Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. pareiškimą dėl termino atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys - Kauno teritorinė ligonių kasa, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl termino atnaujinimo

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdinai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir kiek jis buvo praleistas, bet ir atsižvelgti į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes, taikant ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausio teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016).

9. Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad A. M. ir A. M. 2014 m. rugsėjo 6 d. sudarė santuoką (b.l. 5), 2015 m. kovo 16 d. jiems gimė dukra K. M., kuri bylos nagrinėjimo metu yra nepilnametė (b. l. 4). A. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). K. M. yra palikėjo A. M. dukra, pirmos eilės įpėdinė ir turi paveldėjimo teisę į mirusio palikimą pagal CK 5.11 straipsnį.

10. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti po A. M. mirties pasibaigė 2020 m. spalio 27 d. Iš byloje esančių įrodymų ir pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, jog pareiškėjos dukra po palikėjo mirties per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą nepateikė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ar atsisakymą nuo jo, kadangi yra nepilnametė, o jos motina A. M. dėl teisinių žinių stokos nežinojo, kad turėjo kreiptis į notarą.

12. Išvadą teikiančios instaitucijos atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad pareiškėja aktyviai įgyvendino vaiko teises, gynė interesus, bendradarbiavo ir bendravo su institucijomis. 2021 m. kovo mėn. buvo gautas pranešimas iš VMI. Skyriaus specialistai iškvietė pareiškėją į Skyrių ir išaiškino, kur ji turi kreiptis dėl palikimo procedūrų. Pareiškėja kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos. Tačiau dėl karantino ir paskirto advokato vasaros atostogų pareiškimo pateikimas užsitęsė.

13. Teismas spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, taip pat atsižvelgia ir į tai, jog palikėjo dukra kreipimosi į teismą metu yra nepilnametė, todėl negali dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, o jų interesus priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą po jos tėvo mirties, turėjo pareigą įgyvendinti jų įstatyminė atstovė. Palikimo nepriėmimas (nesikreipimas leidimo į teismą ar į notarą), reiškia įstatyminių atstovų ar globėjų neveikimą, t. y. įstatyminiai atstovai per įstatymo nustatytą terminą šios pareigos neatliko.

14. Teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus, pareiškėjos paaiškinimus, išvadą teikiančiančios institucijos pateiktus duomenis teismo posėdyje, sprendžia, kad 3 mėnesių terminas atsisakyti priimti palikimą buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, kuriomis pareiškėja pagrindė visą termino praleidimo laikotarpį, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, pareiškėjos prašymas tenkinamas, terminas atsisakyti priimti palikimą nepilnametės K. M. vardu atnaujinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

Dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą

15. Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.60 straipsnio 3 dalis). Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų svarbiausia – vaiko interesai. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktą tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomenės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys įpareigoti laikytis nuostatos visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių nepilnamečių vaikų atžvilgiu, taip pat vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais prioritetiniais vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo turiniu ir tikslais, teismo leidimas yra būtina sąlyga tėvams nepilnamečio vaiko vardu tiek atsisakyti priimti palikimą, tiek palikimą priimti, nepriklausomai nuo nepilnamečio vaiko amžiaus. Norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, yra būtinas teismo leidimas, kaip tai nustatyta CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Tik teismas gali leisti nepilnamečių vaikų vardu atsisakyti priimti palikimą, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis (Lietuvos Aukščiausio Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011 m. rugpjūčio 8 d., registracijos numeris AC-35-1, „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“).

16. Nagrinėjamu atveju pareiškėja A. M. prašo teismo išduoti leidimą atsisakyti priimti palikimą pagal įstatymą, atsiradusį po dukters tėvo A. M. mirties (duomenys neskelbtini), nepilnametės K. M. vardu. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo ir Kelių transporto priemonių registro išrašo nustatyta, kad palikėjo A. M. vardu registruoto nekilnojamojo turto ir kelių transporto priemonių Lietuvos Respublikoje nėra. Iš Antstolių registro informacinės sistemos registro duomenų nustatyta, kad palikėjo įsiskolinimų, kurie būtų vykdomi antstolių kontorose nėra. Remiantis VMI 2020 m. rugsėjo 10 d. rašte Nr. (28.8-08-4)RNA-34154 pateikta informacija nustatyta, kad A. M. turėjo 250,59 Eur įsiskolinimą Privalomojo sveikatos draudimo fondui (b. l. 6). AB „Swedbank“ 2021 m. lapkričio 11 d. raštas Nr. SR-EP-21-931 patvirtina, kad A. M. pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. 12827341 fondo vienetų likutis 211,58 vnt. (240,15 Eur) (b. l. 40-42).

17. Pareiškėja teismo posėdyje paaiškino, kad su A. M. kartu gyveno santuokoje nuo 2014 metų iki jo mirties. Prieš tai iki santuokos gyveno kartu 4 metus. Pareiškėja patvirtino, kad miręs A. M. neturėjo nekilnojamojo turto, transporto priemonių, santaupų grynais pinigais, kilnojamojo turto. Pareiškėja nežino, ar palikėjas turėjo kitų skolinių įsipareigojimų.

18. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje davė išvadą, kad sutinka, kad pareiškimas būtų tenkinamas, išduodamas leidimas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu.

19. Įvertinus surinktų rašytinių įrodymų visumą, pareiškėjos paaiškinimus teismo posėdyje, darytina išvada, kad mirusio A. M. paveldimo turto balansas yra neigiamas, t.y. kreditorinių įsipareigojimų suma (250,59 Eur įsiskolinimas Privalomojo sveikatos draudimo fondui) viršija turto vertę (240,15 Eur pensijų kaupimo sąskaitoje).

20. Įvertinus palikimo priėmimo kaštus, procedūrų trukmę, atsižvelgiant į CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, darytina išvada, kad pareiškėjos pareiškimo dėl teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo tenkinimas neprieštaraus nepilnamečio vaiko interesams, todėl leidimas atsisakyti priimti palikimą nepilnametės K. M. vardu atsiradusį po palikėjo A. M. mirties yra išduodamas (CK 3.188 straipsnio 1 dalis 2 punktas, 5.60 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 576–578, 579–582 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti terminą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu po jos tėvo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2020 m. liepos 25 d.

Išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties nepilnamečio vaiko K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu.

Nutarties dalis dėl termino atnaujinimo per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus. Kita nutarties dalis neskundžiama.