Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Dianos Labokaitės ir Izoldos Nėnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-262-292/2016 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei D. M., tretieji asmenys L. M., notarė N. L., notarė R. S., dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo iš dalies negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

priežastis pripažinti svarbiomis ir atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą kreipti į teismą dėl 1996-02-22 dovanojimo sutarties, pagal kurią M. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) savo sūnui M. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)) dovanoja 554 kv. m. dydžio žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo žemės duomenų registre Nr. (duomenys neskelbtini), be statinių, sutartį sudarant notarei N. L.; priežastis pripažinti svarbiomis ir atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl 2011-05-30 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo 2 dalies, patvirtintos notarės R. S. registro Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia 1996-02-22 dovanojimo sutartį, pagal kurią M. B. savo sūnui M. S. dovanoja 554 kv. m. dydžio žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo žemės duomenų registre Nr. (duomenys neskelbtini), be statinių ir pripažinti, kad sklypas 554 kv. m., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas žemės duomenų registre Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 1994-04-12 žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį patvirtintą notarės R. J., registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis SB (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė M. B. (mirusios (duomenys neskelbtini)) ir V. M. sutuoktinių nuosavybė ir pripažinti, jog ½ šio sklypo priklauso V. M.;pripažinti negaliojančiu 2011-05-30 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą sutuoktinei D. M. ir sūnui E. M. į mirusio (duomenys neskelbtini) S. M. turtą penkių arų ir penkiasdešimt keturių kv. m. (0,0554 ha) žemės sklypą, kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis: Žemės ūkio (sodų), žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, esantis (duomenys neskelbtini). Sodo pastatą, esantį penkių arų ir penkiasdešimt keturių kv. m. (0,0554 ha) žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruotą B. M. vardu;nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M., gyv. (duomenys neskelbtini), faktiškai priėmė palikimo likusią dalį, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, bei pastatą - sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsiradusį po V. M. sutuoktinės B. M. mirties ir pradėjo paveldimą turtą valdyti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Teismas nepilnai ištyrė visus esamus byloje įrodymus, neteisingai juos vertino. Tik tvarkantis pastato registraciją 2011 metų pabaigoje ieškovui paaiškėjo, kad žemės sklypas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso ne jam, o mirusio sūnaus sutuoktinei ir jo sūnui. Teismas neatkreipė dėmesio į ieškovo paaiškinimus, kad ieškovas pasirašant 1996-02-22 sodo sklypo dovanojimo sutartį sūnui S. M., davė sutikimą padovanoti tik ½ šio sodo sklypo dalį, tačiau savo buvusios sutuoktinės, o taip pat ir sandorį tvirtinusios notarės N. L. buvo apgautas, nes sutartie sudarymo metu skubėjo į pusbrolio laidotuves ir ieškovui buvo duota pasirašyti ant tuščio lapo. Dovanojimo sutartį surašiusi notarė nebuvo iškviesta į teismo posėdį ir apklausta, ieškovas neturėjo galimybės jai užduoti klausimų. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad mirus ieškovo sutuoktinei B. M., sodo pastato statyba nebuvo baigta. Toliau statybą ieškovas vykdė tik vienas už savo asmenines lėšas, samdydamas pašalinius asmenis. Tokiu atveju, jeigu ieškovas būtų žinojęs, kad sodo sklypas yra padovanotas visas, tai koks būtų buvęs ieškovo tikslas naudoti savo gaunamos pensijos lėšas, toliau samdytis darbininkus atlikti įvairius statybos ir užbaigiamuosius darbus, nors pagal pačių atsakovų parodymus ieškovas nuolat pykosi su savo mirusiu sūnumi, su juo konfliktavo ir pan. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į liudytojų parodymus, kad ieškovas vienas dirbo sodo žemės sklypo žemę, prižiūrėjo sodo sklypą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Ginčas šioje byloje kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkinti ieškinio reikalavimai pripažinti priežastis svarbiomis ir atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą kreipti į teismą dėl 1996-02-22 dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei pripažinti negaliojančia 1996-02-22 dovanojimo sutartį, pagal kurią M. B. savo sūnui M. S. dovanoja 554 kv. m. dydžio žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), be statinių ir pripažinti, kad sklypas 554 kv. m., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 1994 m. balandžio 12 d. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį patvirtintą notarės R. J., registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis SB (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė M. B.(mirusios (duomenys neskelbtini)) ir V. M., sutuoktinių nuosavybė ir pripažinti, jog ½ šio sklypo priklauso ieškovui V. M., todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl apskųstos sprendimo dalies.

Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, jog aplinkybė, kai paveldint B. M. turtą pagal testamentą, sodo žemės sklypo jau nebuvo paveldimo turto masėje, sprendė, jog ieškovas, priimdamas palikimą po jo sutuoktinės mirties, turėjo žinoti apie jo pažeistą teisę, tačiau nuo to laiko savo pažeistos teisės negynė ir net nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių jis praleido ieškinio senaties terminą dovanojimo sandoriui ginčyti, reikalavimo dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo bei 1996-02-22 dovanojimo sutarties nuginčijimo netenkino.

Apeliantas teigia, kad teismas neištyrė aplinkybių dėl 1996-02-22 dovanojimo sutarties; nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą dovanojimo sutarties nuginčijimui. Taigi apeliantas nesutinka su įrodymų vertinimu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nekeistinas.

Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo yra išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį teisės taikymo aspektu, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Tai, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, reikšmingus bylos aplinkybėms nustatyti, šių įrodymų vertinimo pasekoje atmetė dalį ieškinio reikalavimų atsakovų nurodomais motyvais ir pagrindais, nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo.

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio. Taigi apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netenkino ieškinio reikalavimo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl 1996-02-22 dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nepasisakė dėl materialinių reikalavimų pagrįstumo/ar nepagrįstumo.

Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija). Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas kiekvienu atveju turi siekti šių teisinių vertybių pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009; 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277- 706/2015).

Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas tik 2015-06-17 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti negaliojančia 1996-02-22 dovanojimo sutartį, kuria jo sutuoktinė B. M. sūnui S. M. padovanojo jos vardu įregistruotą 554 m² dydžio žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) be statinių (1 tomas b. l. 28-29). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas1996-02-22 pareiškimu sutiko, kad jo sutuoktinė B. M. dovanotų sūnui S. M. ginčo sodo sklypą (1 tomas b. l. 52). (duomenys neskelbtini) B. M. mirė (1 tomas b. l. 9), o 1997-02-21 testamentu jai priklausantį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis paliko sūnui S. M., dukrai L. M., vyrui V. M., motinai D. P.. Testamente nurodė, kad taip pat visą jai priklausantį turtą kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų ir kuris priklausys palikėjai jos mirties dieną palieka lygiomis dalimis nurodytiems įpėdiniams (1 tomas b. l. 19), kurie 1998-09-24 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo pagrindu priėmė palikimą (1 tomas b. l. 20-21, 38). (duomenys neskelbtini) mirus ieškovo sūnui S. M., mirusiojo palikimą priėmė jo sutuoktinė D. M. ir sūnus E. M. (1 tomas b. l. 12, 37, 55-56). Pagal 2011-05-30 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą įpėdiniai (atsakovai ) paveldėjo 0,0554 ha žemės sklypą (kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)), kuris registruotas mirusiojo S. M. vardu, su jame esančiu sodo pastatu, kuris registruotas mirusios B. M. vardu, esančius (duomenys neskelbtini), bei kitą turtą (1 tomas b. l. 55-56).

Apelianto teigimu, teismas neatkreipė dėmesio į ieškovo paaiškinimus, kad ieškovas pasirašant 1996-02-22 sodo sklypo dovanojimo sutartį sūnui S. M., davė sutikimą padovanoti tik ½ šio sodo sklypo dalį, tačiau buvusios sutuoktinės bei notarės N. L. buvo apgautas. Teisėjų kolegija šiuos teiginius laiko nepakankamais ir neteikiančiais pagrindo šią aplinkybę pripažinti svarbia reikalavimo dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo 1996-02-22 dovanojimo sutarties nuginčijimui tenkinimui. Apeliantas savo procesiniuose dokumentuose nenurodo jokių argumentų bei nepateikė apgaulės įrodymų, be to neginčija aplinkybės, jog sudarant ginčo dovanojimo sutartį, į sutarties sudarymą notarinėje kontoroje buvo pakviestas ir apeliantas.

1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje (ginčo sutarties sudarymo metu galiojo 1964 m. CK iki 2001 m. liepos 1 d. , LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864 9 str. 1 d., 10 str.) buvo nustatytas bendras trejų metų ieškininės senaties terminas, kurio eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (1964 m. CK 86 str., 2001 m. CK 1.127 str. 1 d.) Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantui apie 1996-02-22 dovanojimo sutarties sudarymo faktą bei šia sutartimi dovanojamą turtą, jo apimtį turėjo būti žinoma nuo jos sudarymo momento, kadangi ieškovas 1996-02-22 raštišku pareiškimu sutiko, kad jo sutuoktinė B. M. dovanotų sūnui S. M. sodo sklypą, esantį bendrijoje (duomenys neskelbtini) (1 tomas b. l. 52). Pareiškime aiškiai, nurodoma, kad apeliantas sutinka, kad jo sutuoktinė dovanoja visą žemės sklypą, o ne ½ šio sodo sklypo dalį. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad apie padovanotą ginčo sodo sklypą jis galėjo suprasti ne vėliau kaip priimdamas palikimą po sutuoktinės B. M. mirties, nes 1998-09-24 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijime sodo žemės sklypo jau nebuvo paveldimo turto masėje (1 tomas b. l. 20-21). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai ieškinio senaties termino dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia neatnaujino, nes nenustatė svarbių šio termino praleidimo beveik 20 metų priežasčių.

Apeliantas nurodo, kad jeigu būtų žinojęs, jog visas sodo sklypas yra padovanotas sūnui, tai nebūtų naudojęs savo gaunamos pensijos lėšas vykdyti įvairius sodo namo statybos ir užbaigiamuosius darbus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apelianto argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo. Tai, kad apeliantas vykdė sodo pastato statybos užbaigimo darbus negali vienareikšmiškai patvirtinti, jog apeliantui nebuvo žinoma apie 1996-02-22 dovanojimo sutarties pagrindu sūnui S. M. padovanotą visą žemės sklypą, o ne jo dalį.

Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į liudytojų parodymus, kad ieškovas vienas dirbo sodo sklypo žemę, jį prižiūrėjo. Kaip matyti iš bylos proceso eigos, 2016-04-07 teismo posėdyje buvo apklausti du liudytojai – O. V. ir V. P. ( 2 tomas b. l. 128-129). Teisėjų kolegija išklausiusi 2016-04-07 teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymus, neturi pagrindo vertinti byloje nustatytų aplinkybių kitaip nei jas vertino pirmosios instancijos teismas. Liudytoja O. V. (2016-04-07 teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 10 min. 20 s.) tik nurodė, kad ieškovas kartu su sutuoktine statė sodo namelį, dirbo sodą; iki sutuoktinės mirties sodo namelis buvo baigtas statyti, negalėjo nurodyti, kam sodo sklypas atiteko po ieškovo sutuoktinės mirties, nurodė, kad po sutuoktinės mirties ieškovas dirbo žemės ūkio darbus, kad tarp ieškovo, jo sūnaus, bei sūnaus sutuoktinės vyko konfliktai. Liudytojas V. P. (2016-04-07 teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 22 min. 06 s.) nurodė, kad padėjo statyti namelį, kokių nors konkrečių aplinkybių, susijusių su sodo namu, sklypu po ieškovo sutuoktinės mirties liudytojas neprisiminė, kada ieškovas buvo sakęs, kad žemės sklypas apgaulės būdu buvo padovanotas ieškovo sūnui. Apklausti liudytojai taip pat konkrečiai nenurodė kaip dažnai apeliantas lankydavosi sodo sklype, kokius ir kokia apimtimi atlikdavo sodo sklypo priežiūros darbus ar pan. Be to, abu liudytojai nurodė, kad jiems nebuvo žinoma kam po apelianto sutuoktinės mirties atiteko sodo sklypas, tik išsakė savo nuomonę, kad turtas turėtų atitekti ieškovui.

Tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad apelianto sūnui S. M. 1996-02-22 buvo išduotas SB (duomenys neskelbtini) nario bilietas (1 tomas b. l. 109, 112). Iš pateiktų kvitų, matyti, kad už 1996, 1997, 2002-2006, 2009 metus žemės mokestį SB (duomenys neskelbtini) mokėjo S. M. (1 tomas b. l. 108, 132, 136, 140). 2010, 2013, 2015 metais SB (duomenys neskelbtini) nario mokestį mokėjo apelianto sūnaus sutuoktinė D. M. (1 tomas b. l. 124, 140). 1997-10-28 sudaryta elektros energijos tiekimo – vartojimo buities vartotojui sutartis tarp Alytaus elektros tinklų ir S. M. elektros energijai tiekti ir vartoti sodo nameliui SB (duomenys neskelbtini) (2 tomas b. l. 80). S. M. taip pat mokėjo už elektros energijos suvartojimą SB (duomenys neskelbtini) (2 tomas b. l. 7, 14, 18, 22, 26, 30, 34). Už 2010-07-01 – 2010-12-31 S. M. vardu adresuotos sąskaitos už vietinės rinkliavos mokesčius SB (duomenys neskelbtini) ( tomas b. l. 128).

Apeliantas teigia, kad dovanojimo sutartį surašiusi notarė N. L. nebuvo iškviesta į teismo posėdį ir apklausta, dėl ko ieškovas neturėjo galimybės jai užduoti klausimų. Tačiau kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė kokius klausimus jis norėtų pateikti notarei, neišreiškė jokio prašymo iškviesti notarę ir apklausti apeliacinės instancijos teisme, notarė savo poziciją dėl ginčo išdėstė savo atsiliepime į ieškinį (1 tomas b. l. 50-51). Todėl teisėjų kolegija šiuos teiginius laiko nepagrįstais ir atmestinais.

Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs vienai iš šalių, ar, kad priėmė vienai iš šalių nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Apeliantas nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Apeliacinės instancijos teismas turėjo 17,11 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi apeliantui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016-06-01 sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)16T-2197-8718 (3 t. b. l. 43) suteikta antrinė teisinė pagalba 100 proc., todėl jis yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (CPK 83 str. 1 d. 14 p., 2 d., 92 str., 96 str. 2 d.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinio skundo netenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.