- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-02
- Bylos Nr.
- 2S-559-661/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-45311-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Pareiškėjas
- R. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Grand Cru Airlines“
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. Š. skundą dėl antstolio G. B. veiksmų, suinteresuotas asmuo – UAB „Grand Cru Airlines“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio G. B. veiksmų, kuriame nurodė, kad antstolis areštavo didesnės vertės skolininko turtą nei numatyta vykdomajame dokumente. Be to, antstolis, neinformavęs skolininko apie priimtą vykdyti teismo nutartį, tamsiu paros metu atvyko į skolininko namus ir bandė patekti į šeimos gyvenamąsias patalpas, kuriose tuo metu buvo tik skolininko sutuoktinė su mažamečiais vaikais. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas prašė pripažinti antstolio G. B. veiksmus, 2014-12-12 patenkant į pareiškėjo šeimos gyvenamąsias patalpas ir bandant aprašyti pareiškėjui priklausantį turtą, neteisėtais (2-4 b. l.).
Antstolis G. B. 2014-12-29 patvarkymu pareiškėjo skundą atmetė ir perdavė jį kartu su vykdomąja byla Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolio patvarkyme nurodyta, kad pareiškėjui priklausančio įkeisto nekilnojamojo turto nepakanka ieškinio reikalavimams užtikrinti, kadangi minėtas turtas yra įkeistas AB SEB bankui, o gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taikomas šeimos turto teisinis režimas, todėl buvo areštuotas ir kitas skolininkui priklausantis turtas. Patvarkyme taip pat nurodyta, kad vykdomoje teismo nutartyje pirma eile nurodyta areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį turtą, todėl antstolio padėjėjas 2014-12-12 18:25 val. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, aprašyti skolininkui priklausantį turtą. Antstolio padėjėją į namo gyvenamąsias patalpas geruoju sutiko įsileisti skolininko sutuoktinė, tačiau vėliau atvykęs R. Š. išprašė antstolio padėjėją iš namo. Antstolis nurodė, kad vykdymo veiksmai buvo atlikti darbo dieną, ne vėliau kaip dvidešimt antrą valandą, kas atitinka teisės aktų reikalavimus. Dėl nurodytų priežasčių antstolis prašė netenkinti pareiškėjo skundo (22-24 b. l.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2015-01-14 pateikė teismui papildomus įrodymus bei nurodė, kad antstolis G. B., patekdamas į pareiškėjo šeimos gyvenamąsias patalpas, veikė ultra vires, kadangi buvo viršytas areštuotino turto mastas, pritaikytas nekilnojamojo turto areštas visiškai užtikrina ieškinio reikalavimus ir jokio kito pareiškėjui priklausančio turto areštas apskritai yra negalimas. Pareiškėjas nurodė, kad vien antstolio areštuoto nekilnojamojo turto bendra rinkos vertė sudaro 875 000 Lt, likęs įsiskolinimas pagal kredito sutartį, kurios pagrindu yra įkeistas minėtas nekilnojamasis turtas, sudaro tik 580 946,41 Lt, todėl šio nekilnojamojo turto areštas užtikrina ieškinio reikalavimus 394 053,59 Lt sumai. Taigi, antstolis galėjo papildomai areštuoti turto 70 920,01 Lt sumai, tačiau areštavo visą likusį pareiškėjui priklausantį turtą, įskaitant butą ir garažą, bei bandė areštuoti pareiškėjui priklausančius kilnojamuosius daiktus, taip ženkliai viršydamas turto arešto mastą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas prašė pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais (28-29 b. l.).
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 28 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nurodė, kad įkeisto skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto areštas nėra pakankamas ieškinio reikalavimų užtikrinimui, dėl ko antstolis G. B. areštavo ir 100 vnt. UAB „Laiptų fabrikas“ akcijų, kurių reali vertė šiai dienai nėra žinoma, bei pinigines lėšas, tačiau iš bankų pateiktos informacijos matyti, kad nei pareiškėjo, nei jo sutuoktinės piniginių lėšų, kurios užtikrintų ieškovo reikalavimą, nėra (60, 65, 67 vykd. b. l.). Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas pripažino, kad nors antstolio areštuoto turto vertė yra pakankama nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įvykdyti, dėl turtui taikomų apribojimų jį realizavus ieškinio reikalavimai nebūtų visiškai užtikrinti. Todėl antstolis, siekdamas tinkamai įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2014-12-09 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstai areštavo skolininkui priklausantį kilnojamąjį turtą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad CPK 592 str. aiškiai nustato antstolio vykdymo veiksmų atlikimo laiką (darbo dienomis, ne anksčiau kaip nuo šeštos valandos ir ne vėliau kaip iki dvidešimt antros valandos). Kadangi antstolio padėjėjas į skolininko gyvenamąsias patalpas atvyko 2014-12-12 (penktadienį) 18:25 val., todėl antstolis tinkamai laikėsi Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių patekimo į skolininko patalpas laiką, nuostatų.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti antstolio veiksmus, 2014 m. gruodžio 12 d. patenkant į pareiškėjo šeimos gyvenamąsias patalpas ir bandant aprašyti pareiškėjui priklausantį turtą, neteisėtais. Nurodo, kad teismas nepagrįstai sutapatino ir neatskyrė R. Š. savarankiškų prievolių AB SEB bankui, t. y. prievolės, kurios įvykdymas užtikrintas turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įkeitimu, ir prievolės, užtikrintos turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įkeitimu. Tokiu būdu, netinkamai vertindamas byloje pateiktus argumentus bei įrodymus, teismas nepagrįstai nenustatė/nekonstatavo, jog žemės sklypo su gyvenamuoju namu, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, areštas-užtikrina ieškinio reikalavimus 394 053,59 Lt sumos dalyje (875.000 Lt (šio turto rinkos vertė) - 480.946,41 Lt (skolos bankui likutis). Taip pat pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė faktinę klaidą, nurodydamas, jog „antstolis taip pat areštavo ir kitą skolininkui priklausantį turtą - žemės sklypą ir gyvenamąjį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris yra įkeistas AB SEB bankui, hipoteka užtikrintos prievolės dydis - 6 224 000 Lt (1 802 595 eurų)“. Kadangi minėto turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įkeitimo suma yra 600.000 Lt (iš kurios, kaip matyti iš kartu su 2014-01-13 prašymu pateiktos banko pažymos, negrąžinta paskolos dalis sudaro tik 480.946,41 Lt). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, jog, vykdydamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, be minėto turto, antstolis galėjo papildomai areštuoti likusį pareiškėjo turtą tik 70.920,01 Lt. Taip pat antstolio areštuotų įmonės UAB „Laiptų fabrikas“ akcijų rinkos vertė yra ženkliai didesnė nei 70 920,01 Lt suma. Be to, antstolis iš anksto neinformavęs tamsiu paros metu, tokiu būdu galimai darant psichologinį spaudimą pareiškėjui ir/ar jo šeimai, atvyko ir pateko į pareiškėjo šeimos gyvenamąsias patalpas, kuomet jose buvo tik pareiškėjo sutuoktinė su mažamečiais vaikais, ir bandė šiose gyvenamosiose patalpose neteisėtai aprašyti pareiškėjo šeimos kilnojamuosius daiktus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Grand Cru Airlines“ atsiliepime prašo apelianto skundą atmesti. Nurodo, jog skolininkas nepagrįstai teigia, jog antstolis G. B. viršijo vykdomojoje 2014-12-09 Vilniaus apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-6455-614/nustatytą pareiškėjo areštuotino turto mastą, t.y. 464 973,60 Lt, kadangi nepagrįstai neįvertinęs pareiškėjo areštuoto nekilnojamojo turto vertės, nenustatė, jog nekilnojamojo turto areštas visiškai užtikrina ieškinio reikalavimus ir jokio kito pareiškėjo turto areštas apskritintai yra negalimas. Šiam argumentui pagrįsti bylos nagrinėjimo metu skolininkas pateikė ir papildomus dokumentus, kurie nutartyje buvo tinkamai įvertinti.
Antstolis G. B. taip pat pateikė atsiliepimą, kuriame prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimams vykdyti proceso tvarkos. Vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo dalyvių, skolininko teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 512 straipsnis). Tai yra viena iš teismo funkcijų, susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsauga (teismas vykdo apsauginę funkciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-06-11 nutartis civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. S., byla Nr. 3K-7-277/2008). Dėl nurodytos priežasties teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai yra vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai yra pagrindas juos pripažinti neteisėtais.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis G. B. vykdo Vilniaus apygardos teismo 2014-12-09 vykdomąjį dokumentą Nr. 2-6455-614/2014 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 464 973,60 Lt (134 665,66 eurų) sumai, skolininkas R. Š., ieškovas – UAB „Grand Cru Airlines“ (1-3, 40 vykd. b. l.). Vykdymo proceso metu 2014-12-10 buvo sudarytas skolininko turto aprašas bei priimti patvarkymai pateikti informaciją apie turimą turtą (41-44, 45-46, 47-48 vykd. b. l.). 2014-12-12 18:25 val. antstolio padėjėjas nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, aprašyti skolininkui priklausantį turtą, jį į namo gyvenamąsias patalpas geruoju sutiko įsileisti skolininko sutuoktinė, tačiau vėliau atvykęs R. Š. išprašė antstolio padėjėją iš namo.
Apeliantas skunde nurodė, kad antstolis viršijo areštuotino turto mastą, o, patekdamas į pareiškėjo šeimos gyvenamąsias patalpas, veikė ultra vires, kadangi areštuoto nekilnojamojo turto vertės užtenka ieškinio reikalavimų užtikrinimui.
Apeliacinės instancijos teismas su apelianto argumentais nesutinka bei nurodo, jog skolininkas nepagrįstai teigia, jog antstolio areštuotas jam priklausantis nekilnojamasis turtas yra pakankamos vertės, kad būtų įvykdyti ieškinio reikalavimai. Pažymėtina, jog visas skolininko ir jo sutuoktinės nekilnojamasis turtas, tai yra pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įkeistas ir/arba areštuotas. Atkreiptinas dėmesys, jog pardavus įkeistą turtą, hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę prieš kitus skolininko kreditorius į visišką jo reikalavimų patenkinimą iš sumos, gautos pardavus tokį turtą (CK 4.192 str. 1 d.). Tik patenkinus hipotekos kreditoriaus reikalavimą, likusi suma galėtų būti panaudota kitų skolininko kreditorių (tarp jų ir šios bylos ieškovo, jei ieškinys būtų patenkintas) reikalavimų tenkinimui. Be to, suinteresuotas asmuo negalėtų pretenduoti net į nedidelę dalį piniginių lėšų, gautų pardavus aptariamą skolininko turtą, nes visos lėšos atitektų hipotekos kreditoriui. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog visas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas yra areštuotas ir/arba įkeistas, dėl dalies skolininko turto yra pradėtas priverstinis turto pardavimas, todėl antstolis turėjo pareigą areštuoti ne tik skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą, tačiau ir vertybinius popierius bei atlikti kito turto paiešką, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą.
Pirmosios instancijos teismas nutartyje taip pat pagrįstai sprendė, jog antstolis G. B. teisėtai areštavo ir 100 vnt. UAB „Laiptų fabrikas“ akcijų, kurių reali vertė šią dieną nėra žinoma. Pažymėtina, jog skolininkas nepagrindė aptariamų vertybinių popierių vertės, todėl net nėra aišku, ar šių vertybinių popierių areštas nors kokia dalimi gali prisidėti prie suinteresuoto asmens reikalavimo įvykdymo užtikrinimo. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas bendrovės neva esamą gerą finansinę būklę grindžia 2013 metų duomenimis, tačiau ne skundo pateikimo metu buvusiais duomenimis, todėl yra visai realu, jog UAB „Laiptų fabrikas“ finansinė padėtis šiuo metu yra iš esmės pasikeitusi.
CPK 178 str. numato, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šiuo atveju skolininkas nepagrindžia, kad antstolis G. B. yra areštavęs tiek skolininko turto, kurio vertė yra pakankama, kad būtų užtikrintas suinteresuoto asmens reikalavimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-6455-314/2014. Apeliantas pateikė duomenis tik vieno jam priklausančio turto objekto atžvilgiu, kurio areštas neužtikrina suinteresuoto asmens reikalavimo įvykdymo, tačiau nepateikė duomenų, kurie galimai pagrįstų, jog kitas jam priklausantis turtas nėra areštuotas, o šio turto vertės pakanka užtikrinti suinteresuoto asmens reikalavimą. Dėl išdėstytų argumentų laikytina, jog skolininko pateikti papildomi dokumentai neįrodo aplinkybių, kad antstolio G. B. veiksmai, atlikti 2014-12-12, vykdant Vilniaus apygardos teismo 2014-12-09 nutartį buvo neteisėti.
Aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį konstatuodamas, jog nors antstolio areštuoto turto vertė ir yra pakankama nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių įvykdyti, dėl turtui taikomų apribojimų, jį realizavus ieškinio reikalavimai nebūtų visiškai užtikrinti. Skolininko pateikti dokumentai ir paaiškinimai neįrodo ir nepagrindžia jo teigiamos aplinkybės, jog antstolis galimai areštavo didesnės vertės turtą nei kad buvo būtina vykdymo veiksmams tinkamai atlikti.
Taip pat pirmosios instancijos teismas nutartyje įvertinęs antstolio G. B. padėjėjo veiksmus, kuriuos šis atliko 2014-12-12 siekdamas aprašyti skolininkui priklausantį kilnojamąjį turtą, pagrįstai konstatavo, jog antstolis ėmėsi visų priemonių tinkamai įvykdyti vykdomąjį dokumentą ir vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nuostatų bei skolininko teisių nepažeidė. Pažymėtina, jog CPK 592 str. apibrėžia vykdymo veiksmų atlikimo laiką, t.y. antstolis vykdymo veiksmus atlieka darbo dienomis ne anksčiau kaip nuo šeštos valandos ir ne vėliau kaip iki dvidešimt antros valandos. Nagrinėjamu atveju antstolis nepažeidė CPK nuostatų, kuomet vykdymo veiksmus vykdė į skolininko namus atvykęs penktadienį 18.25 val., kadangi tai buvo ir darbo diena, ir laikas iki 22.00 val. Taip pat CPK 615 str. 1 d. numato, kad atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimu turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti. Kitas patalpas antstolis turi teisę apžiūrėti be skolininko sutikimo. Taigi, be gyvenamosiose patalpose buvusios skolininko sutuoktinės sutikimo antstolis ir jo padėjėjas niekaip negalėjo patekti į skolininko gyvenamąsias patalpas, tačiau tokiam sutikimui buvus, antstolio patekimas į aptariamas patalpas neprieštaravo CPK nuostatoms. Dėl šios priežasties, skolininko nurodomi argumentai, jog antstolis esą elgėsi neetiškai, yra nepagrįsti, kadangi antstolis, kaip valstybės pareigūnas, griežtai laikydamasis CPK nuostatų, vykdė jam pavestą vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2014-12-09 nutartį. Antstolio padėjėją į skolininko gyvenamąsias patalpas geruoju įsileido skolininko sutuoktinė B. Š..
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.