Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2-532-730/2017

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-07-14
Bylos Nr.: e2-532-730/2017
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Erinija Kazlauskienė
Ieškovas: B. Ž.
Advokatai: Virginija Pargaliauskienė

Kategorijos

2.5.10.5.2.15pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-532-730/2017Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00316-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.5.2.15; (S) 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė,sekretoriaujant Rasai Laurinėnienei,dalyvaujant ieškovo atstovėms advokatei Virginija Pargaliauskienei, R. Ž.,atsakovės atstovui D. J.,trečiojo asmens atstovui V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. Ž. ieškinį atsakovei VšĮ (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, atsakovės pusėje InterRisk Vienna Insurance Group AAS Lietuvos filialas, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti ieškinio senaties terminą ieškiniui pateikti, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 35 000 EUR neturtinės ir 1345,82 EUR turtinės žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad gydymo įstaiga pažeidė ieškovo teisėtus lūkesčius gauti kokybiškas medicinos paslaugas, nes medicinos paslaugos buvo teikiamos nededant maksimalių pastangų, nesiimant visų galimų ir reikalingų priemonių savalaikiams diagnostiniams tyrimams atlikti ir tinkamam gydymui užtikrinti, jas naudojant neatidžiai, nerūpestingai ir nekvalifikuotai. 2014 m. balandžio 22 d. 5 val. ieškovas į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę buvo pristatytas dėl (duomenys neskelbtini), nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). 2014-04-22 9 val. rezidentė medicinos gydytoja E. S.-J. apžiūros metu nustatė praeinantį (duomenys neskelbtini), tačiau neurologas apžiūrėti nebuvo iškviestas. Tą dieną perkėlus ieškovą į Nervų ligų skyrių, gydytoja E. T. ieškovo sveikatos būklę įvertino tik kitą dieną, t. y. 2014-04-23 10 val. bendros vizitacijos metu, nors ieškovo sveikatos būklė blogėjo, 2014-04-22 po pietų, paskambinus sutuoktinei, su ja susikalbėti ieškovas negalėjo, nes strigo kalba. Gydytoja E. T., kalbos sutrikimą įvertinusi kaip „žmogaus intelektą“, nekartojo kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimo, taip pat neatliko magnetinio rezonanso tomografijos, nes toks tyrimas atliekamas tik tada, kai diagnozė po KT tyrimo lieka neaiški arba galvos smegenų KT neinformatyvi, neatlikta kaklo arterijų doplerosonografija, taip pat neskirtas kompiuterinės tomografijos angiografijos tyrimas. Nors šį galvos ir kaklo KTA tyrimą nurodyta atlikti skubos tvarka 2014-04-24 9 val., tačiau jis atliktas tik kitą dieną – 2014-04-25, tai patvirtina Brachicefalinių arterijų angiografijos protokole 10 val. 50 min. padaryti įrašai, šis kaklo ir galvos kraujagyslių angiografijos tyrimas atliktas ne pagal 2014-04-24 E. T. nurodymą, o 2014-04-25 gydytojai neurologei R. B. paskyrus. Kaip minėta pirmiau, ieškovo neurologinė būklė nuo hospitalizavimo dienos tik blogėjo, tačiau 2014-04-24 atlikus KT ir nustačius (duomenys neskelbtini) ir nustačius diagnozę – (duomenys neskelbtini), ieškovas nebuvo perkeltas į Insultų skyrių ar Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių, kuriuose turėjo būti užtikrintas neurologinės būklės stebėjimas visą parą, neatlikta KTA, kurios duomenis remiantis, laiku nustačius diagnozę, būtų sprendžiama dėl tinkamo gydymo metodo ar neurochirurginės operacijos. Tai laiku padaryta nebuvo, nors buvo būtina atsižvelgiant į tai, kad praeinantis (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) buvo diagnozuotas 2014-04-15, t. y. prieš savaitę laiko, ir pakartotinas ligos ištyrimas tretinio lygio gydymo įstaigoje turėjo būti operatyvesnis ir išsamesnis. Pažymėtina tai, kad į Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių ieškovas perkeltas tik 2014-04-25, kai to pareikalavo ieškovą lankę šeimos nariai, matydami sunkią sveikatos būklę, o ne pačių gydytojų iniciatyva. 2014-04-25 10 val. gydytoja neurologė R. B. ligos istorijoje padarė įrašą, kad skiriamas kaklo ir galvos kraujagyslių angiografijos tyrimas pagal gydytojo neurochirurgo D. L. rekomendaciją, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio gydytojo konsultacijos įrašų ligos istorijoje nėra. Taip pat pastebėtina tai, kad ligos istorijoje yra daryti įrašų taisymai, nors visi įrašai turi būti padaryti įskaitomai ir reikalaujama, kad suklydus atitinkamas įrašas būtų nubraukiamas ir šalia parašoma „taisyta“, taisymo data ir pasirašo ištaisęs asmuo. Manytina, kad 2014-04-25 neurochirurgo D. A. ir 2014-04-26 N. L. įrašai padaryti po to, kai įstaigoje buvo gautas pareiškimas dėl suteiktų nekokybiškų paslaugų. Šiuo metu ieškovas yra neįgalus, sunkios būklės ligonis. Nuo 2014-07-15 iki 2016-07-14 ieškovui nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Taigi, uždelsus atlikti minėtus būtinus diagnostinius tyrimus ir dėl to laiku netaikius tinkamų gydymo metodų, ieškovo sveikatai buvo sukelti sunkūs padariniai. Jeigu 2014-04-22, kai buvo nustatyti (duomenys neskelbtini) požymiai, gydytojai, būdami atidūs ir kvalifikuoti specialistai, skubos tvarka būtų atlikę išsamius šiai ligai nustatyti būtinus tyrimus, atsiradusių sunkių pasekmių – (duomenys neskelbtini), būtų buvę galima išvengti. Šiuo atveju gydytojų veiksmų neteisėtumas pasireiškė neveikimu, t. y. nebuvo laiku bandyta išsiaiškinti pagal ligos simptomus tikrąją sutrikusios sveikatos priežastį, gydytojai uždelsė atlikti išsamius tyrimus ir taikyti atitinkamus gydymo metodus, taigi laiku nesuteikė tinkamų medicinos paslaugų. Dėl VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės suteiktų nekokybiškų paslaugų (neveikimo), t. y. neatlikus reikiamų tyrimų, ir dėl to atsiradusių ilgalaikių pasekmių ieškovas patyrė tiek fizinį, tiek psichologinį skausmą. Dėl savo neįgalumo patyrė ir patiria iki šiol dvasinius išgyvenimus. Iki šiol išlikę pastovaus pobūdžio liekamieji padariniai: (duomenys neskelbtini), dėl to negali gyventi visaverčio gyvenimo, yra priklausomas nuo aplinkinių, nes be jų pagalbos negali išsiversti. Dėl pakenkimo sveikatai prarado darbingumą, pakito gyvenimo kokybė, pakito santykiai su šeimos nariais, aplinkiniais. Taigi dėl gydymo įstaigos darbuotojų, kaip profesionalų, kaltės, pasireiškusios nerūpestingumu, nes dėtos ne maksimalios pastangos suteikti kokybišką gydymą ir pažeistas gydytojo prievolių pacientui fiduciarumas, iš atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priteistinas 35 000 EUR neturtinės žalos atlyginimas. Turtinę žalą sudaro sumokėtos lėšos už reabilitacinį gydymą VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje: 2014 m. rugsėjo 15 d. – spalio 3 d. laikotarpiu – 824,42 EUR ir 2015 m. lapkričio 2 d. – 2015 m. lapkričio 14 d. laikotarpiu – 521,40 EUR, iš viso 1345,82 EUR. Komisijos sprendimas priimtas 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos posėdyje dalyvavo ieškovo sutuoktinė R. Ž., kuriai apie priimtą sprendimą netenkinti ieškovo prašymo buvo paskelbta tik žodžiu, nenurodant jokių konkrečių sprendimo motyvų, ir Komisijos sprendimas jo paskelbimo metu R. Ž. įteiktas nebuvo. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad Komisijos sprendimas buvo išsiųstas paštu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad lydraštis dėl dokumento pateikimo buvo parengtas tik 2016-04-22, kopijos tikrumo žyma sprendime taip pat padaryta 2016-04-22, dokumentai paštui perduoti išsiųsti 2016-04-26 (spaudas ant voko), įteikti sutuoktinei R. Ž. 2016-04-28. Taigi šios aplinkybės įrodo, kad 2016-04-19 Komisijos sprendimas buvo tik priimtas, o įteiktas tik 2016-04-28, tik tada tapo žinomas sprendimo turinys. Remiantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalimi, ieškinys turėjo būti pateiktas iki 2016-05-19. Taigi ieškinio senaties terminas praleistas labai nedaug – tik penkias dienas. Toks termino praleidimo terminas teismų praktikoje nelaikytinas ilgu. Komisijos sprendimo neįteikimas jo paskelbimo dieną pripažintinas svarbia priežastimi ir praleistas penkių dienų ieškinio senaties terminas atnaujintinas.Atsiliepime į ieškinį atsakovė prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad diagnostiniai ir gydomieji VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės specialistų veiksmai pagrindžia, kad pacientui diagnozė buvo nustatyta teisingai, susirgimui išaiškinti skirti tyrimai ir gydymas buvo savalaikis ir adekvatus susirgimui, paciento skundas grindžiamas jokiais įrodymais nepagrįstomis prielaidomis. Gydymo įstaigos vyriausiojo gydytojo įsakymu sudaryta komisija tyrė šį atvejį ir nustatė, kad rasti pakitimai arterinės angiografijos metu – susiformavusi (duomenys neskelbtini) – leidžia manyti, kad (duomenys neskelbtini) įvyko daug anksčiau, nei pacientas buvo stacionarizuotas. Šie radiniai paaiškina, kodėl PSIP iki ligoninės ir buvimo ligoninėje metu kartojosi ir galėjo bet kada sąlygoti (duomenys neskelbtini) ir greitą (duomenys neskelbtini) progresavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad pacientas su skundu kreipėsi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. Skundo pagrindu buvo atliktas patikrinimas, kurio metu buvo priimta 2015-06-04 Kontrolės ataskaita Nr. T3-337-3/2014 bei 2015-06-05 įsakymas Nr. T4-61. 2015-06-05 įsakyme Nr. T4-61 nustatyta, kad: „2014-04-22 - 2014-05-07 VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje pacientui B. Ž. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų.“ 2015-06-04 Kontrolės ataskaitoje Nr. T3-337-3/2014 medicinos specialistai konsultantai, vertinę ieškovo klinikinį atvejį, taip pat pažymėjo, kad visi gydytojų veiksmai buvo mediciniškai pagrįsti, atlikti laiku ir teisėti. Taip pat pažymėta, kad pacientui (duomenys neskelbtini) išsivystė ne dėl netinkamų paslaugų ar jų komplikacijų, bet dėl progresavusios natūralios sudėtingos diagnostine prasme ligos eigos ((duomenys neskelbtini), kurios tikslus įvykio laikas nežinomas), ligoninėje taikytos diagnostinės ir gydomosios priemonės buvo adekvačios ir savalaikės. Pažymėtina, kad ieškovas su skundu kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įsakymo Nr. T4-61 panaikinimo. Komisija skundą atmetė kaip nepagrįstą, kadangi Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos patikrinimas buvo atliktas išsamiai, objektyviai, procedūrinių pažeidimų nenustatyta, išvada, kad paslaugos ligoninėje buvo teiktos kokybiškai, padaryta pagrįstai. Paciento būklė yra nulemta progresavusios natūralios sudėtingos diagnostine prasme ligos eigos. Pacientas, pareikšdamas ieškinį medicinos įstaigai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Anksčiau nurodytos aplinkybės įrodo, kad šioje situacijoje nėra sąlygų, būtinų kilti gydymo įstaigos civilinei atsakomybei. Medicininių dokumentų įrašai pagrindžia, kad nurodyti sveikatos priežiūrą teikusios gydymo įstaigos gydytojų veiksmai buvo teisėti, atlikti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais ir įstaigos vidaus dokumentais, atsižvelgiant į gydymo standartus, o medicinos paslaugos buvo teiktos labai operatyviai, dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Ne neteisėti gydytojų veiksmai, o sudėtinga paciento ligos eiga, objektyvios galimybės likviduoti ligos padarinius bei individuali paciento organizmo reakcija galėjo lemti paciento nurodomus padarinius. Ieškovo pateikti argumentai dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų yra visiškai nepagrįsti jokiais leistinais įrodymais. Tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje įrodo visi byloje esantys rašytiniai įrodymai – specialistų išvada, Lietuvos Respublikos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas Nr. 56-44. Ieškovas nepateikė jokių leistinų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių paciento sveikatai padarytos žalos fakto buvimą. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, prašo ieškinį atmesti, nagrinėti bylą trečiajam asmeniui nedalyvaujant. Nurodė, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kuriais remiantis galima teigti, kad atlyginti ieškovo reikalaujamą 36 345,82 EUR turtinę ir neturtinę žalą nėra teisėto ir pagrįsto pagrindo. Byloje pateiktas Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2016 m. balandžio 19 d. sprendimas dėl B. Ž. pareiškimo Nr. 56-44 ir jis laikomas oficialu rašytiniu įrodymu ir turi prezumpcijos galią. Komisija savo sprendime konstatavo, kad žala, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, ieškovui atsakovės įstaigoje padaryta nebuvo, paslaugos buvo teiktos laiku, tinkamai ir kokybiškai, taip pat nuspręsta prašymo atlyginti turtinę ir neturtinę žala netenkinti. Ieškovas byloje kitų įrodymu, kuriais būtų galima paneigti komisijos išvadą, nepateikė, todėl pagrįstai galima konstatuoti, kad ieškovas nepateikė jokių oficialių įrodymų, kad paneigtų oficialią išvadą ir įrodytų priešingai, kad B. Ž. buvo padaryta žala. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovės ieškinio reikalavimus palaikė, iš esmės paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas ieškinio nepripažino, iš esmės paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Teismo posėdžio metu (dalyvavo 2017 m. birželio 27 d. teismo posėdyje) trečiojo asmens atstovas su ieškiniu nesutiko, patvirtino atsiliepime nurodytas aplinkybes.

Teismo nustatytos aplinkybės, motyvai, išaiškinimai ir išvados

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas

7. Ieškovas su skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – Komisija). Komisija išnagrinėjusi ieškovo skundą 2016 m. balandžio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 56-44, kuriuo nusprendė, jog žala ieškovo sveikatai, atsakovei teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nebuvo padaryta, ieškovo prašymas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nepatenkintas.

8. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos atliko ieškovui pas atsakovę teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2015 m. balandžio d. įsakymu Nr. T4-61 „Dėl pacientui B. Ž. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“ nustatyta, kad 2014 m. balandžio 22 d. – 2014 m. gegužės 7 d. atsakovės ieškovui asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų.

9. Nesutikdamas su Komisijos sprendimu, ieškovas kreipėsi į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Byloje buvo nagrinėjamas ginčas tarp šalių, ar atsakovė šiuo atveju suteikė kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas ieškovui, ar ieškovo nurodomais atsakovės neteisėtais veiksmais ieškovui buvo padaryta jo prašoma atlyginti turtinė ir neturtinė žala.

10. Iš byloje esančių įrodymų nustatytos faktinės aplinkybės, kad 2014 m. balandžio 22 d., apie 2 valandą nakties, namuose ieškovas pasijuto blogai, greitosios medicinos pagalbos automobiliu ieškovas išvežtas į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Apžiūrėjus budinčiam gydytojui, buvo pasiųstas į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, tačiau joje nebuvo hospitalizuotas, motyvuojant tuo, kad per vėlai atvežtas. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei ieškovą atsisakius priimti, ieškovas buvo pervežtas pas atsakovę, iš kur ieškovas išrašytas 2014 m. balandžio 7 d. ir pasiųstas į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę su nustatyta diagnoze – (duomenys neskelbtini).

11. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnis, 24 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.263 straipsnį kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis).

12. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui, o padarius žalą, gydytojui (sveikatos priežiūros įstaigai) taikoma deliktinė civilinė atsakomybė. Tačiau civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai).

13. Todėl nagrinėjamu atveju, esant nurodytam teisiniam reglamentavimui (11–12 punktai), turi būti įrodyti sveikatos priežiūros įstaigos, šiuo atveju atsakovės, darbuotojų neteisėti veiksmai, žalos faktas ir dydis bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos, nes žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

14. Kaip matyti iš ieškovo ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių (1 punktas), šias aplinkybes ieškovo atstovės nurodė ir 2017-06-20 teismo posėdyje (2017 m. birželio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas), ieškovas byloje įrodinėjo, kad atsakovė suteikė nekokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, nes nedėjo maksimalių pastangų, nesiėmė visų galimų ir reikalingų priemonių savalaikiams diagnostiniams tyrimams atlikti ir tinkamam gydymui užtikrinti, paslaugos buvo teikiamos neatidžiai, nerūpestingai ir nekvalifikuotai. Įrodinėdamas atsakovės neteisėtus veiksmus, ieškovas nurodė, kad 2014 m. balandžio 22 d. nebuvo tinkamai suformuluota diagnozė, 2014 m. balandžio 22 d. nebuvo iškviestas neurologas, 2014 m. balandžio 22 d. – 2014 m. balandžio 27 d. ieškovas nebuvo gydomas Insultų skyriuje, pavėluotai buvo atliktas KTA tyrimas, 2014 m. balandžio 22 d. – 2014 m. balandžio 23 d. nebuvo atliktas magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas, buvo būtina skubiai atlikti KT angiografinį tyrimą, gydytoja R. T. 2014 m. balandžio 23 d. neteisingai suformulavo diagnozę – (duomenys neskelbtini), nebuvo skirtas operacinis gydymas, padaryti taisymai ligos istorijoje.

15. Ieškovo prašomą priteisti turtinės žalos atlyginimą sudaro 1345,82 EUR, tai yra ieškovo turėtos išlaidos už reabilitacinį gydymą VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Ieškovas pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Ieškovo prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą sudaro 35 000 EUR. Ieškovas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl to, kad jis patiria dvasinių išgyvenimų, nevaldo dešinės rankos, yra sutrikusi judėjimo funkcija, nevisiškai valdo dešinę koją, dėl to negali gyventi visaverčio gyvenimo, yra priklausomas nuo aplinkinių, be jų pagalbos negali išsiversti, yra praradęs darbingumą, pakito gyvenimo kokybė, visa tai sukelia išgyvenimų, dvasinių nepatogumų. Dėl tokios sveikatos būklės yra pakitę santykiai su šeimos nariais ir aplinkiniais.

16. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos Lietuvos Respublikos CPK (toliau CPK) 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą. Todėl šiuo atveju ieškovui tenka pareiga įrodyti, jog nagrinėjamu atveju atsakovės veiksmuose yra visos įstatymu nustatytos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti.

17. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad sveikatos priežiūros įstaigas ir pacientus sieja prievolė užtikrinti atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį, bet ne prievolė pasiekti ar garantuoti rezultatą, nes gydytojas dėl objektyvių priežasčių negali garantuoti rezultato. Konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, ir tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Taigi, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Viena vertus, tai savaime nereiškia, kad ekspertų ar atskirų specialistų išvados a priori visais atvejais turi lemiamą reikšmę, nes teismas privalo vertinti jų pagrįstumą bei reikšmingumą visų bylos aplinkybių kontekste. Kita vertus, būtent iš minėtų įrodymų gauta informacija, jei ji nėra paneigiama kitais įtikinamais įrodymais, gali didesniu patikimumo laipsniu patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. d. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013, 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-611/2015, 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016). Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, tai yra gali patvirtinti arba paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti. Taigi, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius speciąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai.

Žemesnės instancijos teismas

18. Teismo vertinimu, remiantis nurodytomis civilinio proceso įstatymo įtvirtintomis ir kasacinio teismo suformuotomis įrodinėjimo taisyklėmis (16–17 punktai), byloje nėra pakankamo pagrindo pripažinti nustatytomis faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą vertinti, kad atsakovės darbuotojai, teikdami sveikatos priežiūros paslaugas ieškovui, atliko ieškovo įrodinėjamus neteisėtus veiksmus (14 punktas), kurie buvo priežastiniu ryšiu susiję su ieškovo prašoma atlyginti turtine ir neturtine žala (15 punktas), ir taikyti atsakovei deliktinę atsakomybę, nes ieškovas, turėdamas įrodinėjimo pareigą, šių atsakomybės sąlygų neįrodė. Šias aplinkybes teismas laiko nustatytomis, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu), tai yra kai iš byloje esančių įrodymų galima padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes.

19. Nagrinėjamu atveju ginčas sprendžiamas vertinant byloje esančių įrodymų visumą – teismo deontologinės ekspertizės išvadą, 2015 m. birželio 5 d. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ataskaitą Nr. D17-115-(1.27.) dėl atsakovės teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ieškovui, 2016 m. balandžio 19 d. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą Nr. 56-44, ieškovo medicininius dokumentus, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu ir raštu pateiktus liudytojų (gydytojų S. Ž., E. G. (T.), N. L., gydžiusių ieškovą, ir šeimos narių I. K. ir V. Ž.) parodymus, šalių atstovų paaiškinimus.

20. 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartimi byloje, patenkinus ieškovo atstovių prašymą, buvo paskirta teismo deontologinė ekspertizė, kurią pavesta atlikti Valstybinei teismo medicinos tarnybai, deontologinei ekspertizei atlikti pateikti ieškovo medicininių dokumentų originalai. 2017-04-07 teismo nutartimi paskirtą deontologinę ekspertizę pavesta atlikti ir VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Neurologijos su smegenų kraujotakos sutrikimų skyriaus vedėjui gydytojui neurologui A. V.. Ieškovo atstovės pateikė klausimus, kuriais pageidautų gauti ekspertų išvadas. 2017 m. balandžio 20 d. teisme gautas deontologinės ekspertizės Nr. EDG 12(101)/2017 (01) aktas (toliau ekspertizės išvados).

21. Ieškovo atstovės nesutiko su atliktos ekspertizės išvadomis, prašymų paskirti papildomą, pakartotinę ekspertizę, kviesti ekspertus ekspertizės išvadai išaiškinti ir papildyti nepateikė. Ieškovių nesutikimo su ekspertizės išvadomis motyvų esmė, jog ekspertizė buvo atliekama, remiantis ieškovo ligos istorijoje esančiais įrašais, o ligos istorijoje esantys įrašai neatitinka tikrosios ieškovo sveikatos būklės. Ieškovo faktinę sveikatos būklę įrodo liudytojų I. K. ir V. Ž., S. Ž. parodymai, gydytojos E. G. įrašas ligos istorijoje, ieškovo atstovės R. Ž. paaiškinimai (2017 m. liepos 11 d. teismo posėdžio garso įrašas). Be to, ieškovo ligos istorijoje esantys įrašai neatitinka tikrovės, kadangi, ieškovo atstovių vertinimu, buvo jie buvo padaryti ne įrašuose nurodytų veiksmų atlikimo metu, yra ištaisyti. Tokiais ieškovo ligos istorijoje esančiais įrašais nurodė (1 punktas, 2017 m. birželio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas): 2014 m. balandžio 24 d. gydytojos E. T. įraše „FMR gyd., prašau skirti gydymą“ ištaisyta data, gydytojos R. B. 2014 m. balandžio 25 d. įraše ištaisyta data, nubrauktas įrašas angiochirurgui (nurodytas gydytojos R. B. prierašas „taisyta“, pasirašyta), 2014 m. balandžio 25 d., 10.00 val. įraše ištaisyta data iš 28 dienos į 25 dieną, 2014 m. balandžio 25 d. neurochirurgo gydytojo D. A. (D. A.) įrašas, kadangi šio konsultanto įrašas nebuvo įtrauktas į Konsultantų iškvietimų perdavimo ir priėmimo registracijos žurnalą, 2014 m. balandžio 26 d. gydytojos N. L. įrašas, kadangi ši diena buvo ne darbo diena, o gydytoja N. L. į darbą atvykusi nebuvo.

22. Teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, sudarančių pagrindą pripažinti įrodytomis ieškovo atstovių (21 punktas) nurodytas aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą abejoti ekspertizės išvadų aiškumu, išsamumu ir pagrįstumu, paneigtų ekspertizės išvadas. Atsakovės yra priimtas 2007 m. spalio 11 įsakymas Nr. 194 p.4 „Dėl gydymo stacionare istorijų pildymo, sutvarkymo procedūros tvirtinimo“ (toliau – Istorijų pildymo, sutvarkymo procedūra). Šio įsakymo 3.3.11 punkte nustatyta, kad visi gydymo įrašai turi būti parašyti įskaitomai, suklydus atitinkamas įrašas nubraukiamas ir šalia parašoma „taisyta“, taisymo data, pasirašo ištaisęs asmuo, kiti įrašų taisymo būdai ir priemonės (korektoriai, trintukai, įrašų užklijavimas ir pan.) draudžiami. Gydytojos R. B. 2014 m. balandžio 25 d. įraše, kuriame taisyta data, nubrauktas įrašas angiochirurgui (nurodytas gydytojos R. B. prierašas „taisyta“, pasirašyta), iš esmės atitinka šias nuostatas.

23. Kaip matyti, 2014 m. balandžio 24 d. gydytojos E. T. įrašas „FMR gyd., prašau skirti gydymą“ ir 2014 m. balandžio 25 d. 10.00 val. gydytojos R. B. įrašas neatitinka 22 punkte nurodytos Istorijų pildymo, sutvarkymo procedūros nuostatų (šalia nėra įrašo „taisyta“, taisymo datos, parašo ištaisiusio asmens), tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai padaryti, jog šie įrašai neatitinka tikrovės. Vertinant visų nuo 2014 m. balandžio 23 d. iki 2014 m. balandžio 25 d. padarytų įrašų eiliškumą, matyti, kad 2014 m. balandžio 24 d. gydytojos E. T. įrašas „FMR gyd., prašau skirti gydymą“ padarytas nurodytą datą, be to, ieškovas neįrodinėjo atsakovės neteisėtų veiksmų, susijusių su netinkamu FMR gydymo paskyrimu, pačiu gydymu. 2014 m. balandžio 25 d. gydytojos R. B. įrašu intervenciniam radiologui buvo paskirta kaklo ir galvos kraujagyslių angiografija, o ištaisytame 2014 m. balandžio 25 d. 10.00 val. įraše nurodyta, kad premedikacijai prieš angiografiją yra skiriami vaistai, tai yra abu šie įrašai yra susiję su angiografijos tyrimo atlikimu, o iš Branchicefalinių arterijų angiografijos protokolo matyti, kad angiografija ieškovui atlikta 2014 m. balandžio 25 d. 10.50 val. Nepaskyrus tyrimo 2014 m. balandžio 25 d., tyrimas 2014 m. balandžio 25 d. nebūtų atliktas, todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti, jog šiame įraše visi esantys duomenys ligos istorijoje buvo padaryti, kaip nurodyta 2014 m. balandžio 25 d.

24. Atsakovės 2013 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 166 p. 6 yra patvirtinti vidaus tvarkos aktai, susiję su gydytojų konsultacijų teikimo tvarka, tarp kurių yra patvirtinta ir Bendra vidaus konsultacijų atlikimo tvarka (3 priedas), kurioje yra reglamentuota tiek konsultacijų darbo dienos metu, tiek konsultacijų po darbo dienos (budėjimo metu), tiek konsultacijų ne darbo metu atlikimo tvarka (2–3 punktai). Šioje tvarkoje yra numatyta, kad visais atvejais konsultanto iškvietimas pažymimas šiuo įsakymu patvirtintos formos (4 priedas, 5 priedas) žurnale. Tvarkos 5 punkte nustatyta, kad gydytojas konsultantas, rašydamas gydymo stacionare ligos (gimdymo) istorijoje, būtinai įrašo tikslų konsultacijos atlikimo laiką (data, valanda, minutė) ir atsako į visus konsultuojamo gydytojo užduotus klausimus. Kaip matyti iš 2014 m. balandžio 25 d. neurochirurgo gydytojo D. A. įrašo apie operacijos reikalingumą, ieškovo ligos istorijoje įrašas neatitinka šių nuostatų (nenurodyta konsultacijos atlikimo valanda, minutės). Be to, kaip matyti iš atsakovės pateikto Konsultantų iškvietimų perdavimo ir priėmimo registracijos žurnalo (4 priedas) išrašo kopijos, įrašas žurnale apie neurochirurgo gydytojo D. A. kvietimą konsultuoti ieškovą nebuvo atliktas. Liudytoja S. Ž. 2017 m. birželio 27 d. teismo posėdžio metu parodė, kad konsultantų registracijos žurnalas faktiškai pildomas tik dienos metu, kitu metu yra tik telefoninis skambutis, įrašai apie pacientą daromi tik ligos istorijoje (2017 m. birželio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas). Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja N. L., jog vakarais registracijos žurnalas nepildomas (2017 m. liepos 5 d. teismo posėdžio garso įrašas). Kaip matyti iš prieš tai esančio įrašo, 2014 m. balandžio 25 d. 20 val. 29 min. gyd. D. A. įrašas padarytas vėliau, tai yra vakare. Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti šio įrašo objektyvumu. Teismo vertinimu, perkėlus ieškovą į Reanimacijos skyrių, pablogėjus jo sveikatos būklei, logiška, jog buvo sprendžiama dėl operacinio gydymo būtinumo. Be to, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, specialistų vertinimų, šiuo atveju operacinis gydymas ieškovui negalėjo būti taikomas. Teismo vertinimu, byloje taip pat nėra įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti ir gydytojos N. L. 2014 m. balandžio 26 d. įrašo objektyvumu. Kaip 2017 m. liepos 5 d. teismo posėdžio metu parodė liudytoja N. L., yra įprasta praktika, kad skyrių vedėjai šeštadieniais ateina į darbą (2017 m. liepos 5 d. teismo posėdžio garso įrašas). Byloje nėra įrodymų, objektyviai paneigiančių liudytojos N. L. parodymus, byloje nėra įrodymų, jog nuolatos ieškovas buvo slaugomas artimųjų, kurie tai galėjo matyti. Kaip matyti iš ieškovo ligos istorijos įrašų, ieškovas mažiausiai iki 2014-04-26 9.00 val. buvo Reanimacijos skyriuje, gydytojos N. L. įrašas padarytas 2014 m. balandžio 26 d. 10 val. 20 min., tai yra netrukus po ieškovo perkėlimo iš Reanimacijos skyriaus. Kaip matyti iš liudytojos I. K. parodymų, duotų raštu, jos su ieškovo atstove R. Ž. nedalyvavo perkeliant ieškovą iš Reanimacijos skyriaus į Nervų ligų skyrių, atvyko į Nervų ligų skyrių, jį perkėlus.

25. Bylos nagrinėjimo metu duotų ieškovo atstovės R. Ž. paaiškinimų, liudytojų V. Ž., I. K. parodymų, kuriais buvo įrodinėjama, jog faktinė ieškovo sveikatos būklė neatitiko būklės, nurodytos ligos istorijoje, esmė, kad ieškovas negalėjo kalbėti, nejautė rankos, kojos, jo būklė blogėjo. Tačiau, kaip matyti iš ieškovo ligos istorijos įrašų sekos, tokie ieškovo sveikatos būklės požymiai buvo nurodyti nuo ieškovo patekimo pas atsakovę pradžios (2014 m. balandžio 22 d.) – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), jau 2014 m. balandžio 24 d. 9.00 val. padarytas įrašas apie būklės pablogėjimą. Be to, teismo vertinimu, ieškovo atstovės R. Ž. paaiškinimų, liudytojų I. K., V. Ž. parodymų nėra pagrindo pripažinti objektyviai atspindinčiais ieškovo sveikatos būklę, kadangi jie nėra medicinos srities specialistai, todėl negali teisingai įvertinti ligos simptomatikos, negali nei patvirtinti, nei paneigti, ar konkrečioje ieškovo situacijoje atsakovės darbuotojai elgėsi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes.

26. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į 21–25 punktuose nustatytas aplinkybes, argumentus, vertinant kitų byloje esančių įrodymų visumą, teismo ekspertizės išvadų aiškumas, išsamumas ar pagrįstumas abejonių nekelia. Liudytojos S. Ž., E. G. (T.), N. L., gydžiusios ieškovą, iš esmės parodė ieškovo medicininiuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, parodydamos, jog ieškovui paslaugos buvo suteiktos kokybiškai. Kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat ekspertizės išvadų nepaneigia.

27. Ekspertizės išvadas iš esmės patvirtina ir Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, kuri įvertinusi specialistų Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro gydytojos neurologės, mokslų daktarės R. K.-L. ir Neurochirurgijos centro gydytojo neurochirurgo U. K. išvadas, nusprendė, kad žala sveikatai, teikiant skundžiamas sveikatos priežiūros paslaugas, ieškovui nebuvo padaryta. Specialistai savo išvadose nurodė, kad atsakovės ieškovo nurodomuose darbuotojų veiksmuose ieškovo ištyrimo ir gydymo taktikos bei strategijos pažeidimų ir klaidų nenustatyta, atliekami veiksmai atitiko 2012 m. Lietuvos insulto asociacijos darbo grupės parengtą ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą insulto diagnostikos, gydymo ir profilaktikos metodiką bei tarptautines rekomendacijas.

28. Ekspertizės išvadas iš esmės patvirtina ir 2015 m. birželio 5 d. Valstybinės akreditavimo sveiktos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ataskaita Nr. D17-115-(1.27.) dėl atsakovės teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ieškovui, kadangi įsakymas, kuriuo ji yra patvirtinta, šiuo metu nėra panaikintas (remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, administracinė byla Nr. I-188-968/2017 sustabdyta). Ataskaitoje nustatyta, kad atsakovė sveikatos priežiūros paslaugas ieškovui teikė, nepažeisdama teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų. Kaip matyti iš ataskaitoje nurodytų duomenų, buvo vertinama, ar atsakovės darbuotojai atlikdami ieškovo nurodytus veiksmus nepažeidė ir ieškovo atstovių nurodytų atsakovės vidaus teisės aktų (Ūminio išeminio galvos smegenų kraujotakos sutrikimo gydymo intravenine trombolize ir (ar) mechanine trombektomija organizavimo ir atlikimo procedūra, patvirtinta 2014 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 26 p.2; Galvos smegenų insulto diagnostikos, gydymo, profilaktikos ir reabilitacijos metodinės rekomendacijos, patvirtintos 2014 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 23 p. 19, Būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarka, patvirtinta 2007 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 146 p.4, Gydytojų konsultacijų organizavimo tvarka, patvirtinta 2013 m. rugpjūčio 28 įsakymu Nr. 166 p.6, Gydymo stacionare istorijos (F.NR. 003/A) pildymo, sutvarkymo procedūra, patvirtinta 2007 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 194 p.4). Kaip matyti iš ataskaitos, tarnybai atliekant atsakovės veiksmų vertinimą, dalyvavo ir medicinos specialistas konsultantas gydytojas neurologas. Medicinos specialistas konsultantas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ir komplikacijos išsivystė ne dėl netinkamai atsakovės suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ar jų komplikacijos, bet dėl progresavusios natūralios sudėtingos diagnostine prasme ligos eigos ((duomenys neskelbtini)).

29. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta anksčiau, teismas, spręsdamas ginčą, remiasi byloje atliktos ekspertizės išvadomis. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės 2017 m. balandžio 13 d. akto Nr. EDG 12(101)/2017(01) išvadoje nurodyta, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Nervų ligų skyriuje medicininės paslaugos buvo teikiamos tinkamai, VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje taikytas medikamentinis gydymas buvo adekvatus, tyrimai atlikti tinkamai ir laiku, ieškovui (duomenys neskelbtini) įvyko dėl laipsniškai progresavusios minėtos arterijos patologinio proceso, bet ne dėl diagnostikos / gydymo taktikos.

30. Ekspertizės išvadose (1 punktas) nurodyta, kad 2014 m. balandžio 22 d. hospitalizacijos metu gydytojų nustatytos diagnozės buvo suformuluotos, remiantis tuo metu buvusia paciento objektyvia sveikatos būkle ir galvos KT tyrimo rezultatais, todėl nėra pagrindo pripažinti įrodytais atsakovės neteisėtus veiksmus, t. y. jog 2014 m. balandžio 22 d. ieškovui, kaip jis įrodinėjo, nebuvo tinkamai suformuluota diagnozė.

31. Ekspertizės išvadose (2 punktas) nurodyta, kad gydytoja J. Ž. 2014 m. balandžio 22 d. pažymėjo, jog ieškovas buvo konsultuotas gydytojo neurochirurgo, kuris kompetentingas vertinti neurologinę būklę, todėl nebuvo būtinumo skirti skubią neurologo konsultaciją, todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtais, kaip įrodinėjo ieškovas, atsakovės veiksmus, jog buvo būtina neurologo konsultacija ir šio specialisto paslauga ieškovui nebuvo suteikta.

32. Ekspertizės išvadose (3 punktas) nurodyta, kad sergantieji (duomenys neskelbtini) turėtų būti gydomi Insultų skyriuje, tačiau konkrečiu atveju, nesant laisvų vietų Neurologijos skyriuje, ieškovas hospitalizuotas į Vidaus ligų skyrių, bet tai neturėjo įtakos tolesnei diagnostikai ir gydymui, todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtais atsakovės veiksmus, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovo gydymas 2014 m. balandžio 22 d. – 2014 m. balandžio 27 d. Insultų skyriuje buvo būtinas ir šiame skyriuje ieškovo negydant ieškovui buvo suteiktos nekokybiškos paslaugos.

33. Ekspertizės išvadose (4 punktas) nurodyta, kad galvos KT angiografinis tyrimas atliktas laiku (2014 m. balandžio 24 d.), kai atsinaujino ir išryškėjo (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtais atsakovės veiksmus, jog pavėluotai buvo atliktas KT angiografinis tyrimas.

34. Ekspertizės išvadose (5 punktas) nurodyta, kad skubių indikacijų 2014 m. balandžio 22 d. atlikti KT angiografiją nebuvo, todėl pripažinti neteisėtais atsakovės veiksmus, kad 2014 m. balandžio 22d. buvo būtina skubiai atlikti KT angiografiją ir ji nebuvo atlikta.

35. Ekspertizės išvadose (6 punktas) nurodyta, kad magnetinio rezonanso tomografija nėra pirmo pasirinkimo tyrimas, esant (duomenys neskelbtini), todėl nurodytomis dienomis jo atlikti nebuvo būtina, todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtais atsakovės veiksmus, jog 2014 m. balandžio 22 d. – 2014 m. balandžio 23 d. ieškovui buvo būtina atlikti magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą, tačiau šis tyrimas nebuvo atliktas laiku.

36. Ekspertizės išvadose (9 punktas) nurodyta, kad bendrosios vizitacijos metu 2014 m. balandžio 23 d. (10.00 val.) gydytoja T. kartu su Nervų ligų skyriaus vedėja N. L. ligos istorijos įrašais pažymėjo, kad ieškovas šiuo metu skundų neturi, (duomenys neskelbtini) nėra (tai yra tuo metu kalbos sutrikimų nebuvo), todėl pagal tuometinę būklę diagnozė buvo suformuluota teisingai, todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtais atsakovės neteisėtus veiksmus, kad 2014 m. balandžio 23 d. gydytoja E. T. neteisingai suformulavo ieškovo diagnozę – (duomenys neskelbtini).

37. Ekspertizės išvadose (10 punktas) nurodyta, kad 2014 m. balandžio 24 d. ieškovui diagnozavus (duomenys neskelbtini), operacinis gydymas netikslingas, todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtais atsakovės veiksmus, jog ieškovui buvo būtinas operacinis gydymas, tačiau jis nebuvo taikytas.

38. Dėl įrašų objektyvumo ligos istorijoje nurodyta 21–25 punktuose. Pažymėtina ir tai, kad byloje esančiose specialistų pateikiamose išvadose (ekspertizės išvada, Komisijos sprendimas, Valstybinės akreditavimo sveiktos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ataskaita) nėra nustatyta, jog netinkamas dokumentų pildymas, nepakankamai atidus anamnezės surinkimas ar tyrimų neskyrimas galėjo nulemti šiuo atveju esamas pasekmes.

39. Nekonstatavus atsakovės neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), nėra pagrindo pasisakyti dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo. Teismas atkreipia dėmesį, jog, be formaliųjų teisinių, gydytojo profesinė atsakomybė turi ir objektyviąsias ribas, kurias, kaip nagrinėjamu atveju, nubrėžia objektyvūs žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai, taip pat medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis bei jų galimybių ribos. Gydytojas negali padaryti daugiau, negu leidžia medicinos galimybės ir paciento, kuriam teikiamos paslaugos, organizmo ir atskirų organų būklė. Atsižvelgiant į tai, jog nenustatytos šiuo atveju būtinosios sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei taikyti, atmestinas ieškovo ieškinys (CK 6.247, 6.248, 6.249, 6.250 straipsniai).

40. Sprendžiant dėl ieškovo kreipimosi į teismą su ieškiniu įstatymų numatytais terminais, šiuo atveju yra aktualūs CK 1.125 straipsnio 8 dalis, kurioje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalis, kurioje nurodyta, jog pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui darytina išvada, kad kreipimuisi į Komisiją dėl pažeistų teisių ir žalos atlyginimo taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas, o Komisijos priimtas sprendimas gali būti skundžiamas per Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nustatytą 30 dienų terminą. Byloje dalyvaujantys asmenys klausimo dėl ieškinio senaties termino, numatyto CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, praleidimo nekelia. Ieškovas prašo atnaujinti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nustatytą 30 dienų terminą kreiptis į teismą. Komisijos sprendimas priimtas 2016 balandžio 19 d., iš Komisijos sprendimo matyti, kad priimant sprendimą, dalyvavo ieškovo atstovė, todėl darytina išvada, kad ieškinį teismui ieškovas turėjo pateikti iki 2016-05-19, ieškinys teisme gautas 2016-05-24, tai yra, praleidus įstatytu nustatytą terminą 5 dienas. Formuojama teismų praktika, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nustatytas 30 dienų terminas yra procesinis terminas, kurį teismas gali atnaujinti, esant priežastims, kurias teismas pripažįsta svarbiomis (CPK 78 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-911-464/2016). Svarbiomis priežastimis ieškovas nurodė aplinkybes, jog Komisijos sprendimas posėdžio dieną, tai yra, 2016 m. balandžio 19 d. buvo praneštas tik žodžiu. Komisijos sprendimas raštu ieškovui buvo įteiktas 2016 m. balandžio 28 d. Kaip matyti iš byloje esančio Komisijos sprendimo ir jį lydinčiojo rašto, Komisijos sprendimo kopija buvo patvirtinta ir ieškovui, jo atstovei išsiųsta 2016 m. balandžio 22 d. Kaip matyti iš pašto dokumentų, Komisijos sprendimas įteiktas 2014 m. balandžio 28 d. Įvertinant šias aplinkybes, jog Komisijos sprendimas nebuvo įteiktas ieškovui sprendimo priėmimo dieną, akivaizdu, jog tai galimai sutrukdė tinkamai parengti ieškovui ieškinį ir kreiptis į teismą, terminas praleistas nežymiai, todėl teismas pripažįsta, kad šis procesinis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujina (CPK 78 straipsnio 1 dalis).

III. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

41. Atmetus ieškovo ieškinį, iš ieškovo priteistinos trečiojo asmens, „InterRisk Vienna Insurance Group“ AAS Lietuvos filialo atsakovės pusėje, patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas sudaro 73,66 EUR įgalioto atstovo kelionės išlaidos, 105,28 EUR atstovavimo teismo posėdyje išlaidos.

42. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, pripažįstamos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-104/2009; 2014-03-03 nutartis c. b. Nr. 3K-7-144/2014). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai į teismo posėdžius atvykstama iš kitos vietovės, yra pagrindas patirtas kuro išlaidas pripažinti būtinomis ir pagrįstomis rašytiniais įrodymais išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011). Trečiasis asmuo pateikė įrodymus (degalų pirkimo kvitus), pagrindžiančius kelionės iš Vilniaus į teismo posėdį išlaidų dydį, todėl vadovaujantis formuojama teismų praktika, 73,66 EUR išlaidos priteistinos iš ieškovo.

43. Trečiasis asmuo taip pat prašo priteisti 105,28 EUR atstovavimo teisme išlaidas. Iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad trečiojo asmens įgaliotas atstovas V. M. yra trečiojo asmens darbuotojas – teisininkas, todėl atstovavimas teisme yra jo tiesioginių teisininko pareigų atlikimas. Iš 2017 m. birželio 26 d. trečiojo asmens direktoriaus įsakymo „Dėl V. M. komandiruotės“ turinio nenustatyta, kad 105,28 EUR užmokestis įgaliotam atstovui būtų sumokėtas kaip dienpinigiai, ar papildomas užmokestis už atliekamą darbą, todėl laikytina, kad šios išlaidos yra atlyginimas atstovui už jo atliekamas pareigas ir nelaikytinos susijusiomis su bylos nagrinėjimu, todėl tuo pagrindu ir vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, šios išlaidos nepriteistinos.

44. Byloje pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės, tai yra, 2017 m. liepos 13 d. teismui pateiktas byloje liudytoja apklaustos E. G. prašymas atlyginti jos kelionės išlaidas 53, 23 EUR, pateikti įrodymai, kuriomis grindžia šias išlaidas. Teismas gali spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų, jei įrodymai pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Be to, kaip matyti iš pateikiamų įrodymų, teikiami įrodymai, pagrindžiantys išlaidas kurui yra 2017 m. liepos 7 d., o E. G. liudytoja buvo apklausta 2017 m. liepos 5 d. posėdyje. Todėl atsisakytina priimti E. G. prašymą atlyginti kelionės išlaidas, teikiamus įrodymus, ieškovui grąžintinas 100 EUR avansas bylinėjimosi išlaidoms padengti, 2017 m. liepos 3 d. įneštas į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą. Grąžintina 51, 40 EUR likusio užstato dalis už ekspertizės atlikimą (2017 m. balandžio 27 d. Finansų skyriaus pažyma).

45. Priteistinos iš ieškovo valstybei 6, 14 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 92 straipsnis).

Teismas vadovaudamasis CPK 258–259 straipsniais, 269–270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti ieškovo B. Ž. ieškinį.

Priteisti iš ieškovo B. Ž. 73,66 EUR bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui, nepareškiančiam savarankiškų reikalavimų byloje, atsakovės pusėje „InterRisk Vienna Insurance Group“ AAS Lietuvos filialui.

Grąžinti ieškovui B. Ž. 100 EUR užstatą pervestą 2017 m. liepos 3 d. bylinėjimosi išlaidoms padengti ir 51, 40 EUR likusio užstato dalį už ekspertizės atlikimą.

Priteisti iš ieškovo B. Ž. valstybei 6, 14 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Atsisakyti priimti E. G. prašymą dėl kelionės išlaidų atlyginimo, įrodymus ir grąžinti padavusiam asmeniui.

Grąžinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai ieškovo B. Ž. skundo medžiagą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Erinija Kazlauskienė