Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Ražinskaitės ir Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo N. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir nuteistas:

pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 12 (dvylikai) metų,pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, tarpusavyje bei su Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš nuteistojo N. G. priteistas 1 378,01 Eur žalos atlyginimas Valstybinei ligonių kasai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. G. nuteistas už tai, kad 2016 m. liepos 3 d., nuo 24 val. iki 2.22 val., tiksliau nenustatytu laiku, negyvenamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių paskatų, tyčia sudavė rankomis ir kojomis N. S. mažiausiai 10 smūgių į krūtinės, pilvo, galvos sritis, po ko, užšokęs kojomis ant gulinčio nukentėjusiojo krūtinės, padarė jam sužalojimus - viršugalvio srities sumušimą ir paviršinę muštinę žaizdą dešinėje momeninėje srityje, sumušimą ir poodinę kraujosruvą kairės ausies kaušelyje, bei užausio srityje, poodines kraujosruvas smakro kairėje, abiejų akių vokuose, kairiame skruoste ir nosyje, odos nubrozdinimus dešiniame antakyje, kaktos centrinėje dalyje tarp antakių ir nosies nugarėlėje, paviršines muštines žaizdas kairiame antakyje ir apatiniame akies voke, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, nosies kaulų lūžį, odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą kairės rankos antrame piršte, odos nubrozdinimus abiejų alkūnių ir kairio raktikaulio bei kairio peties sąnario srityse, poodines kraujosruvas krūtinės kairėje pusėje, dešinio peties sąnario ir dešinės alkūnės srityse, kraujosruvas krūtinės minkštuosiuose audiniuose ties krūtinkauliu, dešinėje pusėje 3-5 šonkaulių lygyje priekyje, kairėje pusėje 2-10 šonkaulių lygyje krūtinės priekyje ir šoniniame paviršiuje, dešinės pusės 2-5 šonkaulio, krūtinkaulio ir kairės pusės 2-10 šonkaulių lūžius, abiejų plaučių pažeidimus šonkaulių lūžgaliais, blužnies ir kepenų kairės skilties plyšimus, lydimus kraujo susikaupimu pilvo ertmėje ir abipus krūtinės ertmėje, oro susikaupimu abipus krūtinės ertmėje, ūmiu progresuojančiu širdies ir kvėpavimo nepakankamumu, nuo krūtinės ir pilvo sumušimo su dešinės pusės 2,3,4,5 šonkaulių, krūtinkaulio ir kairės pusės 2,3,4,5,6,7,8,9,10 šonkaulių lūžių, abiejų plaučių pažeidimų šonkaulių lūžgaliais, blužnies ir kepenų kairės skilties plyšimų, kraujo susikaupimo pilvo ertmėje ir abipus krūtinės ertmėje, nuo kurių nukentėjusysis įvykio vietoje mirė, tai yra tyčia nužudė N. S..

Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Be to, N. G. nuteistas už tai, kad nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo J. B. sveikatą dėl jo pilietinės pareigos vykdymo, o būtent:

2016 m. liepos 3 d., nuo 24 val. iki 2.22 val., tiksliau nenustatytu laiku, negyvenamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, po nukentėjusiojo J. B. pranešimo jam nustoti mušti N. S., tyčia spyrė sėdinčiam J. B. į galvą bei metaliniu ramentu sudavė mažiausiai 8 kartus į krūtinės ir veido sritis bei kitas kūno vietas, padarydamas jam poodines kraujosruvas akių vokuose, kraujosruvas po akių obuolių junginėmis, dešinio skruostikaulio dvigubą, apatinio žandikaulio dešinės pusės, nosies kaulų lūžius, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kaktinėse skiltyse, kairių 4, 5, 6, 7, 10 dešinių 7, 8, 9 šonkaulių lūžius, tai yra nesunkiai sutrikdė J. B. sveikatą.

Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte.

Nuteistasis N. G. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti paskirtą bausmę bei perkvalifikuoti nusikalstamą veiką, numatyta BK 129 straipsnio 1 dalyje, į BK 132 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgti į tai, kad po įvykio turėjo sveikatos problemų.Nuteistasis nurodo, kad nenužudė nukentėjusiojo, tik dalyvavo muštynėse, o prokurorai klastojo įkalčius užrašydami liudytojų parodymus taip kaip jiems patogiau, jį vertino pagal asmenį, o ne pagal įstatymą, todėl teismui pateikė tikrovės neatitinkančius įrodymus. N. G. mano, kad dėl to buvo pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 3 dalis, 88 straipsnio 4 dalis, 91 straipsnis.Apeliantas teigia, kad specialisto išvada Nr. 140-(3699)-IS1-5326, 2016 m. liepos 3 d. apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota šiukšlių dėžės apžiūra, specialisto išvada Nr. 61715/2016 (02) ir vaizdo kamerų įrašai iš prekybos centro „Iki“ būtų patvirtinę jo nekaltumą, jeigu būtų tinkamai įvertinti. N. G. pripažįsta, kad įvykio dieną gėrė alkoholinius gėrimus, susiginčijo ir susimušė su J. B., o ne su N. S. ir tik galimai muštynių sumaištyje galėjo jam suduoti, nes pas jį dingo dokumentai ir pinigai. Teismas neįvertino, jog dėl šios situacijos jis patyrė psichologinę traumą, todėl tai turėjo būti vertinama kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė.Apeliantas prašo įvertinti dar ir tai, kad liudytojai buvo susimokę, keitė, o vėliau davė suderintus parodymus, niekas tinkamai nevertino liudytojo D. V. praeities ir jo patikimumo. Be to, nevertinta, jog pats nukentėjusysis N. S. išprovokavo muštynes, tyrėjas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir nesurinko visų įrodymų. Nuteistojo nuomone, kadangi nukentėjusiajam sudavė tik kelis smūgius, todėl jo veika turi būti perkvalifikuota į BK 132 straipsnio 1 dalį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė – atmesti.Nuteistojo N. G. apeliacinis skundas atmetamas.Nuteistasis N. G. neginčija, jog padarė veiką numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, t. y. to, kad nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo J. B. sveikatą dėl jo pilietinės pareigos vykdymo. Jis prašo perkvalifikuoti nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, į BK 132 straipsnio 1 dalį ir sušvelninti paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs bylos aplinkybių visumą bei atlikęs įrodymų tyrimą, padarė pagrįstą išvadą, kad byloje yra pakankamai objektyvių įrodymų, gautų iš skirtingų šaltinių, leidžiančių teigti, kad nuteistojo N. G. kaltė tyčia nužudžius nukentėjusįjį N. S. įrodyta, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Apeliantas be pagrindo nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos įrodymų vertinimo rezultatu, nustatyta kaltės forma, veikos kvalifikavimu.Nuteistasis pirmosios instancijos teisme apskritai nepripažino nužudęs N. S.. Jis teigė, kad N. S. jį puolant, gynėsi ir tokiu būdu vieną kartą trenkė į veido sritį, o suklupus pastūmė jį koja. BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka teismo posėdyje buvo perskaityti N. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 2, b. l. 186-187). Ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino mušęs N. S., tačiau teisme nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo klaidingai užrašyta apie spyrius N. S., kadangi jam nespyrė, o tik pastūmė koja. 2016 m. rugpjūčio 4 d. parodymų patikrinimo vietoje metu N. G. parodė, jog jam trenkė N. S., po ko jis pastūmė pastarąjį ir trenkė jam ranka į galvos sritį (t. 2, b. l. 179-182). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, N. G. teigė, jog N. S. mirė nuo D. V., o ne nuo jo suduotų smūgių (t. 3, b. l. 141-142). Jo šie teiginiai prieštarauja apeliaciniame skunde išdėstytam prašymui. Apeliaciniu skundu prašydamas kvalifikuoti jo veiksmus pagal BK 132 straipsnio 1 dalį jis iš esmės sutinka su pirmosios instancijos nustatytu faktu, jog jis nužudė J. B., tačiau mano, jog tai padarė dėl neatsargumo, t. y. ginčija tik kaltės formą.Iš nukentėjusiojo J. B., liudytojų, kurie betarpiškai matė aptariamą įvykį, parodymų yra akivaizdu, kad apeliantas prieš N. S. naudojo fizinę jėgą, tyčia mušė jį, ko pasėkoje nuo patirtų sužalojimų pastarasis mirė. Nukentėjusysis J. B. parodė, kad N. G. iki įvykio nepažinojo. Įvykio dieną išgėrinėjo prie prekybos centro ,,(duomenys neskelbtini)“. Pamatė muštynes, bandė jas stabdyti, tačiau pats buvo sumuštas. Jis matė, kaip N. G. mušė N. S.. Pradėjo rėkti, kad nustotų mušti, bandė N. S. apginti nuo N. G., panaudodamas savo vaikščiojimo lazdą, tačiau pats sulaukė N. G. smūgių, po kurių nieko neatsimena ir atsibudo tik ligoninėje. BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti nukentėjusiojo J. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 1, b. l. 93-97, 98-100). Jis šiuos parodymus patvirtino ir parodė, kad įvykio metu buvo išgėręs ir prisnūdęs ant cementinio bordiūro, o pabudęs pamatė gulintį N. S., o jį spardė nepažįstamas vyriškis. Jis ėjo ginti N. S.. Be to, dar netoliese buvo moteris vardu M.. D. V. nužudytojo N. S. nemušė, jam taip pat nesudavė jokių smūgių. Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokole užfiksuota, kad J. B. atpažįsta N. G. kaip nepažįstamą asmenį, kuris spardė N. S. ir kuris spyrė į galvą ir jam (t. 1, b. l. 109-114). Taigi, iš nukentėjusiojo J. B. parodymų seka, kad jis matė, kaip N. G. mušė N. S., o jis norėjo nukentėjusįjį apsaugoti, tačiau jam to padaryti nepavyko, nes nuo N. G. nukentėjo ir pats.Liudytoja M. S. apygardos teisme parodė, kad apie 2016 m. liepos mėnesio įvykį prie PC ,,(duomenys neskelbtini)“ nelabai ką prisimena, todėl teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka buvo perskaityti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 1, b. l. 48-51, 52-54), kuriuos patvirtino. Juose nurodyta, kad ji pati matė, kaip N. G. spardė J. B. ir N. S.. Nukentėjusysis J. B. buvo visas sudaužytas, dejavo ir prašėsi pagalbos, o N. S. gulėjo netoliese. D. V. nieko nemušė. 2016 m. liepos 14 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas metu liudytoja M. S. iš pateiktų keturių asmenų fotonuotraukų atpažino asmenį – N. G., kuris, 2016 m. liepos 2 d. suspardė J. B. ir N. S. (t. 1, b. l. 55-59). Šie jos parodymai sutampa ir su nukentėjusiojo J. B. parodymais. Be to, ir liudytojas R. V. parodė, kad įvykio dieną kilo kivirčas tarp N. G. ir N. S., jie susistumdė. Pamatęs, kad N. S. nukrito, jis atsikėlė ir, nenorėdamas problemų, nuėjo į šoną, todėl kaip ten kas ką mušė, nematė. Jis patvirtino, kad įvykį dar matė M. S., kurios pavardės jis tada dar nežinojo. Šalia jo nukritęs girtas miegojo D. V.. Taigi, netikėti M. S. parodymais nėra jokio pagrindo.Liudytojas D. V. parodė, kad 2016 m. liepos 2 d. buvo prie PC ,,IKI“. Ten užmigo, nes buvo gėręs su M. K. ir pabudo tik tada, kai išgirdo, kad kažkas konfliktuoja. Pabudo, nes J. B. šaukė ir aimanavo. Matė kaip N. G. buvo užšokęs ant gulinčio N. S., spardė jį. Taip pat N. G. spardė ir J. B.. Konflikto pradžios jis nematė, nes miegojo. Kai pabudo ir pamatė kas vyksta, priėjo bei priklaupė prie N. S. ir pamatė, kad jis nebekvėpuoja. N. G. pasakė, kad jam nerūpi, ką jis padarė. Daugiau niekas N. S. nemušė. Šalia dar buvo R. V., kuris miegojo, bet vėliau pasišalino. Taip pat šalia sėdėjo M. S., kurią jis nutempė toliau, kad ir jai nieko nepadarytų. Po to jis ėjo pirkti alaus, o N. G. ėjo kartu. Kaltinamąjį kartu vedėsi alaus todėl, kad jis daugiau niekam nieko nedarytų. N. G., jiems sėdint ant suoliuko, sudegino savo daiktus šiukšlių dėžėje, kad niekas nerastų. Sėdėdamas su N. G. ant suoliuko ir gerdamas alų jis vėl užsnūdo ir nežino kuriuo, metu N. G. persirengė. Sulaikant pareigūnams, N. G. dar bandė slėptis už medžių, o jis nesislėpė, nes nebuvo dėl ko, jis nieko blogo nepadarė, nieko nemušė. Ant jo rūbų buvo kraujo, kadangi jis buvo priklaupęs prie N. S., norėdamas suteikti jam pirmąją pagalbą. Jis pats nebuvo sumuštas, nebuvo dingę jokie dokumentai ir pinigai. 2016 m. liepos 13 d. parodymų patikrinimo vietoje metu D. V. parodė, kad N. G. mušė J. B., kad spardė ir užšoko ant gulinčio N. S. (t. 2 b. l. 62-65). D. V. savo parodymus patvirtino ir 2016 m. liepos 20 d. akistatos su N. G. metu (t. 2, b. l. 174-178). Liudytojo D. V. parodymai sutampa su liudytojų R. V. ir M. S. parodymais ir vieni kitus papildo. Tai, kad liudytojas D. V. nemušė N. S., nors apeliantas ir teigia priešingai, patvirtino ne tik pirmiau minėti liudytojai, bet ir liudytojas M. K.. Jis parodė, kad įvykio dieną su D. V. buvo prie ,,(duomenys neskelbtini)“, kartu gėrė. Kol jis buvo ten, niekas nekonfliktavo. Matė, kaip N. G. gėrė kartu su M. S.. Jam išeinant namo, D. V. jau buvo gerokai išgėręs ir sėdėdamas snūduriavo, jo judesiai buvo apsunkinti. Jis nematė, kad D. V. kažkam suduotų ar kažką pastumtų. Liudytojai policijos pareigūnai A. R. ir D. T. parodė, kad 2016 m. liepos 3 d., apie 2 val., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) iš parko pusės prie PC yra sumušti du žmonės, kad vienas galimai negyvas. Atvykus į įvykio vietą pranešimas pasitvirtino, greitosios medicinos darbuotojai vienam vyriškiui konstatavo mirti. Liudytoja buvo viena senyvo amžiaus moteris. Ieškant įtariamųjų jie sulaikė du vyriškius iš kurių vienas buvo kruvinas. Vienas stambesnis vyras buvo kruvinas, o kitas, smulkesnis, buvo švarus. Jie nuvežė abu vyrus į nužudymo vietą, kur stambesnis vyras pasakė, kad tai smulkesnio sudėjimo vyro, tai yra N. G. darbas. Stambesnis vyras paaiškino, kad jis gėrė ir užmigo, o kai prabudo, pamatė sumuštą žmogų, kurį bandė gaivinti, todėl ir išsikruvino. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. M684/2016(02) patvirtina, kad N. S. mirties priežastis krūtinės ir pilvo sumušimas su dešinės pusės 2, 3, 4, 5 šonkaulių, krūtinkaulio ir kairės pusės 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 šonkaulių lūžiais, abiejų plaučių pažeidimais šonkaulių lūžgaliais, blužnies ir kepenų kairės skilties plyšimais, kraujo susikaupimu pilvo ertmėje ir abipus krūtinės ertmėje, taip pat oro susikaupimu abipus krūtinės ertmėje. Trauma sukėlė ūmai progresuojantį širdies ir kvėpavimo nepakankamumą. Sužalojimai atsirado nuo traumuojančių kontaktų su kietais bukais daiktais. Mirtį sukėlęs krūtinės ir pilvo sumušimas padarytas smūgiuojant į krūtinę iš priekio dešiniau krūtinkaulio, į krūtinkaulio kūno sritį ir į krūtinės kairę pusę iš priekio bei šono kietu buku riboto paviršiaus daiktu mažiausiai šešis kartus, nors tikėtina, kad į kairę pusę smūgių buvo žymiai daugiau. Traumos pobūdis tipingas smūgiams koja arba užšokimams ant krūtinės visu svoriu. Pomirtinių sužalojimų N. S. kūne nerasta (t. 1, b. l. 160-167). Specialisto J. V. 2016 m. liepos 4 d. paaiškinimas patvirtina, kad mirtį lėmusi krūtinės trauma yra būdinga sagitalinei krūtinės ląstos deformacijai nuo smūgio į krūtinės priekį, spaudžiant krūtinės ląstą ir vidaus organus link nugaros, šiuo atveju trauminis kontaktas buvo krūtinės priekyje vos kairiau vidurio linijos, maždaug spenelio aukštyje. Traumai galėjo pakakti ir vieno stipraus smūgio gulinčiam žmogui į minėtą sritį, labiausiai tikėtina – užšokant (t. 1, b. l. 169-171). Tokiu būdu, liudytojo D. V. duotus parodymus, kad N. G. ne tik mušė N. S., tačiau ir užsilipęs ant jo šokinėjo, ir juos atitinkančių sužalojimų lokalizaciją, patvirtina minėta specialisto išvada.Specialisto išvada Nr. G1715/2016(02) patvirtina, kad N. G. nustatyta poodinės kraujosruvos dešinio dilbio srityje, kairėje blauzdoje, kairėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Poodinė kraujosruva dešinio dilbio srityje galėjo būti padaryta besiginant (t. 2, b. l. 3). Ši aplinkybė nepaneigia to, kad N. S. nužudė N. G.. Tai tik patvirtina, kad tarp jų buvo kilusios muštynės.Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog N. G. stengėsi sunaikinti nusikaltimo pėdsakus, t. y. sudegino savo sportinius batelius, ant kurių buvo N. S. kraujo. Tai, kad juos sudegino, patvirtino ir jis pats, ir liudytojai D. V., A. R., o taip pat ji seka ir iš 2016 m. liepos 3 d. apžiūros protokolo, kuriame buvo užfiksuota, jog šiukšlių dėžėje, esančioje ,,Draugystės parke“, (duomenys neskelbtini), buvo rasti degėsiai. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetas nenuginčijamai patvirtina, kad būtent N. G., naudodamas fizinį smurtą prieš N. S., t. y. mušdamas rankomis, o vėliau spardydamas kojomis ir šokinėdamas ant jo gulinčio, padarė daugybinius kūno sužalojimus, nuo kurių N. S. ir mirė, yra pagrįsta teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. N. G. veikė sąmoningai, suvokdamas, kad tokie jo veiksmai gali sukelti neigiamas pasekmes, net gi žmogaus mirtį ir nors nenorėjo tokių padarinių, tačiau sąmoningai leido jiems kilti, todėl apygardos teismas pagrįstai pripažino, jog N. G. veikė netiesiogine tyčia. Apelianto teiginiai, kad jis tik gynėsi nuo jį puolusio N. S., kad jo nespardė, o tik vieną kartą trenkė ranka bei pastūmė jį koja, yra visiškai paneigti objektyviais, jo kaltę neginčijamai patvirtinančiais ir teisme ištirtais įrodymais. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, Nr. 2K-429-303/2015, Nr. 2K-477-746/2015, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-481/2014). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.N. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). 2016 m. liepos 3 d., 3 val. 56 min. 11 s. N. G. nustatytas 2,37 % (promilių) girtumas (t. 2, b. l. 158).Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad padaryti du nusikaltimai, iš kurių vienas labai sunkus, o kitas apysunkis, N. G. nusikalstamais veiksmais sukeltus padarinius ir negrįžtamas pasekmes (N. S. mirtį), nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, į jo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį – jis charakterizuojamas iš esmės neigiamai, praeityje jis jau teistas, o ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimą, kurį padarė panaudodamas smurtą, baustas administracine tvarka. Įvertinus visas šias aplinkybes teismas jam skyrė realią laisvės atėmimo bausmes, didesnes nė straipsnių sankcijose numatyti bausmių vidurkiai, nes tik tokiu būdu bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus byloje esančių įrodymų visumą nuteistojo N. G. nusikalstama veika dėl N. S. nužudymo kvalifikuota teisingai, o paskirtos bausmės atitinka nusikaltimų sunkumą, jų pavojingumą, nuteistojo asmenybę. Keisti ar naikinti nuosprendį nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo N. G. apeliacinį skundą atmesti.