir visų byloje esančių duomenų įvertinimu.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 2,90 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.