Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2020-06-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-216-610/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-06-04
Bylos Nr.
1-216-610/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nerijus Brinevičius
Nukentėjusysis
R. P.
Kaltinamasis
A. P.
Advokatai
Andželika Vosyliūtė
Baudž. byla Nr. 1-216-610/2020;
Proceso numeris 1-01-1-26739-2019-2; ;
(S)MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 4 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Nerijus Brinevičius,sekretoriaujant Živilei Butkevičienei,dalyvaujant prokurorei Birutei Čekauskienei,nukentėjusiam R. P.,gynėjai advokatei Andželikai Vosyliūtei,kaltinamajam A. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė bei deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą,

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikatą savo artimam giminaičiui, o būtent: 2019-06-25 apie 19.45 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus ( nustatytas 2 .11 prom. girtumas) žodinio konflikto su tėvu R. P. metu, tyčia sudavė ne daugiau dviejų smūgį ranka į galvos sritį nukentėjusiajam R. P., šiam pradėjus bėgti, jis R. P. pasivijo ir bandė įspirti, padarė nukentėjusiajam R. P. muštinę žaizdą ausies srityje tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. P. apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo prisipažino dalinai. Parodė, kad įvykio dieną, kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, (duomenys neskelbtini) su kitais asmenimis vartojo alkoholį. Dar buvo M. M., R. P., Aušrinė, E. M., vienas suaugęs žmogus, kurio vardo neatsimena. Sėdėjo ir gėrė pavėsinėje. Kartu buvo nepilnametė A. D., nukentėjęs prie jos lindo, todėl įvyko konfliktas. Atvažiavo L. M. ir visus vaikė. Tada R. P. kažką pasakė ant M. jo žmonai L. M., sakė, kad jai neverta būti su M. Tada būdamas girtas M. sudavė R. P. į dantis. Po to jis atsisukęs irgi sudavė du smūgius į veido sritį nukentėjusiam. Sudavė į smilkinį. Smūgiavo dėl to, kad lindo prie A. D., taip pat prisiminęs vaikystės nuoskaudas. Kaip sudavė M. M. nematė, nes buvo atsisukęs į A. D., kuomet atsisuko į nukentėjusį šis jau buvo kruvinas. M. M. buvo prie nukentėjusio ir atsisukęs į jį, todėl tik jis galėjo suduoti smūgį R. P. taip šį sukruvindamas. Atsisukęs ir pamatęs kruviną R. P. veidą dar su juo pasiginčijo ir tada sudavė. Po jo smūgių nukentėjęs pradėjo bėgti iš kiemo. O jis vytis. Bebėgdamas nukentėjęs paslydo ir parkrito, atsistojęs vėl bėgo ir įkrito į griovį. Bandė spirti nukentėjusiam, bet kadangi buvo girtas, nepataikė, įspyrė į stulpą. Nukentėjusiam sudavė tik du smūgius kieme. Galimai sužalojo ausį, dantų neišmušė. Įvykio metu dėvėjo raudonus šortus. Kitą dieną M. M. rodė rankas, jo krumpliai buvo dviejose vietose trūkę, jo paties rankos sveikos. Su nukentėjusiu jokių santykių nepalaiko. Konfliktavo prieš du metus. Kartu negyvena. Nukentėjęs buvo susituokęs su jo motina dar jam esant mažam, 5-6 metų, jam buvo suteikta nukentėjusio pavardė, dokumentuose įrašant tėvu, tačiau nukentėjęs nėra tikrasis tėvas. Pavardė suteikta nukentėjusiam atliekant bausmę, išėjęs į laisvę jis su motina nebegyveno. Nemano, kad nukentėjusio civilinis ieškinys pagrįstas. Kažkokia žala gal ir buvo padaryta, tačiau dantis išmušė ne jis, todėl ne jis ir šioje dalyje turi atlyginti žalą. Neturtinę žalą gal ir padarė, tačiau kokio dydžio nežino. Valstybinės ligonių kasos ieškinį atlygins.

Nukentėjusysis R. P. parodė, kad kaltinamasis yra jo posūnis. Kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, jis su M. M., A. P., asmeniu taip pat pavarde M. ir panele vardu A., gėrė alkoholį M. kieme. Atvažiavo L. M., prasidėjo „kipišas“, visi tarpusavyje pešėsi. Bandė visus raminti. Jam stovint prie tvoros L. M. pasakė, kad bando juos su vyru išskirti. Tada A. atsisuko į jį, taip pat piktai žiūrėjo M.. Kaltinamasis jam sudavė į žandikaulį, kiek smūgių sudavė negali pasakyti, nes nepamena. Nemano, kad galėjo suduoti M. M.. Tikslinantis kokias įvykio aplinkybes prisimena teigė, kad galvoja, jog visas. Jis pradėjo bėgti iš kiemo, A.vijosi, šoko per griovį, paslydęs pargriuvo, tada A. įspyrė, atsistojęs bėgo per kitą griovį, vėl parkrito, tada A. pribėgęs ar su kumščiu sudavė ar su koja įspyrė tiksliai nepamena, po to pabėgo. Kaltinamasis sudavė smūgį kieme ir du kartus įspyrė. Pamena tik smūgius į veido sritį, tris ar keturis kartus. Daugiau niekas smūgių nesudavė tik A. P., kada buvo išmušti dantys nepajautė, tai suprato tik ligoninėje. Buvo gerai išgėręs. Nubėgęs prie pagrindinės gatvės pamatė kažkokį žmogų, paprašė jo iškviesti policiją. Atvažiavus policijai, pareigūnams pasakė, kad jį sumušė, nepamena ar sakė kas mušė, gali būti, jog sakė, kad nežino, grįžo į įvykio vietą pasiimti dviratį, parašė pareiškimą. Po to atvažiavo greitoji medicininė pagalba ir jį išvežė. Ikiteisminio tyrimo metu parodė teisingai, šiuo metu ne viską atsimena. Su kaltinamuoju iki įvykio buvo normalūs santykiai, kartu negyveno, buvo vedęs kaltinamojo motiną, norėdamas, kad atvyktų pas jį į pasimatymus kuomet atlikinėjo bausmę pataisos namuose. Suteikė A. P. savo pavardę. Kai pradėjo bendrauti su nukentėjusio motina, kaltinamajam buvo apie 5 metai. Pinigus siuntė du mėnesius, daugiau jokių tėvo pareigų neatliko. Byloje pareiškęs civilinį ieškinį, nori, kad būtų sudėti dantys. Buvo įplyšusi ausis, sumuštas žandikaulis, išmušti 4 dantys. Kreipėsi į dantų kliniką , apžiūrėjus buvo paskaičiuota kiek kainuos dantų sutvarkymas, surašė pažymą. Šiuo metu dantys nesutvarkyti, kadangi neturi lėšų. Dirba, gauna minimalias pajamas. Nežino, kodėl ieškinyje nurodyta 5000 eurų neturtinė žala. Patyrė didelį skausmą, išsiblaivius skaudėjo pusė veido. Šiuo metu sunkiau valgyti, depresija kažkokia. Dėl neturtinės žalos ieškinys galėtų būti 2500 eurų.

Liudytoja S. A. parodė, kad įvykyje nedalyvavo. Bendravo su R. P., jis jai pasakojo, kad gėrė alkoholį M., įvyko incidentas su L. M., ginčijosi su M. M., susimušė. Minėjo, kad dantis išmušė A..

Liudytojas M. M. parodė, kad birželio mėnesio 25 dieną, įvykio metu. Išgėrinėjo su A. P., R. P., buvo nepilnametė mergina iš globos namų, kieme taip pat buvo tėvas E. M., jo brolis V. M.. R. P. priekabiavo prie nepilnametės merginos, davė jai išgerti. Po to atvyko jo žmona L. M., kadangi buvo su ja susipykęs apsižodžiavo, dar labiau susipyko, po ko įvyko konfliktas. Susimušė visi buvę asmenys, tiksliai pasakyti kas su kuo mušėsi negali, buvo stipriai apgirtęs. Žino, kad buvo atvykusi policija, bet jo tuo metu jau nebuvo. Pats muštynių metu kaip ir nieko nepadarė, konkrečiai beveik nieko neprisimena, matė, kad R. P. kraujuotas nubėgo link kelio. Tiek su nukentėjusiu, tiek su kaltinamuoju santykiai buvo geri. R. P. yra jo žmonai pasakęs, kad su juo neverta būti, apie tai buvo kalbama ir konflikto metu. Po įvykio savaitės bėgyje buvo susitikęs su A., krumpliuose tuo metu nesenų žymių kaip ir nebuvo. Nežino, kodėl A. P. sako, kad jam rodė sužalotus krumplius. Parodymų eigoje patvirtino, kad jo krumpliai po įvykio buvo sumušti, teigė, kad nežino kur susižalojo, galimai suduodamas į petį, galimai į sieną suduodamas, nes motina aiškino, kad jis buvo labai neramus. Konflikto metu sudavė nukentėjusiam į petį, tuo metu kai atvažiavo jo žmona, tada R. P. pasakė, kad žmona, nebūtų su juo. Žmona tuo metu laukėsi, o nukentėjęs aiškino jai, kad negimdytų, todėl supykęs jam trenkė, kaip nukentėjęs sureagavo į smūgį nepamena, vėliau tikslino, kad nukentėjęs po smūgio parkrito, galimai paslydęs, A. tuo metu buvo šalia, truputį atsitraukęs, ką darė nematė. Į galvos sritį nukentėjusiam nesudavė. Nematė, kad nukentėjusiam A. būtų sudavęs smūgius, po savo suduoto smūgio nusisuko. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nenurodė apie savo suduotą smūgį. Po įvykio kalbėjosi su A. P., tačiau ką jam sakė neprisimena.

Liudytojas P. R. parodė, kad dirba Marijampolės apskrities VPK reagavimo skyriaus tyrėju. Įvykio metu dirbant su patruliu J. U. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) sumuštas vyriškis. Atvykus į vietą pasitiko vyriškis pakraujavusiu veidu ir sakė, kad jį pavėsinėje sumušė nepažįstamas asmuo. Išsiaiškino aplinkybes, kad jam buvo suduoti smūgiai, reikia medikų pagalbos, kadangi jam prakirsta lūpa. Matėsi, kad bėga kraujas. Asmuo tikslaus adreso negalėjo nurodyti, parodė kuris namas. Čia, pavėsinėje rado apie 5 ar daugiau asmenų. Jie išgėrinėjo. Vienas iš asmenų nurodė, kad sudavė nukentėjusiam, kadangi šis lindo prie jo nepilnametės draugės. Matėsi, kad nepilnametė yra neblaivi. Į įvykio vietą atėjus nukentėjusiam asmenys vėl pradėjo konfliktuoti. Jaunuolis, kuris sakėsi sudavęs, pasakė nukentėjusiam mažiau šnekėti, nes gaus dar. Paskui buvo išsiaiškinta, kad nukentėjusysis bandė pasišalinti iš to kiemo, bėgdamas griovyje krito ir jam buvo suduotas smūgis koja į veidą. Nukentėjusysis buvo perduotas medikams. Įtariamasis atvežtas į komisariatą, nustatyta, kad nukentėjęs yra jo patėvis.

Liudytojas A. N. parodė, kad praeitais metais , vasarą išėjo pasivaikščioti (duomenys neskelbtini). Gatvėje išgirdo įvairius riksmus, kad užmušiu ir panašiai. Triukšmas tęsėsi apie pusvalandį. Girdėjosi, kad kažkas mušasi. Girdėjosi ir vyriškų ir moteriškų balsų.. Du vaikinai ar vyrukai, pro gyvatvorę nelabai matėsi, gulėjo ant žemės, grūmėsi, vienas jų dėvėjo raudonus šortus. Iškvietė policiją. Po to nuėjo link savo kiemo. Matė, kad prieš atvažiuojant policijai du žmonės vienas paskui kitą greitai iš kiemo išėjo, vienas jų buvo su raudonais šortais, kito apsirengimo nepamena. Tai buvo tie patys kurie grūmėsi.

Liudytojas V. M. parodė, kad žino, jog įvykio metu jų pavėsinėje „baliavojo“ brolio vaikas M. M., A. P., nukentėjęs, jauna mergina, kitų asmenų nepažįsta. Buvo savo garaže ir į įvykį nesikišo, muštynių nematė. Po kurio laiko atvykus policijai matė nukentėjusį kruvinu veidu, dėl ko kruvinas nesidomėjo.

Liudytojas E. M. parodė, kad savo sodyboje matė konfliktą apie 18-19 valandą, (duomenys neskelbtini). Jame dalyvavo jo sūnus M. M., A. P., R. P.. Jie sukonfliktavo, barėsi, tarpusavyje apsistumdė, galimai A. tuo metu sudavė nukentėjusiam. Konfliktas įvyko kuomet atvažiavo marti L., ji kažką pasakė, kad R. P. su M. M. nebendrautų. Dėl to M.su R.apsipyko, taip pat ir A.. Matė, kad M. stumtelėjo R. P., galimai ir A. tuo metu sudavė ranka, po to R.su M. nuėjo už pavėsinės, tada išgirdo trenksmą, lyg žmogus kristų ant žemės, tuomet už pavėsinės nuėjo ir A. P.. Po to matė ant žolės gulintį nukentėjusį, prie jo A. ir M.. Kad kuris nors suduotų smūgius nematė. Matė R. P. kraujuotomis lūpomis, nosimi. Vėliau R. išėjo ant gatvės. Iš karto už jo sodybos yra griovys, kad prie jo kas nors būtų vykę, nematė. Ikiteisminio tyrimo metu įvykius prisiminė geriau.

Liudytoja L. M. parodė, kad įvykio laikotarpiu buvo nėščia. Įvykio dieną su savo vyru M. M. susipyko ir jis išėjo pas savo tėvą. Būdama supykus pasiėmė „kočėlą“ ir taksi atvažiavo į vyro tėvo namus. Pykdama dėl išgertuvių, išlipusi pasakė, kad dabar visi gausit į „liulę“. „Kočėlu“ sudavė ir M. ir A. ir R., tačiau tikrai ne į dantis. Sudavė į rankas, nugarą. A. bėgo tai „kočėlą“ metė į jį, pataikė į nugarą, sudavė normaliai. R. P. tuo metu nebuvo sumuštas, pati jam su kočėlu sudavė į ranką, nugarą, petį, R. P. ji sudavė kumščiu į veidą ir jam akis pamėlo, sudavė dėl to, kad girdė jos vyrą, kuomet ji laukesi. Nežino kas nukentėjusiam išmušė dantis. Jai atvykus prasidėjo konfliktas, visi pradėjo pyktis, pasakė, kad R. už akių kalba apie M., kad ji negimdytų, netekėtu už M., tada M. supykęs sudavė R. P., tačiau kur nežino, galimai į petį. Prasidėjo chaosas, konfliktavo nukentėjęs, A. ir M., tarpusavyje mušėsi, visi bėgiojo, tačiau kas kam sudavė nematė. Vėliau matė nukentėjusį kruviną, atvyko policija.

Liudytoja A. M. parodė, kad įvykio dieną jos namų kieme buvo M., R., A., jos sūnus E., mergina. Buvo susitarusi su L. M., kad paskambins kai grįš jos vyras M. M. . L. M. skambino, tačiau jai neatsiliepė. Tada L. M. atvažiavo taksi automobiliu, pradėjo pyktis su M. R. P. priekaištavo, kad jis su M. geria, o apie jų šeimą kalba negražiai. Tada prasidėjo konfliktas. Matė, kaip M. sudavė R. P., į kur tiksliai pasakyti negali., kad jam būtų sudavę kiti asmenys, nematė. Kiti mušėsi poromis, buvo chaosas. Matė kaip į M. M. L. M. sulaužė kočėlą. Matė kaip P. išbėgo iš kiemo, R. peršoko tvorą, A. per vartelius, todėl nepasivijo. Tuo metu R. P. veidas jau buvo kruvinas. Matė kaip konflikto eigoje M. M. kumščiavo į pavėsinės sieną. Sūnų E. per konfliktą išvedė į kambarį. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Matė tik vieną smūgį suduotą nukentėjusiam.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso(toliau BPK) 276 straipsnio 4 dalimi perskaityti nepilnametės liudytojos A. D. parodymai ikiteisminio tyrimo metu (1 t.b.l. 82), kad 2019 metais tikslaus laiko neprisimina, jos pažįstamas E. M. atvyko ją pasiimti iš globos namų, Vaiko tėviškės namai. Po to jie nuvyko į Marijampolės miestą ir susitiko su pažįstamu A. P., su juo buvo ir dar vienas asmuo, kaip vėliau sužinojo R. Vaikinai nuėjo nusipirkti alkoholinių gėrimų, jie visi vartojo alkoholinius gėrimus Marijampolės mieste, ji taip pat gėrė vaikinų nupirkto alkoholio. Po to E. M. pakvietė juos važiuoti pas jį į namus, į pavėsinę. Atvyko E. pažįstamas ir juos nuvežė į (duomenys neskelbtini). E. visus nusivedė į pavėsinę, netrukus atėjo E. tėvas, jo vardo nežino. Ar pavėsinėje jie vartojo alkoholį, ji neprisiminė. Sėdint pavėsinėje R. pradėjo prie jos ,,kabinėtis" , bandė ją pabučiuoti, ji jam sakė, kad ne, ir visa tai pasakė A.. A. pasakė E. ir pasakė, dar kažką R., kad nelįstų prie jos, tarp jų kilo žodinis konfliktas, ir E. jiems kažką sakė. Po konflikto, jie visi trys susimušė, tiek A. sudavė R. tiek, ir E. jį mušė. A.sudavė smūgius į įvairiais kūno vietas R., ar kojom spyrė, negali pasakyti, kiek kartų į kur buvo suduota, negalėjo pasakyti, nes nekreipė dėmesio, E. taip pat R. sudavė smūgius į kur negali pasakyti, tik matė, kad muša su rankomis, kiek ir kur sudavė smūgių negali pasakyti, matė tik patį faktą. Ką R. sakė, neprisimina, kuomet pamatė, kad R. muša, jis vienu metu stovėjo, o po to pamatė, kad R. guli, o A. su E.lyg jį laikė, ar dar mušė, tiksliai paaiškinti negali. Netrukus atėjo E. mama ir pasakė, kad iškvietė policiją. Matė, kad R. visas buvo kraujuotas, jo maikė buvo balta ir visa kruvina. R. sumušė prie pavėsinės, ar R. bandė pabėgti nematė, kai atvyko policijos pareigūnai, jai atrodė, kad R. buvo prie pavėsinės, tačiau tiksliai pasakyti negali.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi perskaityti nepilnamečio liudytojo E. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (1t. b.l. 92), kad 2019 vasarą, tikslaus laiko neprisimina, Marijampolės mieste susitiko su A. P., jis yra jo draugas, po to susitiko jo pusbrolį M. M. bei R. P.. (duomenys neskelbtini) jie visi vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrę alkoholį, visi nusprendė eiti link jo namų (duomenys neskelbtini) ar su jais Marijampolės mieste buvo kažkokia mergina, neprisiminė, kaip grįžo į jo namus neprisiminė, dėl to kad vartojo vaistus bei išgėrė alkoholį, kas vyko tą vakarą jo namuose, neprisimina. Kaip buvo sužalotas R. P., nieko paaiškinti negalėjo.

Šalies argumentai

R. P. protokolu – pareiškimu nustatyta, kad nukentėjęs prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, jog 2019-06-25 apie 19.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) Konflikto metu tarp jo ir A. P., šis ranka sudavė vieną smūgį į veido sritį, po to bėgant A. P.jį vijosi, jis griuvo, o A. P. pribėgęs dar spyrė koja mažiausiai keturis kartus į veido sritį bei kumščiu sudavė ne mažiau 3 kartus į veido sritį. Dėl suduotų smūgių jautė fizinį skausmą. ( b.l. 6 ).

Iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio J. U. tarnybinio pranešimo matyti, kad pareigūnas raštu nurodė jam žinomas įvykio aplinkybes, tai yra, kad 2019-06-25 dirbdamas kartu su tyrėju P. R. apie 19:52 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas, muštynės tarp asmenų. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) pastebėjo vyriškį, kaip vėliau paaiškėjo R. P., kurio buvo kruvinas veidas ir drabužiai. Iš nosies bėgo kraujas. Jis paaiškino, kad dalyvavo išgertuvėse, kai kilus žodiniam konfliktui, jis išėjo iš minėto namo kiemo ir jį pradėjo mušti t. y. sudavė smūgį į galvos iš nugaros ir jam parkritus pradėjo jį spardyti. Kas jį mušė, nežino. Taip pat nežinojo, kur mušęs vyriškis pasišalino. Nuvykus prie (duomenys neskelbtini) išgirdo, kaip jo kiemo teritorijoje, pavėsinėje vyksta išgertuvės. Užėjus į minėtą kiemą pradėjo aiškintis įvykio aplinkybes ir jiems paaiškėjo, kad įvyko konfliktas tarp sugėrovų: E. M., V. M., L. M., A. P., A. D. ir nukentėjusiojo. Po konflikto R. P. išėjo iš kiemo, o jį nusivijo A. P., kuris galimai ir jį sumušė. A. P. sulaikė prie (duomenys neskelbtini), ant jo kūno metėsi kraujo dėmės, jis pats pripažino, kad sumušė R. P. ir paaiškino, kad mušė dėl to, nes R. P. lindo prie A. D.. A. P. buvo nustatytas 2.11 prom. girtumas, jis buvo sulaikytas ir patalpintas į areštinę( b.l. 7 ).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini). Nurodoma, kad įvykio vietą yra gatvėje, prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Apžiūrint įvykio vietą, nusikalstamos veikos pėdsakų neužfiksuota. ( b.l. 10-14 )

Alkotesterio duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjęs įvykio metu buvo neblaivūs, A. P. – nustatytas 2.11 prom. girtumas, R. P. - 1.84 prom. girtumas. (1t. b.l. 30, 31 )

Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu, nustatytas policija iškvietusio asmens pranešimo turinys. Tai, kad (duomenys neskelbtini), vyksta muštynės ( b.l.24-27 ).

Specialisto išvada Nr. G 384/2019, nustatyta, kad R. P. klinikiniais duomenimis konstatuota viršutinio žandikaulio pirmų kandžių išnirimas, muštinės žaizdos apatinės lūpos ir dešinės ausies srityje, o taip pat muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, keturių priekinių dantų netekimas traumos metu, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymo mastu. R. P. konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti dviem poveikiais. Muštinė žaizda ausies srityje sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o viršutinio žandikaulio pirmų kandžių išnirimas, muštinės žaizdos lūpos srityse, keturių priekinių dantų netekimas traumos metu – nesunkų sveikatos sutrikdymą ( b.l. 49 ).

Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas S. A. pateiktas telefonas ,,Huawei T Smar" , kuriame ,,mesenger" programėlėje asmuo - R. P. rašo žinutes S. A. apie tai, kad buvo sumuštas, pateikia savo sužalojimų nuotraukas. ( b.l.101-104 ).

Nukentėjęs ir kaltinamasis A. P., skirtingai parodo apie kaltinamojo smurtinius veiksmus. Parodydamas apie įvykį kaltinamasis kaltę pripažino dalinai, nurodydamas, kad tarp jo ir nukentėjusio buvo konfliktinė situacija, kurios metu jis sudavė du smūgius R. P. į galvos smilkinio sritį, neigė kad įspyrė nukentėjusiam bei tai, kad jo smurtinių veiksmų pasekmė nesunkus sveikatos sutrikdymas, tai yra išmušti dantys. Teismas konstatuoja, kad byloje apklausti liudytojai, negalėjo konkrečiai nurodyti, kokius smurtinio pobūdžio veiksmus tiksliai atliko kaltinamasis bei kurią tiksliai nukentėjusio kūno dalį paveikdamas. Šiuo atveju kaltei bei faktinėms aplinkybėms nustatyti, duomenų pakankamumui įvertinti yra ypač svarbus nukentėjusio aiškinimo nuoseklumas bei neprieštaringumas kitų liudytojų parodymams iš karto po įvykio bei vėlesnių procesų metu, atitikimas kitiems bylos duomenims. Teismas konstatuoja, kad nukentėjęs nebuvo nuoseklus aiškindamas apie šio įvykio aplinkybes. Pažymėtina, kad R. P. rašydamas skundą ikiteisminio tyrimo įstaigai nurodė, kad A. P. kieme jam sudavė vieną smūgį kumščiu į veido sritį, pastarajam bėgant ir pargriuvus įspyrė koja mažiausiai keturis kartus į veido sritį, bei kumščiu ne mažiau tris kartus į veido sritį. Apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu jau nurodė, kad į jį ir A. D. metė peleninę, pataikė į akį, dėl to atsirado mėlynė ant kairės akies, kaltinamojo veiksmus nurodė analogiškai kaip ir skunde ikiteisminio tyrimo įstaigai(1t. b.l. 33), papildomai apklausiamas nurodė, kad smūgius jam sudavė tiktai A. P. ir daugiau niekas iš įvykyje dalyvavusių asmenų. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nukentėjęs nurodė, kad A. P. jam vieną kartą sudavė kumščiu į žandikaulį ir du kartus įspyrė, tai yra skirtingai nurodo poveikių skaičių. Be to pažymėtina, kad nukentėjęs nebuvo nuoseklus įrodymų tyrimo teisme metu aiškinantis ar visas įvykio aplinkybes atsimena, nurodydamas, jog atsimena viską, konkretizuojant jau teigė, kad ne. Nukentėjusio parodymai dalyje dėl to, kad jo atžvilgiu smurtinio pobūdžio veiksmus atliko tik A. P., prieštarauja tiek kaltinamojo parodymams, tiek liudytojos L. M., nurodžiusios, kad sudavė nukentėjusiam mediniu virtuvės įrankiu, be to kumščiu į akies sritį ir dėl to ši pamėlo, tiek M. M. parodymams, kuris teigė, kad sudavė nukentėjusiam smūgį, po kurio šis parkrito, tai, kad sudavė ir M. M. patvirtina ir liudytoja A. M.. Pažymėtina, kad į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjęs negalėjo nurodyti asmens kuris jį sumušė, nurodydamas, kad nežino, buvo mušamas iš nugaros, parkritus spardomas. Šios aplinkybės, vertinant, kad nukentėjusiam nustatytas 1,84 promilių neblaivumas, kelia teismui abejones dėl jo parodymų patikimumo bei galėjimo įvykio metu teisingai suvokti ir perteikti reikšmingas aplinkybes. Tuo labiau, kad nukentėjęs, negali pasakyti, kuriuo momentu jam buvo išmušti dantys. Dalį įvykio eigos apibūdina liudytojas E. M., iš kurio parodymų matyti, kad būtent M. M. su nukentėjusiu pasitraukus už pavėsinės, pasigirdo trenksmas lyg žmogus kristų ant žemės, tik po to į minėtą vietą nuėjo A. P.. Vertinant šiuos iš liudytojų gautus duomenis, teismas sprendžia, kad jie patvirtina būtent kaltinamojo aiškinimo teisingumą, jog nukentėjusiojo veido sritis jau buvo sužalota ir kraujavo prieš jam suduodant smūgius, jis į dantų sritį nesudavė ir jų neišmušė. Kaip nustatyta įrodymų visuma, įvykio vietoje, spontaniškai, tarp kartu girtavusių asmenų ir atvykusios L. M. vyko konfliktas ir muštynės, jų dalyviai be kaltinamojo ir nukentėjusio buvo ir kiti asmenys, tačiau susitarimas bendrai veikti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas ir vertinant konflikto eigą ir jo pradžią, tai, kad muštynės kilo bendro girtavimo metu, teismo vertinimu pagrįstai neinkriminuojamas. Kaltinamasis pripažinęs, kad sudavė smūgius į galvos smilkinio sritį, nuosekliai neigė, kad išmušė dantis. Teismas daro išvadą, kad toks jo aiškinimas nepaneigtas.

Kaip matyti iš specialisto išvados(1t. b.l. 49), R. P. konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti dviem poveikiais, išvada yra tikėtina, todėl neatmestinas ir didesnis poveikių skaičius. Muštinė žaizda ausies srityje sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o viršutinio žandikaulio pirmų kandžių išnirimas, muštinės žaizdos lūpos srityse, keturių priekinių dantų netekimas traumos metu – nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pažymėtina, kad A. P. aiškinimas yra nepaneigtas, kaltinamasis teigė, kad sudavė smūgius į smilkinio sritį, teismas neabejoja, kad būtent jo smūgių pasekmė yra muštinė žaizda ausies srityje. Nėra neabejotinai nustatyta, kad dantų netekimas yra A.P. veiksmų pasekmė, taip pat, kad sužalojimai yra spyrio koja pasekmė, todėl kaltinimas tikslintinas suduotų smūgių dalyje, iš kaltinimo šalintini nesunkaus sveikatos sutrikdymo padariniai.

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei A. P. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų kurie yra įrodymai visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo.

Nustatyta, kad kaltinamasis A. P. tyčia sudavė smūgius tėvui R. P., ko pasekoje nukentėjusiam nežymiai sutrikdyta sveikata, teismui nekyla abejonių , kad tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių(sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšis.

BK 140 str. 2d. numatyta veika padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia savo veiksmų pavojingą pobūdį, numato, kad gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai ir jų nori arba nors ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

Pavojingų padarinių numatymas – tai padarinių, kuriuos turi sukelti nusikalstama veika, neišvengiamumo ar galimumo suvokimas. Neabejotina, kad kaltinamasis veikė tyčia, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą kitam žmogui. Atsižvelgiant į nurodytą, kaltinamojo A. P. veika pagal jo veiksmų priežastyje atsiradusius pasekmes perkvalifikuojama iš BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto į BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamajam inkriminuota, jog sveikatos sutrikdymą padarė tiek artimam giminaičiui-tėvui, tiek šeimos nariui. BK 140 straipsnyje nepateiktas sąvokų šeimos narys ar artimas giminaitis išaiškinimas, tačiau kaip matyti iš šių sąvokų pateiktų BK 248 str. išaiškinimo, nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjęs jokio ryšio nepalaiko ir iš esmės niekada jo nepalaikė, tėvystė formali, kartu negyvena, todėl teismas konstatuoja, kad šeimos nario kvalifikuojantis požymis inkriminuotas nepagrįstai, iš kaltinimo šalintinas. Artimi giminaičiai yra tėvai (įtėviai). Įstatymas artimos giminystės nesieja su biologine tėvyste. Kaip matyti iš Marijampolės savivaldybės administracijos informacijos (2t. b.l. 195), pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo (2t. b.l. 198), 2010 metais R. P. ir K. P. pripažinimu nustatyta, kad kaltinamasis yra nukentėjusio sūnus, tuo pagrindu atliktas civilinės būklės aktų registro įrašas, kaltinamajam suteikta P. pavardė. Kaltinamasis teigdamas, kad R. P. nėra jo tėvas, pripažino, kad jam yra žinoma, jog nukentėjęs buvo vedęs jo motiną, bei jam pačiam buvo suteikta nukentėjusio pavardė. Nustatant tyčios turinį bei inkriminuoto kvalifikuojančio požymio suvokimą, nėra būtina nustatyti, kad kaltinamasis tiksliai žinotų kada, kokiu pagrindu bei kaip dokumentaliai įforminant yra pripažinta tėvystė. A. P. aiškinimas neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis suvokė, jog nukentėjęs jam yra kaip įtėvis, kas šiuo atveju prilyginama artimai giminystei, todėl šis požymis inkriminuotas pagrįstai. Tai, kad R. P. nevykdė savo kaip tėvo(įtėvio) pareigų, tarp kaltinamojo ir nukentėjusio niekada nebuvo jokių šiltų artimų santykių, veiką daro mažiau pavojingą, į tai atsižvelgtina parenkant bausmę ir nustatant dydį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Sunkinanti atsakomybę aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo padarymui.

A. P. teistumas išnykęs, baustas administracinėmis nuobaudomis, nustatyta tik jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau šiuo metu įsidarbino, teismas vertina, kad gali gyventi dorai ir nenusižengdamas įstatymui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją padariusį asmenį, įvertinęs nustatytą sunkinančią aplinkybę bei jos reikšmę, teismas sprendžia, kad pakeisti kaltinamojo elgesį bei pašalinti priežastis privedusias prie nusikalstamos veikos įvykdymo, jam turi būti skiriama sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, mažesnė už vidurkį.

Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 32,22 eurų nukentėjusio gydymo išlaidų atlyginimo. Ieškinio dydį patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (1t. b.l. 64), pagrindas nustatytas analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus. Pažymėtina, kad VšĮ Marijampolės ligoninė nukentėjusiam buvo suteikta priėmimo –skubiosios pagalbos paslauga. Neabejotina, kad tokia paslauga teikta ir dėl padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, todėl Valstybės institucijai atsiradę nuostoliai dėl nukentėjusio gydymo tiesiogiai susiję su kaltinamojo neteisėtais veiksmais padarant nežymų sveikatos sutrikdymą. Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai(CK 6.248 str., 6.263 str. , BPK 117 str.).

Nukentėjęs R. P. pareiškė civilinį ieškinį. Prašė priteisti iš atsakovo A. P. 5000 eurų neturtinės žalos ir 3610 eurų turtinės žalos. Nurodė, kad patyrė neturtinę žalą, kadangi dėl sužalojimų jautė skausmus, depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą, nepatogumus dėl išmuštų dantų, buvo įplyšusi ausis. Turtinę žalą sudaro išmuštų dantų atstatymo kaina, tai patvirtina pateikta pažyma.

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareiškiamas, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala ir kai įtariamojo (kaltinamojo) veikoje yra konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BPK 109 straipsnis numato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš aptariamos normos matyti, kad nusikalstamų veikų padarymo atvejais, žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo asmens veiksmais. Byloje nebuvo nustatyta, kad kaltinamasis padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiam ir keturių priekinių dantų netekimą, todėl nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusio patirtos žalos(būsimų nuostolių). Šioje dalyje civilinis ieškinys nepagrįstas, atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala padaryta tyčiniu kaltininko veiksmu. Žmogaus sveikata yra didelė vertybė, todėl išgyvenimai, sukelti dėl šių asmeniui svarbių dalykų, yra dideli. Kaltinamasis yra sveikas, galintis dirbti, jauno amžiaus. Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjęs patyrė skausmą, nepatogumus, jam buvo sutrikdyta sveikata. Teismas įvertinęs, kad sužalojimas padarytas tyčiniu veiksmu, kaltinamasis dirbantis ir darbingas. Vertintina ir tai, kad ir pats nukentėjęs įvykio laiku girtavo su nukentėjusiu, taip pat ir nepilnamečiais asmenimis, taip pat teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Tais atvejais kuomet padaromas tyčinis nežymus sveikatos sutrikdymas, priteisiamos neturtinės žalos sumos svyruoja nuo kelių šimtų eurų iki maždaug 1700 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, 2K-473/2013, 2K-12/2012, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-389-497/2017, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-685-327/2017 ir kt.). Virš vieno tūkstančio eurų už nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiama tik išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgam laikotarpiui. Nagrinėjamu atveju tokių padarinių nenustatyta. Todėl prašoma priteisti 5000 Eur suma, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijaus, yra aiškiai per didelė. Teismo vertinimu, šiuo atveju neturtinės žalos atlyginimui R. P. pakankama 700 eurų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 str. 305 str. 307 str., teismas

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį laisvės apribojimu 6(šešiems) mėnesiams, įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

R. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti jo naudai 700 eurų neturtinės žalos iš A. P., likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. P. 32 eurus 32 centus Valstybinei ligonių kasai (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Nerijus Brinevičius