Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, e2A-928-467/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-12-22
Bylos Nr.: e2A-928-467/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00035-2022-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Laima Ribokaitė, Alma Urbanavičienė
Ieškovas: akcinės bendrovės Vidaus vandens kelių direkcijos ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės, „Sweco Lietuva“, akcinės bendrovės Vidaus vandens kelių direkcijos
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Sweco Lietuva“

Kategorijos

2.1.5.1.2.3Ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo
2.6.2.1Netesybos
3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-928-467/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00035-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.3; 2.6.2.1; 3.3.1.18.1

(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Laimos Ribokaitės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės Vidaus vandens kelių direkcijos ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sweco Lietuva“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 17 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės Vidaus vandens kelių direkcijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sweco Lietuva“ dėl netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė valstybės įmonė Vidaus vandens kelių direkcija (nuo 2022 m. liepos 1 d. pertvarkyta iš valstybės įmonės į akcinę bendrovę (toliau – ir AB)) kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Sweco Lietuva“ 41 000 Eur delspinigių bei 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad su atsakove 2020 m. rugsėjo 1 d. sudarė sutartį Nr. 7S-41, kurios pagrindu atsakovė, vadovaudamasi sutarties priedu Nr. 1 ,,Techninė specifikacija“, įsipareigojo suteikti ieškovei techninio projekto parengimo bei projekto vykdymo paslaugas, o ieškovė įsipareigojo už tinkamai suteiktas paslaugas atsiskaityti sutartyje nurodyta tvarka ir terminais. Techninėje specifikacijoje numatyta, kad projektavimo vieta yra „Nemuno upė nuo Kauno (225,6 km) iki Atmatos žiočių (0 km); Kauno miesto, Kauno rajono, Šakių rajono, Jurbarko rajono, Pagėgių, Šilutės rajono savivaldybėse“, o techninio projekto parengimo paslaugos yra teikiamos ruožais. Pagal sutarties 2.1 punktą visa sutarties kaina yra 325 000 Eur (be PVM), kurią sudaro: I ruožo techninio projekto parengimo paslaugų kaina – 128 000 Eur (be PVM); II ruožo – 112 000 Eur (be PVM); III ruožo – 80 000 Eur (be PVM); projekto vykdymo priežiūros paslaugų kaina – 5 000 Eur (be PVM). Sutartis įsigaliojo 2020 m. rugsėjo 1 d. (sutarties 7.1 punktas). Sutarties 4.1 punkte nustatyta, kad techninis projektas turi būti parengtas tokia tvarka: I ruožas – per 4 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo, t. y. iki 2021 m. sausio 1 d., II ruožas – per 6 mėnesius, t. y. iki 2021 m. kovo 1 d., III ruožas – per 8 mėnesius, t. y. iki 2021 m. gegužės 1 d.

Atsiliepimas

3. Atsakovė nesilaikė sutartyje nurodytų paslaugų teikimo terminų ir paslaugos ieškovei buvo suteiktos pavėluotai. Ieškovė, remdamasi sutarties 6.2 punktu, apskaičiavo delspinigius už vėlavimą atlikti sutartyje numatytas paslaugas ir 2021 m. gegužės 5 d. bei 2021 m. birželio 29 d. raštais pateikė atsakovei informaciją apie apskaičiuotus delspinigius: už vėlavimą laiku parengti ir pateikti ieškovei I ruožo techninį projektą – 22 000 Eur delspinigių; II ruožo techninį projektą – 10 200 Eur delspinigių; III ruožo techninį projektą – 8 800 Eur delspinigių, iš viso – 41 000 Eur. Tačiau per ieškovės rašte nustatytą terminą jos reikalavimai įvykdyti nebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 17 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai; priteisė ieškovei iš atsakovės UAB ,,Sweco Lietuva“ 41 000 Eur netesybas, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 41 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 17 d.) iki preliminaraus teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 420 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Atsakovė UAB „Sweco Lietuva“ pateikė prieštaravimus, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; ieškovės reiškiamo reikalavimo atžvilgiu taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad, įvertinus sutarties turinį, atsakovės (paslaugų teikėjo) sutartinė civilinė atsakomybė yra galima tik tuo atveju, jeigu yra praleistas galutinis paslaugų suteikimo terminas. Sutartimi nustatyta statinio projekto parengimo termino pabaiga 2021 m. gegužės 3 d., todėl delspinigių taikymo pradžios diena negalėtų būti ankstesnė nei 2021 m. gegužės 4 d. Be to, sutartyje numatyti delspinigiai, kurių galėtų reikalauti atsakovė, yra daugiau nei du kartus mažesni nei tie, kurių gali reikalauti ieškovė. Netesybų dydis yra neprotingai didelis. Atsakovei iki 2021 m. balandžio 16 d. pabaigus rengti visus į statinio projekto apimtį patenkančius techninius projektus, nuo atsakovės valios nepriklausančios aplinkybės nulėmė, jog paskutinis statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas 2021 m. birželio 14 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. birželio 17 d. galutiniu sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. preliminarų sprendimą pakeitė; ieškovės AB Vidaus vandens kelių direkcijos ieškinį tenkino iš dalies; priteisė ieškovei iš atsakovės UAB ,,Sweco Lietuva“ 20 500 Eur netesybas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 20 500 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. sausio 17 d. iki galutinio teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 439,90 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė atsakovei iš ieškovės 1 170,67 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas nustatė, kad atsakovė nesilaikė sutartyje nurodytų paslaugų teikimo terminų ir paslaugos ieškovei buvo suteiktos pavėluotai, t. y. I ruožo techninis projektas parengtas ir pateiktas ieškovei 2021 m. balandžio 21 d.; II ruožo – 2021 m. balandžio 21 d.; III ruožo – 2021 m. birželio 14 d.

8. Teismas laikė nepagrįstais atsakovės argumentus, kad, remiantis sutartimi, netesybų taikymas galimas tik tuomet, jeigu yra praleistas galutinis paslaugų suteikimo terminas. Teismas nurodė, kad sutartis buvo sudaryta vykdant paskelbtą atvirą konkursą „Projektavimo paslaugų pirkimas. TEN-T tinklo kelio E 41 modernizavimas“; pirkimo sąlygų 2.4 punkte yra aiškiai nurodyta, kad techninis projektas turi būti parengtas: I ruožas – per 4 mėnesius, II ruožas – per 6 mėnesius, III ruožas – per 8 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Atitinkamai ši sąlyga atkartota ir sutarties 4.1 punkte. Teismas padarė išvadą, kad sutartyje aiškiai konkretizuoti techninių projektų parengimo terminai pagal ruožus. Sutarties 6.2 punktas, numatantis 200 Eur netesybas už vėlavimą suteikti paslaugas, taip pat aiškintinas atsižvelgiant į sutarties 2.1 punkte bei 4.1 punkte nustatytus kiekvieno ruožo techninio projekto parengimo terminus.

9. Teismo vertinimu, konkretus kiekvieno ruožo techninio projekto parengimo termino nustatymas pirkimo sąlygose, sutarties 4.1 punkte bei techninės specifikacijos 2.6 punkte patvirtina aiškų šalių ketinimą ir susitarimą, kad kiekvieno ruožo techninis projektas turi būti parengtas per terminus, nustatytus kiekvienam ruožui.

10. Atsakovės argumentus, kad pati ieškovė 2021 m. gegužės 5 d. rašte laikėsi pozicijos, jog delspinigiai gali būti pradedami skaičiuoti tik tada, kai pasibaigia sutartyje nustatytas terminas statinio projektui parengti, t. y. nuo 2021 m. gegužės 1 d., teismas laikė nepagrįstais. Teismas konstatavo, kad minėto rašto turinys rodo, jog ieškovė šiame rašte nėra nurodžiusi, kad delspinigiai už visų trijų ruožų techninių projektų neparengimą laiku gali būti skaičiuojami nuo 2021 m. gegužės 1 d.; tokią poziciją patvirtina ir ieškovės 2021 m. sausio 7 d. raštas, kuriame nurodyta, kad I ruožo techninis projektas turėjo būti parengtas ir pateiktas iki 2021 m. sausio 1 d., todėl nuo 2021 m. sausio 1 d. bus sprendžiama dėl delspinigių skaičiavimo, bei ieškovės 2021 m. kovo 12 d. raštas, jog II ruožo techninis projektas turėjo būti parengtas ir pateiktas iki 2021 m. kovo 1 d., todėl nuo 2021 m. kovo 1 d. bus sprendžiama dėl delspinigių skaičiavimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neturėjo pagrindo išvadai, jog visų ruožų techniniai projektai galėjo būti rengiami nesilaikant sutarties 4.1 punkte numatytų etapų terminų ir kad už jų praleidimą negali būti taikomos sutarties 6.2 punkte aptartos netesybos.

11. Atmesdamas atsakovės argumentus, kad aplinkybė, jog sutartyje numatytos ieškovės mokėtinos 0,03 procentų netesybos už kiekvieną uždelstą dieną, jeigu laiku nesumokama už paslaugas, reiškia, kad sutarties 6.2 punkte įtvirtintos 200 Eur už kiekvieną termino praleidimo dieną netesybos atsakovei įtvirtina šalių nelygybę; kad sutartį parengus ieškovei visi neaiškumai turėtų būti aiškinami atsakovės naudai, teismas nurodė, jog byloje nepateikta duomenų, kad viešojo pirkimo metu pirkimo sąlygas atsakovė būtų ginčijusi, priešingai – pateikdama pasiūlymą sutiko su visomis pirkimo sąlygomis, tarp jų – ir sutarties projekto 6.2 punkte įtvirtintomis netesybomis.

12. Teismas laikė nepagrįstais atsakovės argumentus, turėjus lūkestį, kad delspinigiai, pažeidus sutartyje numatytus terminus, nebus skaičiuojami dėl to, jog paslaugų pagal sutartį teikimas buvo apsunkintas dėl nuo atsakovės nepriklausančių priežasčių – biurokratizmo sąlygotų kliūčių. Teismas, įvertinęs pirkimo metu ieškovės atsakymus į tiekėjų klausimus bei sutarties turinį, padarė išvadą, kad delspinigių netaikymas buvo galimas tik tuo atveju, jeigu tarp šalių sudaromas susitarimas, kuriuo sustabdomas sutarties vykdymas ne dėl atsakovės kaltės ir sustabdymo terminui pratęsiami paslaugų atlikimo terminai. Atsakovė neinicijavo sutarties vykdymo sustabdymo, joks susitarimas sutarties 7.2 punkto pagrindu nebuvo sudarytas, dėl to ieškovei nebuvo pagrindo atleisti atsakovę nuo netesybų sumokėjimo.

13. Teismo vertinimu, atsakovė, nusprendusi dalyvauti pirkime, įvertino visas rizikas, pirkimo sąlygas, sudarytos sutarties sąlygas, todėl privalėjo jų laikytis.

14. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus (ieškovės 2021 m. gegužės 5 d., 2021 m. birželio 29 d. raštus, atsakovės 2021 m. liepos 26 d. pranešimą bei 2021 m. gruodžio 2 d. pranešimą, ieškovės 2021 m. rugpjūčio 11 d. raštą), atsakovė negalėjo tikėtis, jog ieškovė atsisakė savo reikalavimų dėl netesybų sumokėjimo. Įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių, esant šalių susitarimui dėl delspinigių, teismas ieškovės argumentus dėl teisės reikalauti sutartyje numatytų delspinigių pripažino pagrįstais, konstatavęs, jog ieškovė ne tik neatsisakė teisės reikalauti iš atsakovės delspinigių, tačiau, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, net ir neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti sutartyje numatytų delspinigių.

15. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovė už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. balandžio 21 d. skaičiuoja dvigubai didesnius, t. y. 400 Eur delspinigius už kiekvieną dieną, nes atsakovė neginčija, jog nesilaikė sutartyje nurodytų paslaugų teikimo terminų ir paslaugos ieškovei buvo suteiktos pavėluotai, todėl nurodytu laikotarpiu atsakovė vėlavo parengti ir pateikti ieškovei du techninius projektus, už kurių kiekvieną skaičiuotinos netesybos.

16. Teismas nurodė, kad atsakovė, būdama savo srities profesionalė, turėjo įsivertinti, jog statybą leidžiantys dokumentai gali būti ir neišduoti atsakovės planuojamais terminais dėl įvairių priežasčių, todėl tokiems atvejams, atsižvelgiant į norminių aktų reikalavimus konkrečioms procedūroms, turėjo numatyti ilgesnius terminus. Atsakovę su ieškove siejo sutartimi numatytos sąlygos, atsakovė, pasirašydama sutartį, įsipareigojo suteikti ieškovei paslaugas aptartais terminais ir turėjo pareigą nustatytų terminų laikytis. Atsakovė nesikreipė į ieškovę dėl sutartyje numatytų terminų pratęsimo galimybės.

17. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, įrodymus, konstatavo, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu atsakovė galėtų būti atleista nuo atsakomybės už sutartyje numatytų terminų praleidimą, sutarties netinkamą įvykdymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnis).

18. Teismas nurodė, kad teismui suteikta teisė kontroliuoti netesybų dydį tam, jog būtų užtikrinta šalių interesų pusiausvyra (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis); ši teisė nėra ribojama sutartinių santykių formos ar pobūdžio, t. y. ir tais atvejais, kai jos apskaičiuojamos viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties vykdymo metu. Todėl vien tas faktas, kad netesybos buvo nustatytos viešojo pirkimo metu ir atsakovė dalyvaudama jame sutiko su netesybų dydžiu, neapriboja jos teisės prašyti jas sumažinti. Netesybų mažinimas teismo sprendimu nekvalifikuotinas kaip sutarties keitimas pagal CK 6.223 straipsnio 2 dalį.

19. Teismas nurodė, kad, nors šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo sutartinės prievolės ar ją įvykdo netinkamai, tačiau kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog tuo atveju, kai pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas, kreditorius turi pareigą pagrįsti sutartų netesybų dydį įrodinėdamas nuostolius, t. y. kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį. Teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Šiuo atveju byloje kilus ginčui dėl sutartinių netesybų dydžio, ieškovė jokių duomenų apie realiai patirtus nuostolius dėl praleistų terminų nepateikė, patirtų nuostolių dydžio neįrodinėjo.

20. Sutarties 6.2 punkte šalys susitarė, kad paslaugų teikėjas, uždelsęs atlikti sutartyje nustatytas paslaugas, paslaugų gavėjui pareikalavus, moka 200 Eur dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Nors šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis), tačiau, įvertinęs pirkimo sąlygas, sutarties sąlygas, nustatytas aplinkybes dėl praleistų terminų, teismas nusprendė, kad nustatytas 200 Eur delspinigių dydis už kiekvieną dieną yra neprotingai didelis. Spręsdamas iki kokio dydžio sumažinti neprotingai dideles netesybas, teismas atsižvelgė į pirkimo objekto kainą, vertę, pirkimo sąlygas, sutarties sąlygas, nustatytus trumpus terminus atskiriems ruožams, ieškovės pateiktus papildomus išaiškinimus pirkimo procedūrų metu, atsakovės nurodytas aplinkybes, lėmusias terminų pažeidimą, sutarties sąlygų galutinį įvykdymo terminą, šalių tarpusavio bendradarbiavimą siekiant bendrų tikslų, taip pat į tai, kad ieškovė nenurodė, jog patyrė ir kokius konkrečiai nuostolius patyrė dėl praleistų sutartyje numatytų terminų, todėl padarė išvadą, kad ieškovės prašomos priteisti netesybos po 200 Eur už kiekvieną uždelstą dieną mažintinos per pusę, vertinant, jog 100 Eur suma nepažeidžia nė vienos iš šalių interesų.

21. Spręsdamas dėl ieškinio senaties taikymo teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, ieškovės nurodytus argumentus, tai, kad ieškovė tik 2021 m. birželio 29 d. raštu išreiškė reikalavimą atsakovei sumokėti 41 000 Eur netesybas, apskaičiuotas už visų trijų ruožų techninių projektų neparengimą laiku, nurodydama, jog netesybos turi būti sumokėtos per 30 dienų, t. y. iki 2021 m. liepos 29 d., ieškovė apie savo pažeistą teisę dėl nesumokėtų netesybų sužinojo tik suėjus netesybų sumokėjimo terminui, t. y. 2021 m. liepos 30 d., teismas padarė išvadą, jog šešių mėnesių ieškinio senaties termino pabaiga laikytina 2022 m. sausio 30 d., ieškinys byloje pareikštas 2022 m. sausio 11 d., todėl ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino dėl netesybų priteisimo.

22. Teismas nusprendė, kad ieškinys įrodytas ir pagrįstas iš dalies; bendra prašoma priteisti 41 000 Eur suma mažintina, ieškovei iš atsakovės priteisiant 20 500 Eur.

23. Teismas nusprendė, kad iš atsakovės pagrįstai priteistos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, tačiau, ieškinį tenkinus iš dalies, jos skaičiuotinos už priteistą 20 500 Eur sumą.

24. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. preliminarų sprendimą pakeitė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

25. Ieškovė AB Vidaus vandens kelių direkcija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 17 d. galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovės UAB „Sweco Lietuva“ 41 000 Eur dydžio delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (41 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

25.1. Teismas, nusprendęs esant pagrindui sumažinti netesybų, įtvirtintų viešojo pirkimo sutartyje dydį, netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, neatsižvelgė į ieškovės nurodytas svarbias faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai pakeitė preliminarų sprendimą.

25.2. Sutarties sąlygos, tarp jų – ir 6.2 punkte įtvirtinta sąlyga dėl netesybų yra privaloma šalims.

Žemesnės instancijos teismas

25.3. Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-520-943/2020, bylos dalykui esant sutartinei, o ne deliktinei atsakomybei, netesybų dydis nėra įrodinėjamas. Atsakovės prievolė sumokėti netesybas ieškovei atsirado sutarties pagrindu, t. y. nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, taigi, laikytina sutartine atsakomybe, kas reiškia, jog ieškovė neturi pareigos įrodinėti netesybų dydžio.

25.4. Teismas nuspręsdamas, kad sutarties 6.2 punkte įtvirtintos netesybos yra neprotingai didelės, iš esmės kvestionuoja pirkimo sąlygų teisėtumą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas savo reikalavimą teisme gali grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo ginčyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-415/2015).

25.5. Viešojo pirkimo procedūros metu atsakovė neteikė prašymų / pretenzijų ieškovei dėl pirkimo (tarp jų – sutarties) sąlygų, jų neginčijo, o priešingai – pateikdama pasiūlymą sutiko su visomis pirkimo sąlygomis, tarp jų – 6.2 punkte įtvirtintomis netesybomis. Atsakovė netesybų dydį pradėjo ginčyti tik po to, kai jai buvo taikyta sutartinė atsakomybė, kurios dydis išimtinai priklausė nuo pačios atsakovės suinteresuotumo kuo greičiau atlikti darbus, t. y. netesybos buvo skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną. Todėl, užbaigus pirkimo procedūras sutarties sudarymu, atsakovė neturi teisės kvestionuoti sutarties 6.2 punkto sąlygos, kuri nebuvo ginčijama šalių nelygybės aspektu. Savo ruožtu teismas gali vertinti, ar ieškovė tinkamai pritaikė atsakovei pirkimo ir sutarties sąlygas, o ne tai, ar tokios sąlygos yra teisėtos. Priimdamas preliminarų sprendimą, Vilniaus apygardos teismas įvertino sutarties sąlygų pritaikymą ir pagrįstai nusprendė, jog, atsakovei pažeidus techninių projektų parengimo terminus, turi būti taikomos tokio dydžio netesybos, kurios nustatytos nenuginčytoje ir įstatymo galią turinčioje sutarties 6.2 punkto nuostatoje.

25.6. Nors ieškovė neprivalo pagrįsti netesybų dydžio, būtent 200 Eur dydžio netesybos už kiekvieną uždelstą dieną buvo pasirinktos tam, kad atsakovė būtų skatinama laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus dėl Lietuvos Respublikai svarbaus projekto. Atsakovei sutarties sąlygos buvo aiškios, ji niekuomet jų neginčijo bei pasirašydama sutartį su jomis sutiko. Projektas yra finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų, todėl atsakovės vėlavimas laiku atlikti sutartimi sulygtus darbus Lietuvos Respublikai reiškia laiku neįsisavintas Europos Sąjungos lėšas bei tikėtiną Europos Sąjungos finansavimo projektui nutraukimą. Teismas tinkamai neįvertino šių ieškovės nurodytų aplinkybių ir nusprendė, kad ieškovės prašomos priteisti netesybos po 200 Eur už kiekvieną uždelstą dieną mažintinos per pusę, vertinant, jog 100 Eur suma nepažeidžia nė vienos iš šalių interesų. Netesybų mažinimas iki 100 Eur už kiekvieną atsakovės uždelstą dieną įvykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus nepažeidžia nebent atsakovės interesų.

25.7. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, iš atsakovės turi būti priteistos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už 41 000 Eur sumą bei visos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Atsiliepimas

26. Atsakovė UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą; priteisti atsakovės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

26.1. Ieškovė nesutikimą su galutinio sprendimo dalimi, kurioje teismas sprendė, jog yra pagrindas sumažinti netesybas, grindžia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, tačiau vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką formuoja ne apeliacinės instancijos teismai, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Netesybų institutas, įtvirtintas CK 6.258 straipsnyje, yra sukurtas išimtinai kaip sutartinės atsakomybės forma. Ieškovės minima apeliacinės instancijos teismo nutartis prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, kurioje kasacinės instancijos teismas išaiškino kad, kilus sutartinių netesybų mažinimo klausimui, kreditorius, grįsdamas teiginius dėl sutartyje įtvirtintų netesybų dydžio tinkamumo, nebegali remtis kompensuojamuoju sutartinių netesybų pobūdžiu ir jų, kaip minimalių nuostolių, kurių nereikia įrodinėti, institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021).

26.2. Teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, pagrįstai sprendė, kad vien tas faktas, jog netesybos buvo nustatytos viešojo pirkimo metu ir atsakovė dalyvaudama jame sutiko su netesybų dydžiu, neapriboja jos teisės prašyti jas sumažinti.

26.3. Priešingai nei teigia ieškovė, teismas motyvuotai ir išsamiai pagrindė sprendimą sumažinti prašomų priteisti delspinigių dydį. Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita.

26.4. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais. Ieškovė jokių duomenų apie realiai patirtus nuostolius nepateikė, patirtų nuostolių dydžio neįrodinėjo, todėl ieškovės argumentai dėl visiško nuostolių atlyginimo principo pažeidimo atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.

Šalies argumentai

27. Atsakovė UAB „Sweco Lietuva“ pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 17 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti visa apimtimi; priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

27.1. Teismas klaidingai sprendė dėl ieškinio senaties termino pražios momento, netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas; išvada, kad ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino, prieštarauja kasacinio teismo suformuotai praktikai. Kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, jog šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas, nevertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008). Šalių ginčą teismas turėjo spręsti tik išsprendęs ieškinio senaties taikymo klausimą. Teismas atsakovės argumentų dėl praleisto ieškinio senaties termino nevertino ir dėl jų nepasisakė, o tik deklaratyviai nurodė, jog ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.

27.2. Sutartyje esant atskirai nustatytam projektavimo darbams atlikti skirtam terminui, senaties terminas reikalavimams dėl delspinigių priteisimo skaičiuotinas nuo šios prievolės (atlikti projektavimo darbus) įvykdymo termino pabaigos. Ieškovė, norėdama nepraleisti ieškinio senaties termino dėl delspinigių sumokėjimo, turėjo kreiptis per 6 mėnesius nuo projektavimo darbų atlikimo termino pabaigos, nes prievolė pažeidžiama kiekvieną dieną iki prievolės tinkamo įvykdymo ir tą kiekvieną dieną prasideda ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl delspinigių pareikšti. Tai reiškia, kad priklausomai nuo to, kada prievolė buvo įvykdyta ir kada buvo pareikalauta mokėti netesybas, kai kuriems praleisto prievolės vykdymo termino laikotarpiams ieškinio senaties terminas gali būti praleistas, o kai kuriems – nepraleistas.

27.3. Senaties terminas reikalavimui dėl 22 000 Eur delspinigių, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 21 d. (110 d.), pasibaigė 2021 m. spalio 21 d. (2021 m. balandžio 21 d.+ 6 mėn.); reikalavimui dėl 10 200 Eur delspinigių, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. balandžio 21 d. (51 d.), pasibaigė 2021 m. spalio 21 d. (2021 m. balandžio 21 d.+ 6 mėn.); reikalavimui dėl 8 800 Eur delspinigių, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. birželio 14 d. (44 d.), pasibaigė 2021 m. gruodžio 14 d. (2021 m. birželio 14 d.+ 6 mėn.). Apie savo pažeistas teises ieškovė žinojo 2021 m. sausio 1 d., kuomet sutartyje nurodytu terminu negavo iš atsakovės I ruožo techninio projekto dokumentacijos, 2021 m. kovo 1 d., kuomet nebuvo pateikta parengta II ruožo dokumentacija, ir 2021 m. gegužės 1 d., kuomet suėjo terminas III ruožo techninių projektų parengimui. Todėl akivaizdu, kad 2022 m. sausio 11 d. ieškinys pareikštas ženkliai praleidus ieškinio senaties terminą. Apie tai, jog atsakovė nesutinka su ieškovės reiškiamu reikalavimu ieškovė žinojo 2021 m. liepos 26 d., gavusi atsakovės atsakymą Nr. 1.

27.4. Laikant, kad ieškovė apie savo pažeistas teises sužinojo vėliau nei suėjo sutartyje numatyti paslaugų atlikimo terminai, su kuo atsakovė nesutinka, ieškovė neabejotinai apie savo pažeistą teisę jau žinojo 2022 m. birželio 29 d., kuomet raštu pareikalavo iš atsakovės sumokėti delspinigius. Tačiau, net ir tokiu atveju, ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, kadangi šis terminas pasibaigė 2022 m. gruodžio 29 d.

27.5. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė apie savo pažeistą teisę dėl nesumokėtų netesybų sužinojo tik suėjus netesybų sumokėjimo terminui, t. y. 2021 m. liepos 30 d., todėl šešių mėnesių ieškinio senaties termino pabaiga laikytina 2022 m. sausio 30 d. Dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo teismo nurodytu būdu, t. y. nuo dienos kada suėjo ieškovės pranešime nurodytas terminas delspinigiams sumokėti, ieškinio senaties institutas apskritai prarastų savo esmę ir paskirtį, tai prieštarauja ieškinio senatį reglamentuojantiems teisės aktams.

27.6. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai aiškino sutarties nuostatas, todėl nepagrįstai sprendė dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovės atžvilgiu.

27.7. Sutartyje yra aiškiai išskirta paslaugų sąvoka, kuri reiškia visų sutarties pagrindu atsakovės teiktinų paslaugų, išvardintų sutarties 1.1 punkte, visumą; kad paslaugos gali būti teikiamos etapais, kurie yra detalizuoti sutarties 3.1 punkte. Šalių sutartinė atsakomybė apibrėžta sutarties 6 dalyje. Įvertinus sutarties turinį, atsakovės (paslaugų teikėjo) sutartinė civilinė atsakomybė yra galima tik tuo atveju, jeigu yra praleistas galutinis paslaugų suteikimo terminas. Sutartimi šalys nesusitarė, jog atsakovės atžvilgiu sutartinė civilinė atsakomybė galėtų būti taikoma už tarpinių sutarties vykdymo terminų praleidimą. Galutinis sutarties įvykdymo terminas nurodytas sutarties 4.1 punkte ir yra siejamas su projekto vykdymo priežiūros paslaugomis, numatant, kad planuojama darbų pabaiga 2023 m. rugpjūčio 31 d.

27.8. Statybą leidžiantis dokumentas galėtų būti išduotas tik visa apimtimi parengus ir teisės aktų nustatyta tvarka ekspertavus techninį projektą. Taigi, pirkimo dokumentuose numačius galimybę, jog visiems trims ruožams gali būti rengiamas vienas techninis projektas, negalėjo kilti abejonių, kad ieškovės tikslas yra, jog visus ruožus apimantis techninis projektas (techniniai projektai) būtų parengtas per pirkimo dokumentuose tiesiogiai nurodytą statinio projekto parengimo terminą – 8 mėnesius – 2021 m. gegužės 3 d., o delspinigiai už praleistą terminą statinio projektui parengti galėtų būti pradedami skaičiuoti tik terminui pasibaigus – nuo kitos dienos, 2021 m. gegužės 4 d. Tuo tarpu didžiąją ieškovės reikalavimo dalį (32 000 Eur) sudaro delspinigiai, apskaičiuoti iki 2021 m. balandžio 21 d., t. y. iki sueinant sutartyje įtvirtintam projekto parengimo terminui.

27.9. Sistemiškai vertinant sutarties nuostatas negalėtų būti daroma prielaida, kad sutarties 6.2 punkte nurodyti delspinigiai (200 Eur už dieną) gali būti taikomi už sutartyje nurodytų tarpinių terminų praleidimą.

27.10. Įvertinus sutarties 6.1 punkte nustatytas 0,03 proc. netesybas ieškovei už atsiskaitymo terminų pažeidimą, jos yra daugiau nei du kartus mažesnės lyginant su sutarties 6.2 punkte nurodytais delspinigiais (200 Eur). Darant prielaidą, kad 6.2 punkte nurodyto dydžio delspinigiai gali būti taikomi už sutartyje nurodytų tarpinių terminų praleidimą, ši šalių nelygybė būtų dar didesnė. Atsižvelgiant į tai, jog pirkimo sąlygas ir sutarties projektą parengė ieškovė, atsakovė neturėjo jokios galimybės šių dokumentų koreguoti, todėl visi potencialūs neaiškumai turėtų būti aiškinami atsakovės naudai.

27.11. Šalys aiškiai susitarė, jog sutarties 6.2 punkte nurodyto dydžio netesybos gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu praleidžiamas galutinis paslaugų atlikimo terminas ir nėra susitarusios dėl netesybų taikymo už tarpinių terminų praleidimą (jeigu toks praleidimas ir būtų nustatytas). Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad statinio projekto dalys, susijusios su I ir II ruožų projektinės dokumentacijos parengimu, buvo tinkamai parengtos ir ieškovei perduotos iki 2021 m. gegužės 4 d., t. y. daug anksčiau nei suėjo sutartyje nustatytas statinio projekto parengimo terminas. Todėl jokie delspinigiai iki 2021 m. gegužės 4 d. negalėjo būti skaičiuojami.

27.12. Statybą leidžiantys dokumentai iki 2021 m. gegužės 3 d. nebuvo išduoti išimtinai dėl nuo atsakovės nepriklausančių aplinkybių, nors III ruožo techniniai projektai buvo parengti sutartyje nurodytais terminais (laiku) ir dar 2021 m. balandžio 16 d. pateikti prašymai dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo paskutiniajam ruožui. Pirkimo procedūrų metu pateiktuose ieškovės atsakymuose į tiekėjų klausimus buvo nurodyta, jog biurokratinių kliūčių sąlygotas formalus terminų praleidimas nebus laikomas pagrindu paslaugų teikėjo atžvilgiu skaičiuoti delspinigius.

27.13. Egzistuoja ne tik CK 6.253 straipsnyje įtvirtinti atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindai, bet ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti netesybų mažinimo pagrindai. Nors teismas sumažino ieškovės prašomų priteisti delspinigių sumą nuo 41 000 Eur iki 20 500 Eur, tačiau ieškovė neįrodinėjo ir neįrodė realiai patirtų nuostolių dydžio, todėl priteista suma laikytina baudinėmis, o ne kompensacinėmis netesybomis. Nors atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškinys turėtų būti atmestas visa apimtimi, tačiau tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino ir egzistuoja pagrindas atsakovės atžvilgiu taikyti delspinigius, priteistina delspinigių suma turėtų būti mažinama papildomai.

Atsiliepimas

28. Ieškovė AB Vidaus vandens kelių direkcija atsiliepime prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą; priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

28.1. Teismas detaliai įvertino visas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir argumentuotai pasisakė, kodėl laikytina, jog ieškovė nėra praleidusi ieškinio padavimo teismui termino; sprendimą pagrindė aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika bei teisės aktų normomis. Jei teismas detaliai nepasisakė dėl visų atsakovės nurodytų argumentų, tai nelaikytina netinkamu bylos išnagrinėjimu. Be to, atsakovė nenurodo, kokių jos argumentų teismas neįvertino.

28.2. Nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas nagrinėjo šalių ginčą iš esmės prieš tai neišsprendęs ieškinio senaties klausimo. Teisės aktai ar teismų praktika nenustato, kad teismas, išnagrinėjęs ieškinio senaties klausimą, apie tai privalo pasisakyti priimto procesinio dokumento motyvuojamosios dalies pradžioje; tvarka, kurioje nurodomi teismo motyvai yra išimtinai teismo, priimančio nagrinėjamoje byloje sprendimą, prerogatyva.

28.3. Sutarties 6.2 punkte numatyta, kad paslaugų teikėjas, uždelsęs atlikti sutartyje nustatytas paslaugas, paslaugų gavėjui pareikalavus, moka 200 Eur dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Taigi, prievolė mokėti netesybas atsiranda ne automatiškai vėluojant atlikti darbus, tačiau tik po to, kai jų mokėjimo pareikalaujama. Tuo atveju, jeigu prievolės mokėti netesybas atsiradimas siejamas su pareikalavimo momentu, akivaizdu, kad ieškovė gali sužinoti apie savo pažeistą teisę tik tuomet, kai ta pareikalauta prievolė neįvykdoma, kadangi negali susiklostyti teisinė situacija, jog šalis sužino apie savo pažeistą teisę anksčiau nei atsirado prievolė, kurios pagrindu yra grindžiama pažeista teisė.

28.4. Ieškovė 2021 m. gegužės 5 d. raštu pateikė netesybų apskaičiavimus už I ir II ruožų techninių projektų neparengimą laiku, nurodydama, kad netesybos bus išskaičiuotos iš atsakovei mokėtinų sumų, t. y. netesybų sumokėjimo nebuvo pareikalauta, tuo tarpu, 2021 m. birželio 29 d. raštu išreiškė reikalavimą atsakovui sumokėti 41 000 Eur netesybas, apskaičiuotas už visų trijų ruožų techninių projektų neparengimą laiku; nurodė, kad netesybos turi būti sumokėtos per 30 dienų, t. y. iki 2021 m. liepos 29 d. Tai reiškia, jog apie savo pažeistą teisę dėl nesumokėtų netesybų ieškovė sužinojo tik praėjus suteiktam netesybų sumokėjimo terminui, atitinkamai, šešių mėnesių ieškinio senaties termino pabaiga laikytina 2022 m. sausio 30 d. Ieškinys buvo pareikštas 2022 m. sausio 11 d., t. y. nepraleidus ieškinio senaties termino.

28.5. Atsakovė, teigdama, kad netesybos skaičiuotinos tik tuomet, jeigu yra praleistas galutinis paslaugų suteikimo terminas, netinkamai interpretuoja sutarties 1.1 ir 6.2 punktus, 4.1 punktą bei techninę specifikaciją. Pirkimo sąlygų 2.4 punkte ir sutarties 4.1 punkte nustatyti terminai yra numatyti kaip paslaugų teikimo terminas. Tiek pirkimo sąlygų, tiek sutarties turinys leidžia daryti išvadą, jog tikrieji šalių ketinimai, sudarant sutartį, buvo techninio projekto bei projekto vykdymo paslaugų įsigijimas ir tokių paslaugų suteikimas, sutartyje itin aiškiai konkretizuojant techninių projektų parengimo terminus pagal ruožus, kadangi ieškovei pirkimu buvo reikalinga gauti parengtą I ruožo techninį projektą per 4 mėnesius, II ruožo – 6 mėnesius, III ruožo – 8 mėnesius, tuo tarpu, priešingai nei teigia atsakovė, sutarties 1.1 b) punkte nėra nurodyta, kad atsakovė turi teisę (bet neprivalo) techninį projektą vykdyti etapais, tačiau aiškiai nurodyta, jog projektai yra rengiami etapais, nurodytais techniniame projekte, sutinkamai su sutartyje nustatytais terminais.

28.6. Sutarties 6.2 punktas, numatantis 200 Eur netesybas už vėlavimą suteikti paslaugas, turi būti aiškinamas sutinkamai su sutarties 2.1 punktu bei 4.1 punktu ir juose nustatytais paslaugų, o konkrečiai – kiekvieno ruožo techninio projekto parengimo terminais. Priešingu atveju kiekvieno ruožo techninio projekto parengimo termino nustatymas tiek pirkimo sąlygose, tiek sutartyje, prarastų bet kokią esmę ir loginį paaiškinimą.

28.7. Viešojo pirkimo procedūros metu atsakovė neteikė prašymų / pretenzijų dėl pirkimo sąlygų, jų neginčijo, o priešingai – pateikdama pasiūlymą sutiko su visomis pirkimo sąlygomis, tarp jų – sutarties projekto 6.2 punkte įtvirtintomis netesybomis. Todėl, užbaigus pirkimo procedūras sutarties sudarymu, atsakovė neturi teisės kvestionuoti sutarties 6.2 punkto sąlygos, kuri nebuvo ginčijama šalių nelygybės aspektu, o teismas gali tik vertinti, ar ieškovė tinkamai pritaikė atsakovei pirkimo, tarp jų – sutarties sąlygas, o ne tai, ar tokios sąlygos yra teisėtos. Atsakovė, sudarydama sutartį, sutiko su jos sąlygomis, todėl privalo jų laikytis.

28.8. Dėl netesybų mažinimo pagrindų nebuvimo. Apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodyta, jog ginčo atveju egzistuoja CK 6.253 straipsnyje įtvirtinti atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindai. Atsakovė teigdama, kad neva sutarties 6.2 punkte įtvirtintos netesybos yra neprotingai didelės, iš esmės kvestionuoja pirkimo sąlygų teisėtumą, kurias turėjo teisę ginčyti kol buvo vykdomos pirkimo procedūros. Atsakovė, pateikdama pasiūlymą pirkime, sutiko su visomis pirkimo sąlygomis, tarp jų – ir sutarties projekto 6.2 punkte numatytu netesybų dydžiu, todėl teismas neturi pagrindo jų sumažinti CK 6.258 straipsnio 3 dalies pagrindu. Ieškovės pateiktame apeliaciniame skunde pasisakyta, kodėl priteistinos netesybos iš viso negalėjo būti mažinamos, kodėl ieškovės reikalaujamų netesybų negalima laikyti baudinėmis ir kad ieškovė neturi pareigos įrodinėti netesybų dydžio.

28.9. Atsakovė netinkamai interpretuoja ieškovės pirkimo procedūrų metu teiktus atsakymus, kad biurokratinių kliūčių lemtas formalus terminų praleidimas nebus laikomas pagrindu skaičiuoti delspinigius. Ieškovė nenurodė, kad delspinigiai nebus skaičiuojami; iš esmės nurodyta, jog delspinigiai nebus skaičiuojami su sąlyga, kad tam yra galimas sutarties pratęsimas. Ieškovės atsakymą vertinant sutarties kontekste, delspinigių netaikymas galimas tik tuo atveju, jeigu tarp šalių sudaromas susitarimas, kuriuo sustabdomas sutarties vykdymas ne dėl atsakovės kaltės ir sustabdymo terminui pratęsiami paslaugų atlikimo terminai. Atsakovė neinicijavo sutarties vykdymo sustabdymo, joks susitarimas sutarties 7.2 punkto pagrindu nebuvo sudarytas, todėl nebuvo pagrindo ieškovei atleisti atsakovę nuo netesybų sumokėjimo. Atitinkamai nepagrįsti atsakovės argumentai turėjus lūkestį, kad delspinigiai, pažeidus sutartyje numatytus terminus, nebus skaičiuojami.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29. Apeliacijos objektas yra teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškinys dėl netesybų priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.

30. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama sutarties pagrindu priteisti iš atsakovės 41 000 Eur delspinigių už pavėluotai suteiktas paslaugas. Skundžiamu sprendimu teismas, nustatęs, kad ieškovės reikalavimas pareikštas nepraleidus senaties termino, yra iš esmės pagrįstas, tačiau prašomos priteisti netesybos yra neprotingai didelės, ieškinį tenkino iš dalies sumažindamas prašomų priteisti netesybų dydį. Su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka tiek ieškovė, tiek atsakovė. Ieškovės teigimu, teismas neturėjo pagrindo mažinti viešojo pirkimo pagrindu sudarytoje sutartyje nustatytų netesybų. Atsakovė nurodo, kad teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas bei netinkamai apskaičiavo netesybas.

31. Teisėjų kolegija, naudodamasi kiekvienos instancijos teismui tenkančia diskrecijos teise įvertinti byloje esančių įrodymų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą (CPK 185 straipsnis), padaro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžios momentą ir netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas bei aktualią teismų praktiką, todėl nepagrįstai nusprendė, jog ieškovė ieškinio senaties termino nėra praleidusi.

Dėl ieškinio senaties ir delspinigių skaičiavimo pradžios momento

32. Ieškovė (tuo metu – VĮ Vidaus vandens kelių direkcija) ir atsakovė UAB ,,Sweco Lietuva“ 2020 m. rugsėjo 1 d. sudarė sutartį Nr. 7S-41, kurios pagrindu atsakovė, vadovaudamasi sutarties priedu Nr. 1 ,,Techninė specifikacija“, įsipareigojo suteikti ieškovei techninio projekto parengimo bei projekto vykdymo paslaugas, o ieškovė įsipareigojo už tinkamai suteiktas paslaugas atsiskaityti sutartyje nurodyta tvarka ir terminais. Techninėje specifikacijoje yra numatyta, kad projektavimo vieta yra Nemuno upė nuo Kauno (225,6 km) iki Atmatos žiočių (0 km); Kauno miesto, Kauno rajono, Šakių rajono, Jurbarko rajono, Pagėgių, Šilutės rajono savivaldybėse, o techninio projekto parengimo paslaugos yra teikiamos ruožais: I ruožas – Kauno m. ir Kauno raj. savivaldybės; II ruožas – Jurbarko raj. ir Šakių raj. savivaldybės; III ruožas – Pagėgių ir Šilutės raj. savivaldybės. Sutarties 2.1 punkte numatyta, kad visa sutarties kaina yra 325 000 Eur (be PVM), kurią sudaro: I ruožo techninio projekto parengimo paslaugų kaina – 128 000 Eur (be PVM); II ruožo techninio projekto parengimo paslaugų kaina – 112 000 Eur (be PVM); III ruožo techninio projekto parengimo paslaugų kaina – 80 000 Eur (be PVM); projekto vykdymo priežiūros paslaugų kaina – 5 000 Eur (be PVM). Sutarties 3 dalyje, detalizuojančioje apmokėjimo sąlygas ir terminus, nustatyta, kad paslaugų gavėjas paslaugų teikėjui sumoka 4 mokėjimo etapais: I ruožas – pateikus ir suderinus viso kelio ruožo projektinę dokumentaciją po statybas leidžiančio (arba lygiaverčio) dokumento gavimo; paslaugų gavėjas su paslaugų teikėju už suteiktas paslaugas atsiskaito remdamasis šalių suderintais perdavimo–priėmimo aktais per 60 kalendorinių dienų po PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos. Analogiškai susitarta ir dėl II bei III ruožų (sutarties 3.1.1–3.1.3 punktai). Sutarties 4.1 punkte nustatyta, kad techninis projektas turi būti parengtas tokia tvarka: I ruožas – per 4 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo dienos, II ruožas – per 6 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo dienos, III ruožas – per 8 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Projekto vykdymo priežiūra vykdoma visą rangos darbų atlikimo terminą (planuojama darbų pabaiga 2023 m. rugpjūčio 31 d.). Pagal sutarties 7.1 punktą sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo dienos (2020 m. rugsėjo 1 d.), todėl pagal sutarties 4.1 punktą techninis projektas turėjo būti parengtas tokiais terminais: I ruožo techninis projektas parengtas ir pateiktas ieškovei iki 2021 m. sausio 1 d.; II ruožo techninis projektas – iki 2021 m. kovo 1 d.; III ruožo techninis projektas – iki 2021 m. gegužės 1 d.

33. Bylos duomenimis, I ruožo techninis projektas buvo parengtas ir pateiktas ieškovei dalimis: atsakovė 2021 m. vasario 25 d. raštu Nr. K1-153/21 pateikė I ruožo (Kauno m. sav.) techninį projektą, o 2021 m. balandžio 21 d. raštu Nr. K1-268/21 – I ruožo (Kauno raj. sav.) techninį projektą, todėl I ruožo techninis projektas visa apimtimi buvo parengtas ir pateiktas ieškovei 2021 m. balandžio 21 d.

34. II ruožo techninis projektas taip pat buvo parengtas ir pateiktas ieškovei dalimis, t. y. atsakovė 2021 m. balandžio 8 d. raštu Nr. K1-233/21 pateikė ieškovei II ruožo (Jurbarko raj. sav.) techninį projektą, o 2021 m. balandžio 21 d. raštu Nr. K1-268/21 – II ruožo (Šakių raj. sav.) techninį projektą; taigi, II ruožo techninis projektas visa apimtimi buvo parengtas ir pateiktas ieškovei 2021 m. balandžio 21 d.

35. III ruožo techninis projektas buvo parengtas ir pateiktas ieškovei dalimis: atsakovė 2021 m. gegužės 3 d. raštu Nr. K1-403/21 pateikė ieškovei III ruožo (Pagėgių sav.) techninį projektą, o 2021 m. birželio 14 d. raštu Nr. K1-377/21 – III ruožo (Šilutės raj. sav.) techninį projektą; III ruožo techninis projektas visa apimtimi buvo parengtas ir pateiktas ieškovei 2021 m. birželio 14 d.

36. Sutarties 6.1 punkte šalys susitarė, kad paslaugų gavėjas, laiku nesumokėjęs už paslaugas, paslaugų teikėjui pareikalavus, moka 0,03 proc. neapmokėtos sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną; 6.2 punkte – kad paslaugų teikėjas, uždelsęs atlikti sutartyje nustatytas paslaugas, paslaugų gavėjui pareikalavus, moka 200 Eur dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Jeigu vėlavimas dėl paslaugų teikėjo kaltės viršija 20 dienų, toks vėlavimas bus pripažįstamas esminiu sutarties vykdymo pažeidimu.

37. Ieškovės teigimu, paslaugos privalėjo būti suteiktos etapais (ruožais) nustatytais terminais, atitinkamai netesybos skaičiuotinos už kiekvieno iš etapų pažeidimą. Atsakovė nesutinka ir nurodo, kad jos sutartinė civilinė atsakomybė yra galima tik tuo atveju, jeigu yra praleistas galutinis paslaugų suteikimo terminas. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės pozicija ir padaro išvadą, jog, atsižvelgiant į tai, kad šalys susitarė dėl paslaugų teikimo etapais (ruožais), nustatant konkrečius terminus, netesybos (sutarties 6.2 punkte numatyti delspinigiai) skaičiuotinos už kiekvieno iš etapų termino pažeidimą.

38. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Sprendžiant klausimą, ar sutarties neįvykdė kuri nors šalis ir ar ji atsakinga už neįvykdymą, turi būti atsižvelgiama ir į šalių elgesį prieš ir po sutarties sudarymo: derybas dėl sutarties sudarymo, sutarties vykdymo veiksmus ir šalių tarpusavio santykių praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013). Kasacinio teismo suformuotoje sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011).

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant nustatytoms aplinkybėms, kad pagal šalių sutartį tiek paslaugų kaina, tiek paslaugų teikimas, tiek apmokėjimas yra susietas su atskirais ruožais (nutarties 32 punktas), pagrįsta ir teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, jog netesybas numatantis sutarties 6.2 punktas taip pat aiškintinas atsižvelgiant į sutarties 2.1 bei 4.1 punktus ir juose nustatytus kiekvieno ruožo techninio projekto parengimo terminus. Šios išvados nepaneigia ir atsakovės netinkamai interpretuojamas ieškovės atsakymas į tiekėjų klausimus; atsakant į klausimą, ar pirkimo sutarties pagrindu turės būti rengiamas vienas ar keli techniniai projektai, ieškovės pateikto atsakymo turinys rodo, kad gali būti vienas techninis projektas, susidedantis iš trijų dalių, kiekvienam ruožui atskirai, arba trys atskiri projektai. Kiekvieno ruožo techninis projektas turi būti atliktas per užsakovo reikalavimų 2.6 punkte nustatytus terminus (įskaitant ruožo statinio projekto teigiamos ekspertizės išvados ir statybą leidžiančių dokumentų gavimą). Taigi, nepaisant to, kad atsakyme ieškovė leido suprasti, jog kaip dokumentas gali būti rengiamas ir vienas techninis projektas, tačiau akivaizdu, kad esminę reikšmę bet kokiu atveju turėjo atskirų ruožų projektų parengimas atskirais nustatytais terminais. Atsakovės nurodomas galutinis sutarties įvykdymo terminas, kuris nurodytas sutarties 4.1 punkte, yra siejamas su projekto vykdymo priežiūros paslaugomis, visą rangos darbų atlikimo terminą numatant, kad planuojama darbų pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 31 d. Šiuo atveju atsakovė įsipareigojo teikti dvejopo pobūdžio paslaugas – tiek techninio projekto parengimo (dėl kurių vyksta ginčas), tiek projekto vykdymo priežiūros, už jas nustatyta atskira kaina bei atskiri mokėjimo terminai (sutarties 2.1 punkto D dalis, 3.1.4 punktas).

40. Taigi, nustačius, kad atsakovė nesilaikė sutartyje nurodytų paslaugų teikimo – atskirų etapų (ruožų) terminų ir techninio projekto parengimo paslaugos ieškovei buvo suteiktos pavėluotai, jai taikytina sutartinė atsakomybė.

41. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę asmuo privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

42. Netesybų skaičiavimui svarbūs du momentai – netesybų skaičiavimo pradžia ir jų skaičiavimo pabaiga, kurie gali būti apibrėžti tiek įstatymuose, tiek šalių sutartimi. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos pradedamos skaičiuoti nuo tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai. Sutarties neįvykdymas gali pasireikšti bet kokios iš sutarties kylančios prievolės neįvykdymu, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymo nuostatos dėl netesybų skaičiavimo pradžios momento šalių sutartiniams santykiams taikomos, kai šalys dėl netesybų skaičiavimo pradžios momento nesusitaria sutartyje. Kreditoriaus ir skolininko sudarytose sutartyse svarbu aiškiai ir tiksliai apibrėžti netesybų skaičiavimo pradžią, nes kai kurios formuluotės gali būti aiškinamos kaip įtvirtinančios kreditoriaus pareigą netesybų pareikalauti papildomu raginimu. Teismas taip pat konstatavo, kad, sutartyje esant tokioms sąlygoms, kreditorius turi teisę ir nereikalauti, kad būtų mokamos baudos ar delspinigiai. Vadinasi, nustatant netesybų skaičiavimo pradžios momentą svarbu, ar šalys netesybų skaičiavimo pradžios momentą apibrėžė sutartyje, ir, jeigu apibrėžė, kokiomis sąlygomis. Neaiškiai sutartyje suformuluotos nuostatos dėl netesybų skaičiavimo pradžios momento aiškinamos vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2004; 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009). Paprastai netesybos (delspinigiai) gali būti skaičiuojamos iki prievolės įvykdymo momento arba iki bylos iškėlimo teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009; 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-684/2017).

43. Be to, šiame kontekste svarbu ir tai, kad reikalavimams dėl netesybų (baudų ir delspinigių) taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalis, ginčo teisinių santykių metu galiojusi CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto redakcija). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi, teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek objektyvųjį kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 1.127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui.

44. Jau minėtame šalių sutarties 6.2 punkte įtvirtinta, kad paslaugų teikėjas, uždelsęs atlikti sutartyje nustatytas paslaugas, paslaugų gavėjui pareikalavus, moka 200 Eur dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną.

45. Bylos duomenimis, 2021 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 2S-163 ieškovė pateikė netesybų apskaičiavimus už I ir II ruožų techninių projektų neparengimą laiku, nurodydama, kad netesybos bus išskaičiuotos iš atsakovei mokėtinų sumų. Ieškovė kitu – 2021 m. birželio 29 d. raštu Nr. 2S-220 išreiškė reikalavimą atsakovei sumokėti 41 000 Eur netesybas, apskaičiuotas už visų trijų ruožų techninių projektų neparengimą laiku. Pastarajame rašte buvo nurodyta, kad netesybos turi būti sumokėtos per 30 dienų, t. y. iki 2021 m. liepos 29 d. Taigi, ieškovė išreiškė aiškų apsisprendimą pareikalauti netesybų, numatytų sutarties 6.2 punkte, tačiau tai nereiškia, jog būtent nuo šio momento prasideda ieškinio senatis.

46. Įvertinusi teisinį reglamentavimą, jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, taip pat nustatytas faktines bylos aplinkybes: kad atsakovė neįvykdė savo sutartinės pareigos parengti atitinkamo ruožo techninį projektą sutartyje nustatytais terminais (etapais), kad sutartyje numatyta atsakomybė už uždelstą kiekvieną termino praleidimo dieną, kad delspinigiai mokami paslaugų gavėjui pareikalavus, kad delspinigių ieškovė pareikalavo, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamos bylos atveju ieškovė įgijo teisę reikalauti sutartinių netesybų nuo tada, kai atsakovė pažeidė kiekvieno iš ruožų techninio projekto parengimo terminus iki techninių projektų pateikimo (prievolės įvykdymo), atitinkamai I ruožo nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 21 d. (už 110 dienų laikotarpį), II ruožo nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. balandžio 21 d. (už 51 dienos laikotarpį) ir III ruožo nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. birželio 14 d. (už 44 dienų laikotarpį). Tai reiškia, kad ieškovės teisės buvo pažeistos tada, kai atsakovė sutartų darbų neatliko sulygtais terminais; būtent tada ieškovė sužinojo apie savo teisių pažeidimą ir įgijo teisę reikalauti netesybų, būtent nuo tada ir prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. Ieškovė, pareikalavusi netesybų ne iš karto po to, kai įgijo teisę jų reikalauti, o vėliau, prisiėmė riziką, kad tuo atveju, jeigu atsakovė nesumokės netesybų gera valia ir ieškovei teks kreiptis į teismą, gali būti praleistas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas ir ji arba apskritai negaus netesybų, arba gaus už mažesnį laikotarpį (už tokį, kiek dar nėra praleidusi senaties termino) (CK 1.137 straipsnio 1 dalis).

47. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti 22 000 Eur delspinigius, apskaičiuotus už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 21 d. (t. y. 110 dienų laikotarpį) – senaties terminas šiam reikalavimui pasibaigė 2021 m. spalio 21 d. (2021 m. balandžio 21 d.+ 6 mėn.); 10 200 Eur delspinigius, apskaičiuotus už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. balandžio 21 d. (t. y. 51 dienos laikotarpį) – senaties terminas šiam reikalavimui pasibaigė 2021 m. spalio 21 d. (2021 m. balandžio 21 d.+ 6 mėn.); 8 800 Eur delspinigius, apskaičiuotus už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. birželio 14 d. (t. y. 44 dienų laikotarpį) – senaties terminas šiam reikalavimui pasibaigė 2021 m. gruodžio 14 d. (2021 m. birželio 14 d.+ 6 mėn.). Taigi, pripažįstant, jog apie tai, kad ieškovės teisės yra pažeistos, ji žinojo jau 2021 m. sausio 1 d., kuomet sutartyje nurodytu terminu negavo iš atsakovės I ruožo techninio projekto dokumentacijos, 2021 m. kovo 1 d., kuomet nebuvo pateikta parengta II ruožo dokumentacija, ir 2021 m. gegužės 1 d., kuomet suėjo terminas III ruožo techninių projektų parengimui, padaroma išvada, kad ieškinys pareikštas (2022 m. sausio 11 d.) praleidus ieškinio senaties terminą. Net ir tuo atveju, jeigu laikyti, kad ieškovė apie savo pažeistą teisę sužinojo 2022 m. birželio 29 d., kuomet raštu pareikalavo iš atsakovės sumokėti visus delspinigius, ieškinio senaties terminas yra praleistas (2022 m. birželio 29 d. + 6 mėn.).

48. Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Atsakovė šiuo atveju prašo taikyti ieškinio senatį, taigi, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

49. Apeliaciniu skundu atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą, nevertino ir nepasisakė dėl jos (atsakovės) argumentų dėl praleisto ieškinio senaties termino, o tik deklaratyviai nurodė, jog ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, todėl klaidingai sprendė dėl ieškinio senaties termino pradžios momento ir netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas bei padarė klaidingą išvadą, kad ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino. Teisėjų kolegija su tokia atsakovės pozicija iš dalies sutinka, tačiau pažymi, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikinamas vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis). Šiuo atveju iš galutinio sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog pirmosios instancijos teismas savo išvadą pakankamai motyvavo, tačiau, netinkamai nustatęs ieškinio senaties pradžios momentą, padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė ieškinį pareiškė 2022 m. sausio 11 d. nepraleidusi ieškinio senaties termino.

50. Ieškovė, jei teismas laikytų, kad ieškinio senatis buvo praleista, prašė jį atnaujinti, nurodydama tokias, jos požiūriu, svarbias aplinkybes: ieškovės vykdoma veikla yra ypatingai svarbi – ieškovė patenka į Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 1 priede pateikiamą pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą, kaip įmonė, patikėjimo teise valdanti valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelius ir yra laikoma strateginę reikšmę valstybės interesams turinčia ir svarbią visuomenei (viešajam interesui) veiklą vykdančia įmone; ieškovės gausa su tiekėjais sudarytų sutarčių lemia, kad ne visuomet ieškovės darbuotojai per įmanomai trumpiausius terminus sukoordinuoja reikalavimų tiekėjams teisme pareiškimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, ieškovės argumentus, kad ieškovė tik 2021m. birželio 29 d. raštu išreiškė reikalavimą atsakovei sumokėti 41 000 Eur netesybas, paskaičiuotas už visų trijų ruožų techninių projektų neparengimą laiku, kad ieškovė apie savo pažeistą teisę dėl nesumokėtų netesybų sužinojo tik suėjus netesybų sumokėjimo terminui, t. y. 2021 m. liepos 30 d., laikė, jog ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino dėl netesybų priteisimo, todėl ieškovės nurodytų termino praleidimo priežasčių svarbos nevertino. Teisėjų kolegija padaro išvadą, kad ieškovės nurodytos aplinkybės nepripažintinos svarbiomis, dėl kurių praleistas ieškinio senaties terminas galėtų būti atnaujintas.

51. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-916/2020 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012; kt.).

52. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės pakankama kompetencija laiku visapusiškai ir tinkamai įvertinti faktines aplinkybes – atsakovė nesilaikė sutartyje nurodytų paslaugų teikimo – atskirų etapų (ruožų) terminų ir techninio projekto parengimo paslaugos ieškovei buvo suteiktos pavėluotai – lėmusias sutartinės atsakomybės atsakovei atsiradimą (ieškovė būtent taip aiškino atitinkamas šalių sutarties nuostatas), nebuvo kliūtis laiku ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Ieškovės nurodytos aplinkybės – tik 2021 m. birželio 29 d. ieškovė raštu išreiškė reikalavimą atsakovei sumokėti 41 000 Eur netesybas, paskaičiuotas už visų trijų ruožų techninių projektų neparengimą, ieškovės vykdomos veiklos pobūdis ir ieškovės gausa su tiekėjais sudarytų sutarčių nagrinėjamu atveju nelemia pripažinti nurodytas aplinkybes svarbiomis ir atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

Dėl bylos procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

53. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą galutinį sprendimą, kuriuo ieškovės reikalavimai buvo tenkinti iš dalies, neteisingai nustatė ir įvertino ginčui dėl netesybų priteisimo aktualias faktines aplinkybes bei netinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias ieškinio senatį. Todėl atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas, apskųstas pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas ir prieš tai priimtas preliminarus sprendimas panaikinami, o ieškinys atmetamas, pritaikius ieškinio senatį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovės apeliacinis skundas atmetamas išsamiau nepasisakant dėl jame išdėstytų argumentų, kadangi, ieškinį atmestus dėl senaties, jie nėra teisiškai reikšmingi.

54. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, ieškinį atmeta dėl senaties, todėl dėl kitų šalių procesinių dokumentų argumentų išsamiau nepasisako, nes pasibaigusi ieškinio senatis yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 ir 2 dalys).

55. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

56. Ieškovės ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Atsakovė nurodo, kad patyrė 2 341,35 Eur atstovavimo išlaidų. Šias išlaidas atsakovė grindžia pateiktais į bylą dokumentais, jų dydžio ir pagrįstumo ieškovė neginčija. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl priteistinos iš ieškovės.

57. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovės – tenkinus, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Atsakovė nurodo, kad patyrė 2 178 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Šias išlaidas atsakovė grindžia 2022 m. rugpjūčio 5 d. PVM sąskaita–faktūra Nr. REL2208-08, 2022 m. rugpjūčio 5 d. darbų ataskaita ir 2022 m. rugpjūčio 19 d. mokėjimo pavedimo kopija už PVM sąskaitą–faktūrą Nr. REL2208-08. Teisėjų kolegija padaro išvadą, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl priteistinos iš ieškovės.

58. Paduodama apeliacinį skundą atsakovė yra sumokėjusi 840 Eur žyminį mokestį, patenkinus šį skundą, žyminis mokestis atsakovei priteistinas iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys). Iš viso atsakovei iš ieškovės priteistina 3 018 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 17 d. galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują galutinį sprendimą – Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškovės akcinės bendrovės Vidaus vandens kelių direkcijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sweco Lietuva“ dėl netesybų priteisimo atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Sweco Lietuva“ (juridinio asmens kodas 301135783) iš ieškovės Valstybinės įmonės Vidaus vandens kelių direkcijos (juridinio asmens kodas 132090925) 2 341,35 Eur (du tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt vieną eurą 35 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 3 018 Eur (tris tūkstančius aštuoniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Marius BajorasLaima RibokaitėAlma Urbanavičienė