Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens -M. R. (toliau – apeliantas) pateiktą apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. U. 2024 m. kovo 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-1967-2024 (toliau – Institucija) M. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 5 dalį buvo nubaustas 970 Eur dydžio bauda su specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 22 mėnesiams bei automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu už tai, kad jis 2024 m. kovo 1 d., 19.55 val., (duomenys neskelbtini) gatvėse, vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, kai teisė vairuoti yra atimta.

2. Nesutikdamas su jam taikyta administracinio poveikio priemone – automobilio konfiskavimu, M. R. pateikė skundą apylinkės teismui, tačiau skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nutartimi jo skundas netenkintas ir nutarimas paliktas nepakeistu.

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas M. R. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nutartį ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. U. 2023 m. kovo 19 d. nutarimą panaikinti ir netaikyti automobilio konfiskavimo arba konfiskuoti automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą. Taip pat prašo sušvelninti jam paskirtą nuobaudą.

3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad priimdama skundžiamą nutarimą, Institucija neatsižvelgė į tai, jog jis prisipažino ir gailėjosi dėl padaryto nusižengimo, į tai, jog šiuo metu dirba ir teikia materialinį išlaikymą savo mažametei dukrai, į tai, kad automobilis priklauso ne jam, o M. Š., kuriai automobilis yra būtinas rūpinantis neseniai gimusia dukra ir kuri nežinojo, kad jis negalėjo vairuoti automobilio. Apeliantas nurodo, kad nori susikurti normalų gyvenimą, susitaikyti su dukros mama M. Š., jaučia didelį skausmą ir gėdą dėl tokio savo poelgio. Įvykio dieną M. Š. pasakius, kad blogai jaučiasi ir pati negali vairuoti, pasisiūlė padėti, t. y. parvairuoti automobilį. Apie tai, kad yra praradęs teisę vairuoti transporto priemones, M. Š. nesakė, nenorėdamas sukelti streso. Tik pareigūnams sustabdžius automobilį M. Š. pasakė, kad neturi teisių, kas jai sukėlė didžiulį stresą ir paniką, kadangi automobilis yra vienintelis jos turtas ir jai labai reikalingas rūpinantis neseniai gimusia dukra. Konfiskavus automobilį, M. Š. patirs nepagrįstai didelius suvaržymus, praras vienintelį turtą. M. Š., jeigu būtų žinojusi, kad jis neturi teisės vairuoti, nebūti leidusi vairuoti savo automobilio. Be to, pareiškėjo manymu, jam nepagrįstai buvo skirta didesnė nei vidurkis bauda bei ilgesnis nei vidurkis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nes priešingai nei teigia Institucija, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y., kad pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi.

4. Atsiliepimu į pateiktą skundą Institucija nesutinka su skundo reikalavimais ir prašo apelianto skundo netenkinti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai pritarė ne teismo tvarka bylą išnagrinėjusio policijos pareigūno pozicijai, kad minimu atveju, taikyti ANK 34 str. 6 d. nuostatas, tokiu būdu švelninant baudą ar parinktą administracinio poveikio priemonę, nebuvo pagrindo. Atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo visuomenei laipsnį, anksčiau M. R. skirtas administracines nuobaudas, spręstina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nebuvo nubaustas aiškiai per griežtai.

6. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. R.iš esmės neginčija savo kaltės padaręs ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad yra keliamas administracinio poveikio priemonės – turto – transporto priemonės BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo klausimas bei paskirtos nuobaudos dydžio ir specialiosios teisės atėmimo trukmės proporcingumo klausimas, kuriuo apibrėžiamos apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos.

7. Susipažinus su apeliaciniame skunde bei Institucijos atsiliepime nurodytais argumentais, administracinio nusižengimo bylos medžiaga, patikrinus skundžiamos Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nutarties ir Institucijos 2024 m. kovo 19 d. nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą, darytina išvada, kad M. R.pagrįstai ir teisėtai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, o jam skirta administracinė nuobauda – bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas bei transporto priemonės konfiskavimas individualizuotos tinkamai.

8. ANK 424 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, įtvirtinta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti, kai ši teisė vairuojančiam asmeniui yra atimta, padarytą pakartotinai, kuris užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. Pagal ANK 424 straipsnio 7 dalį, už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. ANK 424 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Analizuojant pastarosios teisės normos turinį matyti, kad transporto priemonės konfiskavimas asmeniui, kuriam skiriama piniginė bauda, numatytas kaip papildoma alternatyvi administracinio poveikio priemonė, dėl kurios skyrimo kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas nuobaudai skirti turinčias reikšmės aplinkybes, pavesta spręsti administracinę nuobaudą skiriančiai institucijai.

9. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad M. R. pagal AK 424 straipsnio 5 dalį buvo nubaustas 970 Eur bauda, jam paskirtos ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 22 mėnesiams bei transporto priemonės konfiskavimas. Taigi, Institucija 2024 m. kovo 19 d. nutarimu pažeidėjui paskyrė ANK straipsnio sankcijoje numatytą artimą maksimaliam dydžiui nuobaudą, taip pat artimą maksimaliai trukmei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bei papildomą administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą.

10. Šiuo atveju pabrėžtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog asmuo, būdamas automobilio savininku, privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir užtikrinti, kad automobilis, kaip didesnio pavojaus šaltinis, nepatektų kitiems asmenims, neturintiems teisės jo valdyti, t. y. savininkas su jam priklausančiu daiktu turi elgtis taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-23-2012, 2AT-31-2013, Nr. 2AT-46-628/2019). Nesilaikant tokios pareigos, savininkas turi prisiimti visas iš to kylančias pasekmes, įskaitant ir nuosavybės teisių ribojimą. Kartu pažymima, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Šis draudimas išlieka nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo priemonė, konfiskavimas prilyginamas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę jį susigrąžinti natūra. Toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Kita vertus, automobilio savininkas gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas įstatymo yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas ( Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2- 42-167/2018, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-295-988/2021).

11. Nors apeliantas skunde teigia, kad šiuo atveju nepagrįstai buvo konfiskuotas M. Š. priklausantis automobilis, tačiau apygardos teismas su tuo nesutinka ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino transporto priemonės perleidimo aplinkybes bei faktinės savininkės ir teisėtos valdytojos ryšį su M. R.padarytu administraciniu nusižengimu ir pagrįstai taikė transporto priemonės – BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

12. Kaip matyti iš VĮ „Regitra“ tvarkomo registro, M. R. vairuota transporto priemonė priklauso M. Š.. Bylos medžiaga nustatyta, kad M. R. ir M. Š. kurį laiką artimai bendravo, augina judviejų dukrą. Pirmosios instancijos teismo posėdyje M. Š. patvirtino, kad žinojo, jog M. R. buvo praradęs teisę vairuoti transporto priemones. Nors pareiškėjas pateiktame skunde teigia, kad transporto priemonės savininkė M. Š. nežinojo, kad jos automobilį vairuos asmuo be teisių, tačiau šią versiją paneigia administracinio nusižengimo byloje surinkta įrodymų visuma. Pirmiausia, iš policijos pareigūno G. Š. tarnybinio pranešimo bei pačios M. Š. paaiškinimo matyti, kad įvykio metu M. Š. važiavo kartu su M. R. tame pačiame automobilyje. Be to, iš M. Š. 2024-03-01 paaiškinimo matyti, jog ji pati pripažino, kad būdama keleive ir pamačiusi, kad M. R. vairuojamą automobilį stabdo policijos pareigūnai, pati pasiūlė vairuotojui pasikeisti vietomis. Kol tikrinantys policijos pareigūnai priėjo prie sustojusio automobilio, M. Š. persėdo iš keleivio į vairuotojo vietą. Tai, kad būtent ji pasiūlė pasikeisti vietomis, M. Š. patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdyje. Taigi, iš to seka, kad M. Š. ne tik žinojo, jog M. R. yra praradęs teisę vairuoti transporto priemones, bet ir savo aktyviais veiksmais klaidino pareigūnus, taip siekdama padėti išvengti atsakomybės M. R. ir galimų neigiamų pasekmių sau. Todėl aukštesnysis teismas konstatuoja, kad M. Š., kaip transporto priemonės savininkė, nebuvo pakankamai atsakinga ir rūpestinga, kadangi perleisdama automobilį vairuoti M. R., kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, žinojo ir suprato, kad jos transporto priemonė bus naudojama administraciniam nusižengimui daryti, todėl atitinkamai šiuo atveju buvo pagrindas taikyti M. Š.nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimą (ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

13. Nors apeliantas tiek pirmosios instancijos teismui, tiek ir apygardos teismui apeliaciniu skundu nurodė, kad konfiskavus transporto priemonę, neigiamas pasekmes pajus su administraciniu nusižengimu nesusiję asmenys (M. Š.), kad mašina reikalinga tiek dukrytės, tiek ir dukrytės mamos poreikių tenkinimui, tačiau apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, galinčiomis lemti švelnesnės poveikio priemonės taikymą (ANK 34 str. 6 d.). Šiame kontekste pabrėžtina, kad asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Kaip nustatyta šioje byloje, M. R., sėsdamasis už automobilio vairo, žinojo neturįs teisės vairuoti transporto priemones, tiek ir M. Š., perduodama automobilį vairuoti M. R., žinojo, kad šis neturi teisės vairuoti transporto priemones, dar iki inkriminuoto nusižengimo padarymo abu suprato, kad automobilis yra būtinas pačios M. Š., o ypač – jųdviejų neseniai gimusios dukros poreikiams užtikrinti, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama M. R.sulaikyti nuo nusižengimo padarymo. Apygardos teismo vertinimu, asmuo, puoselėdamas šeiminius ryšius, norėdamas tinkamai pasirūpinti savo artimaisiais, turi pats būti itin atidus bei rūpestingas, nes tokios gyvenimiškos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes poveikio priemones, nei už analogiškus nusižengimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Todėl apygardos teismas sprendžia, kad šiuo atveju dėl administracinio nusižengimo padarymo patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina pažeidėjo tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams užtikrinti, juo labiau, kad M. R.jau ne kartą buvo baustas už analogišką administracinį nusižengimą ir neabejotinai suvokė kuo rizikuoja vairuodamas neturint tokios teisės.

14. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu M. R.jau buvo baustas už analogišką administracinį nusižengimą ir tuo metu M. R. vairuota transporto priemonė taip pat buvo konfiskuota, tačiau nežiūrint į tai, apeliantas išvadų nepadarė ir vėl padarė analogišką administracinį nusižengimą. Todėl, akivaizdu, kad nekonfiskavus vairuotos transporto priemonės, teisinės atsakomybės poveikis būtų formalus ir prieštarautų ANK 22 ir 27 straipsnių nuostatų tikslams, būtų sudaromos prielaidos formuoti suvokimą, jog darant administracinius nusižengimus naudojant kitam asmeniui priklausančiu turtu, šis nebus konfiskuojamas.

15. Apeliaciniame skunde apeliantas, kaip alternatyvą, prašo konfiskuoti ne automobilį, o automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš tikrųjų ANK 29 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad tokiu atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Tačiau būtina pažymėti, kad šios normos taikymas yra galimas tik esant tokiai situacijai, kai turtas, atitinkantis konfiskuotino turto požymius, negali būti konfiskuotas kitais ANK 29 straipsnyje nurodytais pagrindais (sąlygomis). Šioje byloje konstatavus, kad M. Š. priklausantis automobilis pagrįstai konfiskuotas ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu, ANK 29 straipsnio 5 dalies normos taikymo galimybės svarstymas nebėra aktualus.

16. Kaip matyti, apeliaciniame skunde taip pat kritikuojama pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nurodo, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Vis tik, aukštesnysis teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimui būtina išpildyti dvi sąlygas – kaltininkas turi ne tik prisipažinti padaręs administracinį nusižengimą, tačiau ir nuoširdžiai gailėtis arba padėti jį išaiškinti. Šiuo atveju apelianto padarytas pažeidimas buvo konstatuotas pareigūnų, taigi, prie jo prisipažinimo ir išaiškinimo M. R.niekaip neprisidėjo, tuo tarpu jo apgailestavimas dėl savo veiksmų laikytinas deklaratyviu. Kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro, už įvairius KET pažeidimus M. R.ANK nustatyta tvarka buvo baustas net 39 kartus. Iš jų, 4 kartus administracinės nuobaudos skirtos už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti. Be to, M. R. vis dar turi galiojančių administracinių nuobaudų, didžioji dalis paskirtų baudų iki šiol nesumokėtos. Nurodytos aplinkybės bei sistemingas nustatytų draudimų pažeidimas niekaip nesiderina su apelianto apgailestavimu dėl savo veiksmų, priešingai, rodo asmens abejingumą teisės aktuose įtvirtintiems reikalavimams ir nustatytiems draudimams, kaip ir tai, jog ankstesnės nuobaudos už KET pažeidimus nesuteikė asmens elgesį koreguojančio ar atgrasančio nuo neteisėtų veiksmų rezultato. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nekonstatavo.

17. Kaip jau minėta, M. R. už aptariamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje padarymą, be kita ko, buvo skirta 970 Eur bauda bei specialiosios teisės (teisės vairuoti) atėmimas 22 mėnesių laikotarpiui. Nors apeliantas tvirtina, kad jis nubaustas per griežtai, tačiau apygardos teismas su tuo nesutinka ir sprendžia, kad M. R. paskirtos baudos dydis, tiek ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, paskirti nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl sutrumpinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtos baudos dydį ar administracinio poveikio priemonės terminą nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo.

18. Kaip matyti iš bylos duomenų, Institucija, skirdama M. R. administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, atsižvelgė į jo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (vienas pavojingiausių KET pažeidimų), nusižengimo padarymo motyvus ir aplinkybes (pažeidimą padarė tyčia, sąmoningai, nes vairavo automobilį, žinodamas, kad jam ši teisė yra atimta), į jo asmenybę apibūdinančius duomenis – M. R. eilę kartų baustas administracine tvarka, administracinio nusižengimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, didžioji dalis baudų nesumokėtos, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Be to, kaip matyti iš baustumo pažymos, M. R. sistemingai daro administracinius nusižengimus kelių transporto srityje. M. R. per paskutinius 5 metus administracine tvarka baustas 39 kartus, daugiausiai už KET pažeidimus, tarp jų net 4 kartus už vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė atimta. Akivaizdu, kad M. R. ankstesnės sankcijos nuobaudai keliamų tikslų nepasiekė, t. y. jo nepataisė ir nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo naujų nusižengimų darymo, apeliantas išvadų dėl savo elgesio nepadarė ir toliau daro teisės pažeidimus. Toks jo elgesys rodo jo neatsakingą ir lengvabūdišką požiūrį į visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, eismo saugumą, visišką galimų sunkių pasekmių ignoravimą. Todėl apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, sprendžia, kad M. R. paskirta bauda bei administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būdu galima skirti mažesnę baudą ar sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra ir apeliantas tokių aplinkybių taip pat nepateikė.

19. Dar kartą pažymėtina, kad tiek administracine nuobauda, tiek kartu su ja skiriama administracinio poveikio priemone siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Per švelnios nuobaudos asmeniui skyrimas gali jį paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl apygardos teismas daro išvadą, kad M. R. paskirta bauda bei administracinio poveikio priemonė yra tinkamai individualizuota, ji neprieštarauja ir teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijams, todėl švelninti jam paskirtos baudos dydį ir specialiosios teisės atėmimo terminą nėra jokio pagrindo. Priešingu atveju nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir užtikrintas visuomenės interesas, kad grėsmę eismo saugumui keliantys pažeidėjai būtų teisingai nubausti bei užkirstas kelias jiems daryti tokius nusižengimus ateityje. Esant šių duomenų visumai, apeliacinis skundas atmetamas, o apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi ir 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nutartį nepakeistą ir M. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.