Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2024-09-04 · Civilinė byla Nr. e2-7460-1196/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-09-04
Bylos Nr.
e2-7460-1196/2024
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01265-2024-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Miglė Janovičienė
Ieškovas
E. K.
Atsakovas
R. S.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai
Regina Vasiliauskienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-7460-1196/2024Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01265-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 2.10.6; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.2.6.8.1 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 4 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Miglė Janovičienė,sekretoriaujant Ingai Bakšaitei,dalyvaujant ieškovei E. K., jos atstovei advokatei Reginai Vasiliauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui R. S. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė E. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti (padidinti) Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimu priteistą materialinį išlaikymą dukrai A. G. iš tėvo R. S. ir priteisti iš atsakovo po 307 Eur periodinių išmokų kas mėnesį, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei priteisti bylinėjimosi išlaidas

2. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad su atsakovu R. S. nebuvo sudarę santuokos, negyveno santuokinio gyvenimo ir nevedė bendro ūkio. Artima draugystė ir intymus bendravimas truko 2008-2010 metais. Ieškovė (tuo metu jos pavardė buvo G.) (duomenys neskelbtini), susilaukė dukters A. G.. Gimus dukrai, atsakovas tėvystės notarine tvarka nepripažino, dukrai suteikta ieškovės pavardė. Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-88- 272/2012 nustatyta, kad R. S. yra A. G. tėvas, o ji yra jo dukra. A. G. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jos motina E. G.. Tuo pačiu sprendimu A. G. išlaikymui iš tėvo R. S. buvo priteistas išlaikymas po 300 Lt (86,89 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2012 m. sausio 9 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Bendras gyvenimas su atsakovu nesusiklostė. Atsakovas priteisto dukrai A. G. išlaikymo neteikė, dukra nesidomėjo. Šiuo metu dukrai A. G. yra 13 metų, jos poreikiai didėja. Ieškovė augina dar du nepilnamečius vaikus.

3. Atsakovui procesiniai dokumentai ir šaukimas į teismo posėdį įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsakovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl civilinė byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad išlaikymo dydžio pakeitimas (padidinimas) neprieštarauja nepilnamečio vaiko A. G. teisėms ir teisėtiems interesams.

5. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti. Papildomai paaiškino, kad dukra yra paauglė, jos poreikiai didėja. Ieškovės pajamos sudaro 704 Eur darbo užmokestis ir 458 Eur išmoka vaikams („vaiko pinigai“), 254 Eur pašalpa ir 99 Eur vaiko išlaikymo išmoka. Šeima gyvena socialiniame būste.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismo nustatytos bylos aplinkybės

6. Į bylą pateiktas gimimo įrašas patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnametės A. G., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-88-272/2012 iš atsakovo R. S. priteisė išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 300 Lt (86,89 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. sausio 9 d. iki A. G. pilnametystės, tai yra iki (duomenys neskelbtini), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė dirba, jos pajamas sudaro 704 Eur darbo užmokestis, taip pat ieškovė gauna 458 Eur išmoką vaikams („vaiko pinigus“), 254 Eur pašalpą ir 99 Eur vaiko išlaikymo išmoką. Ieškovė su šeima gyvena socialiniame būste.

Dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo

7. Ieškovė prašo pakeisti priteisto iš atsakovo nepilnametei dukrai A. G. išlaikymo dydį, padidinant jį iki 307 Eur iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Kaip minėta atsakovas atsiliepimo nepateikė ir jo pozicijos šiuo klausimu byloje nėra. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad viena išlaiko jos ir atsakovo vaiką, atsakovas visiškai neprisideda prie išlaikymo.

8. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi, reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį)). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

10. Ieškovės nepilnametei dukrai A. G. šiuo metu yra 13 metų. Nuo Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimo praėjo 12 metų. Teismas sutinka su ieškove, kad nepilnametės dukros poreikiai buvo ženkliai mažesni, o augant, lankant mokyklą, atsirado daug naujų išlaidų, atsirado poreikis mokymo priemonėms, būreliams, sveikatos priežiūrai ir laisvalaikiui, todėl teismas sprendžia, kad ieškovė pagrindė, jog šiuo aspektu aplinkybės yra pasikeitusios. Nuo sprendimo priėmimo praėjo ilgas laiko tarpas 12 metų, per šį laiko tarpą atsirado išlaidos, susijusios su mokyklos lankymu, atsirado daugiau papildomos veiklos, atsižvelgiant į mergaitės amžių, dėl to neabejotina, kad auginant paauglę, jos poreikių tenkinimui patiriamos jau didesnės išlaidos(CPK 185 straipsnis).

11. Vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir ieškovės paaiškinimais, teismas sprendžia, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai per 12 metų yra padidėję, o priteistas išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 86,89 Eur kiekvieną mėnesį iki jos pilnametystės šiai dienai nėra pakankamas tenkinti vaiko poreikius (CPK 178, 185 straipsniai).

12. Nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21 ir 22 punktai).

13. Ieškinys byloje gautas 2024 m. gegužės 6 d., todėl svarbu įvertinti minimalios mėnesinės algos ir valstybės mokamos vaikui išmokos dydžius, nustatytus 2024 metais. Orientaciniu kriterijumi sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio laikytinas minimalios mėnesinės algos dydis nuo 2024 m. sausio 1 d. yra lygus 924 Eur arba 709 Eur atskaičius mokesčius, valstybės išmoka vaikui – 96,25 Eur.

14. Teismas sprendžia, kad svarbiausias kriterijus, keičiant išlaikymo dydį, šiuo atveju yra pasikeitę vaiko poreikiai, vaikui reikalingo išlaikymo dydžio padidėjimas. Šio dydžio nustatymas yra svarbus ir paskirstant išlaikymo dydį tarp abiejų tėvų. Ieškovė į bylą pateikė nepilnamečio vaiko poreikių lentelę. Joje nurodoma, kad vaiko poreikius sudaro apie 635 Eur per mėnesį; maistui – 210 Eur; aprangai (drabužiams ir avalynei) – 80 Eur per mėnesį; ugdymo priemonėms – 15 Eur per mėnesį; laisvalaikiui 50 Eur per mėnesį, sveikatos priežiūrai (vitaminams, vaistams) – 30 Eur per mėnesį; higienos priemonėms – 10 Eur per mėnesį; šeimos šventėms, išvykoms – 60 Eur per mėnesį; būsto nuomai ir komunalinėms paslaugoms – 50 Eur per mėnesį; plaukų kirpimui - 10 Eur per mėnesį; dienpinigiams – 90 Eur per mėnesį; internetui, telefonui – 15 Eur per mėnesį; patalynei, rankšluosčiams – 5 Eur per mėnesį. Ieškovė prašo padidinti išlaikymą iki 307 Eur.

15. Institucija, vertindama prašomą priteisti išlaikymo dydį, išvadoje nurodė, kad išlaikymui prašoma padidinti suma neprieštarauja geriausiems vaiko interesams.

16. Teismas, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad prašomas padidinti išlaikymo dydis – po 307 Eur per mėnesį yra pagrįstas, iš esmės atitinka šalių vaiko interesus. Teismas vertina, kad ieškovė iš esmės pagrindė vaiko poreikius ir adekvačias sumas šių poreikių tenkinimui. Darytina išvada, kad ieškovės nurodyta dukrai reikalinga išlaikymo suma atitinka realius vaiko poreikius.

17. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės nurodytų aplinkybių nustatyta, kad ieškovė su nepilnamete A. G. ir dar dviem nepilnamečiais vaikais ir sutuoktiniu gyvena socialiniame būste. Ieškovė šiuo metu dirba, jos pajamas sudaro 704 Eur darbo užmokestis, taip pat ieškovė gauna 458 Eur išmoką vaikams („vaiko pinigus“), 254 Eur pašalpą ir 99 Eur vaiko išlaikymo išmoką.

18. Teismas atkreipia dėmesį, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl sprendžia, kad atsakovas turi prisidėti prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo. Atsakovas yra jaunas, sveikas žmogus ir turi visas galimybes užsidirbti ir tinkamai prisidėti prie savo nepilnametės dukros išlaikymo. Byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų, kad atsakovas būtų nepajėgus nepilnametei dukrai teikti būtinuosius poreikius turinčio užtikrinti išlaikymo, be to, atsakovas šio ieškovės reikalavimo neginčijo, atsiliepimo nagrinėjamu klausimu nepateikė. Teismas daro išvadą, kad ieškovės prašomas padidinti išlaikymo dydis iš atsakovo 307 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra teisėtas, pagristas, todėl priteistinas.

19. Priteista suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnametės dukters išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikytina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

20. Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

21. Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Ieškovei byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir iš byloje esančių duomenų matyti, kad šios teisinės pagalbos išlaidos sudaro 379,17 Eur. Ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.

23. Nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei ieškovė yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

24. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad turtiniuose ginčuose žyminis mokestis skaičiuojamas nuo ieškinio sumos 3 procentai. CPK 80 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis bei išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai. CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo ieškinio suma skaičiuojama pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą

25. Nagrinėjamu atveju byloje buvo nustatyta, kad iš atsakovo Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimu priteista 300 Lt (86,89 Eur) suma, šiuo teismo sprendimu iš atsakovo priteista dukters išlaikymui po 307 Eur/mėn., todėl skaičiuojant iš atsakovo valstybei priteistiną žyminio mokesčio sumą, imamas skirtumas tarp iš atsakovo priteistos ir išlaikymo vaikui sumos, kas sudaro 220,11 Eur. Todėl šiuo atveju iš atsakovo priteistina valstybei 59 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

26. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija nustatytos minimalios 8 Eur dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl šios išlaidos valstybei nepriteisiamos iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-88-272/2012 iš atsakovo R. S. priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovo R. S., (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. G., gimusiai (duomenys neskelbtini) po 307 Eur (tris šimtus septynis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. gegužės 6 d. iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, bei paskiriant ieškovę E. K., (asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti išlaikymą priteistą iš atsakovo nepilnamečiam vaikui.

Priteisti iš atsakovo V R. S., (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 59 Eur (penkiasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660 (mokėjimo paskirtis: „žyminis mokestis“).

Priteisti iš R. S., (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 379,17 Eur (tris šimtus septyniasdešimt devynis eurus, 17 centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis: „už antrinę teisinę pagalbą“).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja[pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Miglė Janovičienė