Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo M. K. advokato Gintaro Platūkio skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl Austrijos Respublikos V. N. žemės (Landesgericht Wiener Neustadt) teismo 2015-06-25 nuosprendžio Nr. 51 Hv 26/15f pripažinimo ir M. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo perėmimo iš Austrijos Respublikos Lietuvos Respublikai dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Austrijos Respublikos federalinės teisingumo ministerija, vadovaudamasi 2008-11-27 Tarybos pamatiniu sprendimu Nr. 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (toliau – Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR), prašė spręsti Austrijos Respublikos V. N. žemės (Landesgericht Wiener Neustadt) teismo 2015-06-25 nuosprendžio Nr. 51 Hv 26/15f pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje klausimą.M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), bedarbis, nuteistas Austrijos Respublikos V. N. žemės (Landesgericht Wiener Neustadt) teismo 2015-06-25 nuosprendžiu Nr. 51 Hv 26/15f, kuris įsiteisėjo 2015-09-16, pagal Austrijos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - Austrijos Respublikos BK) 15 str., 127 str., 129 str. 1 d., 130 str., ir jam paskirta bausmė - laisvės atėmimas 4 m. (1440 dienų), bausmė visiškai turėtų būti atlikta iki 2019-03-19 (b. l. 6-15; teikimo Nr. T-196-946/2016 medžiaga (b. l. 28-36).Austrijos Respublikos V. N. žemės (Landesgericht Wiener Neustadt) teismo 2015-06-25 nuosprendyje Nr. 51 Hv 26/15f konstatuojama, kad M. K. pagrobė arba kėsinosi pagrobti svetimus kilnojamus daiktus su tikslu, juos pasisavinus neteisėtai pasipelnyti, o būtent: 1) 2015-02-13, Unterhautzental‘yje, M. K. ir kitas nežinomas bendrininkas, veikdami sąmoningai ir savo noru kaip bendrininkai, išdaužė Gerlinde‘i Perger priklausančio nuosavo namo terasos durų langą ir pagrobė 600 eurų grynais; 2) 2015-03-03, Bad Fischau‘e, M. K. ir S. K., veikdami sąmoningai ir savo noru kaip bendrininkai, išlaužė Franz‘ui Fochler‘iui priklausančio nuosavo namo terasos duris ir kėsinosi pagrobti pinigus grynais ir kitus vertingus daiktus.Šias vagystes M. K. vykdė ar kėsinosi įvykdyti įsilaužiant į nuosavus namus arba bandydamas įsilaužti ir tokiu būdu vykdydamas arba kėsindamasis įvykdyti vagystes su įsilaužimu (Austrijos Respublikos BK 129 str. 1 d. „Vagystė įsilaužiant arba naudojant ginklą“, 127 str. „Vagystė“, 15 str. „Pasikėsinimas“) jis siekė kartojant nusikalstamą veiką užsitikrinti sau pastovias pajamas (Austrijos Respublikos BK 130 str. „Profesionali vagystė“), t. y. M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Austrijos Respublikos BK 127 str., 129 str. 1 eil., 130 str. ketvirtą atvejį ir 15 str.Kauno apylinkės teismo 2016-11-10 nutartimi tenkino Austrijos Respublikos federalinės teisingumo ministerijos 2016-07-12 prašymą Nr. BMJ-4069359/0001-IV 4/2016 dėl M. K. perdavimo iš Austrijos Respublikos į Lietuvos Respubliką likusiai laisvės atėmimo bausmės daliai atlikti. Pripažino Austrijos Respublikos V. N. žemės (Landesgericht Wiener Neustadt) teismo 2015-06-25 nuosprendį Nr. 51 Hv 26/15f dėl laisvės atėmimo bausmės M. K., ir perdavė vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.Suderino nuteistajam M. K. Austrijos Respublikos V. N. žemės (Landesgericht Wiener Neustadt) teismo 2015-06-25 nuosprendį Nr. 51 Hv 26/15f pagal Austrijos Respublikos baudžiamojo kodekso 127 str., 129 str. 1 eil., 130 str. ketvirtą atvejį ir 15 str. paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalimi, 178 straipsnio 2 dalimi bei 178 straipsnio 2 dalimi, ir paliko paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.Nutarė, bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo M. K. perėmimo iš Austrijos Respublikos dienos, į bausmės laiką įskaičiuoti visą Austrijos Respublikoje atliktos bausmės - laisvės atėmimo laiką ir kardomojo kalinimo laiką nuo jo sulaikymo 2015-03-03.Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nors Austrijos Respublikos V. N. žemės teismo nuosprendžiu bausmės M. K. už Austrijos Respublikos BK 127 str., 129 str. 1 eil., 130 str. ketvirto atvejo pažeidimus nebuvo skirtos atskirai už kiekvieną nusikalstamą veiką, nebuvo sprendžiamas klausimas dėl jų subendrinimo, skirta viena bausmė už visas padarytas nusikalstamas veikas, tačiau suderinant paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis, įvertintina tai, kad 2015-06-25 nuosprendžiu M. K. nuteistas už vagystę įsibraunant į gyvenamąją patalpą bei pasikėsinimą įvykdyti vagystę įsibraunant į gyvenamąją patalpą, padarytas realiosios sutapties sąlygomis, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos BK nuostatomis, reglamentuojančiomis bausmių skyrimą už kelias nusikalstamas veikas (BK 63 str.), yra pagrindas spręsti, kad Austrijos Respublikos V. N. žemės teismo nuosprendžiu M. K. paskirta bausmė neviršija Lietuvos Respublikos BK numatytų bausmių, kurios galėtų būti skiriamos pagal BK 63 straipsnio, 22 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 2 dalies bei 178 straipsnio 2 dalies nuostatas, maksimumo, todėl suderinus pagal Austrijos Respublikos BK nuostatas nuosprendžiu paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos BK nuostatomis nuteistajam paliktina Austrijos Respublikos V. N. žemės (Landesgericht Wiener Neustadt) teismo paskirta bausmė - 4 metai laisvės atėmimo.Savo skunde nuteistojo M. K. advokatas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-11-10 nutartį ir priimti naują sprendimą - nepripažinti Austrijos Respublikos V. N. žemės teismo 2015-06-25 nuosprendžio dėl laisvės atėmimo bausmės M. K. ir netenkinti Austrijos Respublikos federalinės teisingumo ministerijos prašymo dėl M. K. perdavimo iš Austrijos Respublikos į Lietuvos Respubliką likusiai laisvės atėmimo bausmės daliai atlikti.Skunde teigiama, kad pirmoje byloje Nr. T-196-946/2016 Kauno apylinkės teismas 2016-02-03 raštu kreipėsi į Austrijos kompetentingas institucijas, kad pateiktų dokumentų vertimus į lietuvių kalbą bei, kad Liudijimas yra neišsamus. Nesulaukęs Liudijimo pataisymų ir papildymų, dokumentų vertimų Kauno apylinkės teismas 2016-03-29 nutartimi atsisakė pripažinti Wiener Neustadt apygardos teismo 2015-06-25 nuosprendį byloje Nr. 51 Hv 26/15f dėl laisvės atėmimo bausmės M. K. bei nutarė netenkinti Austrijos Respublikos Teisingumo ministerijos prašymo dėl M. K. perdavimo iš Austrijos Respublikos į Lietuvos Respubliką likusiai laisvės atėmimo bausmės daliai. Minėta nutartis įsiteisėjusi, todėl advokato nuomone procesas byloje Nr. T-196-946/2016 yra baigtas.Skunde pažymima, jog nagrinėjamoje byloje Kauno apylinkės teismas, nesant Liudijimo, kuriame turi būti nurodyta visa informacija susijusi su nuteistuoju, nesant Austrijos Respublikos kompetentingos institucijos kreipimosi į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministeriją, kaip numato Įstatymo 7str., kuri per 5 darbo dienas nuo visų dokumentų gavimo dienos turi persiųsti visą gautą medžiagą atitinkamam teismui, skundžiama nutartimi nepagrįstai nusprendžia pripažinti Austrijos Respublikos nuosprendį, suderina bausmes pagal Lietuvos įstatymus ir nusprendžia nuosprendį M. K. atžvilgiu vykdyti Lietuvoje.Skunde atkreipiamas dėmesys, jog Liudijimas teisme yra gautas 2016-01-14 byloje Nr. T-196-946/2016, tačiau nagrinėjamoje byloje Nr. T-1460-966/2016, kurios nutartis skundžiama, aplamai nėra jokio Liudijimo ir teismas remiasi senu Liudijimu ir iš kitos bylos, kuriame net nėra informacijos apie M. K. sutikimą ar nesutikimą dėl jo perdavimo Lietuvai. Advokato įsitikinimu, naujas Liuidijimas buvo būtinas, tačiau teismas pasirėmė senu Liudijimu ir esančiu kitoje byloje, kuris šiai bylai negalioja ir juo teismas negalėjo vadovautis.Skunde teigiama, jog sename Liudijime net nėra informacijos apie M. K. nuomonę dėl jo perdavimo. Nors teismui ir buvo atsiųstas raštas iš Austrijos kompetentingos institucijos, kad būk tai M. K. sutinka būti perduodamas, tačiau toks sutikimas turi būti parašytas jo ranka, kaip numato 2008 m. lapkričio 27 d. tarybos pamatinio Sprendimo 2008/909/TVR6 straipsnio 3p, kuriame nurodyta, kad jei nuteistasis savo nuomonę pareiškė žodžiu, tai išduodančioji valstybė narė užtikrina, kad vykdančioji valstybė galėtų gauti tokio pareiškimo rašytinį dokumentą. Be to, tokia Austrijos pateikta informaciją apie jo sutikimą būti perduotam Lietuvai, prieštarauja paties M. K. laiškui, kuris atsiųstas advokatui ir kuriame jis išsako savo nuomonę, kad kategoriškai nesutinka būti perduotas Lietuvai bei nurodo nesutikimo motyvus. Šis laiškas yra pridėtas prie bylos. Advokato įsitikinimu, pripažinus Austrijos Respublikos nuosprendį Lietuvos Respublikoje ir perdavus M. K. į Lietuvą likusiai bausmės daliai atlikti, nebūtų pasiektas Tarybos Pamatiniame Sprendime 2008/909/TVR ir LR 2014-11-13 Įstatyme „Dėl Europos sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 3 str. numatytas socialinės reabilitacijos tikslas, kadangi ateities su Lietuva M. K. nesieja, jo visa šeima gyvena Jungtinėje karalystėje, jo nebus kam Lietuvoje aplankyti, o bausmės atlikimo vietoje Austrijoje yra galimybė integruotis į visuomenę, mokytis kalbų, dirbti, siekti mokslo ir sudarytos kitos daug geresnės socialinės sąlygos. Nuteistojo M. K. gynėjo skundas atmetamas.Iš bylos duomenų matyti, kad vadovaujantis Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, Austrijos Respublikos federalinės teisingumo ministerija, prašė spręsti Austrijos Respublikos V. N. žemės (Landesgericht Wiener Neustadt) teismo 2015-06-25 nuosprendžio Nr. 51 Hv 26/15f pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje klausimą. Toks prašymas pateiktas tuo pagrindu, kad nuteistasis M. K. yra Lietuvos Respublikos pilietis, kuris yra deklaravęs savo nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ yra įtvirtintas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant galima atsisakyti pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės (3 straipsnio 1 dalis ir 8 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ teismas, nusprendęs pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. Suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę ir negali būti pakeista bauda ar kita turtinio pobūdžio bausme ar priemone. Suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. Suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnės negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė.Nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 8 straipsnio 1 dalyje, kurie leistų nepripažinti ir nevykdyti Lietuvos Respublikoje Austrijos Respublikos V. N. žemės (Landesgericht Wiener Neustadt) teismo 2015-06-25 nuosprendžio Nr. 51 Hv 26/15f dėl laisvės atėmimo bausmės M. K., pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo padarytos veikos, dėl kurių jis nuteistas pagal Austrijos Respublikos BK 127 str., 129 str. 1 eil., 130 str. ketvirtą atvejį ir 15 str., atitinka Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį bei 178 straipsnio 2 dalį. Apylinkės teismas, tinkamai suderino nuteistajam M. K. minėtą Austrijos Respublikos V. N. žemės (Landesgericht Wiener Neustadt) teismo nuosprendį pagal Austrijos Respublikos baudžiamojo kodekso 127 str., 129 str. 1 eil., 130 str. ketvirtą atvejį ir 15 str. paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalimi, 178 straipsnio 2 dalimi bei 178 straipsnio 2 dalimi, ir paliko paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.Pažymėtina ir tai, kad nors skunde nuteistojo advokatas teigia, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį rėmėsi senu Liudijimu esančiu kitoje byloje, kurioje klausimas dėl nuosprendžio M. K. atžvilgiu pripažinimo ir vykdymo buvo išspręstas iš esmės, todėl Austrijos Respublikos kompetentinga institucija privalėjo iš naujo kreiptis su teikimu bei Liudijimu, tačiau su šie skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Aukštesnysis teismas, pritaria skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams, jog klausimas dėl nuosprendžio M. K. atžvilgiu pripažinimo ir vykdymo byloje Nr. T-196-946/2016 nebuvo išspręstas iš esmės, kadangi teikimas dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Kauno apylinkės teismo 2016-03-29 nutartimi buvo atmestas, todėl, kad per teismo nustatytą terminą iš Austrijos Respublikos kompetentingos institucijos nebuvo gauta papildoma teismo reikalaujama informacija, o būtent nuosprendžio vertimas į lietuvių kalbą, vien liudijimo turinys buvo nepakankamas sprendimui priimti. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas byloje Nr. T-196-946/2016, teikimą atmetė formaliais pagrindais, kurie nekliudė apylinkės teismui, gavus papildomą reikalingą informaciją, išnagrinėti teikimo kaip tai numato Įstatymo 8 str. 2 d.Nesutiktina ir su nuteistojo advokato skundo argumentais, jog sename Liudijime net nėra informacijos apie M. K. nuomonę dėl jo perdavimo. Advokato teigimu, nors teismui ir buvo atsiųstas raštas iš Austrijos kompetentingos institucijos, kad neva tai M. K. sutinka būti perduodamas, tačiau toks sutikimas turi būti parašytas jo ranka, kaip numato Tarybos pamatinio Sprendimo 2008/909/TVR 6 straipsnio 3 p, kuriame nurodyta, kad jei nuteistasis savo nuomonę pareiškė žodžiu, tai išduodančioji valstybė narė užtikrina, kad vykdančioji valstybė galėtų gauti tokio pareiškimo rašytinį dokumentą. Be to, tokia Austrijos pateikta informaciją apie jo sutikimą būti perduotam Lietuvai, prieštarauja paties M. K. laiškui, kuris atsiųstas advokatui ir kuriame jis išsako savo nuomonę, kad kategoriškai nesutinka būti perduotas Lietuvai bei nurodo nesutikimo motyvus. Kaip matyti iš į nagrinėjamą bylą pateikto Austrijos Respublikos federalinės teisingumo ministerijos 2016-10-03 rašto Nr. BMJ-4069359/0006-IV 4/2016, kad 2015-12-15 V. N. įkalinimo įstaigoje buvo surašytas protokolas apie tai, kad M. K. sutinka su sprendimo perdavimu vykdančiajai valstybei - Lietuvai ir prašo perimti vykdymą (b. l. 60-64). Minėtas dokumentas, tik neišverstas į lietuvių kalbą buvo pateiktas ir byloje Nr. T-196-946/2016 kartu su Liudijimu (byla Nr. Nr. T-196-946/2016 b. l. 27), todėl nuteistojo advokato skundo argumentas, jog byloje Nr. T-196-946/2016 pateiktame Liudijime net nėra informacijos apie M. K. nuomonę dėl jo perdavimo, nepagrįstas. Pažymėtina, jog Tarybos pamatinio Sprendimo 2008/909/TVR 6 str. 3 p. numatyta, jog visais atvejais, kai nuteistasis tebėra išduodančiojoje valstybėje, jam suteikiama galimybė išdėstyti savo nuomonę žodžiu ar raštu. Kai išduodančioji valstybė mano, kad dėl nuteistojo amžiaus ar jo fizinės arba psichinės būklės tai būtina, ta galimybė suteikiama jo teisiniam atstovui. Priimant sprendimą dėl nuosprendžio ir liudijimo perdavimo atsižvelgiama į nuteistojo nuomonę. Jei asmuo pasinaudoja šioje dalyje numatyta galimybe, tai nuteistojo nuomonė perduodama vykdančiajai valstybei, visų pirma atsižvelgiant į 4 straipsnio 4 dalį. Jei nuteistasis savo nuomonę pareiškė žodžiu, tai išduodančioji valstybė narė užtikrina, kad vykdančioji valstybė galėtų gauti tokio pareiškimo rašytinį dokumentą.Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą pažymėtina, jog priešingai nei teigiama skunde, iš byloje pateikto įkalinimo įstaigoje surašyto protokolo matyti, jog nuteistajam M. K. buvo suteikta galimybė išdėstyti savo nuomonę raštu užpildant pateiktą protokolo formą. Kaip nurodyta pateiktame Austrijos Respublikos federalinės teisingumo ministerijos 2016-10-03 rašte, protokolą nuteistasis paruošė savarankiškai, tai patvirtina ir nuteistojo parašas po protokolu bei nurodytas vardas ir pavardė. Nors nuteistojo gynėjas tvirtina, kad nuteistasis teismui gynėjo perduotame 2016-09-25 prašyme nesutinka būti perduotas Lietuvai ir toliau atlikti laisvės atėmimo bausmę, kadangi Lietuvoje neturi šeimos, jokių artimųjų, tačiau kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, nuteistojo sutikimas ar nesutikimas dėl bausmės atlikimo perdavimo nėra būtina ir privaloma sąlyga nuosprendžio pripažinimui ir vykdymui, kadangi nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis ir iki nuteisimo Austrijos Respublikoje gyveno Lietuvoje (pamatinio Sprendimo 2008/909/TVR 6 str. 2 p.). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, nuteistojo skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2016-11-10 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos nuteistojo advokato skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. K. advokato Gintaro Platūkio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.