- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-06
- Bylos Nr.
- 1A-806-380-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00612-2007-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelija Sadauskaitė (pirm.), Albina Pupeikienė, Savinijus Katauskas
- Nuteistasis
- Ž. B.
- Advokatai
- Edvardas Staponkus
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 str. 1 d. ir 4 d. (23 100 Lt vertės turto iššvaistymo) laisvės atėmimu 1 metams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 str. 1 d. ir 4 d. (8000 Lt vertės turto iššvaistymo) laisvės atėmimu 1 metams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 mėn. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. ir 4 d., paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 m. ir 6 mėn. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m. ir 6 mėn. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu Ž. B. įpareigotas pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš savo gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Iš Ž. B. ir (duomenys neskelbtini) subsidiariai priteista (duomenys neskelbtini) 45 232,89 Lt turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. B. nuteistas už tai, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, 2005-04-29 su UAB „Parex Lizingas“ (duomenys neskelbtini), sudarė lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią 2005-04-29 Lizingo objekto perdavimo–priėmimo aktu (duomenys neskelbtini) vardu įgijo naudotis ir valdyti 30 900 Lt vertės medienos kapoklę 25 DH-E bei įsipareigojo šį lizingo objektą išperkamosios nuomos būdu per 18 mėnesių įsigyti, mokant eilines įmokas pagal mokėjimo grafiką, tačiau 2005-04-29 (duomenys neskelbtini) vardu sumokėjęs 5000 Lt pradinę lizingo gavėjo įmoką bei 2005-05-31 ir 2005-06-28 eilines įmokas po 1400 Lt, įmokų pagal mokėjimo grafiką nebemokėjo, pasibaigus lizingo sutarties terminui 2006-10-29, medienos kapoklės 25 DH-E UAB „Parex Lizingas“ negrąžino. Nesirūpino ir nesaugojo jam patikėto turto (duomenys neskelbtini), esančiose patalpose pagal lizingo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatytas sąlygas, o nuo 2005 metų vasaros šį turtą paliko be priežiūros R. B. nuomojamame sandėlyje (duomenys neskelbtini), už kurį nuomos mokesčio nemokėjo ir į nuomotojo R. B. raginimus išsivežti turtą nereagavo, tokiu būdu, D. J. sudarė sąlygas 2009 m. sausio mėn. už 3000 Lt parduoti svetimą UAB „Parex Lizingas“ priklausantį turtą – medienos kapoklę 25 DH-E – į metalo laužo supirktuvę „MG“, esančią (duomenys neskelbtini). Taigi Ž. B. iššvaistė jam patikėtą svetimą UAB „Parex Lizingas“ priklausantį 23 100 Lt vertės turtą.
2005-06-29 UAB „Parex Lizingas“ (duomenys neskelbtini), su UAB „Parex Lizingas“ sudarė Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią 2005-06-29 Lizingo objekto perdavimo–priėmimo aktu (duomenys neskelbtini) vardu įgijo naudotis ir valdyti 11 500 Lt vertės šakų smulkintuvą MPH-1 bei įsipareigojo šį lizingo objektą išperkamosios nuomos būdu per 12 mėnesių įsigyti mokant eilines įmokas pagal mokėjimo grafiką, tačiau 2005-06-29 (duomenys neskelbtini) vardu sumokėjęs 3500 Lt pradinę lizingo gavėjo įmoką, likusių įmokų pagal mokėjimo grafiką nebemokėjo, pasibaigus Lizingo sutarties terminui 2006-06-29, šakų smulkintuvo MPH-1 UAB „Parex Lizingas“ negrąžino. Nesirūpino ir nesaugojo jam patikėto turto patalpose, (duomenys neskelbtini), pagal lizingo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatytas sąlygas, o nuo 2005 metų vasaros šį turtą paliko be priežiūros R. B. nuomojamame sandėlyje (duomenys neskelbtini), už kurį nuomos mokesčio nemokėjo ir į nuomotojo R. B. raginimus išsivežti turtą nereagavo, taigi D. J. sudarė sąlygas 2008 metų rudenį už 200 Lt parduoti svetimą UAB „Parex Lizingas“ priklausantį turtą – šakų smulkintuvą MPH-1 – į metalo laužo supirktuvę „MG“, esančią (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu Ž. B. iššvaistė jam patikėtą svetimą UAB „Parex Lizingas“ priklausantį 8000 Lt vertės turtą.
Be to, Ž. B. įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y. Ž. B., būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, veikdamas nusikalstamai aplaidžiai, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 d., kuri numato, kad ,,Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 2 d., kuri numato, kad ,,Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų”, Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymą Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“, kuris numato, kad „<...> uždarosios akcinės bendrovės <...> privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus: kasos, banko dokumentus, bankų pranešimus ir pavedimus bankams <...> sąskaitas-faktūras, avansines apyskaitas; kitus apskaitos dokumentus: darbo užmokesčio, pašalpų, dividendų, atostogų kompensacijų priskaičiavimo žiniaraščius <...> kasos knygas, prekių (paslaugų) pirkimo dokumentus – saugoti 10 m. po sutarties įvykdymo, apskaitos registrus: didžiąsias knygas, žurnalus-orderius, analitinės apskaitos korteles“, nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos, turinčios užtikrinti jų saugumą, bei laikotarpiu nuo 2005-07-01 iki 2009-05-21 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neišsaugojo (duomenys neskelbtini) laikotarpio nuo 2005-01-31 iki 2005-07-01 buhalterinės apskaitos dokumentų:
pinigų sumokėjimą UAB „Parex Lizingas“ patvirtinančių pinigų priėmimo kvitų – 2005-04-29 serija LVA Nr. 4004589 – 5618 Lt, 2005-05-31 serija LVA Nr. 4004927 – 1400 Lt, 2005-06-28 serija SPB Nr. 5181109 – 1400 Lt, 2005-06-29 serija SPB Nr. 5181111 – 3730 Lt;
medžio drožlių pirkimo iš (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitų faktūrų – 2005-04-27 serija ZEL Nr. 00229, 2005-05-02 serija ZEL Nr. 00232, 2005-05-21 serija ZEL Nr. 00247, pinigų sumokėjimą (duomenys neskelbtini) patvirtinančių kasos pajamų orderių – 2005-04-27 serija KPO Nr. 000042 – 354 Lt, 2005-05-02 serija KPO Nr. 000043 – 513,30 Lt, 2005-05-12 serija KPO NR. 000049 – 2991,35 Lt;
paslaugų pirkimo iš (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitų faktūrų – 2005-01-31 serija KLA Nr. 001205, 2005-01-31 serija KLA Nr. 0001206, 2005-02-28 serija KLA NR. 0001227, 2005-02-28 serija Nr. 0001404 bei 915,16 Lt sumokėjimą (duomenys neskelbtini) patvirtinančio 2005-07-01 kasos pajamų orderio serija SAN Nr. 0026375.
Dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) laikotarpio nuo 2005-01-31 iki 2006-02-01 veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Šalies argumentai
Ž. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-30 nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, kuris išteisintų Ž. B.. Teigiama, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas priimdamas 2011-05-30 nuosprendį, padarė Baudžiamojo kodekso ir baudžiamojo proceso įstatymo taikymo klaidą, todėl nuosprendis neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas. Teismo padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio kaltinamojo kaltumo nėra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo ištirtos visos aplinkybės, reikšmingos bylai, o teismas, nagrinėdamas bylą, neatsižvelgė į keletą esminių aplinkybių, t. y. nebuvo kreipiamas dėmesys į R. K., dirbusios (duomenys neskelbtini) buhaltere, parodymus. Ji patvirtino, kad įmonėje buvo vedami gaunamų sąskaitų faktūrų registrai, didžioji knyga, bendrasis žurnalas, kasos knyga. Teismas nesiaiškino, kas pildydavo minėtus registrų žurnalus. R. K. teisme parodė, kad išeidama iš darbo buhalterinių dokumentų niekam neperdavė, nes jie visi buvo pas įmonės direktorių, tačiau neaišku, kaip ji tvarkė visą buhalterinę apskaitą, jeigu visi dokumentai buvo pas direktorių. Teigiama, kad išeidama iš darbo R. K. visų buhalterinių dokumentų neperdavė, tačiau neaišku, kur dingo dalis dokumentų, nes nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo išsiaiškinta. Kadangi dokumentai nebuvo perduoti, tai negalėjo jų ir išsaugoti. Be to, 2005-05-24 iš automobilio „Mercedes-Benz 260“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas krepšys, kuriame buvo (duomenys neskelbtini) antspaudas, registracijos pažymėjimas, įmonės veiklos įstatai, sąskaitos faktūros ir kiti dokumentai. Buvo pranešta policijai, atliekamas tyrimas, tačiau kaltas asmuo ir dokumentai nebuvo surasti. Esant minėtai situacijai, nėra teisinio pagrindo apkaltinti Ž. B. dokumentų nesaugojimu, t. y. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 str. 1 d., nes buhalteriniai dokumentai dingo ne dėl jo kaltės. Prisipažino, kad dirbdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi su UAB „Parex Lizingas“ sudarė lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią (duomenys neskelbtini) vardu įgijo naudotis ir valdyti 30 900 Lt vertės medienos kapoklę 25 DH-E ir lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią (duomenys neskelbtini) vardu įgijo naudotis ir valdyti 11 500 Lt vertės šakų smulkintuvą MPH-1. Susiklosčius nepalankioms verslui aplinkybėms, neturėjo galimybių pagal grafiką laiku sumokėti įmokas. Tikėjosi įsiskolinimą padengti gavus pinigų, todėl medienos kapoklės ir šakų smulkintuvo negrąžino bankui, o saugojo sandėlyje, bendrovės (duomenys neskelbtini) patalpose. Laikas nuo laiko tikrindavo, ar patalpos užrakintos, ar viskas tvarkinga, tačiau 2008 m. pabaigoje, atvykęs į bendrovės (duomenys neskelbtini) patalpas, kur buvo laikomi daiktai, nerado medienos kapoklės ir šakų smulkintuvo. Vėliau išsiaiškino, kad medienos kapoklę ir šakų smulkintuvą be leidimo pasisavino buvusios draugės brolis R. B. ir jo pažįstamas D. J.. Teisme jie parodė, kad daiktus pardavė į metalo laužą „MG“, tačiau teismas nekreipė dėmesio, jog minėti asmenys nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad visiškai nauji daiktai buvo atiduoti į metalo laužą. Byloje nėra duomenų, ar tyrėjai aiškinosi, kas ir kada, pagal kokius dokumentus atidavė minėtus daiktus į metalo laužą. Už parduotus daiktus minėti asmenys pinigų nedavė, netgi slėpė pardavę juos į metalo laužą, taip užkirsdami kelią juos susigrąžinti. Teismas pripažinimą kaltu svetimo turto iššvaistymu motyvuoja tuo, kad nesirūpino ir nesaugojo patikėto turto, paliko turtą be priežiūros, į raginimus turtą išsivežti nereagavo ir tokiu būdu sąmoningai sudarė sąlygas turtą parduoti. Šie motyvai prieštarauja bylos medžiagai. Minėtus daiktus paliko (duomenys neskelbtini) patalpose, kurias anksčiau nuomojo, ne kartą važiavo patikrinti daiktų saugumą, prašė juos palaikyti, nes neturėjo kur jų išsivežti. R. B. šių patalpų nenuomojo, todėl neturėjo jokio teisinio pagrindo reikalauti pasiimti medienos kapoklę ir šakų smulkintuvą. Pripažįsta, kad D. J. buvo skolingas 1000 Lt, tačiau dėl skolos jis negalėjo pagrobti daiktų, kurių vertė 42 400 Lt. Tai jau savivaldžiavimas, tačiau teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį jokio dėmesio nekreipė. Raštiško įspėjimo, kad iš (duomenys neskelbtini) priklausančių patalpų privalo atsiimti daiktus, nebuvo nei iš P. V., nei iš R. B., nei iš D. J.. Dėl Ž. B. priklausančių daiktų išsivežimo nė vienas nesikreipė nei į jį, nei į teismą, nei į UAB „Parex Lizingas“, nors visiems buvo žinoma, kad daiktai yra pirkti lizingo būdu. Teismas nekreipia dėmesio, kad Ž. B. nepasisavino ir neiššvaistė jam priklausančio 42 400 Lt vertės turto, bet šis turtas buvo iš jo sąmoningai pagrobtas ir tuo jam padaryta didelė turtinė žala. Šioje byloje kaltinamieji turėtų būti D. J. ir R. B., o ne Ž. B., nes už medienos kapoklę ir šakų smulkintuvą nėra atlyginta. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Nors teismas turėjo visapusiškai įvertinti visas bylos aplinkybes, bet to nepadarė ir asmenų, kurie tikrai padarė nusikalstamą veiką, t. y. pasisavino svetimą turtą ir jį sąmoningai siekdami sau naudos realizavo, nepriėmė jokio sprendimo, o visiškai nepagrįstai apkaltino Ž. B. nusikalstama veika, kurios jis nepadarė.
Nuteistojo gynėjas advokatas prašo skundą tenkinti.
Prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam Ž. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, tinkamai juo įvertino laikydamasis BPK 20 str. reikalavimų, pagrįstai Ž. B. pripažino kaltu padarius BK 184 str. 1 d., 4 d., 223 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas.
Nuteistasis Ž. B. pripažino, jog būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi su UAB „Parex Lizingas“ sudarė lizingo sutartis, pagal kurias (duomenys neskelbtini) vardu įgijo naudotis ir valdyti medienos kapoklę ir šakų smulkintuvą. Tai patvirtina byloje surinkti duomenys: 2005-04-29 lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 2005-04-29 (duomenys neskelbtini) atstovaujama Ž. B., sudarė lizingo sutartį su UAB „Parex Lizingas“, kuria įsipareigojo sumokant nustatytu laiku visas sutartimi numatytas įmokas per 18 mėnesių laikotarpį įsigyti medienos kapoklę 25 DH-E (t. 1, b. l. 14–15). 2005-06-29 lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 2005-06-29 (duomenys neskelbtini), atstovaujama Ž. B., sudarė lizingo sutartį su UAB „Parex Lizingas“, kuria įsipareigojo sumokant nustatytu laiku visas sutartimi numatytas įmokas per 12 mėnesių laikotarpį įsigyti šakų smulkintuvą MPH-1 (t. 1, b. l. 21–22). Už įsigytą turtą sumokėjo keletą lizingo įmokų, bet vėliau nemokėjo, nes įmonė neturėjo pinigų. Visą laiką lizingo būdu įgyta įranga buvo laikoma (duomenys neskelbtini), bendrovės (duomenys neskelbtini) nuomojamose patalpose. Lizingo sutarties 2.2.9. punkte numatyta, jog nesumokėjus eilinės įmokos per 45 dienas nuo nustatytos įmokos datos, lizingo gavėjas įsipareigoja grąžinti lizingo objektą lizingo davėjui į pastarojo nurodytą vietą (t. 1, b. l. 14–15, 21–22). Tačiau Ž. B., nemokėdamas bankui įmokų, medienos kapoklės ir šakų smulkintuvo bankui negrąžino, o laikė kito asmens nuomojamose patalpose.
Skunde nepagrįstai teigiama, jog teismo motyvai dėl Ž. B. pripažinimo kaltu svetimo turto iššvaistymu, kad jis nesirūpino ir nesaugojo patikėto turto, prieštarauja baudžiamosios bylos medžiagai. Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad Ž. B. lizingo būdu įgytą įrangą laikė (duomenys neskelbtini), bendrovės (duomenys neskelbtini) nuomojamose patalpose. Teisiamajame posėdyje liudytojas R. P. parodė, kad 2005-01-01 buvo sudaryta sutartis su Ž. B. dėl patalpų nuomos, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau 2005-03-01 ji buvo nutraukta (t. 2, b. l. 160–161). Liudytojas R. B. parodė, kad skambino Ž. B. ir prašė išsivežti įrangą iš sandėlio, įspėjo, jog neišsivežus, atiduos ją į metalo laužą (t. 3, b. l. 14–16). Liudytojas D. J. parodė, kad Ž. B. medienos smulkintuvą pasidėjo savo patalpose ir laikė pusantrų metų. Patvirtino, jog R. B. prie jo kelis kartus skambino Ž. B. ir prašė išsivežti sandėlyje esančią įrangą, nes ji trukdė darbui (t. 3, b. l. 14–16). Ž. B. parodė, kad R. B. paprašė pasaugoti šakų smulkintuvą ir medienos kapoklę. 2008 m. R. B. pareikalavo iš jo nuomojamų patalpų išsivežti savo įrangą, tačiau jis savo turto neišvežė, nes neturėjo kur laikyti. Žinojo, kad nuomos sutartis dėl patalpų, kuriose buvo laikoma įranga, pasibaigusi (t. 2, b. l. 154–161). Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus padarė teisingą išvadą, kad Ž. B., nemokėdamas lizingo įmokų už jam patikėtą svetimą turtą ir jį palikdamas be priežiūros svetimose patalpose, kuriose ūkinę veiklą vykdo kiti asmenys, nesirūpindamas šio turto apsaugos priemonėmis arba grąžinimu savininkui, suprato, kad netinkamai elgiasi su jam patikėtu turtu ir tokia savo veika gali šį turtą prarasti, tačiau tikėjosi to išvengti. Ž. B. tikėjosi, kad liudytojai R. B. ir D. J. svetimą turtą saugos ir turtas nebus prarastas. Liudytojai D. J. ir R. B. patvirtino, kad kelerius metus saugojo paliktus daiktus, prašė Ž. B. išsivežti įrenginius, kurie jiems trukdė, įspėjo, jog atiduos juos į metalo laužą. Todėl Ž. B. tikrai galėjo numatyti, kad turtas bus prarastas. Ž. B. elgesys su įrenginiais, kuriuos buvo lizingo sutarties pagrindu gavęs iš banko, neatitiko įprastus atidaus, rūpestingo, protingo asmens elgesio kriterijus, kurie buvo reikalingi šioje situacijoje.
Apelianto argumentai, jog raštiško įspėjimo išsivežti daiktus iš bendrovei (duomenys neskelbtini) priklausančių patalpų nebuvo gavęs nei iš P. V., nei iš R. B., nei iš D. J., yra nepagrįsti. Sutartis dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos buvo pasibaigusi. Daiktai buvo laikomi svetimo asmens nuomojamajame sandėlyje. Ž. B. su R. B. nebuvo sudaręs jokio sutarimo dėl įrangos saugojimo, tik buvo sutarę žodžiu. Todėl, kolegijos nuomone, Ž. B. nepagrįstai reikalauja, kad turėjo būti raštu įspėtas apie įrangos išsivežimą, o priešingai, pats turėjo pasirūpinti patikėto turto saugumu.
Apelianto manymu, nėra teisinio pagrindo apkaltinti jį dokumentų nesaugojimu, nes buhalteriniai dokumentai dingo ne dėl jo kaltės. BK 223 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių rūšių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame straipsnyje numatytus padarinius. Kvalifikuojant veiką pagal BK 223 straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus, kurių nuostatas kaltininkas pažeidė ar jų nesilaikė aplaidžiai tvarkydamas apskaitą. Šiuo atveju buvo nesilaikyta Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio, kuris ūkio subjekto vadovą įpareigoja nustatyti buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarką, užtikrinančią jų saugumą. Jei apskaitos dokumentų saugojimo tvarka nenustatyta, atsako ūkio subjekto vadovas. Tais atvejais, kai apskaitos dokumentai buvo saugojami laikantis nustatytos tvarkos, ūkio subjektų vadovai neatsako už apskaitos dokumentų neišsaugojimą, jeigu jie prarasti dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios.
Ž. B. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) direktorius. Registrų centro 2007-12-18 raštas Nr. 2050/14-550 ir 2005-01-17 vienintelio (duomenys neskelbtini) akcininko sprendimas Nr. 2 patvirtina, kad nuo 2005-01-18 (duomenys neskelbtini) direktoriumi paskirtas Ž. B. (t. 1, b. l. 54–58). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų biuro objektų kriminalistinio tyrimo poskyrio specialistas, apžiūrėjęs (duomenys neskelbtini) dokumentus, pateikė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) nebuvo nustatyta apskaitos dokumentų saugojimo tvarka (t. 1, b. l. 133–137).
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 223 str. atsiranda ūkio subjekto vadovui, kai nėra nustatyta apskaitos dokumentų saugojimo tvarka ir buhalteriniai apskaitos dokumentai yra prarasti. Niekuo nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad apylinkės teismas nagrinėdamas bylą neatsižvelgė į buhalterės R. K. parodymus, buhalterinių dokumentų vagystę iš automobilio. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs bylos aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog Ž. B., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nenustatęs apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, pats buvo atsakingas už šių dokumentų išsaugojimą, tai yra jis pats turėjo šiuos dokumentus pasiimti iš buhalterės, o ne buhalterė turėjo jais rūpintis. Teismas teisingai vertino liudytojos R. K. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuri nuosekliai teigė, jog visus dokumentus perdavė Ž. B.. Buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo automobilyje tikrai negalima pripažinti tinkamu, nors ir būtų tokia dokumentų saugojimo tvarka nustatyta. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad Ž. B. įstatymų nustatytą laiką nesaugojo (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų, nenustatė jų saugojimo tvarkos, dalį dokumentų prarado ir dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonės ūkinės veiklos, jos turto nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Esant šioms aplinkybėms, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų ( BPK 320 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo Ž. B. apeliacinį skundą atmesti.