Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjo vertinimu, Kandidatas negalėjo dalyvauti Savivaldybės tarybos ir mero rinkimuose dėl to, jog yra šiurkščiai pažeidęs viešųjų ir privačių interesų derinimą nustatantį reglamentavimą. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 5 d. raštu „Dėl būtinybės pašalinti priimtais sprendimais sukurtas neteisėtas pasekmes“ (toliau – ir Prašymas), adresuotu atsakovei (kaip kopiją siunčiant Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (toliau – ir VTEK)), kreipėsi į VRK, prašydamas, „nedelsiant imtis veiksmų tam, kad būtų pašalintos neteisėtais Komisijos veiksmais sukurtos neigiamos teisinės pasekmės, dėl kurių Šakių rajono savivaldybės meru tapo asmuo (Kandidatas), kuriam tebetaikomas draudimas būti renkamam į tokias pareigas“.

Tokią savo poziciją pareiškėjas grindžia tuo, jog Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – ir VPIDĮ) 23 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad deklaruojantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti šiurkščiai pažeidusiais šio įstatymo reikalavimus, trejus metus nuo tokio sprendimo priėmimo dienos negali būti skatinami, priimami, perkeliami, skiriami ar renkami į lygiavertes ar aukštesnes pareigas institucijoje ir įstaigoje arba įstaigų sistemoje, kurioje jie dirba.

Kandidatas Šakių rajono mero 2020 m, spalio 23 d. potvarkiu Nr. MP-94 (toliau – ir Potvarkis) buvo atšauktas iš biudžetinės įstaigos Šakių kultūros centro (toliau – ir Centras) direktoriaus pareigų dėl šiurkštaus VPIDĮ pažeidimo. Sprendžia, kad Kandidato atžvilgiu taikytinos VPIDĮ 23 straipsnio 4 dalyje nurodytos pasekmės – jis trejus metus negalėjo ir negali būti renkamas į lygiavertes ar aukštesnes pareigas institucijoje ir įstaigoje arba įstaigų sistemoje. Kandidato atšaukimą iš Centro vadovo pareigų dviem įsiteisėjusiais sprendimais patvirtino ir teismai – Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-618-829/2011 ir Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1874-638/2021.

Pažymi, kad atsakovė savo poziciją grindžia VTEK 2022 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. S-2053 (2.5 E) „Dėl nuomonės pateikimo“ (toliau – ir VTEK nuomonė), kurioje nurodoma, kad Rinkimų kodekso 4 straipsnyje nustatyta, kad teisę rinkti ir teisę būti renkami turi Konstitucijoje ir šiame kodekse nurodyti asmenys. <...> Reikalavimai, kuriuos turi atitikti kandidatai, įtvirtinti Rinkimų kodekso 75 ir 76 straipsniuose <...> vienintelis jų, susijęs su Įstatymo nuostatų taikymu, yra reikalavimas pateikti privačių interesų deklaraciją. Tuo tarpu draudimas asmeniui, kuris teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažintas pažeidusiu Įstatymo nuostatas, dalyvauti rinkimuose ir būti registruojamam į kandidatų sąrašą Rinkimų kodekse nenustatytas.“

Pareiškėjo vertinimu, skundžiamu Raštu VRK paneigia VPIDĮ 23 straipsnio 4 dalyje nustatytus ribojimus ir jų taikymą Kandidatui, todėl teigia, kad skundžiamas Raštas neatitinka VPIDĮ 23 straipsnio 4 dalies normų ir turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. VPIDĮ 23 straipsnio 9 dalies normoje aiškiai nurodyta, kokiais atvejais VPIDĮ 23 straipsnyje nurodyti draudimai netaikomi. Tokie atvejai yra tik du: „Šiame straipsnyje nustatyti apribojimai netaikomi asmeniui įgyvendinant teisę būti renkamam Respublikos Prezidentu arba Seimo nariu“. Jokios kitos išimtys VPIDĮ 23 straipsnio 4 dalyje nurodyto draudimo atžvilgiu nėra numatytos. VRK, gavusi pareiškėjo prašymą, privalėjo patikrinti vienintelį faktą, t. y., ar Kandidatas nėra šiurkščiai pažeidęs VPIDĮ nuostatų. Nustačiusi šį juridinį faktą, VRK neturėjo nei kompetencijos, nei konstituciškai pagrįsto pagrindo aiškinti VPIDĮ 23 straipsnio normų prieš įstatymų leidėjo valią.

VRK savo poziciją grindžia VTEK nuomone, kurioje nurodoma, jog „Rinkimų kodeksas turi aukštesnę galią nei Įstatymas“, o „draudimas asmeniui, kuris teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažintas pažeidusiu Įstatymo nuostatas, dalyvauti rinkimuose ir būti registruojamam į kandidatų sąrašą Rinkimų kodekse nenustatytas“. Nors pareiškėjas kartu su šiuo skundu teikia prašymą inicijuoti konstitucinės justicijos bylą dėl VPIDĮ normų konstitucingumo, tačiau tai nepaneigia pareiškėjo pozicijos, kad VPIDĮ 23 straipsnio 4 dalies normose nurodytų ribojimų taikymas atitinka konstitucinę teisę. Priešingai – būtent kitoks aiškinimas (toks, kokį pateikė VRK bei VTEK) neatitinka Lietuvos Respublikos konstitucinės teisės.

Pareiškėjas neginčija to fakto, kad Rinkimų kodeksas turi aukštesnę galią nei VPIDĮ. Tačiau pareiškėjas nesutinka su atsakovės ir VTEK pozicija, jog Rinkimų kodeksas draudžia taikyti kituose įstatymuose numatytus ribojimus. Taip yra dėl tos priežasties, jog Rinkimų kodekse nėra nei vienos nuostatos, kuri kaip nors eliminuotų kitų įstatymų (pvz., VPIDĮ) taikymą.

Teigia, kad Raštas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes VRK neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo (t. y. neatliko administracinės procedūros), taip pat padarė procedūrinius pažeidimus. Rašte nurodytą poziciją atsakovė grindžia išimtinai vien tik VTEK nuomone. Jau nekalbant apie tai, kad pati VTEK nuomonė yra ydinga ir todėl VRK negalėjo ja vadovautis, Raštas turi būti panaikintas dėl to, kad VRK neįvykdė jai tenkančios pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Pareiškėjo teigimu, Raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatytų reikalavimų, todėl turi būti panaikintas. Nurodoma, jog „atsakymas suderintas su VRK nariais“. Nei Kodekse, nei VAĮ, nei VRK 2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. Sp-71 patvirtintame „Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklos reglamente“ (toliau – ir Reglamentas) nėra nustatyta tokia administracinio sprendimo priėmimo procedūra kaip „suderinimas su VRK nariais“.

Pareiškėjo vertinimu, šioje byloje egzistuoja pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti VPIDĮ nuostatų atitiktį Konstitucijai: kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijos 34 str. ir 119 str. ir Kodekso 11 str. 1 d. neprieštarauja VPIDĮ 23 str. 4 d. ta apimtimi, kad asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti šiurkščiai pažeidusiais VPIDĮ reikalavimus, trejus metus nuo tokio sprendimo priėmimo dienos, negali būti renkami į savivaldybės mero pareigas.

VRK į šį pareiškėjo 2023 m. balandžio 5 d. prašymą atsakė VRK 2023 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 2-587(2.11) „Dėl Jūsų prašymo“. VRK nesutiko su pareiškėjo vertinimu, kad R. J. negalėjo būti renkamas į savivaldybės mero pareigas, t. y. negalėjo būti kandidatu, ir Rašte nurodė, kad „VRK 2023 m. vasario 2 d. sprendimas Nr. Sp-30 registruoti R. J. kandidatu į Šakių rajono savivaldybės merus yra teisėtas ir pagrįstas“. Šią savo poziciją VRK grindė teisiniais argumentais, t. y. jog Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse nenustatytas draudimas asmeniui, kuris teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažintas pažeidusiu VPIDĮ nuostatas, dalyvauti rinkimuose ir būti registruojamam į kandidatų sąrašą. Rinkimų kodeksą Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino 2022 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstituciniu įstatymu Nr. XIV-1381, kuris turi aukštesnę galią nei VPIDĮ. Tokią poziciją VRK grindė ir VTEK, kurios kompetencijoje yra VPIDĮ priežiūra bei kontrolė, VTEK sprendimų įgyvendinimo priežiūra bei rekomendacijų ir nuomonės teikimas VPIDĮ įgyvendinimo klausimais (Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 18 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 8 punktas), VRK 2022 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. S - 2053 (2.5 E) pateikta analogiška nuomone.

Pareiškėjas, kaip ir R. J., VRK 2023 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. Sp-30 buvo registruoti kandidatais į Šakių rajono merus. VRK 2023 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. Sp-77 buvo pripažinta, kad Šakių rajono meru yra išrinktas R. J., surinkęs 54,41 % rinkėjų balsų, o pareiškėjas E. P. liko antras, surinkęs 44,67 % rinkėjų balsų. Pažymi, kad nei vieno iš minėtų VRK sprendimų pareiškėjas nustatyta tvarka ir terminais, kurie jau yra ir praleisti, neskundė (Rinkimų kodekso 189 straipsnio 3 dalis).

Skunde teismui pareiškėjas nenurodo, kaip jo ginčijami VRK sprendimai, liečiantys R. J. (tiek dėl jo registravimo kandidatu į merus, tiek dėl galutinių rezultatų pripažinimo, tiek Raštas) pažeidžia jo interesus, todėl mano, kad pareiškėjas savo kreipimąsi į teismą sieja su viešojo intereso gynimu. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas buvo kandidatu į merus rinkimuose ir pagal rinkimų rezultatus buvo antras, savaime nereiškia, kad net jei išrinkto mero įgaliojimai būtų nutraukti nesuėjus terminui, jis būtų pripažintas meru, nes tokiu atveju pagal Rinkimų kodekso reikalavimus, yra rengiami pirmalaikiai mero rinkimai (Rinkimų kodekso 13 straipsnio 5 dalies 5 punktas, 177 straipsnis).

Pažymi, kad Rinkimų kodekse nėra jokios normos, kuri suteiktų teisę kandidatui rinkimuose kreiptis į teismą su skundu dėl VRK sprendimo ar kitos jos veikos, nesusijusios su jo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimu, t. y. dėl viešojo intereso gynimo. Rinkimų kodekso 192 straipsnyje nurodytų subjektų teisė kreiptis į teismą su skundu dėl mero įgaliojimų taip pat negali būti aiškintina kaip suteikianti jiems teisę kreiptis dėl viešojo intereso gynimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eR-41-624/2019, kuris pateikė analogiškos Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 81 straipsnio 5 dalies nuostatos, kuri perkelta į Rinkimų kodeksą, aiškinimą).

Vertina, kad nei Raštas, nei VRK 2023 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. Sp-77 dalis, kuria R. J. pripažintas išrinktu Šakių rajono savivaldybės meru, pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, pareiškėjas nėra subjektas, turintis teisę ginti viešąjį interesą, todėl jis neturi reikalavimo teisės nei į Rašto, nei į minėtos VRK 2023 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. Sp-77 dalies panaikinimą.

Rinkimų kodekso 4 straipsniu nustatyta, kad teisę rinkti ir teisę būti renkami turi Konstitucijoje ir šiame kodekse nurodyti asmenys. Pagal Konstitucijos 34 ir 119 straipsnius, teisę būti išrinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkimų įstatymai.

Rinkimų kodekse, kuris reglamentuoja pasyviosios teisės ribojimo atvejus (11 straipsnis), kandidatų registravimą (81 straipsnis), rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso praradimą (69 straipsnis), nėra įtvirtintos jokios nuostatos, kuri draustų asmenį registruoti kandidatu į merus ir savivaldybės tarybos narius, arba įpareigotų tokią kandidato registraciją panaikinti, jei asmuo yra pažeidęs VPIDĮ. Priešingai, visi reikalavimai, susiję su asmenų registravimu kandidatais rinkimuose yra sietini su reikalavimų, numatytų būtent Rinkimų kodekse, atitikimu.

Konstituciniai įstatymai turi neprieštarauti Konstitucijai, o įstatymai turi neprieštarauti Konstitucijai ir konstituciniams įstatymams (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas). Rinkimų kodeksas yra konstitucinis įstatymas, todėl kiti įstatymai (paprastieji) neturi prieštarauti Rinkimų kodekso nuostatoms. Taigi, Rinkimų kodekse nesant draudimo asmeniui, teisės aktų nustatyta tvarka pripažintam pažeidusiu VPIDĮ nuostatas, dalyvauti rinkimuose ir būti registruojamam į kandidatų sąrašą, kituose įstatymuose įtvirtintos priešingos nuostatos turi būti pašalintos, t. y. suderintos su Rinkimų kodeksu.

Šiai dienai tokie prieštaravimai nėra pašalinti, t. y. VPIDĮ 23 straipsnio 4 dalies nuostatos, draudžiančios deklaruojantiems asmenims, teisės aktų nustatyta tvarka pripažintiems šiurkščiai pažeidusiais šio įstatymo reikalavimus, trejus metus nuo tokio sprendimo priėmimo dienos būti renkamiems į lygiavertes ar aukštesnes pareigas institucijoje ir įstaigoje arba įstaigų sistemoje, kurioje jie dirba, nėra suderintos su Rinkimų kodeksu, kuris tokio draudimo nenumato. Tačiau ši kolizija turi būti sprendžiama prioritetą teikiant konstituciniam įstatymui, kaip aukštesnę teisinę galią turinčiam įstatymui (lex superior derogat legi inferiori). VRK neturi teisinio pagrindo taikyti VPIDĮ nuostatas, kurios neatitinka Rinkimų kodekso. Šie teisiniai argumentai labai aiškiai ir buvo nurodyti ginčijame Rašte pareiškėjui, paaiškinant, kodėl VPIDĮ nuostatos netaikytinos R. J. atžvilgiu.

Pažymi, kad pareiškėjo 2023 m. balandžio 5 d. prašymas, į kurį VRK atsakė ginčijamu Raštu, buvo parengtas nepažeidžiant VAĮ ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, reikalavimų. Kadangi pareiškėjo prašymas nebuvo susijęs su jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimu, VRK pareiškėjo prašymą nagrinėjo ir į jį atsakė laikydamasi Taisyklių 45.4. papunkčio reikalavimų, t. y. pareiškėjui buvo atsakyta laisva forma (informaciniu raštu), nurodant VRK poziciją pareiškėjo rašte keliamu klausimu. Atsakant asmenims į gautus prašymus pagal Taisyklių 45.4. papunkčio reikalavimus, VRK neturi pareigos rengti viešų VRK posėdžių ir priimti dėl to sprendimus.

Atsakovės teigimu, VRK Raštas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukėlė, t. y. jokios įtakos jo teisėms ar įstatymo saugomiems interesams nedarė ir nedarytų net skundo tenkinimo atveju, nes pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų.

VRK nemato pagrindo pareiškėjo pareikštam prašymui kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes jokio neatitikimo tarp Konstitucijos 34 straipsnio, 119 straipsnio normų ir VPIDĮ 23 straipsnio 4 dalies bei Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies normų neįžvelgiama. Kas turi teisę būti išrinktu savivaldybės tarybos nariu, meru Konstitucija deleguoja nustatyti rinkimų įstatymuose, kas ir yra padaryta. Konstitucinis Teismas nenagrinėja bylų dėl vieno įstatymo normų galimo prieštaravimo kitam įstatymui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsnis), nes tokie prieštaravimai yra šalinami taikant teisės normų kolizijų sprendimo taisykles.

Atsakovės atstovė teisminio nagrinėjimo metu palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Pareiškėjas teismui nenurodo, o teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su VRK priimtu Sprendimu dėl rezultatų jį skundė, kaip tai nustatyta Rinkimų kodekse. Pareiškėjas tik 2023 m. balandžio 5 d. su prašymu kreipėsi į VRK, prašydamas pašalinti, jo manymu, neteisėtais VRK veiksmais (priimtais administraciniais aktais) sukurtas neigiamas teisines pasekmes, dėl kurių Šakių rajono savivaldybės meru tapo kandidatas R. J..