Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Gintaro Čekuolio (toliau – prokuroras) skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. sausio 5 d. nutarties, perduoti baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) prokurorui, nustatant 2 (dviejų) mėnesių terminą ikiteisminiam tyrimui papildyti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K. kaltinamas tuo, kad jis 2017 m. birželio mėn. 9 d., apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini) bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nenustatytam asmeniui paskambinus telefonu E. Ž. ir iš jos pareikalavus 4200 eurų už tariamai jos sūnaus sužaloto žmogaus gydymą, atvyko prie E. Ž. namų paimti pinigų, tačiau E. Ž. tiek pinigų namuose neturėjo, todėl iš jos paėmė 100 eurų ir E. Ž. vardu išduotą bankui (duomenys neskelbtini) priklausančią kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) su asmens tapatybės nustatymo kodu (PIN), ir žinodamas, kad ši kortelė jam nepriklauso, ją neteisėtai laikė iki 2017 m. birželio 10 d.; taip pat šią kortelę neteisėtai panaudojo inicijuodamas finansines operacijas, t. y. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2017 m. birželio 9 d., 21.05 val., neturėdamas teisės atlikti operacijų su E. Ž. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiais pinigais, įdėjo kortelę į UAB „Perlo paslaugos“ terminalą, (duomenys neskelbtini) ir, suvesdamas tikrą asmens tapatybės nustatymo kodą (PIN), pateikė save operacinei sistemai ir bankui kaip E. Ž.; UAB „Perlo paslaugos“ nežinant tikrųjų kortelės autorizavimo aplinkybių ir terminalui išdavus grynus pinigus, jis, neteisėtai panaudojęs šią kortelę, iš minėtos E. Ž. sąskaitos paėmė 500 eurų: tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2017 m. birželio 9 d., 23.18 val., neturėdamas teisės atlikti operacijų su E. Ž. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiais pinigais, įdėjo kortelę į banko (duomenys neskelbtini) bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini) ir, suvesdamas tikrą asmens tapatybės nustatymo kodą (PIN), pateikė save operacinei sistemai ir bankui kaip E. Ž.; bankui (duomenys neskelbtini) nežinant tikrųjų kortelės autorizavimo aplinkybių ir bankomatui išdavus grynus pinigus, jis, neteisėtai panaudojęs šią kortelę, iš minėtos E. Ž. sąskaitos paėmė 300 eurų; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2017 m. birželio 10 d., 00.00 val., neturėdamas teisės atlikti operacijų su E. Ž. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiais pinigais, įdėjo kortelę į banko (duomenys neskelbtini) bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir, suvesdamas tikrą asmens tapatybės nustatymo kodą (PIN), pateikė save operacinei sistemai ir bankui kaip E. Ž.; bankui (duomenys neskelbtini) nežinant tikrųjų kortelės autorizavimo aplinkybių ir bankomatui išdavus grynus pinigus, jis, neteisėtai panaudojęs šią kortelę, iš minėtos E. Ž. sąskaitos paėmė 800 eurų, taip apgaulės būdu užvaldė svetimą, E. Ž. priklausantį turtą - 1700 eurų, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.2017 m. gruodžio 18 d. nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis nurodė galimai grupėje dalyvavusį (nusikalstamas veikas iniciavusį) asmenį – V. K., kuris jam pavedė važiuoti paimti pinigus iš E. Ž., nurodė atlikti kitus veiksmus, todėl teismas, atsižvelgęs į tai, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo naujos reikšmingos bylai aplinkybės – perdavė bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. Teismas konstatavo, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms, reikalinga atlikti naujus ikiteisminio tyrimo veiksmus, (apklausti V. K., galimai atlikti jo ir L. K. akistatą ir kt.), o teisme to padaryti negalima (turi būti apklaustas asmuo apie galimai savo padarytą veiką, jam galimai pareikštas kaltinimas), be to, byloje nėra duomenų, kad V. K. atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jis išskirtas.Apeliaciniame skunde prokuroras prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. sausio 5 d. nutartį.Skunde teigiama, kad teismas nurodydamas, jog reikalinga apklausti bausmę atliekantį V. K., galimai atlikti jo akistatą su byloje esančiu kaltinamuoju L. K., nenurodė, dėl kokių priežasčių teismas pats negali atlikti šių veiksmų. Prokuroras pažymi, kad teismas visais atvejais turi būti aktyvus ir neapsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo metu gautų rezultatų tikrinimu, kad prireikus, remdamasis BPK 255-256 ir 284 straipsnių reikalavimais, pats tirti naujus įrodymus bei nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes. Manytina, kad tik teisme apklausus V. K., jis duotų išsamesnius parodymus, o prireikus, būtų galima atlikti ir akistatą su L. K.. Be to, kaltinamasis L. K. teisme pateikė tik savo versiją, kad darydamas nusikaltimą bendrininkavo su V. K., tačiau tai dar nereiškia, kad jo teiginiai teisingi, nes jo nurodytas asmuo – V. K. gali neigti tokius žodžius, kas dažnai pasitaiko praktikoje. Prokuroras teigia, kad jei teisme ir paaiškėtų aplinkybė, kad jie veikė kaip bendrininkų grupė, tai nebūtų kliūtis šioje byloje priimti tinkamą sprendimą L. K. atžvilgiu, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnyje, bei nutartimi pranešti prokurorui apie kitą asmenį, kuris galėjo padaryti nusikaltimą ir kurio atžvilgiu būtų atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas.Prokuroro skundas tenkinamas.Aukštesnysis teismas, susipažinęs su prokuroro skundu, skundžiama nutartimi bei skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nustatė kaltinamojo akto trūkumus, kurie negali būti ištaisyti teisme ir esmingai trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą.Žemesnės instancijos teismui kilo abejonė, jog dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamųjų statusą yra įgiję nevisi nusikalstamas veikas padarę asmenys ir būtent šios aplinkybės sudaro pagrindą grąžinti baudžiamąją bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti. Iš to galima spręsti apie teismo įžvelgtus kaltinamojo akto trūkumus, nes jame nenurodyti ir kaltinimai pareikšti ne visiems nusikalstamas veikas galimai padariusiems asmenims. Visgi, apygardos teismo vertinimu, tokios teismo įžvalgos netrukdė tęsti jau pradėto bylos nagrinėjimo, nes šiuo atveju, bylos nagrinėjimas nebuvo nei esmingai apsunkintas, nei atsidūrė teisinėje aklavietėje dėl kurios bylą reikėtų perduoti prokurorui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, jog „<...> ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme. Tai reiškia, kad kaltinamasis aktas nesuteikia pakankamai duomenų teismui neabejotinai apsispręsti dėl apkaltinamojo ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimo. Teismas atsiduria teisinėje aklavietėje” (LAT 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-696/2017 ir kt.). Nagrinėjamu atveju sprendimas grąžinti bylą prokurorui, priimtas ne iškart susipažinus su baudžiamąja byla, bet bylą pradėjus nagrinėti teisme, kai kaltinamasis L. K. pateikė kito asmens, galimai organizavusio ar iniciavusio nusikalstamas veikas, duomenis. Aukštesnysis teismas sutinka su prokuroro argumentais, kad kaltinamojo pateikta versija dar nereiškia, kad jo teiginiai yra teisingi, todėl siekis papildyti tyrimą ir BPK 254 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas, esant manymui, jog atsakomybėn patraukti ne visi nusikaltimą padarę asmenys, šiuo atveju nebuvo galimas vien įžvelgiant, kad kaltinamojo pateikta informacija yra teisinga. Pastebėtina, jog bylos perdavimas prokurorui neįpareigoja prokuroro pateikti kaltinimo kitiems asmenims, jei prokuroras su tokia pozicija nesutinka. Kaltinamajame akte suformuluotas kaltinimas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ribų orientyras bei sprendimo ribų kriterijus, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjantis bylą teismas taip pat privalo būti aktyvus, t. y. neapsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo stadijoje pasiektų rezultatų patikrinimu, bet prireikus tirti naujus įrodymus, laikydamasis BPK 255 straipsnio ir BPK 256 straipsnio reikalavimų, nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes. Tik išsamiai ištyrus bylos aplinkybes galima daryti išvadas apie tai ar nusikalstamą veiką padarė ir kiti asmenys, tačiau ir tuomet teismas, paprastai, gali priimti teisingą sprendimą tų asmenų atžvilgių, kuriems kaltinimai byloje yra pareikšti. Pirmos instancijos teismas net nepatikrinęs kaltinamojo L. K. iškeltos versijos dėl kito asmens – V. K. dalyvavimo kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis ir ar aplamai jam kas nors žinoma apie byloje tiriamas nusikalstamos veikos aplinkybes, skubotai konstatavo, jog šis asmuo galimai kartu su L. K. padaręs nusikalstamą veiką, nusprendė jo nebeapklausti teisme ir priėmė iš esmės nepagrįstą sprendimą gražinti bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. Pirmosios instancijos teismas perduodamas baudžiamąją bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, nurodė, kad reikia apklausti V. K. bei galimai atlikti jo ir kaltinamojo L. K. akistatą, nes teisme to padaryti negalima, kadangi V. K. būtų apklaustas apie galimai savo padarytą veiką ir jam galimai pareikštas kaltinimas. Tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamoje teismo nutartyje išvardintus reikalingus atlikti veiksmus, priešingai nei teigiama žemesnės instancijos teismo nutartyje, galėjo atlikti ir pirmos instancijos teismas, apklausdamas V. K. taikant jam BPK 80 str. 82 str. 83 str. numatytus liudytojo apklausos ypatumus. Taigi šie veiksmai gali būti atliekami teisiamajame posėdyje ir nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui. Pažymėtina tai, kad baudžiamasis procesas yra tiesos nustatymo procesas, todėl, neapklausus galimai grupėje dalyvavusio asmens ir neatlikus kitų procesinių veiksmų, nebūtų nustatyta tiesa byloje. Tik atlikus papildomus procesinius veiksmus būtų galima patvirtinti arba paneigti L. K. pateiktą versiją, jog darydamas nusikalstamas veikas jis veikė kartu su V. K.. Ir vis tik, paaiškėjus, kad nusikalstamą veiką gali būti padarę ir kiti asmenys, teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) nuostatomis motyvuota nutartimi apie tai praneša prokurorui. Taigi, šiuo nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodyti reikalingi atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai nesuponuoja pagrindo spręsti apie esminius kaltinamojo akto trūkumus, kurie iš esmės trukdytų bylą nagrinėti teisme, ir šių trūkumų buvimo teismas negalėtų pašalinti teisiamojo posėdžio metu. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nėra nustatyta tokių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, jog šioje byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų ar buvo padaryti kiti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, trukdantys bylą nagrinėti teisme ir jų būtų negalima pašalinti teisme. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, aukštesnysis teismas sprendžia, kad Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. sausio 5 d. nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui, kadangi surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, trukdantis nagrinėti bylą teisme, neatitinka BPK 254 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl yra nepagrįsta ir naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Gintaro Čekuolio skundą tenkinti. Panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. sausio 5 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą - perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmuose.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.