Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėja A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir jo patikslinimu, prašė panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrės 2017 m. liepos 3 d. įsakymą Nr. 1P-91 „Dėl tarnybinės nuobaudos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorei A. B. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) 2017 m. birželio 22 d. raštą Nr. S-1368-(1.5) „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorės A. B. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados įvertinimo“ (toliau – ir Raštas).

2. Skunde pareiškėja nurodė, kad:

2.1. Pareiškėja yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) vadovė. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2017 m. balandžio 27 d. atliktas Tarnybos patalpų, esančių Odminių g. 3, Vilniuje, patikrinimas buvo neteisėtas, nes Ministerijos atstovai atvyko neįspėję, nepateikę apsilankymo pagrindo, neinformavę, dėl kokių priežasčių lankosi, reikalavo iš darbuotojų įvairių dokumentų, atidaryti seifus ir spinteles, tikrino darbo ir pagalbines patalpas, apklausė darbuotojus, vertė juos prisipažinti, kad nėra patenkinti pareiškėjos vadovavimu. Tik iš tarnybinio patikrinimo išvados pareiškėjai tapo žinoma, kad Ministerijos atstovai tikrino anoniminio pranešimo duomenis, tačiau neaišku kokius, nes anoniminis pranešimas pareiškėjai nebuvo pateiktas, su jo turiniu ji nebuvo supažindinta.

2.2. Tarnybinio patikrinimo išvados argumentai, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą (toliau – ir Interesų derinimo įstatymas) nenusišalindama nuo sprendimų priėmimo į pareigas priimant V. B., yra nepagrįsti. V. B. nuo 2007 metų dirbo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje, 2015 m. birželio 30 d. ėjo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus pavaduotojos pareigas. Į šias pareigas buvo perkelta l. e. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorės pareigas D. J. sprendimu. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą 2015 m. liepos 1 d. prijungus prie Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, V. B. buvo perkelta į to paties lygio tos pačios kategorijos, bet ne į vadovės pareigas, o 2016 m. gruodžio 30 d. dėl tarnybinio būtinumo laikinai perkelta į Bendrųjų reikalų ir koordinavimo skyriaus vedėjo pareigas. Nagrinėjamu atveju viešųjų ir privačių interesų konfliktas nekilo, nes pareiškėja, priimdama įsakymus dėl V. B. tarnybinių santykių Tarnyboje, privačių interesų neturėjo. Vertindama šias aplinkybes, tarnybinio patikrinimo komisija neatsižvelgė į aplinkybę, jog viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Teisinės pagalbos ir socialinių paslaugų centras (toliau – ir Centras) per trejus metus nevykdė ir nevykdo jokios veiklos, t. y. negauna jokių pajamų.

2.3. Apie Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. rugpjūčio 11 d. įsakymą Nr. 1R-254 „Dėl Rekomendacijų dėl Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymų nuostatų laikymosi bei kontrolės vykdymo teisingumo ministrui pavestose valdymo srityse veikiančių Vyriausybės įstaigų, valstybės įmonių ir įstaigų prie ministerijos vadovams“ (toliau – ir Rekomendacijos) pareiškėja nežinojo, nes tuo metu, kai jis buvo išleistas, nedirbo Ministerijai pavaldžios įstaigos vadove.

2.4. Viešai internete paskelbtose ir Ministerijai pateiktose deklaracijose (2013 m. lapkričio 24 d., 2014 m. gruodžio 22 d. ir 2016 m. liepos 26 d.) deklaruoti visi pareiškėjos privatūs interesai, įskaitant su Centru susijusius interesus. Teisės aktai nenustato pareigos deklaruoti galimus privačius interesus, susijusius su įmonių, kuriose esi dalininkas ar akcininkas su kitais dalininkais, akcininkais ar tų įmonių vadovais. Su V. B. (Centro direktorė) ir D. J. (Centro dalininkė) pareiškėja pradėjo dirbti vienoje įstaigoje tik po to, kai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba buvo prijungta prie Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, t. y. nuo 2015 m. liepos 1 d.

2.5. Tarnybinio patikrinimo komisijos išvada, kad 2007–2013 metais priimtiems sprendimams (iki 2014 m. liepos 1 d. pareiškėja buvo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktore) įtakos turėjo tai, kad nuo 2013 metų lapkričio pareiškėja tapo Centro dalininke, yra nepagrįsta. Išvadoje be pagrindo preziumuota, kad visoms teisės skyriaus pareigybėms nustatytas teisinis išsilavinimas. Pagal nuostatus, šio skyriaus darbuotojai organizuoja ir koordinuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą, o ne patys ją teikia. V. B. atliko baudžiamųjų bylų koordinatorės darbą, kuris nereikalavo teisinio išsilavinimo. Nagrinėjamu atveju be jokio pagrindo konstatuota, kad pareiškėja, dar būdama Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos vadove, 2015 m. vasario 25 d. įsakymu paskyrė V. B. į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus pavaduotojo pareigas.

2.6. Vertindama situaciją tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija neatsižvelgė į aplinkybes, susidariusias sujungiant teritorinių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų veiklą. Po tarnybų reorganizavimo reikėjo iš esmės pertvarkyti procesus, programinę įrangą, patalpas ir kt., darbuotojų skaičius visada buvo nepakankamas, apie tai Ministerija buvo informuojama kiekvienoje ataskaitoje, po reorganizacijos naujomis sąlygomis sutiko dirbti tik 32 darbuotojai iš 42. Išvada, kad pareiškėja neturėjo teisės nustatyti Bendrųjų reikalų ir koordinavimo skyriaus bei Finansų skyriaus tarnautojų, kurie ėjo pagrindines pareigas, darbo vietų Kauno skyriaus patalpose, yra nepagrįsta. Pagal Tarnybos nuostatus įstaigos vadovas organizuoja įstaigos darbą, atsako už įstaigai keliamų tikslų įgyvendinimą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras tik patvirtina Tarnybos struktūrą, tačiau nenustato Tarnybos darbuotojų darbo vietos. Šių darbuotojų darbo vieta nustatyta jų prašymu, esant jų sutikimui. Taip pat nepagrįsta išvada, kad pareiškėja neturėjo teisės nustatyti, jog Kauno skyriaus tarnautojų, laikinai einančių Panevėžio skyriaus ir Šiaulių skyriaus vedėjų pareigas, darbo vieta yra Kauno skyriuje tol, kol bus paskirti nuolatiniai skyrių vedėjai. Dėl Šiaulių skyriaus veiklos nuolat buvo gaunama skundų, o Panevėžio skyriuje nebuvo tarnautojo, kurį būtų galima paskirti į skyriaus vedėjo pareigas. Jokiuose teisės aktuose nėra nustatyta pareiga gauti teisingumo ministro leidimą nustatyti darbuotojų darbo vietą Tarnyboje, taip pat nėra nustatyta pareiga informuoti Ministeriją apie darbuotojų faktinę darbo vietą ar darbo organizavimo tvarką.

2.7. Teisės aktuose konkreti Tarnybos direktoriaus darbo vieta nėra įtvirtinta, įstaigų vadovai pagal nusistovėjusią tvarką turi teisę vykti į teritorinius padalinius be atskiro ministro įsakymo dėl komandiruotės. Tarnybinio patikrinimo komisija nepagrįstai teigia, kad pareiškėja yra patvirtinusi, kad jos darbo vieta yra Kaune. Komisija neatsižvelgė į tai, kad pagal pareiškėjos darbotvarkę ji negalėjo būti įsirengusi darbo vietos Kauno skyriaus patalpose. Vienkartinis Ministerijos atstovų apsilankymas Kauno skyriaus patalpose negali būti laikomas pagrindu konstatuoti, jog pareiškėjos darbo vieta buvo Kauno mieste.

2.8. Pareiškėjos kaip įtaigos vadovės veikla kiekvienais metais buvo vertinama tik labai gerai, pareiškėja buvo skatinama: už 2015 metų veiklą jai buvo suteikta antra kvalifikacinė klasė, už 2016 metų veiklą – pirma kvalifikacinė klasė. Toks darbo įvertinimas patvirtina, kad įstaigai nustatyti veiklos tikslai buvo pasiekti, todėl tarnybinio patikrinimo komisija nepagrįstai konstatavo, kad darbuotojų darbo vietų nustatymas buvo netinkamas organizuojant įstaigos darbą, ir nepagrįstai kvalifikavo tai kaip tarnybinį nusižengimą.

2.9. Nuobaudos skyrimo procedūra buvo pažeista. Nebuvo pagrindo sudaryti tarnybinio patikrinimo komisiją, kadangi 2015 m. balandžio 27 d. patikrinimas buvo neteisėtas, pareiškėja nebuvo supažindinta su išvadomis, jai nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus ar įsitikinti, kad faktai užfiksuoti teisingai. Tarnybinio patikrinimo komisija, prašydama pateikti paaiškinimą, nepateikė konkrečių faktų, kurie galėjo būti pagrindas skirti drausminę nuobaudą. Nežinodama, kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis rėmėsi tarnybinio patikrinimo komisija, pareiškėja neturėjo galimybės tinkamai paaiškinti aplinkybes, paneigti Ministerijos atstovų padarytas išvadas.

2.10. VTEK Raštas yra nepagrįstas, nes VTEK nesudarė pareiškėjai sąlygų pateikti paaiškinimą, todėl nebuvo įvertintos visos aplinkybės. Raštas yra nemotyvuotas, jame tik cituojami Ministerijos tarnybinio tyrimo komisijos išvadoje nurodyti teiginiai. Patvirtindama tarnybinio patikrinimo komisijos išvadą, VTEK nepatikrino visų turimų pareiškėjos viešųjų ir privačių interesų deklaracijų ir nepasisakė apie jose nurodytų duomenų tinkamumą.