Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-01-28 · Administracinė byla Nr. eI3-1689-535/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-28
Bylos Nr.
eI3-1689-535/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04253-2019-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.)
Atsakovas
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-1689-535/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04253-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal skundą padavusio asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (atsakovė) skundą P. A. (P. A.) (pareiškėjas) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) pateikė teismui skundą ir prašo: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2019-11-12 sprendimą Nr. 19R-2358(AG-689/04-2019); 2) priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsakovė NŽT paaiškino, kad Komisija ginčijamu sprendimu tenkino pareiškėjo P. A. skundą iš dalies ir panaikino NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019-09-25 raštą Nr. 49SFN- 3105-(14.49.104.) „Dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo pardavimo“.

NŽT nesutinka su Komisijos argumentais dėl administracinės procedūros pareiškėjui išaiškinimo. Pareiškėjo atstovė posėdžio metu pripažino, kad kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir gavo neigiamą atsakymą dėl papildomo (įsiterpusio žemės sklypo) formavimo. Atsakovės teigimu, tai akivaizdžiai parodo, kad buvo suprantama kas nagrinėjamu atveju vykdo teritorijų planavimo funkcijas. Pastebi, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019-09-25 rašte Nr. 49SFN-3105-(14.49.104.) taip pat paaiškino, kad „dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas suformuoti įsiterpusį žemės sklypą ir sujungti jį su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rengimo siūlome kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją“.

Šalies argumentai

Atkreipia dėmesį, kad P. A. 2019-08-21 prašyme prašė leisti išsipirkti valstybinę žemę prie jo valdomo žemės sklypo. Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad NŽT yra visos valstybinės žemės patikėtinė, todėl tik NŽT turi teisę parduoti valstybinę žemę. Taigi, prašymas parduoti (išsipirkti) valstybinę žemę ir turi būti teikiamas NŽT (ne Vilniaus miesto savivaldybės administracijai). Kadangi nagrinėjamu atveju nebuvo konkretaus objekto (suformuoto valstybinės žemės sklypo), institucija pasiūlė asmeniui kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu formuoti įsiterpusį žemės sklypą. Pažymi, kad šios aplinkybės taip pat buvo paaiškintos Komisijos posėdžio metu, tačiau į jas nebuvo atkreiptas dėmesys, taip pat apie jas nebuvo pasisakyta ir Komisijos sprendime.

Atsiliepimas

Atsakovė paaiškina, kad Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau - Įstatymas) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta Komisijos teisė nagrinėti skundus dėl viešojo administravimo institucijos atliekamų veiksmų, tačiau Įstatyme nėra įtvirtinta Komisijos teisė (kompetencija) praplėsti nagrinėjamos bylos dalyką, suformuoti už pareiškėją jo reikalavimus ir veikti iš esmės kaip pareiškėjo atstovas.

Komisijos posėdžio metu NŽT atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skundas galimai neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų, tačiau į tai reaguojama nebuvo. Pareiškėjas nenurodo, kad skundžia Vilniaus miesto skyriaus 2019-09-25 raštą Nr. 49SFN-3105-(14.49.104.). Posėdžio metu, pareiškėjo atstovė taip pat tokio reikalavimo neformulavo, tačiau Komisija pati suformulavo šį reikalavimą ir paprašė pareiškėjo atstovės patvirtinimo. Taip pat iki galo net nėra aišku koks yra pilnas pareiškėjo reikalavimas, nes Komisija šį tariamą reikalavimą tenkina tik iš dalies. Pilnas pareiškėjo reikalavimas nei žodžiu, nei raštu suformuluotas nebuvo. Pareiškėjas nenurodo absoliučiai nei vieno argumento kuo grindžiamas jo (nesuformuluotas) reikalavimas. Komisijos siųstoje Vilniaus miesto skyriui medžiagoje, nebuvo pridėtas P. A. įgaliojimas A. G. atstovauti šioje byloje. Šis klausimas taip pat buvo keliamas posėdžio metu, tačiau Komisija tik nurodė, kad institucija turėjo teisę atvykti anksčiau ir susipažinti su visos apimties byla. Mano, kad šioje byloje be kita ko reikalinga įvertinti ar apskritai A. G. turėjo teisę atstovauti P. A. ir teikti skundą Komisijai bei dalyvauti posėdžiuose.

Atsiliepimas

Atsakovės teigimu, Vilniaus miesto skyriaus 2019-09-25 raštas Nr. 49SFN-3105-(14.49.104.) yra pakankamai motyvuotas, jame nurodytos tiek faktinės, tiek teisinės aplinkybės, todėl jis atitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus keliamus individualiam administraciniam aktui. Atsakovės įsitikinimu, Komisijos sprendimu šis individualus administracinis aktas buvo panaikintas be teisinio pagrindo.

Pareiškėjas P. A. atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2019-11-12 sprendimo Nr. 19R-2358(AG-689/04-2019), teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad P. A. 2019-08-21 padavė prašymą NŽT Vilniaus miesto skyriui leisti išsipirkti iš laisvo fondo valstybinės žemės plotą, kuris ribojasi su jam priklausančia žeme, esančia adresu (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodė, kad jo sklypas yra labai siauras, randasi giliame griovyje ir kiekvieną pavasarį po lietaus nuplaunama riba (Komisijos byla, b. 1. 34).

NŽT Vilniaus skyrius 2019-09-25 raštu Nr. 49SFN-3105-( 14.49.104) pareiškėjui atsakė, kad jo prašymas išnagrinėtas. Paaiškino, kad įsiterpusį žemės sklypą turi teisę nusipirkti besiribojančių sklypų savininkai jei iš įsiterpusios žemės negalima suformuoti racionalaus dydžio savarankiško žemės sklypo. Žemės įstatymo 40 str. 4 d. 2 p. nustatyta, kad dėl žemės sklypo pardavimui suformavimo suinteresuoti asmenys turi paduoti prašymus savivaldybės administracijai ir pasiūlė kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. Išaiškino Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunkčio 1 d. nuostatas dėl įsiterpusių žemės sklypų formavimo (Komisijos byla, b. 1. 11).

Pareiškėjas, nesutikdamas su NŽT Vilniaus skyriaus sprendimu, pateikė skundą Komisijai ir prašė įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių bei Vilniaus miesto savivaldybės administraciją atlikti reikalaujamą veiksmą - sutikti išsipirkti iš laisvo fondo valstybinę žemę, kuri ribojasi su jo sklypu. Paaiškino, kad tarp jam priklausančio žemės sklypo ir rytiniame krašte esančio kaimyno sklypo yra laisva valstybinė žemė ir šią įsiterpusios valstybinės žemės sklypo dalį nori išsipirkti. Pagal esamą padėtį ten yra gili griova su stačiais šlaitais, o pareiškėjo sklypo riba eina ties griovio viduriu. Nuo jo sklypo pusės, lyjant lietui, šlaito žemė šliaužia žemyn ir niokoja pareiškėjo žemę, todėl nėra galimybės baigti sutvarkyti savo žemės sklypo, nes nėra aiškios rytinės bei šiaurinės žemės sklypo ribos. Leidus išsipirkti įsiterpusį privatizuotos žemės sklypo griovą, būtų galima racionaliau jį panaudoti (Komisijos byla, b. 1. 1). Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovė skundą patikslino prašydama panaikinti NŽT Vilniaus skyriaus 2019-09-25 raštu Nr. 49SFN-3105-(14.49.104) pareiškėjui pateiktą atsakymą ir įpareigoti prašymą išnagrinėti iš naujo.

Komisija skundą tenkino iš dalies. Panaikino NŽT Vilniaus skyriaus 2019-09-25 raštą Nr. 49SFN-3105-(14.49.104) ir įpareigojo NŽT Vilniaus skyrių per 10 darbo dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti P. A. 2019-08-21 prašymą iš naujo bei priimti sprendimą atitinkantį įstatymų reikalavimus (Komisijos byla, b. l. 47-50).

NŽT nesutinka su Komisijos sprendimu. Teigia, kad atsakymas yra pakankamai motyvuotas, jame nurodytos tiek faktinės, tiek teisinės aplinkybės, todėl jis atitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus keliamus individualiam administraciniam aktui. Atsakovė taip pat abejoja ar A. G. buvo tinkama pareiškėjo atstovė.

Įstatymo 13 str. 3 d. nustatyta, kad įgaliotu atstovu (pagal pavedimą) administracinių ginčų komisijoje gali būti bet kuris asmuo, kurio įgaliojimai įforminti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Komisijos byloje pateiktas 2019-08-09 notaro patvirtintas įgaliojimas (Komisijos byla, b. l. 3-4), leidžia daryti išvadą, kad įgaliojimas tarp P. A. ir A. G. įformintas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, todėl A. G. buvo tinkama pareiškėjo atstovė.

Teismas atmeta atsakovės argumentus dėl neaiškaus, nepilno reikalavimo suformuluoto Komisijai. Nors skunde Komisijai pareiškėjas reikalavimo panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimą nepareiškė, tačiau skundas buvo patikslintas Komisijos posėdžio metu, t. y. pareiškėjo atstovė prašė panaikinti NŽT Vilniaus skyriaus 2019-09-25 raštą Nr. 49SFN-3105-(14.49.104) ir įpareigoti pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.

Lietuvos vyriausiasis administracini teismas savo praktikoje nuosekliai pabrėžia administravimo subjektų pareigą laikytis teisės principų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012, 2014-04-03 sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-801/2014). Viešojo administravimo subjektas yra saistomas, be kita ko, gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-07-09 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-07-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-01-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015; 2015-03-26 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-06-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Taigi nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama viešojo administravimo subjekto pareiga imtis aktyvių veiksmų ir pareiga padėti asmeniui.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 str. 2 d.). Viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai privalo būti tikslūs, suprantami, nedviprasmiški, jų motyvų išdėstymas – adekvatus ir pakankamas, leidžiantis suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A-180-602/2017 ir kt.). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-03-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1340-624/2016 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į atsakovę kreipėsi su prašymu išpirkti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą. Iš atsakovės rašto turinio matyti, kad atsakovė nurodė pareiškėjui, kad civilinių santykių objektu gali būti tik identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas. Pasiūlė pareiškėjui dėl sklypo formavimo kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. Tačiau atsakovė priimdama sprendimą neįvertino nagrinėjamos situacijos tinkamai ir atidžiai. Neišaiškino pareiškėjui, kokia tvarka jam gali būti parduotas žemės sklypas, kokius dokumentus jis turi pateikti NŽT, ar reikiamus dokumentus pareiškėjas turi pateikti pats, ar juos NŽT pateikia Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Taigi, atsakovė neišaiškino pareiškėjui įsiterpusio žemės sklypo pardavimo procedūros.

Teismo vertinimu, vien tik nuoroda į įstatymus ir nurodymas, kad procedūra turi būti pradėta Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje, yra nepakankama daryti išvadai, kad atsakymas visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. keliamus reikalavimus.

Pažymėtina, kad būtent gerojo administravimo principas įpareigojo atsakovę priimant sprendimus tinkamai, atidžiai įvertinti nagrinėjamą situaciją. Kadangi atsakovė neatliko pozityvios pareigos imtis aktyvių veiksmų išaiškinant pareiškėjui, kokia tvarka jam gali būti parduotas žemės sklypas, kokius dokumentus jis turi pateikti NŽT, konstatuotina, kad atsakovės sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu.

Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 8 d. nustatyta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų perduoti prašymą ar skundą nagrinėti pagal kompetenciją, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis.

Teismas sutinka su Komisijos pozicija, kad NŽT Vilniaus skyrius žinodamas, kad procedūra tikslu įsigyti įsiterpusį žemės sklypą nėra pradėta ir kad tokios procedūros pradžia yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje, ir vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 8 d., pareiškėjo prašymą procedūrai pradėti turėjo perduoti nagrinėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, o pareiškėjui išaiškinti norminiais teisės aktais įtvirtintas įsiterpusio žemės sklypo pardavimo procedūros elementus. Šių veiksmų atsakovė neatliko.

Taigi atsakovė, priimdama atsakymą į pareiškėjo prašymą, neišanalizavo bei neįvertino tinkamai, atidžiai nagrinėjamą situaciją, nesiėmė aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą, todėl atsakovės raštas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Kadangi atsakovė neatliko pozityvios pareigos imtis aktyvių veiksmų informuojant pareiškėją apie įsiterpusio žemės sklypo pardavimo procedūrą, neperdavė pareiškėjo prašymo nagrinėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, darytina išvada, kad ginčijamas atsakovės raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimų ir negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu, todėl skundžiamu Komisijos sprendimu buvo pagrįstai panaikintas ir atsakovė įpareigota pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad Komisija ginčijamame sprendime tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič