- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-12-11
- Bylos Nr.
- 1A-15-511-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-9-00025-2009-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas, Bronė Vidzėnienė, Eligijus Gladutis
- Nuteistasis
- D. T.
- Advokatai
- Vytautas Kupcikevičius
- Kategorijos
- 2.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Evaldo Vanago, Bronės Vidzėnienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal D. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo D. T. pripažinta kalta pagal BK 182 str. 2 d. ir, pritaikius BK 54 str. 3 d., nubausta 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda;
pagal BK 222 str. 1 d. ir nubausta 100MGL (13 000 Lt) dydžio bauda;
pagal BK 300 str. 3 d. ir, pritaikius BK 54 str. 3 d., nubausta 120 MGL (15 600 Lt) dydžio bauda. Vadovaudamasis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrino bausmių apėmimo būdu ir D. T., pritaikius BK 54 str. 3 d., paskyrė galutinę subendrintą bausmę – baudą 200 MGL (26 000 Lt) dydžio.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 105 165,40 Lt civilinį ieškinį tenkintas iš dalies ir priteista iš D. T. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui 80 931,07 Lt.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. T. pagal 2001 metų lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 str. 2 d., 21 str. 1 d. būdama atsakinga už teisingą apskaitos dokumentų surašymą, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, bei būdama atsakinga už (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdama 2001 metų lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str., 12 str. reikalavimus, suklastojo pinigų priėmimo kvitus:
2008-08-11 A. Ž. sumokėjus už vieno mėnesio abonentą (duomenys neskelbtini), ji padavė pastarajai pasirašyti nepilnai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini), pavirtintą jos spaudu ir parašu, o A. Ž. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, jog ši klientė už 12 mėnesių abonentą ir 4 seansus infrasaunos sumokėjo 1208 Lt,
2008-08-18 D. Š. sumokėjus už vieno mėnesio abonentą (duomenys neskelbtini), ji padavė pastarajai pasirašyti nepilnai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini), pavirtintą jos spaudu ir parašu, o D. Š. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, jog ši klientė už 6 mėnesių abonentą ir 100 minučių soliariumo sumokėjo 760 Lt,
2008-08-19 Z. P. sumokėjus už vieno mėnesio abonentą (duomenys neskelbtini), ji padavė pastarajai pasirašyti nepilnai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini), pavirtintą jos spaudu ir parašu, o Z. P. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, jog ši klientė už 6 mėnesių abonentą ir mitybos plano sudarymą sumokėjo 710 Lt,
2008-08-21 A. G. sumokėjus už vieno mėnesio abonentą (duomenys neskelbtini), ji padavė pastarajai pasirašyti nepilnai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini), pavirtintą jos spaudu ir parašu, o A. G. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, jog ši klientė už 6 mėnesių abonentą ir mitybos plano sudarymą sumokėjo 620 Lt,
2008-08-21 E. I. sumokėjus už trijų mėnesių abonentą ir sporto programų sudarymą (duomenys neskelbtini), ji padavė pastarajai pasirašyti nepilnai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini), pavirtintą jos spaudu ir parašu, o E. I. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, jog ši klientė pirko 100 minučių soliariumo, 100 Lt vertės,
2008-08-22 K. V. sumokėjus už vieno mėnesio abonentą (duomenys neskelbtini), ji padavė pastarajai pasirašyti nepilnai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini), pavirtintą jos spaudu ir parašu, o K. V. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, jog ši klientė už 3 mėnesių abonentą sumokėjo 255 Lt,
2008-08-22 I. Č. sumokėjus už vieno mėnesio abonentą (duomenys neskelbtini), ji padavė pastarajai pasirašyti nepilnai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini), pavirtintą jos spaudu ir parašu, o I. Č. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, jog ši klientė už 6 mėnesių abonentą, mitybos plano sudarymą bei 100 minučių soliariumo sumokėjo 810 Lt,
2008-08-26 I. S. sumokėjus už vieno mėnesio abonentą (duomenys neskelbtini), ji padavė pastarajai pasirašyti nepilnai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini), pavirtintą jos spaudu ir parašu, o I. S. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, jog ši klientė už 6 mėnesių abonentą sumokėjo 660 Lt,
2008-08-28 S. Z. sumokėjus už vieno mėnesio abonentą (duomenys neskelbtini), ji padavė pastarajai pasirašyti nepilnai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini), pavirtintą jos spaudu ir parašu, o S. Z. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, jog ši klientė už 6 mėnesių abonentą, mitybos plano sudarymą ir 12 seansų infrasaunos sumokėjo 890 Lt,
2008-08-29 Ž. G. sumokėjus už vieno mėnesio abonentą (duomenys neskelbtini), ji padavė pastarajai pasirašyti nepilnai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini), pavirtintą jos spaudu ir parašu, o Ž. G. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, jog ši klientė už 6 mėnesių abonentą sumokėjo 510 Lt,
2008-08-29 R. M. sumokėjus ne daugiau kaip 180 Lt už trijų mėnesio abonentą (duomenys neskelbtini), ji padavė pastarajai pasirašyti nepilnai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini), pavirtintą jos spaudu ir parašu, o R. M. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, jog ši klientė už abonentą ir abonentinę kortelę sumokėjo 340 Lt,
2008-08-29 Z. P. sumokėjus už vieno mėnesio abonentą (duomenys neskelbtini), ji padavė pastarajai pasirašyti nepilnai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini), pavirtintą jos spaudu ir parašu, o Z. P. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, jog ši klientė už 6 mėnesių abonentą, 12 seansų infrasaunos ir 100 minučių soliariumo sumokėjo 940 Lt,
2008 rugsėjo mėnesį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną L. Č. sumokėjus už vieno mėnesio abonentą VŠĮ „Amazonių sala“, ji padavė pastarajai pasirašyti nepilnai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija BLA Nr.5173971, pavirtintą jos spaudu ir parašu, o L. Č. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, jog ši klientė 2008-08-29 už 6 mėnesių abonentą ir 4 sporto programas sumokėjo 170 Lt, ,
2008-09-02 V. J. sumokėjus už vieno mėnesio abonentą (duomenys neskelbtini), ji padavė pastarajai pasirašyti nepilnai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini), pavirtintą jos spaudu ir parašu, o V. J. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, jog ši klientė už 6 mėnesių abonentą ir stojamąjį mokestį sumokėjo 520 Lt,
2008-09-03 Ž. J. sumokėjus už vieno mėnesio abonentą (duomenys neskelbtini), ji padavė pastarajai pasirašyti nepilnai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini), pavirtintą jos spaudu ir parašu, o Ž. J. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, jog ši klientė už 6 mėnesių abonentą ir 100 minučių soliariumo sumokėjo 738 Lt,
2008-09-08 I. J. sumokėjus už vieno mėnesio abonentą (duomenys neskelbtini), ji padavė pastarajai pasirašyti nepilnai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini), pavirtintą jos spaudu ir parašu, o I. J. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, jog ši klientė už 2 mėnesių abonentą ir abonentinę kortelę sumokėjo 180 Lt,
2008-09-08 I. J. sumokėjus už vieno mėnesio abonentą (duomenys neskelbtini), ji padavė pastarajai pasirašyti nepilnai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini), pavirtintą jos spaudu ir parašu, o I. J. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, jog ši klientė už 6 mėnesių abonentą, sporto programos sudarymą bei 100 minučių soliariumo sumokėjo 620 Lt,
2008-09-08 R. R. sumokėjus už vieno mėnesio abonentą (duomenys neskelbtini), ji padavė pastarajai pasirašyti nepilnai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini), pavirtintą jos spaudu ir parašu, o R. R. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, jog ši klientė už 3 mėnesių abonentą ir 10 seansų infrasaunos sumokėjo 480 Lt,
2008-09-12 A. Ž. sumokėjus už vieno mėnesio abonentą (duomenys neskelbtini), ji padavė pastarajai pasirašyti nepilnai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini), pavirtintą jos spaudu ir parašu, o A. Ž. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, jog ši klientė už 3 mėnesių abonentą ir stojamąjį mokestį sumokėjo 340 Lt,
2008-09-14 R. S. sumokėjus už vieno mėnesio abonentą (duomenys neskelbtini), ji padavė pastarajai pasirašyti nepilnai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini), pavirtintą jos spaudu ir parašu, o R. S. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, jog ši klientė už 12 mėnesių abonentą ir 3 sporto programas sumokėjo 1155 Lt,
2008-09-15 M. K. sumokėjus ne daugiau kaip už 3 mėnesių abonentą (duomenys neskelbtini), ji padavė pastarajai pasirašyti nepilnai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini), pavirtintą jos spaudu ir parašu, o M. K. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, jog ši klientė už 6 mėnesių abonentą, abonentinė kortelę ir 3 sporto programų sudarymą sumokėjo 625 Lt, suklastojo tikrą dokumentą,
2008-09-16 A. N. sumokėjus už vieno mėnesio abonentą (duomenys neskelbtini), ji padavė pastarajai pasirašyti nepilnai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini), pavirtintą jos spaudu ir parašu, o A. N. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, jog ši klientė už 6 mėnesių abonentą ir abonentinė kortelę sumokėjo 460 Lt,
2008-09-16 O. J. sumokėjus už vieno mėnesio abonentą (duomenys neskelbtini), ji padavė pastarajai pasirašyti nepilnai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini), pavirtintą jos spaudu ir parašu, o O. J. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, jog ši klientė už 6 mėnesių abonentą ir abonentinė kortelę sumokėjo 670 Lt,
2008-09-16 M. Š. sumokėjus už vieno mėnesio abonentą (duomenys neskelbtini), ji padavė pastarajai pasirašyti nepilnai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini), pavirtintą jos spaudu ir parašu, o M. Š. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, jog ši klientė už 6 mėnesių abonentą ir 12 seansų infrasaunos sumokėjo 690 Lt,
2008-09-22 M. K. sumokėjus ne daugiau kaip už 3 mėnesių abonentą (duomenys neskelbtini), ji padavė pastarajai pasirašyti nepilnai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini), pavirtintą jos spaudu ir parašu, o M. K. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, jog ši klientė už 6 mėnesių abonentą abonentinę kortelę ir mitybos plano sudarymą sumokėjo 570 Lt,
2008-09-22 Š. G. sumokėjus už vieno mėnesio abonentą (duomenys neskelbtini), ji padavė pastarajai pasirašyti nepilnai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini), pavirtintą jos spaudu ir parašu, o Š. G. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, jog ši klientė už 6 mėnesių abonentą ir 12 seansų infrasaunos sumokėjo 630 Lt,
2008-09-23 S. R. sumokėjus už vieno mėnesio abonentą (duomenys neskelbtini), ji padavė pastarajai pasirašyti nepilnai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini), pavirtintą jos spaudu ir parašu, o S. R. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, jog ši klientė už 6 mėnesių abonentą sumokėjo 570 Lt,
2008-09-24 D. Š. sumokėjus už vieno mėnesio abonentą (duomenys neskelbtini), ji padavė pastarajai pasirašyti nepilnai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini), pavirtintą jos spaudu ir parašu, o D. Š. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, jog ši klientė už 6 mėnesių abonentą ir 3 sporto programų sudarymą sumokėjo 525 Lt,
2008-09-29 J. M. sumokėjus už vieno mėnesio abonentą (duomenys neskelbtini), ji padavė pastarajai pasirašyti nepilnai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini), pavirtintą jos spaudu ir parašu, o J. M. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, jog ši klientė už 12 mėnesių abonentą ir abonentinę kortelę sumokėjo 1210 Lt,
2008-09-30 į pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) įrašiusi tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, jog J. L. už 12 mėnesių abonentą, abonentinę kortelę ir 10 seansų infrasaunos sumokėjo 1360 Lt, pasirašiusi parašu, pamėgdžiojant J. L. parašą, ir šią informaciją pavirtinus savo jos spaudu ir parašu,
ir šiuos dokumentus įtraukė į kasos pajamų orderius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodydama tikrovės neatitinkančią informaciją, jog atitinkamai už 2008 metų rugpjūčio mėnesio abonentus į kasą gauta 11 072 Lt, o už 2008 metų rugsėjo mėnesio abonentus gauta 16 671 Lt, negautus pinigus užpajamavo 2008 metų kasos knygoje, tokiu būdu į apskaitą įtraukdama neįvykusias ūkines operacijas, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įstaigos 2008 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesių veiklos, jos turto-pinigų, nuosavo kapitalo-turto dalies, likusios iš viso įstaigoje apskaityto turto atėmus visus įsipareigojimus kreditoriams.
Apeliaciniu skundu nuteistoji D. T. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-07-02 nuosprendžio dalį, kuria yra nuteista pagal BK 182 str. 2 d. ir šioje dalyje išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, panaikinti nuosprendžio dalį, atmesti priteistą civilinį ieškinį 80 931,07 Lt sumai, VSDFV Panevėžio skyriaus civilinį ieškinį 105 165,40 Lt sumai palikti nenagrinėtą, panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą jos turtui - butui, esančiam (duomenys neskelbtini), nuosprendžio dalį, kuria yra nuteista pagal BK 222 str. 1 d. ir BK 300 str. 1 d., pakeisti, nusikalstamą veiką iš BK 222 str. 1 d. perkvalifikuoti pagal BK 223 str. 1 d., nusikalstamą veiką iš BK 300 str. 3 d. perkvalifikuoti pagal BK 300 str. 1 d. paskiriant kuo mažesnio dydžio baudas.
Skunde nurodoma, jog byla, kurios nuosprendis skundžiamas, pagal nustatytas faktines aplinkybes ir pareikštus jai kaltinimus laikytina analogiška kasacinėms byloms Nr. 2K-448/2010. 2K-606/2010.
Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. nuostatas, rėmėsi tik ją kaltinančiais įrodymais, tačiau nutylėjo apie teisinančius įrodymus. Nurodo, kad teisėtai dirbo (duomenys neskelbtini) direktore, nes ši Darbo sutartis nebuvo sudaryta kaip priemonė kitam tikslui - siekiant neteisėtai gauti iš valstybės socialinio draudimo motinystės pašalpas. Teigia, kad nėra apkaltinta, jog veikė, t. y. atlyginimų dydį keitė pažeisdama Lietuvos Respublikos Viešųjų įstaigų įstatymo ar (duomenys neskelbtini) įstatų reikalavimus, kas rodo, jog jos veiksmai, keičiant atlyginimo dydį įstaigos direktorei, buvo teisėti, todėl, akivaizdu, negali būti laikomi nusikalstami. Teigia, kad inkriminuotoje veikoje nėra atskirta, kurie veiksmai rodo, jog ji sukčiavo, kurie veiksmai rodo apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymą, o kurie veiksmai rodo jos tyčią klastoti dokumentus. Visas kaltinimas „suplaktas“ į vieną veiką ir padaryta išvada, kad visi veiksmai sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, nors ji teismui davė išsamius parodymus, kad jos veiksmai nustatant atlyginimo dydį, iš vienos pusės, bei klaidos tvarkant buhalterinę apskaitą ir fiksuojant gautas pajamas yra tarpusavyje nesusiję ir jie jokiu būdu nerodo jos tyčios apgauti Valstybinio socialinio draudimo fondą ir neteisėtai įgyti svetimą turtą.
Skunde teigiama, jog pateiktame kaltinime, nurodyta, kad 2008-03-31 suklastojo įsakymą Nr. 2, kuriame melagingai motyvuojant darbų apimties padidėjimu buvo nurodyta, jog jai atlyginimas nuo 2008-04-01 pakeliamas iki 2000 Lt, o 2008-04-25 suklastojo įsakymą Nr. 3, kuriame melagingai motyvuojant darbų apimties padidėjimu buvo nurodyta, jog jai atlyginimas nuo 2008-05-01 pakeliamas iki 6000 Lt, 2008-06-25 suklastojo įsakymą Nr. 4 kuriame melagingai motyvuojant darbų apimties padidėjimu buvo nurodyta, jog jai atlyginimas nuo 2008-07-0l pakeliamas iki 7000 Lt, sukūrė fiktyvią teisinę padėtį, apie savo nepagrįstai padidintas draudžiamąsias pajamas pranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui. Deja, nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje taip ir nenurodyta, kokius duomenis ji šiuose įsakymuose suklastojo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui pateikė teisingus duomenis apie apdraustuosius ir nurodė teisingo dydžio draudžiamąsias pajamas.
Teigiama, jog nuosprendyje remiamasi 2010-01-15 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Panevėžio apskrities skyriaus specialisto išvada Nr. 5-5-4, kur nurodyta, kad ji ne kartą keitė darbo užmokestį, tačiau nutylėta ta aplinkybė, kad aukščiau minėta Darbo sutartis 2007-07-01 metais buvo pakeista ir jos atlyginimas dėl darbų apimties padidėjimo buvo nustatytas 9500 Lt, bet padidintą atlyginimą gavo tik už dvi savaites, nes dėl įvykusios avarijos (klubo patalpas užliejus vandeniui), buvo sustabdytas abonentų galiojimas, o ji pati kurį laiką buvo nemokamose atostogose. 2008 metų liepos mėn. klube dirbusi V. B.-B. atostogavo, o nuo 2008 metų rugpjūčio 31 d. ji išvis išėjo iš darbo, kiti darbuotojai tuo metu nebuvo priimti, todėl ji privalėjo būti darbo vietoje visą klubo darbo laiką, t. y. 12 valandų per dieną, kas įrodo žymų jos atliekamo darbo padidėjimą. Realiai neįmanoma išvardinti visų jos atliekamų darbų, neskaitant to, jog ant jos pečių gulė ir visų ūkinių reikalų sprendimas, be ko neįmanoma sklandi ir nepertraukiama klubo veikla. Tuo paneigiami skundžiamo nuosprendžio teiginiai, jog nebuvo padidėjęs darbo krūvis, kuris leido jai pasididinti savo darbo atlyginimą. Teigia, kad įstaiga 2007 m. uždirbo 72 791 Lt pajamų, 2008 m. uždirbo 86 401 Lt pajamų, todėl jos vadovaujama įstaiga veiklą vykdė ir pajamos didėjo. Jai nebuvo inkriminuota nusikalstama veika dėl įstaigos piniginių lėšų pasisavinimo, prokuroras nepareiškė civilinio ieškinio įstaigos naudai dėl žalos atlyginimo. Taip pat kaltinimas pagal BK 183 straipsnio atitinkamą dalį jai nebuvo pareikštas, kas taip pat patvirtina jos veiksmų, gaunant didesnį, nei iki tol atlyginimą, teisėtumą. Pirmosios instancijos teismas nepaskaičiavo, kiek tiksliai 2008 m. rugpjūčio-rugsėjo iš klubą lankiusių lankytojų klubas gavo pajamų, nes visi apklausti liudytojai nurodė už paslaugas mokėję tam tikras pinigų sumas, tik mažesnes, nei nurodyta pinigų priėmimų kvituose. Teismas visiškai neįvertino bylos baigtimi nesuinteresuotos liudytojos V. B.-B. parodymų, iš kurių matyti, kad klube per savaitę apsilankydavo apie 30-50 žmonių, dienos pajamos sudarė apie 700 litų, kas jau akivaizdžiai rodo, jog klubas gaudavo nemažas pajamas. 2008-10-01 grynų pinigų likutis kasoje buvo 32 292,25 Lt, tą patvirtino ir liudytoja T. G., kas rodo, jog buvo reali galimybė mokėti netgi didesnį atlyginimą, nei jis nustatytas kaltinime paminėtais įsakymais, nors šią aplinkybę tyrimą atlikusi specialistė nutylėjo. Klubas iš gautų pajamų, be to, kad turėjo galimybę jai mokėti didesnį atlyginimą, turėjo galimybę įsigyti naują inventorių - 2009 metais pirko naują treniruoklį, bėgimo takelį, kainavusius 6000 Lt bei darė klubo atnaujinimo po įvykusios avarijos darbus. Nuosprendyje remiamasi specialisčių išvadomis, kur nurodoma, jog VšĮ „Amazonių sala“ 2008 metus baigė su 6733,97 Lt nuostoliu, tačiau nutylima, kad įstaigos kasoje 2008 m. gruodžio 31 d. grynų pinigų likutis buvo 28 707,44 Lt, kas rodo, kad veiklos nuostolį padengė iš anksčiau sukauptos lėšos.
Šalies argumentai
Apeliantė teigia, jog šiuo metu, supratusi, kad buhalterinės apskaitos pagal norminių aktų reikalavimus tvarkymui reikalingos specialios žinios, kurių ji neturi, pasamdė buhalterę, kuriai pavesta tvarkyti įstaigos buhalterinę apskaitą. Dėl nepatyrimo į vieną pinigų priėmimo kvitą įrašydavo kelių asmenų sumokėtą bendrą pinigų sumą, taip siekdama sutaupyti laiko, nes dokumentų pildymas, t. y. atskiro kvito kiekvienam lankytojui rašymas užima tam tikrą laiką, kurio ji negali skirti kliento kaip klubo lankytojo tiesioginių poreikių tenkinimui. Tačiau iš kelių klientų gautas pajamas surašydama į vieną pinigų priėmimo kvitą, ji sąmoningai nesiekė iškraipyti įstaigos ūkinės-finansinės padėties, nes įrašytos pinigų sumos realiai buvo gautos, t. y. surinktos iš klubo lankytojų. Jai pareikštame kaltinime nurodyti visi alternatyvūs galimi BK 222 str. 1 d. padariniai. Teismas nesiėmė priemonių ir nesiaiškino, kokius konkrečiai padarinius sukėlė jos netinkamas apskaitos dokumentų surašymas. Nebuvo kaltinama ir nebuvo nuteista, kad paslėpė, sunaikino ar sugadino buhalterinės apskaitos dokumentus. Taigi nei pagal galiojančius norminius aktus, nei pagal suformuotą teisminę praktiką ji negali atsakyti pagal BK 222 str. 1 d., nes nėra neginčijamų ir patikimų jos kaltės, tyčia apgaulingai tvarkius buhalterinę apskaitą, įrodymų.
Neneigia, kad nuosprendyje nurodytuose pinigų priėmimo kvituose įrašytos pinigų sumos galėjo būti surašytos netiksliai, nes tuo metu nesuprato, kad visos ūkinės operacijos apskaitos dokumentuose turi būti atvaizduotos tiksliai ir tuo laiku, kai jos vyko. Nei kaltinamajame akte, nei apkaltinamajame nuosprendyje nenurodyti kvalifikuojantys požymiai, kurie leistų spręsti, kodėl jos veika kvalifikuota pagal BK 300 str. 3 d., o ne pagal BK 300 str. 1 d. Teismas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje taip pat nepagrindė savo išvados, kodėl jos veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 300 str. 3 d. Kadangi ji pripažino, jog tikruose dokumentuose - pinigų priėmimo kvituose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. juos suklastojo, todėl daro prielaidą, kad jos veika kvalifikuota pagal BK 300 str. 1 d. pagal didelės žalos kvalifikuojantį požymį. Tačiau apkaltinamajame nuosprendyje nėra nurodyta kokie jos veiksmai, suklastojant dokumentus, kam ir kokią didelę žalą padarė, todėl nenurodžius tokių požymių apkaltinamajame nuosprendyje turi būti laikoma, kad jokių kvalifikuojančių veiką aplinkybių nėra. Svetimo turto apgaule neįgijo, o neteisingų apskaitos dokumentų - pinigų priėmimo kvitų užpildymas nesietinas su jai valstybinės institucijos - Valstybinio socialinio draudimo fondo - specialistų apskaičiuotomis ir išmokėtomis motinystės pašalpų sumomis.
Teismo posėdžio metu nuteistoji D. T. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios D. T. apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.
Byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai išsamiai aptarti skundžiamame teismo nuosprendyje ir teisėjų kolegija jų turinio nebekartoja.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje papildomai surinkti ir ištirti šie įrodymai.
Specialistė S. N. teismo posėdyje paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) apskaitoje 2008 m. užfiksuotos ūkinės operacijos, gaunant 20476 Lt pajamas neatitinka tikrovės. Šias operacijas patvirtinantys dokumentai negalėjo būti įtraukti į apskaitą. Specialisto išvadoje konstatuotos (duomenys neskelbtini) ribotos galimybės išmokėti D. T. nurodyto dydžio atlyginimą pasireiškia tuo, jog einamojo mėnesio atlyginimai ir mokesčiai sumokami sekantį mėnesį, todėl išmokėjus D. T. apskaitoje nurodytą 2008 m. rugsėjo mėn. atlyginimą, sekančio - 2008 m. spalio mėnesio įstaigos pajamų ir išlaidų balansas būtų neigiamas apie 5000 Lt . Taip pat buvo nustatyta, jog ne visos (duomenys neskelbtini) pajamos buvo įtraukiamos į apskaitą.
2013-06-28 specialisto išvadoje Nr. 5-5/52 į apeliacinės instancijos teismo klausimą - kokio maksimalaus dydžio darbo užmokestį įmonė (duomenys neskelbtini) D. T. 2008 m. balandžio - 2008 m. spalio mėnesiais turėjo galimybę mokėti ir kokio dydžio tokiu atveju jai būtų apskaičiuota ir išmokėta motinystės (tėvystės) pašalpos bendra suma - iš esmės pakartoti ankstesnės specialisto išvados duomenys apie nustatytus pažeidimus vedant (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, nustatytą neteisingų duomenų į 32 pinigų priėmimo kvitus įrašymą, konstatuota, jog nėra galimybės nustatyti tikrąjį (duomenys neskelbtini) 2008 metų veiklos rezultatą ir objektyviai įvertinti jos veiklą. Teigiama, jog dėl to nėra galimybės nustatyti kokio maksimalaus dydžio darbo užmokestį (duomenys neskelbtini) D. T. 2008 m. balandžio - 2008 m. spalio mėnesiais turėjo galimybę mokėti. Į teismo pateiktą klausimą - kokio maksimalaus dydžio D. T. darbo užmokestis būtų buvęs ekonomiškai pagrįstas ir įmonei (duomenys neskelbtini) būtų naudingas mokėti 2007-2008 m. laikotarpiu bei kokio dydžio tokiu atveju jai būtų apskaičiuota ir išmokėta motinystės (tėvystės) pašalpos bendra suma, specialistė atsakymo nepateikė, motyvuojant, jog tai nėra tyrimą atlikusio specialisto kompetencija.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta specialistė G. O. P. davė analogiškus paaiškinimus, kurie išdėstyti minėtoje specialisto išvadoje.
Teismui pateiktoje auditorės R. M. ataskaitoje į tuos pačius klausimus nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) vadovei D. T. 2008 m. balandžio -2008 m. spalio mėn. 2008 m. finansinėse ataskaitose apskaitytą atlyginimą ir su juo susijusius mokesčius - 45843 Lt (duomenys neskelbtini) galėjo ir turėjo galimybę mokėti. Atsižvelgiant į atliktą (duomenys neskelbtini) 2006-2008 metų finansinę analizę (Priedas Nr. 1 (pagal pateiktas 2006-2008 m. finansines ataskaitas; Priedas Nr. 2 (įvertinus nepripažintas 20476 Lt pajamas (Specialisto išdava)) visi finansinio pastovumo, likvidumo (mokumo), apyvartumo, išskyrus pelningumo (rentabilumo), rodikliai yra geri ir pakankami. Pelningumo (rentabilumo) rodikliai 2006, 2008 metais yra neigiami, o 2007 metais teigiami. Teigiamas pelningumo rodiklis yra labai svarbus pelno siekiančiam juridiniam asmeniui (uždarosios akcinės bendrovės, individualios įmonės ir t. t.), tačiau viešajai įstaigai pelningumo (rentabilumo) rodiklis nėra toks svarbus ir reikšmingas ir tuo labiau nėra pagrindinis darbo užmokesčio nustatymo faktorius, kadangi pačios viešosios įstaigos tikslas yra ne pelno siekimas, o visuomenei naudingos veiklos įgyvendinimas ir vystymas. Šis rodiklis negali niekaip įtakoti D. T. darbo užmokesčio dydžio nustatymo (duomenys neskelbtini). Esant laisvam teigiamam pinigų srautui ir toliau sėkmingai veikiant (duomenys neskelbtini), 2008 balandžio - spalio mėn. jai išmokėto darbo užmokesčio suma iš esmės neįtakojo ekonominių pastovumo, likvidumo (mokumo), apyvartumo finansinių rodiklių, todėl minėtą 45843 Lt sumą iš esmės galima laikyti maksimalia ir ekonomiškai pagrįsta.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja apklausta auditorė R. M. patvirtino aptartas ataskaitos išvadas bei paaiškino, jog duodama šias išvadas iš (duomenys neskelbtini) 2008 m. finansinėse ataskaitose parodytų pajamų išminusavo 20457 Lt pajamų dalį, nepripažintą pajamomis specialisto išvadoje ( pagal pinigų priėmimo kvitus, kuriuose specialisto buvo konstatuotas netikrų duomenų įrašymas). Papildomais specialisto skaičiavimais nustatyta 2008 m. balandžio mėn. nepagrįstai padidinta 425 Lt pajamų suma, įtakos auditorės išvadoms neturi.
BK 182 str. 2 d. numato atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.
BK 222 str. 1 d. numato atsakomybę tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Žemesnės instancijos teismas
BK 300 str. 3 d. numato atsakobę tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą, pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą juos laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos, arba pagamino didelį kiekį netikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba suklastojo didelį kiekį tikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba žinomai netikrų ar žinomai suklastotų tikrų didelį kiekį asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.
D. T. pagal BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d. ir 222 str. 1 d. skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteista už tai, kad, turėdama tikslą, jog valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba jai apskaičiuotų ir išmokėtų didesnes nei priklauso nėštumo ir gimdymo pašalpas bei išmokas vaiko priežiūrai ir tokiu būdu siekdama apgaule savo naudai užvaldyti svetimą turtą, žinodama apie savo nėštumą ir žinodama, kad pagal tuo metu galiojusius teisės aktus motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos dydis apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas už praeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, ir motinystės pašalpa jai turėtų būti apskaičiuojama pagal jos 2008 m. 2 ketvirčio draudžiamąsias pajamas, o motinystės (tėvystės) pašalpa jai turėtų būti apskaičiuojama pagal jos 2008 m. 3 ketvirčio draudžiamąsias pajamas, ji, dirbdama (duomenys neskelbtini) direktore pagal 2004-09-02 darbo sutartį Nr. 4, iš anksto žinodama, jog darbo krūvis nepasikeis, 2008-03-31 suklastojo įsakymą Nr. 2, kuriame melagingai motyvuojant darbų apimties padidėjimu buvo nurodyta, jog jai atlyginimas nuo 2008-04-01 pakeliamas iki 2000 Lt, o 2008-04-25 suklastojo įsakymą Nr. 3, kuriame melagingai motyvuojant darbų apimties padidėjimu buvo nurodyta, jog jai atlyginimas nuo 2008-05-01 pakeliamas iki 6000 Lt, ir laikotarpiu nuo 2008-04-01 iki 2008-06-30 sau priskaitė 14 000 Lt darbo užmokesčio, o išsimokėjo 10 450,4 Lt: už balandžio mėnesį išsimokėjo 1536,80 Lt, už 2008 metų gegužės mėnesį išsimokėjo 4456,80 Lt, už 2008 metų birželio mėnesį išsimokėjo 4456,80 Lt, ir tokiu būdu sukūrus fiktyvią teisinę padėtį, ji apie savo nepagrįstai padidintas draudžiamąsias pajamas pranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui: 2008-07-02 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui 2008-07-02 (duomenys neskelbtini) suklastotą pranešimą apie apdraustuosius už 2008 m. 2 ketvirtį (forma SAM) su suklastotais priedais: 2008-07-02 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų finansine ataskaita (forma SAMF4) ir 2008-07-02 pranešimu apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM3SD), kuriuose buvo įtraukti duomenys apie jai už 2008 m. 2 ketvirčio kiekvieną mėnesį išmokėtą nepagrįstai didelį atlyginimą, ir už minėtą ketvirtį jos turėtas nepagrįstas 14 000 Lt dydžio draudžiamąsias pajamas.
Be to, D. T. buvo nuteista, jog 2008-06-25 suklastojo įsakymą Nr. 4, kuriame melagingai motyvuojant darbų apimties padidėjimu buvo nurodyta, jog jai atlyginimas nuo 2008-07-01 pakeliamas iki 7000 Lt ir už 2008 metų liepos mėnesį sau priskaitė 7 000 Lt darbo užmokesčio, išsimokėjo 5186,80 Lt, po ko, matydama, kad nuo 2008-08-01 mokėti padidintą - 7000 Lt algą jos vadovaujamos įstaigos galimybės ribotos, ji, toliau įgyvendindama savo nusikalstamus ketinimus apgaule gauti didesnę nei priklauso motinystės pašalpą, nusprendė fiktyviai padidinti įstaigos pajamas tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje atvaizduojant galimybę už rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius išsimokėti po 5186,80 Lt dydžio atlyginimą, ir vykdydama savo planą suklastojo 32 pinigų priėmimo kvitus, juos įtraukė į kasos pajamų orderius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodydama tikrovės neatitinkančią informaciją, jog atitinkamai už 2008 metų rugpjūčio mėnesio abonentus į kasą gauta 11 072 Lt, o už 2008 metų rugsėjo mėnesio abonentus gauta 16 671 Lt, negautus pinigus užpajamavo 2008 metų kasos knygoje, tokiu būdu į apskaitą įtraukdama neįvykusias ūkines operacijas, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įstaigos 2008 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesių veiklos, jos turto-pinigų, nuosavo kapitalo-turto dalies, likusios iš viso įstaigoje apskaityto turto atėmus visus įsipareigojimus kreditoriams, ir melagingai atvaizdavusi didesnes nei realiai įstaigos 2008 metais rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais gautos pajamos, nesant kasoje pakankamai pinigų pakeltam atlyginimui išmokėti, ji už minėtus mėnesius sau pilnai atlygio, nustatyto suklastotu 2008-06-25 įsakymu Nr. 4 neišsimokėjusi, žiniaraščiuose Nr. 8 už rugpjūčio mėnesį ir Nr. 9 už rugsėjo mėnesį melagingai nurodydama duomenis apie tai, jog jai už kiekvieną mėnesį priskaičiuota po 7 000 Lt ir už kiekvieną mėnesį išmokėta po 5186,80 Lt ir šią informaciją patvirtindama savo parašu, suklastojo tikrus dokumentus, ir tokiu būdu sukūrus fiktyvią teisinę padėtį, ji apie savo tikrovės neatitinkančias draudžiamąsias pajamas pranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui: 2008-10-01 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui 2008-10-01 (duomenys neskelbtini) ūkio suklastotą pranešimą apie apdraustuosius už 2008 m. 3 ketvirtį (forma SAM) su suklastotais priedais: 2008-10-01 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų finansine ataskaita (forma SAMF4) ir 2008-10-01 pranešimu apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM3SD), kuriuose buvo įtraukti tikrovės neatitinkantys duomenys apie jai už 2008 m. 3 ketvirčio kiekvieną mėnesį išmokėtą atlyginimą ir už minėtą ketvirtį jos turėtas 21 000 Lt dydžio draudžiamąsias pajamas,
vėliau tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2008-10-15 kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrių su prašymu skirti motinystės pašalpą, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus specialistams, remiantis dokumentais, tame tarpe jos 2008-10-15 prašymu ir anksčiau pateiktais suklastotais dokumentais: 2008-07-02 pranešimu apie apdraustuosius už 2008 m. 2 ketvirtį (forma SAM) su priedais, ir vadovaujantis 2000 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 6 str. 3 d. bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų, patvirtintų 2001 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 86 6 p. (2006 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 957 redakcija) motinystės pašalpų dydį apskaičiavus pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, 2008-10-16 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba priėmė sprendimą Nr. 30-3429, kuriuo jai nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu nuo 2008-10-16 iki 2009-02-18 skirta išmokėjimui 14 894,54 Lt pašalpa, po ko 2009-01-14 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sprendimu Nr.38-180 priskaičiavus išmokėti nepriemoką, o 2009-01-14 sprendimu Nr. 24-193, vadovaujantis 2008 m. gruodžio 18 d. įstatymu Nr. XI-71 pakeistu Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 2 d., motinystės pašalpą perskaičiavus pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, buvusius prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, motinystės pašalpa sumažinta iki 14 804,59 Lt dydžio, iš kurios apgaule padidintos motinystės pašalpos dalis sudaro 12 043,88 Lt,
toliau tęsdama nusikalstamą veiką D. T. 2009-02-19 kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrių su prašymu skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus specialistai, remiantis dokumentais, tame tarpe jos 2009-02-19 prašymu ir anksčiau pateiktais suklastotais dokumentais: 2008-07-02 pranešimu apie apdraustuosius už 2008 m. 2 ketvirtį (forma SAM) su priedais bei 2008-10-01 pranešimu apie apdraustuosius už 2008 m. 3 ketvirtį (forma SAM) su priedais, ir vadovaujantis 2008 m. gruodžio 18 d. įstatymu Nr. XI-71 pakeistu Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 2 d., motinystės pašalpų dydį apskaičiavus pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, buvusius prieš vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesio, 2009-02-26 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba priėmė sprendimą Nr. 30-539, kuriuo jai vaiko iki 2 metų priežiūros atostogų laikotarpiu nuo 2009-02-19 iki 2010-12-23 skirta išmokėjimui 93 638,55 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa, po ko 2010-01-06 sprendimu Nr. N24-1 motinystės (tėvystės) pašalpą perskaičiavus pagal pakeistą gyventojų pajamų mokesčio tarifą, o 2010-01-13 sprendimu Nr.N24-123, vadovaujantis 2009-12-22 įstatymu Nr. XI-639 pakeistu Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 2 d. motinystės (tėvystės) pašalpą perskaičiavus pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesio, bei 2010-07-27 sprendimu Nr.N24-406, vadovaujantis 2010-07-02 įstatymu Nr. XI-982 pakeistu Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 2 d., motinystės (tėvystės) pašalpą perskaičiavus pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 24 kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieš vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesio, motinystės (tėvystės) pašalpa sumažinta iki 87 0053,78 Lt, iš kurios apgaule padidintos motinystės (tėvystės) pašalpos dalis sudaro 68 887,19 Lt, ir laikotarpiu nuo 2008-10-16 iki 2010-12-23 išmokėjus jai didesnę nei priklauso motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpą, D. T. apgaule savo naudai įgijo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priklausantį didelės vertės turtą – 80 931,07 Lt.
Pirmosios instancijos teismas, D. T. veiką kvalifikuodamas pagal BK 182 str. 2 d. pasisakė, jog bylos įrodymai patvirtina, kad D. T. klastodama tikrus dokumentus, fiktyviai padidino įstaigos pajamas ir melagingai motyvuodama darbų apimties padidėjimu nepagrįstai pasididino darbo užmokestį bei gavo didesnę nei priklauso motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpą apgaulės būdu.
Teisėjų kolegijos nuomone, šios pirmos instancijos teimso išvados nėra pagrįstos byloje surinktų įrodymų visuma, be to, teismas nukrypo nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose.
Iš bylos medžiagos matyti, jog D. T. yra (duomenys neskelbtini) savininkė ir įstaigos vienasmenis valdymo organas – įstaigos vadovas (2t. b.l. 43-44). 2004 m. rugsėjo 2 d. darbo sutartimi Nr. 4, kuri įsigaliojo 2004 m. rugsėjo 3 d., D. T. buvo priimta į VšĮ „Amazonių sala“ direktorės pareigas, nustatant jai 500 Lt atlyginimą. Minėta darbo sutartis buvo pakeista (papildyta), nustatant, kad 2006-07-01 D. T. bus mokamas 600 Lt darbo užmokestis, 2007-07-01 – 9500 Lt, nuo 2007-07-02 iki 2007-07-17 buvo nemokamose atostogose, nuo 2007-09-01 D. T. mokamas minimalus Vyriausybės nustatytas atlyginimas, nuo 2008-04-01 – 2000 Lt, nuo 2008-05-01 – 6000 Lt, o nuo 2008 m. liepos 1 d. 7000 Lt per mėnesį (2t. b.l. 46-50). Iš bylos taip pat matyti, jog pagal nustatytą atlyginimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo mokamos atitinkamos įmokos nuo minėtų darbo užmokesčio sumų.
Vertinant, ar D. T. veika gaunant motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas gali būti kvalifikuojama kaip sukčiavimas, numatytas BK 182 str. 2 d., teisėjų kolegija taip pat vadovaujasi esama teismų praktika. Net tais atvejais, kai darbo užmokestis galėtų būti vertinamas kaip per didelis, nėra pagrindo išvadai, kad tokio dydžio atlyginimas objektyviai yra neįmanomas. Sukčiavimu darbuotojo ir darbdavio veiksmai šios kategotijos bylose gali būti pripažinti, pavyzdžiui, įrodžius, jog darbuotojas nedirbo jokio darbo, bet atlyginimą gavo ar panašias aplinkybes (kasacinė byla Nr. 2K-331/2011). Pagal Lietuvos A. T. formuojamą praktiką, kaltinant asmenį apgaule neteisėtai siekus gauti ar padidinti motinystės (tėvystės) pašalpą, būtina nustatyti jo darbo santykių fiktyvumo faktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-606/2010, 2K–503/2011, 2K-243/2012, kt.), t. y. tokiais atvejais bylose tikrinama ir vertinama tai, ar asmuo realiai dirbo nurodytą darbą ir gavo atitinkamo dydžio darbo užmokestį, ar jį įdarbinusi įmonė vykdė ūkinę–komercinę veiklą ir turėjo pakankamai lėšų atlyginimui išmokėti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2011, 2K-123/2012), ar darbo sutartis buvo sudaryta joje nurodytiems ir iš jos kylantiems darbo teisiniams santykiams įgyvendinti ir ar tokius santykius sukūrė, ar tik buvo kaip priemonė, sudaryta kitam tikslui – siekti neteisėtai gauti iš valstybės socialinio draudimo motinystės pašalpas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100/2012). Be to, vertinant šalių susitarimą dėl atlyginimo dydžio teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą įgijimo apgaule kontekste, negalima vadovautis vien tik formaliu susitarimo laisvės principu, bet būtina paisyti ir protingumo principo, atsižvelgti į byloje nustatytų aplinkybių visumą ir ypač darbo sutarties su asmeniu sudarymą sąlygojančias aplinkybes, taip pat įvertinti darbuotojo ir darbdavio sulygtas sąlygas dėl konkrečių darbų atlikimo, ar jie pagal apimtį, kiekybę, kokybę, gautus rezultatus, remiantis teisingumo, proporcingumo ir protingumo principais, atitiko sulygtą darbo užmokestį pagal ekonomikai ir verslo logikai įprastus standartus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-614/2012; 2K-101/2013).
Teisėjų kolegijos nuomone, vadovaujantis šiais kriterijais D. T. veika jai gaunant motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas pagal BK 182 str. 2 d. kaip sukčiavimas kvalifikuota nepagrįstai.
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog D. T. 2008 m. balandžio – 2008 m. rugsėjo mėn. realiai dirbo (duomenys neskelbtini) direktore ir realiai gavo atitinkamo dydžio darbo užmokestį, numatytą darbo sutartyje. Šią aplinkybę paneigiančių įrodymų byloje nėra surinkta.
(duomenys neskelbtini) vykdė realią veiklą ir nebuvo fiktyviai sukurta. Įstaiga buvo įsteigta 2001 m. rugpjūčio 21 d., veiklą vykdo ir šiuo metu (2t. b.l. 43-44). D. T. dirba šios įstaigos vadove. VšĮ „Amazonių sala“ kaltinime nurodytu 2008 m. balandžio – 2008 m. rugsėjo mėn. laikotarpiu realiai vykdė įstatuose numatytą veiklą, teikiant gyventojams sveikatingumo paslaugas, iš kurios realiai gavo pajamas, ką patvirtina įstaigos finansinių ataskaitų teikimas, liudytojų Z. P., D. Š. ir kt. parodymai, jog aptariamu laiku naudojosi šios įstaigos paslaugomis ir už jas mokėjo. V. B.-Beriozovienė parodė, jog per darbo dieną iš lankytojų buvo surenkama iki 700 litų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi byloje surinktų įrodymų visuma, daro išvadą, jog (duomenys neskelbtini) aptariamu 2008 m. balandžio – 2008 m. rugsėjo mėn. laikotarpiu turėjo pakankamai lėšų kaltinime nurodytam D. T. padidintam atlyginimui - atitinkamai 2000Lt, 6000 Lt ir 7000 Lt dydžio ( neišskaičius mokesčių) ir su tuo susijusiems mokesčiams sumokėti. Tą patvirtina auditorės R. M. atskaita bei jos parodymai apeliacinės instancijos teisme. 2011-04-14 specialisto išvadoje Nr. 5-5-27 ( T.3. b.l. 55 ) teigiama, jog (duomenys neskelbtini) turėjo ribotas galimybes tokiam atlyginimui išmokėti. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta specialistė S. N. paaiškino, kad ribotos galimybės šiuo atveju reiškia, jog turėdama atitinkamas pajamas įstaiga nebebūtų galėjusi tokio dydžio atlyginimo darbuotojui mokėti bei sumokėti valstybei priklausančių mokesčių sekančiame mėnesyje be nuostolio. Tačiau prognozuojamas negalėjimas išlaikyti tokio dydžio įstaigos vadovo atlyginimą ateityje dar nesudaro pagrindo teigti, jog įstaiga neturėjo realių galimybių mokėti kaltinime nurodytą atlyginimą už nagrinėjamą 2008 m. balandžio – 2008 m. rugsėjo mėn. darbo laikotarpį, iš kurio D. T. buvo paskaičiuotos atitinkamos motinystės ir motinystės (tėvystės) išmokos, juo labiau, kad įstaigos veikla nenutrūko ir vykdoma iki šiol. Be to, auditoriaus ataskaita ir liudytojos R. M. parodymai patvirtina, jog viešajai įstaigai pelningumo (rentabilumo) rodiklis nėra toks svarbus ir reikšmingas ir tai nėra pagrindinis darbo užmokesčio nustatymo faktorius, kadangi pačios viešosios įstaigos tikslas yra ne pelno siekimas, o visuomenei naudingos veiklos įgyvendinimas ir vystymas. Toliau sėkmingai veikiant (duomenys neskelbtini), 2008 balandžio - spalio mėn. D. T. išmokėto darbo užmokesčio suma iš esmės neturėjo įtakos ekonominiams pastovumo, likvidumo (mokumo), apyvartumo finansiniams rodikliams.
Pagal kaltinime nurodytu laikotarpiu galiojusius teisės aktus motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos dydis buvo apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas per tris mėnesius: turėtas praeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį. Motinystės pašalpa inkriminuojamų veikų padarymo metu D. T. turėjo būti apskaičiuojama pagal jos 2008 m. II ketvirčio draudžiamąsias pajamas, o motinystės (tėvystės) pašalpa - pagal jos 2008 m. III ketvirčio draudžiamąsias pajamas. Todėl teisėjų kolegija, vertindama, ar D. T. nustatytas atlyginimas pagal darbų apimtį, kiekybę, kokybę, gautus rezultatus neprieštaravo ekonominiams, teisingumo, proporcingumo ir protingumo principams, visų pirma atsižvelgia į jos faktiškai atliktą darbą ir atlyginimą būtent tuo laikotarpiu, iš kurio skaičiuotos minėtos išmokos, o ne į kitus laikotarpius. Auditorės ataskaita ir liudytojos R. M. parodymai patvirtina, jog D. T. 2008 m. balandžio -2008 m. spalio mėn. 2008 m. finansinėse ataskaitose apskaitytą atlyginimą galima laikyti maksimaliu ir ekonomiškai pagrįstu. Teismas neturi pagrindo abejoti nustatyta tvarka atestuotos ir turinčios pakankamą patyrimą šioje srityje auditorės R. M. kompetencija ir išvadomis. Pažymėtina, jog savo išvadų šiuo klausimu nepateikusi specialistė G. O. P. apeliacinės instancijos teismo posėdyje neišsakė abejonių dėl auditorės R. M. kompetencijos bei taikytų tyrimo metodų. Be to, bylos duomenimis aptariamu laikotarpiu D. T., be tiesiogiai atliekamų įstaigos vadovo pareigų, pati faktiškai tvarkė įstaigos buhalterinę apskaitą, vykdė kasininko, taip pat ir trenerio funkcijas, o tai vertintina kaip pakankamai didelės apimties darbas. Pažymėtina, jog (duomenys neskelbtini) išlaikė veiklos kryptį ir teikiamas gyventojams paslaugas, veikia ir šiuo metu. Šios byos kontekste neigiamai vertinti įstaigos įstatuose numatytos tiesioginės veiklos rezultatus nėra pagrindo. Todėl konstatuoti, jog D. T. kaip viešosios įstaigos vadovei, atlikusiai ir papildomas funkcijas, aptariamu laikotarpiu mokėtas atitinkamai 2000 litų, 6000 litų bei 7000 litų mėnesinis atlyginimas (neišskaičius mokesčių) būtų prieštaravęs protingumo principui ar būtų akivaizdžiai neteisingas bei akivaizdžiai neproporcingo jos veiklai dydžio, vadovaudamasi byloje surinktais įrodymais teisėjų kolegija, neturi pagrindo. Šiuo atveju D. T. atlyginimo lyginimas su kitu darbuotoju, dirbusiu treneriu ir ne visą darbo dieną, nėra pagrįstas. Teisėjų kolegijai abejones labiau kelia iki 2008 m. balandžio 1 d. (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje rodytas ir kaltinime išmokų skaičiavimo pagrindu oficialiu nurodomas D. T. atlyginimas, kurio dydis tesiekia minimalų Vyriausybės nustatytą atlyginimų dydį, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Kaip būtinasis sukčiavimo elementas – apgaulė – kaltinime nurodoma tai, kad D. T. suklastojo įsakymus Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4, kuriais atlyginimą pasididino, melagingai motyvuodama darbų apimties padidėjimu, o išsimokėjusi padidintus atlyginimus ir tokiu būdu sukūrus fiktyvią teisinę padėtį, ji apie savo nepagrįstai padidintas draudžiamąsias pajamas pranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui. Be to, kad apgaule gauti didesnę nei priklauso motinystės pašalpą, fiktyviai padidinti įstaigos pajamas tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje atvaizduojant galimybę už rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius išsimokėti po 5186,80 Lt dydžio atlyginimą, ir vykdydama savo planą suklastojo pinigų priėmimo kvitus.
Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje surinktais įrodymais nepaneigta, jog nagrinėjamu laiku D. T. darbo apimtys padidėjo. Tai, kad nebuvo padidintas jos darbo valandų skaičius darbo grafike ar darbo sutartyje neaptarti kokie nors papildomi darbai, kad vieną ar kitą dieną buvo didesnis ar mažesnis įstaigos lankytojų skaičius, dar nesudaro pagrindo teigti, jog realios darbo apimtys nekito arba mažėjo. Byloje nepaneigti D. T. parodymai, jog 2008 m. liepos mėnesį šios įstaigos darbuotoja V. B. – B. atostogavo, o nuo 2008 m. rugpjūčio 31 d. atleista iš darbo, kitų darbuotojų į jos vietą nepriimta, taip pat, jog D. T. nuo 2008 m. vasaros pradžios ruošė varžyboms E. T. – Z.. Šias aplinkybės patvirtina liudytojų E. T.-Z. bei V. B.-B. parodymai ir tai atitinka D. T. parodymus apie jos darbo apimties padidėjimą. Teisėjų kolegija sutitinka, jog aptartas darbo krūvio padidėjimas nėra proporcingas tokiam žymiam atlyginimo padidinimui, koks nurodytas minėtuose įsakymuose, tačiau nustatant šios viešosios įstaigos darbuotojų atlyginimus, atlyginimo padidinimą įsakyme neprivalu kaip nors motyvuoti. Šiuo atveju kaip juridinis faktas reikšmingas yra ne atlyginimo padidinimo motyvas, bet įsakymu nustatytas atlyginimo dydis. Byloje surinktais įrodymais nėra paneigta, jog minėtais įsakymais Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 nustatyto dydžio atlyginimas D. T. buvo mokamas realiai, bei jau aptarta, jog nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog D. T. aptariamu laikotarpiu mokėtas atlyginimas dydžiu būtų buvęs akivaizdžiai neteisingas ir neproporcingas jos veiklai. Nenustatyta, jog D. T. veiksmai, nusistatant didesnį atlyginimą, būtų pažeidę Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatas ar (duomenys neskelbtini) įstatus. Vadovaujantis byloje surinktais įrodymais nėra pagrindo šių D. T. veiksmų laikyti neteisėtais bei pripažinti, jog jais buvo sukurta fiktyvi teisinė padėtis, tuo apgaunant motinystės, motinystės (tėvystės) išmokų mokėtoją ir neteisėtai užvaldant kaltinime nurodytą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priklausantį didelės vertės turtą – 80 931,07 Lt.
Byloje nustatyta, jog D. T. suklastojo 32 pinigų priėmimo kvitus, įrašydama juose neteisingas už (duomenys neskelbtini) suteiktas paslaugas ir už jas gautas sumas, tuo buhalterinėje apskaitoje buvo nepagrįstai padidintos (duomenys neskelbtini) pajamos. Tačiau jau aptarta, kad (duomenys neskelbtini) 2008 m. balandžio – 2008 m. rugsėjo mėn. laikotarpiu turėjo pakankamai lėšų kaltinime nurodytam padidintam D. T. atlyginimui, t.y., atitinkamai 2000Lt, 6000 Lt ir 7000 Lt dydžio ( neišskaičius mokesčių) bei su tuo susijusiems mokesčiams išmokėti. Darant šią išvadą buvo atsižvelgta į nepagrįstą pajamų apskaitoje padidinimą ir ši 20457 Lt pajamų dalis buvo atimta, todėl apskaičiuojant ir išmokant D. T. priklausiusias valstybinio socialinio draudimo fondo su motinyste susijusias išmokas, minėtų pinigų priėmimo kvitų suklastojimas ir įtraukimas į apskaitą įtakos neturėjo. Specialisto išvadoje Nr. 5-5-27 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) apskaitoje užregistruotas pinigų likutis kasoje ir banko sąskaitoje 2008 m. liepos 31 d. buvo 28739,97 Lt. Įstaiga 2008 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais apskaitoje buvo užregistravusi į kasą gautas iš viso 30204,57 Lt įplaukas arba įstaigos apskaitoje 2008 m. rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais buvo užregistruota iš viso 58944,54 Lt. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs liudytojų parodymus ir specialisto išvadą, kad įstaiga buvo įforminusi realiai neįvykusias ūkines finansines operacijas, 2008 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais į apskaitą įtraukdama 32 pinigų priėmimo suklastotų kvitų duomenis, pajamas nepagrįstai padidino 20476 Lt. Tačiau pažymėtina, jog ir pagal šiuos kvitus realiai buvo mokėti pinigai ir gautos pajamos, tik mažesnėmis sumomis. Tiksliai nustatyti šią realiai pagal minėtus kvitus gautą sumą nėra galimybės, tačiau ji ne mažesnė, nei 2660 Lt ( 3t., b.l 68-73). Net ir nepripažinus pajamomis visos kvituose nurodytos padidintos pajamų sumos, (duomenys neskelbtini) - 2008 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesio įplaukos (atskaičius minėtą 20476 Lt sumą ) sudarė 38468,54 Lt, o išlaidos darbo užmokesčiui, socialinio draudimo fondo biudžetui, valstybės biudžetui, tiekėjams ir kitiems atsiskaitymams sudarė 23056,08 Lt. Todėl 2008 m. rugsėjo 30 d. pinigų likutis, atėmus minėtą 20476 Lt sumą, kasoje ir banko sąskaitoje buvo 15412,46 Lt. Tai paneigia kaltinimo teiginius, jog mokėti D. T. padidintą atlyginimą aptariamu laikotarpiu nebuvo pakankamai lėšų. Iš to seka, jog D. T. klastoti minėtus 32 pinigų priėmimo kvitus tam, kad buhalteriškai pagrįsti padidinto atlyginimo mokėjimą, nebuvo prasmės. Toks kaltinime nurodytas dokumentų klastojimo tikslas vertintinas kaip prielaida, tačiau nepagrįsta bylos duomenimis.
Nėra pagrindo pripažinti, jog D. T. darbo užmokestis buvo padidintas pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Nuo gauto darbo užmokesčio buvo mokėtos atitinkamos įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, todėl nuteistajai D. T. išmokėta didesnė motinystės pašalpa priklauso teisėtu ir objektyviai buvusiu, o ne fiktyviu pagrindu. Šių lėšų įgijimas nesudaro sukčiavimo sudėties. Šioje nuosprendžio dalyje D. T. pagal BK 182 str. 2 d. išteisintina, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kadangi įrašymas į (duomenys neskelbtini) įsakymus Nr, 2. 3 ir 4 teiginių, jog atlyginimas D. T. didinamas dėl padidėjusio darbo krūvio, šiuo atveju nėra juridiškai reikšmingas, be to, nepaneigta, jog jos darbo krūvis bent kuria nors apimtimi aptariamu laiku padidėjo, ji dėl šių įsakymų suklastojimo pagal BK 300 str. 3 d. išteisintina, šios nusikalstamos veikos nepadariusi.
D. T. veiką dėl kaltinime nurodytų buhalterinių dokumentų - pinigų priėmimo 32 kvitų suklastojimo ir jų įtraukimo į apskaitą pagal kaltinimo formuluotę apima jai inkriminuotas apgaulingas apskaitos vedimas, numatytas BK 222 str. 1 d., todėl ši veika papildomai pagal BK 300 str. nebekvalifikuojama.
D. T. skundas dalyje dėl veikos, numatytos BK 222 str. 1 d., perkvalifikavimo į BK 223 str. atmestinas. Specialisto išvadoje konstatuota, jog dėl neteisingai vestos (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos negalima iš dalies nustatyti įstaigos 2008 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesių veiklos, jos turto-pinigų, nuosavo kapitalo-turto dalies, likusios iš viso įstaigoje apskaityto turto atėmus visus įsipareigojimus kreditoriams.
Veikos kvalifikavimą pagal BK 222 str. lemia tai, jog buhalterinė apskaita, pažeidžiant įstatymų reikalavimus, padaroma tyčia. Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia. Veika laikoma padaryta tiesiogine tyčia tuo atveju, kai asmuo žino įstatymų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, tačiau sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to gali kilti BK 222 str. numatyti padariniai, ir šių padarinių nori (siekia). Veika padaryta netiesiogine tyčia tuo atveju, kai asmuo žino įstatymų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, tačiau sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to gali kilti BK 222 str. numatyti padariniai, ir nors šių padarinių nenori (nesiekia), bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Nors D. T. teigė, jog šią veiką padarė dėl neatsargumo- stigo laiko, todėl iš kelių asmenų priimtus pinigus nurodydavo viename kvite ir vieno asmens vardu, tačiau šie jos argumentai vertinami kritiškai, nes neatitinka bylos aplinkybių, kurias nurodė liudytojai, iš kurių buvo priimti šie pinigai, pastarosios aplinkybės pakankamai aptartos nuosprendyje. Pažymėtina ir tai, jog D. T. nors ir neturėjo buhalterinio išsilavinimo, tačiau neabejotina, jog būdama įstaigos vadove, iš bendro suvokimo ir gyvenimiško patyrimo ji suprato, jog buhalteriniame dokumente turi būti nurodomas konkretus asmuo, įnešęs pinigus ir konkreti sumokėta suma, jog tik toks dokumentas gali patvirtinti įvykusią finansinę operaciją, ir tik taip galima nustatyti įmonės veiklą, turtą ir kt., tačiau sąmoningai šių reikalavimų nevykdė, numatydama, jog gali kilti BK 222 str. numatyti padariniai, todėl įrodyta, jog ji veikė netiesiogine tyčia. Kolegija pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė už BK 222 str. 1 d. numatytą veiką kyla nepriklausomai nuo veikos padarymo motyvų, o tai, kad neįrodytas kaltinime nurodytas šios veikos tikslas ir konkretūs šios veikos motyvai nenustatyti, nesuteikia pagrindo išvadai, jog veika padaryta esant kitai kaltės formai ar visai be kaltės ( kasacinė nutartis Nr. 2K-418/2013). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog D. T. veika suklastojant 32 pinigų priėmimo kvitus ir juos įtraukiant į VšĮ „Amazonių sala“ įmonės buhalterinę apskaitą pagal BK 222 str. 1 d. kaip apgaulimgas apskaitos vedimas kvalifikuota teisingai ir apeliantės skundas šioje dalyje netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nuosprendį:
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. T. nuteista pagal BK 182 str. 2 d. bei pagal BK 300 str. 3 d. ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį - D. T. pagal BK 182 str. 2 d. ir pagal BK 300 str. 3 d. išteisinti, nepadarius veikų turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengino požymių.
Panaikinti bausmių subendrinimą pagal BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-12 nutartimi laikinai apribotas D. T. nuosavybės teises į jai nuosavybės teise priklausantį turtą – gyvenamąjį butą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), panaikinti.
Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.