Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Krivičius, sekretoriaujant Gitanai Būbnienei, dalyvaujant ieškovo UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei M. L., dalyvaujant atsakovui R. K., atsakovo atstovei advokatei Audronei Neniškienei, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UABD „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui R. K., dėl žalos atlyginimo regreso tvarka ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilkaviškio rajono apylinkės teisme 2016 m. sausio 12 d. buvo priimtas ieškovo ieškinys atsakovui R. K., dėl 839,76 € žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 45,04 € bylinėjimosi išlaidų (19,00 € sumokėto žyminio mokesčio ir 26,04 € už kelionės išlaidų) priteisimo.

Eismo įvykyje nukentėjusi transporto priemonė buvo drausta AB „Lietuvos draudimas“, kuris atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo nukentėjusiajam 2054,38 EUR draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. AB „Lietuvos draudimas“, atlyginęs savo draudėjui padarytą žalą, įgijo regreso teisę reikalauti išmokėtų sumų grąžinimo iš eismo įvykio kaltininko vairuotos Transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudusio Ieškovo. Ieškovas gavo AB „Lietuvos draudimas“ pretenziją dėl 2054,36 EUR draudimo išmokos išieškojimo. Atlikęs žalos sureguliavimą ir įvertinęs draudiko pateiktus žalos dydį pagrindžiančius dokumentus, Ieškovas nustatė, kad AB „Lietuvos draudimas“ nepagrįstai netaikė keičiamų dalių nusidėvėjimo koeficiento. Pritaikęs 24 proc. nusidėvėjimo koeficientą, Ieškovas apskaičiavo ir išmokėjo AB „Lietuvos draudimas“ 1679,52 EUR pagrįsto dydžio draudimo išmoką.

Atsižvelgiant į visas aplinkybes bei vadovaujantis teisiniu reguliavimu, Ieškovas įgijo teisę reikalauti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš Atsakovo kaip draudėjo, pažeidusio sutartines prievoles. Todėl Ieškovas kreipėsi į Atsakovą su pretenziniu reikalavimu, kartu pateikdamas šį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Atsakovas nepateikė jokio atsakymo ir nepatenkino Ieškovo reikalavimo, todėl jis yra priverstas kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.993 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš sudarant draudimo sutartį draudėjas privalo suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovas sudarydamas draudimo sutartis kiekvieną kartą vertina prisiimama draudimo rizika, objektyviuosius faktorius: vairavimo patirti, drausmingumą ir kt.. taip pat atitinkamai nustato pagal sutarti mokėtina draudimo įmoka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra ne kartą konstatavęs, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikui tenka civilinė atsakomybė įvykus draudiminiam įvykiui atlyginti atsiradusius nuostolius. Ši draudimo sutarties esmė lemia nurodytos sutarties ypatumus. Palyginus su kitomis sutartimis, draudimo sutartis yra specifinė - fiduciarinė, taigi tokia sutartis, kurios šalis sieja tarpusavio pasitikėjimu grindžiami santykiai. Taigi skiriamasis draudimo sutarties bruožas yra sutarties šalių santykiams taikomas šalių tarpusavio didžiausio pasitikėjimo principas, kuris lemia ir šios prievolės šalių pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis.

Dėl šių priežasčių draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir abipusiškai atskleisti visą informaciją, galinčią turėti įtakos sutarties sudarymui ir jos sąlygų nustatymui. Draudėjo pareiga suteikti draudikui visą nurodytai sutarčiai reikšmingą informaciją gali lemti tiek šio apsisprendimą prisiimti draudimo riziką, tiek draudimo sutarties sąlygas, tarp jų ir draudimo įmokų bei draudimo išmokų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2007).

Papildomai Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004-04-23 nutarimu Nr. N-47, 36 punkte nurodyta: „Jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką“. Laikoma, kad rizika padidėja ar sumažėja, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui padidėjimu ar sumažėjimu, ir jeigu draudikas nurodė ją draudimo sutartyje, kaip turinčią įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui (37 punktas).

Taigi aukščiau minėtuose norminiuose teisės aktuose nurodytos draudėjui tenkančios pareigos. Neigiamos draudėjo pareigų nevykdymo teisinės pasekmės įvirtintos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje: jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 (2008-02-13 redakcija) (toliau - Taisyklės), 62 punkte taip pat numatyta, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį. Taisyklių 62.1 punkte nustatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti draudėjo grąžinti iki 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos, - jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos.

Taisyklių 62.2 punktas nustato, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti draudėjo grąžinti iki 50 proc. išmokėtos draudimo, - jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Taigi teisės aktai nustato draudikui teisę susigrąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos, jei draudėjas nesuteikė draudikui informacijos sutarties sudarymo metu arba vėliau nepranešė apie draudimo rizikos padidėjimą.

Pažymėtina, kad Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, kurią sudarė Ieškovas ir Atsakovas (toliau - Sutartis) 1.5.2 c) punkte Įtvirtinta draudėjo pareiga pranešti draudikui sutarties vykdymui svarbią informaciją. Sutarties 1.5.6 punkte nurodyta, kad draudimo rizika yra įvertinta ir įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į transporto priemonės registracijos duomenis (....) ir j šias aplinkybes (aplinkybės, tiesiogiai susijusios su pavojaus draudimo objektui padidėjimu ar sumažėjimu, turinčios įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui): (...) Nevairuoja mažesnį nei 5 metu vairavimo stažą turintys asmenys. Taigi draudimo sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad vairuotojo stažas - kriterijus, apibrėžiantis draudimo riziką, kuris be kita ko pagrįstai pripažįstamas draudimo rizikos kriterijumi bei yra įprastas draudimo rinkoje. Sutarties 1.5.7 punkte įtvirtinta, kad jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja (...) Jei draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai rizikai (tai yra pasikeitus bet kuriai Sutarties 1.5.6 numatytai aplinkybei) draudikas nebuvo informuotas, draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų dėl draudiminio įvykio padarytos žalos išmokėtos išmokos. Draudimo sutartyje įtvirtintas ne tik rizikos kriterijus - vairuotojo stažas. Draudimo sutartyje taip pat aiškiai nurodyta pareiga pranešti apie draudimo rizikos padidėjimą bei neigiamos pasekmės, atsirasiančios pažeidus šią pareigą.

Pažymėtina, kad teise pasirinkti, kokia rizika apsidrausti, turi draudėjas, t. y. jis pasirenka atitinkamą individualią sąlygą. Šiuo atveju, atsižvelgdamas į tai, kokį vairavimo stažą turi jis pats ir turės kiti transporto priemonę vairuosiantys asmenys, draudimo sutarties sudarymo metu draudėjas Atsakovas R. K. pasirinko draudimo sutarties sąlygą, nustatančia, kad Transporto priemonės nevairuos asmenys, turintys mažesni nei 5 metu stažą. Tačiau kaip matyti iš prie ieškinio pridėto Atsakovo vairuotojo pažymėjimo, teisę vairuoti šios kategorijos Transporto priemonę jis įgijo tik 2014-12-27 d., t. y. iki eismo įvykio dienos jis tebuvo įgijęs vos 3 mėnesių vairavimo stažą, o iki draudimo sutarties sudarymo - vos 2,5 mėnesių vairavimo stažą.

Taigi draudėjas, sudarydamas draudimo sutartį, neatskleidė Draudikui esminės informacijos, turėjusios įtakos sutarties sudarymui ir jos sąlygų nustatymui, o būtent - draudimo rizikos įvertinimui ir įmokos paskaičiavimui.

Atsižvelgiant į tai, kad Transporto priemonė buvo vairuojama 5 metų stažo neturinčio asmens, darytina išvada, kad draudėjas pažeidė jam tenkančias pareigas. Todėl Atsakovui tenka Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 62 punkte bei Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties (draudimo poliso Nr. AMA 7118388) 1.5.7 punkte numatytos neigiamos teisinės pasekmės - grąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos.

A. R. K. teismui pateiktuose atsiliepimuose nurodė bei atsakovas bei jo atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad nesutinka su pateiktu ieškiniu. Patvirtino, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2015 m. kovo 3 d. buvo sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (toliau - sutartis). Sudarydamas sutartį atsakovas siekė apdrausti jam nuosavybės teise priklausiusios transporto priemonės VW, VENTO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - transporto priemonė), valdytojų civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Minėtą sutartį su atsakovu sudarė ieškovo atstovas A. A.. Pagrindinis ieškovo argumentas, kuriuo remdamasis jis reikalauja iš atsakovo priteisti išmokėtos draudimo išmokos dalį (839,76 Eur) yra tai, kad atsakovas neva pats pasirinko draudimo sutarties sąlygą, nustatančią, jog transporto priemonės nevairuos asmenys, turintys mažesnį nei 5 metų stažą. Atsakovo įsitikinimu šis ieškovo teiginys ne tik neatitinka sutarties sudarymo faktinių aplinkybių, tačiau prieštarauja pačios sutarties tikslui.

Visų pirma, ieškovas neneigia faktinės aplinkybės, kad sudarant su atsakovu sutartį abiems šalims buvo žinomas atsakovo vairavimo stažas, kadangi ieškovas kaip ieškinio priedą yra pridėjęs atsakovo vairuotojo pažymėjimą (ieškinio priedas Nr. 5). Atsakovas ieškovo atstovui A. A. sutarties sudarymo momentu atskleidė visas aplinkybes, tame tarpe ir faktą, kad draudžiamą transporto priemonę naudos ir pats atsakovas. Akivaizdu, kad neapdraudžiant savo paties civilinės atsakomybės valdant nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę atsakovui nebūtų buvę tikslo sudarinėti sutartį su ieškovu.

Antra, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis pagal sandorio šalis ir jo sudarymo tikslus tam tikrais atvejais gali būti kvalifikuojama vaitojimo sutartimi (CK 1.39 straipsnis). Vartojimo sutarties kvalifikavimui svarbios dvi aplinkybės: sandorio šalys ir sandorio sudarymo tikslai. Pirma, viena iš sandorio šalių turi būti tik fizinis asmuo, o kita - verslo subjektas. Antra, fizinis asmuo sudaro sandorį, siekdamas tenkinti asmeninius ar namų ūkio poreikius, bet ne profesinius ar panašaus pobūdžio poreikius. Atsakovo įsitikinimu šiuo atveju tarp jo ir ieškovo sudaryta sutartis tenkina abi aukščiau nurodytas sąlygas - atsakovas, fizinis asmuo, sudarė sutartį su ieškovu, verslo subjektu, dėl asmeninių poreikių tenkinimo, t. y. siekdamas apdrausti nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės valdytojų civilinę atsakomybę.

Taigi priešingai nei nurodoma ieškinyje, būtent ieškovas, kuriam tai yra profesinė veikla, turėjo tinkamai išaiškinti visas sudaromos sutarties sąlygas ir jų reikšmę bei įsitikinti, kad atsakovas jas tinkamai supranta. Todėl sutarties sąlyga (sutarties 1.5.6. p.), kurioje buvo nustatytas apribojimas vairuoti transporto priemonę asmenims su mažesniu nei 5 metų vairavimo stažu, kai atsakovas (draudėjas) aiškiai nurodė ieškovo atstovui A. A. (draudikui), kad transporto priemonę naudos ir jis pats, negali būti laikoma atitinkanti atsakovo kaip vartotojo teises ir teisėtus interesus.

Trečia, ieškovui esant verslininkui ir stipresniajai sutarties šaliai, t. y. savo srities profesionalui, atsakovas kaip silpnesnioji šalis negali būti atsakingas už tai, kad ieškovo atstovas sudarydamas sutartį tinkamai neįvertino atsakovo (draudėjo) pateiktos informacijos. Kaip jau buvo minėta anksčiau, atsakovas aiškiai nurodė, kad transporto priemonę naudos ir jis pats, be to, ši aplinkybė galėjo būti suprantama ir įvertinus tai, jog atsakovas sudarė draudimo sutartį dėl jam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės. Taigi įvertinus visas paminėtas aplinkybes ir teisinius argumentus, galima daryti išvadą, kad ieškovas (draudikas) pats netinkamai įvertino draudimo riziką sudarydamas su atsakovu sutartį, todėl neturi teisės reikalauti iš atsakovo priteisti išmokėtos draudimo išmokos dalies.

Ieškovas pateiktu ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti išmokėtos draudimo išmokos dalį - 839,76 €. Minėta suma atitinka lygiai 50 procentų ieškovo išmokėtos draudimo išmokos.

Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (toliau - taisyklės) 62 punktas numato, jog, jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį (iki 50 procentų). Taigi taisyklėse numatyta maksimali suma sudaro iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, tačiau tai nereiškia, jog ieškovas būtinai ją visą ir turi prašyti priteisti, o teismas tokį reikalavimą tenkinti. Atsakovo įsitikinimu nagrinėjamu atveju, net ir pripažinus, kad būtent atsakovas netinkamai vykdė iš sutarties kilusius reikalavimus, ieškovas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti ieškovo teisę į taisyklėse numatytą maksimalų (50 procentų) išmokėtos išmokos priteisimą iš atsakovo.

Liudytojas A. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad neprisimena, kokiomis būtent aplinkybėmis buvo sudaryta draudimo sutartis su atsakovu, nes tai įvyko daugiau kaip prieš metus laiko. Tvirtina, kad draudimo sutartis sudaro pagal draudiko pateiktus reikalavimus – išsiaiškina, kokiomis sąlygomis norima apdrausti transporto priemonę, koks vairuotojo stažas, koks jaunaisiais asmuo naudosis transporto priemone. Taip pat išaiškina, kas grės pažeidus sudaromos sutarties sąlygas. Atsakovą pažįsta asmeniškai, tačiau apie tai, kad šis tik neseniai buvo įgijęs teisę vairuoti transporto priemones nežinojo. Ar jam buvo pateiktas vairuotojo pažymėjimas neprisimena. Gavęs pretenziją iš draudimo bendrovės R. K. buvo atėjęs pas jį ir jis jam rekomendavo susisiekti su draudimo bendrove bei susitarti dėl draudimo įmokos grąžinimo sąlygų.

Ieškinys tenkintinas.

Ištyręs byloje esančius šalių rašytinius paaiškinimus, taip pat rašytinius įrodymus, kuriais jos remiasi, teismas nustatė tokias faktines ginčo (bylos) aplinkybes – 2015-03-28 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu A. R. K., vairuodamas transporto priemonę VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga, susidūrė su kita transporto priemone Opel Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją apgadino. Eismo įvykio kaltininku, vadovaujantis eismo įvykio dalyvių užpildyta Eismo įvykio deklaracija, yra pripažintas Atsakovas R. K.. Transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę buvo apdraudusi Compensa TU S.A. V. Insurance Group, veikianti per Lietuvos filialą, pagal su Atsakovu sudarytą Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (draudimo poliso Nr. AMA7118388) (b.l. 21, 29).

Teismas sprendžia, kad ieškovas savo reikalavimų teisėtumą ir pagrįstumą įrodė tinkamai ir visiškai. Pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 2 d. numato, kad jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką.

Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 (2008-02-13 redakcija) (toliau - Taisyklės), 62 punkte taip pat numatyta, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį. Taisyklių 62.1 punkte nustatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti draudėjo grąžinti iki 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos, - jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos.

Taisyklių 62.2 punktas nustato, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti draudėjo grąžinti iki 50 proc. išmokėtos draudimo, - jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Taigi teisės aktai nustato draudikui teisę susigrąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos, jei draudėjas nesuteikė draudikui informacijos sutarties sudarymo metu arba vėliau nepranešė apie draudimo rizikos padidėjimą.

Nustatyta, kad atsakovas teisę vairuoti transporto priemones įgijo 2014-12-27 (b.l. 32), privalomos civilinės atsakomybės sutartis su ieškovu buvo sudaryta 2016-03-09 (b.l. 33). Tai yra atsakovas sutarties sudarymo metu turėjo 2,5 mėnesių vairavimo stažą, tačiau sudarė privalomos civilinės atsakomybės sutartį su sąlyga, kad transporto priemonės nevairuoja mažesnį nei 5 metų vairavimo stažą turintys asmenys (sutarties 1.5.6 punktas).

Kad ši sutarties atsakovui buvo žinoma patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. A., kuris tarpininkavo ieškovui sutarties sudarymo metu.

Remiantis aukščiau nurodytu teismas sprendžia, kad ieškovo argumentai draudimo sutarties sudarymo metu atsakovas turėjo 2,5 mėnesių vairavimo stažą, eismo įvykio metu – trijų mėnesių vairavimo stažą, atsakovas sutarties sudarymo metu negalėjo būti laikomas ir nebuvo laikomas patyrusiu padidinto pavojaus šaltinio valdytoju. Atsakovas ieškovui apie tai, kad transporto priemonę vairuos asmuo, neturintis 5 metų vairuotojo stažą nebuvo pranešęs, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 50 procentų jo patirtų išlaidų yra pagrįstas ir tenkintinas visa apimtimi.

Dėl palūkanų.

Civilinio Kodekso 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Santykiuose su fiziniais asmenimis CK nustato penkių procentų dydžio metines palūkanas (CK 6.210 str. 1 d.) todėl ieškovo reikalavimas priteisti statymo nustatytas - penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas pripažįsta, kad ieškinys yra pagrįstas ir turi būti tenkintinas, todėl atsakovas privalo ne tik įvykdyti natūra savo prievolę – sumokėti ieškovui skolą, bet ir atlyginti jam dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius – tiek tiesioginius, tiek netiesioginius, tame tarpe ir bylinėjimosi išlaidas.

Kadangi atsakovui 2016-02-17 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-16-T-542-2326 atsakovas atleistas 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, bylinėjimosi išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268, 270, 284, 305 ir 307 str.str., teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo Roberto kaptielovo, a.k. (duomenys neskelbtini) 839,76 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt devynis eurus 76 euro ct) žalai atlyginti, 5 % (penkių procentų) metines palūkanas, nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-11-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 45,12 Eur (keturiasdešimt penkis eurus ir 12 euro ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (buveinės adresas Ukmergės g. 280, Vilnius, juridinio asmens kodas 304080146, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.