Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės,

dalyvaujant pareiškėjai I. K., jos atstovui advokatui Irmantui Balčiūnui, atsakovo Valstybės įmonės Registrų centras atstovei Rugilei Sabaliauskienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui P. J., jo atstovei advokatei Ligijai Marcinkienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui N. L. ir jos atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui,

2020 m. vasario 4 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. K. patikslintą skundą atsakovui Valstybės įmonei Registrų centras, tretiesiems suinteresuotiems asmenims N. L., P. J. ir G. S., dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl VĮ Registrų centras Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. SPR4-2004 (14.36) bei VĮ Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. CSPR-212 „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina, jog teismas spręsdamas patikslinto skundo priėmimo klausimą kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, prašydamas išspręsti klausimą dėl šios bylos priskyrimo nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui ar administraciniam teismui. Specialioji kolegija 2019 m. spalio 17 d. nutartimi teismingumo byloje Nr.T-67/2019 konstatavo, kad pagal pareiškėjos patikslinto skundo dalyką šioje byloje neturi būti spendžiamas klausimas dėl pareiškėjos daiktinių teisių apimties į ginčo turtą, tačiau vertintina, ar pagal pareiškėjos pateiktą dovanojimo sutartį Registrų centro Klaipėdos skyrius privalėjo atitinkamai koreguoti nekilnojamojo turto registro duomenis. Įvertinus tai konstatuojama, kad nagrinėjamos administracinės bylos ribos iš esmės yra apibrėžtos Specialiosios kolegijos 2019 m. spalio 17 d. nutartimi ir šioje byloje nesprendžiama dėl daiktinės teisės apimties į ginčo turtą.

Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. balandžio 10 d. pareiškėja Klaipėdos skyriui pateikė prašymą A. A. Z. vardu įregistruoti daiktines teises į:

1) 1/3 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

2) ½ dalį ūkinių pastatų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

3) malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Prašyme teigiama, jog minėti pastatai yra adresu (duomenys neskelbtini) ir prašymas grindžiamas 1963 m. balandžio 28 d. dovanojimo sutartimi Nr. 6374.

Klaipėdos skyrius išnagrinėjęs pareiškėjos 2019 m. balandžio 10 d. prašymą 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu nusprendė prašymo netenkinti. Sprendime nurodoma, kad išnagrinėjus Registro istorinius duomenis nustatyta, jog nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini). A. A. Z. vardu buvo įregistruotos vadovaujantis 1994 m. balandžio 21 d. Miesto (rajono) valdybos potvarkiu Nr. 239-v ir 2009 m. kovo 18 d. apylinkės (seniūnijos) pažymėjimu Nr. V9-39. Remiantis 2010 m. gegužės 11 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu Nr. LM-1540 ir 2010 m. gegužės 11 d. paveldėto turto pasidalijimo sutartimi Nr. LM-1541, A. A. Z. vardu įregistruotas turtas buvo perregistruotas pareiškėjos vardu. Sprendime konstatuojama, kad nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus A. A. Z. vardu pagal pareiškėjos pateiktą 1963 m. balandžio 28 d. dovanojimo sutartį Nr. 6374 neregistruotinos, nes minėto asmens vardu nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą jau buvo registruotos ir įstatymo nustatyta tvarka paveldėtos.

Pareiškėja nesutikdama su Registrų centro Klaipėdos skyriaus 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu, 2019 m. birželio 7 d. kreipėsi skundu į Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją, prašydama panaikinti minėtą sprendimą ir įpareigoti Klaipėdos skyrių įregistruoti A. A. Z. vardu daiktines teises pagal pareiškėjos pateiktą 1963 m. balandžio 28 d. dovanojimo sutartį Nr. 6374 bei iš Registro išregistruoti minėtai dovanojimo sutarčiai prieštaraujančius duomenis. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2019 m. liepos 11 d. sprendimu nusprendė pareiškėjos skundo netekinti ir paliko galioti Klaipėdos skyriaus 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. liepos 11 d. sprendime nurodoma, kad Registrų centro Klaipėdos skyrius pagrįstai nurodė, jog 1994 m. balandžio 21 d. Miesto (rajono) valdybos potvarkiu pagrindu ir kitais nuosavybės atsiradimo pagrindais, A. A. Z., pareiškėjos ir kitų asmenų nuosavybės teisės į ginčo turtą įregistravimas buvo atliktas teisėtai, t. y. esant teisiniam pagrindui ir laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir Registre klaidingų duomenų nėra. Akcentuojama, jog pateiktame skunde keliami tie patys klausimai ir reiškiami reikalavimai, kurie iš esmės buvo keliami Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-5-1025/2017, kurioje 2017 m. gegužės 5 d. priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs ir nėra teisinio pagrindo atlikti naują teisinių santykių kvalifikaciją.

Vertinant aukščiau išdėstytą konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ar Registrų centro Klaipėdos skyrius pagrįstai atsisakė įregistruoti A. A. Z. vardu nuosavybes teises į 1/3 dalį gyvenamojo namo, ½ ūkinių pastatų bei malkinę, esančius (duomenys neskelbtini) pagal 1963 m. balandžio 28 d. dovanojimo sutartį, taip atitinkamai pakeičiant Registro duomenis dėl nuosavybės teisių dalies. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-3130/2011; 2017 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2364-520/2017 ir kt.). Nurodytos nuostatos suponuoja išvadą, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įrašyti duomenis į Registrą, tačiau nevertina pačios prašomos įregistruoti daiktinės teisės ar jos turinio.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2015-11-01 iki 2020-01-01) 5 straipsnio 1 dalis numato, kad nekilnojamojo turto registrą tvarko vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga – Teisingumo ministerija ir registro tvarkymo įstaiga – valstybės įmonė Registrų centras. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi teisę savo antspaude ir dokumentų, patvirtinančių nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimą, blankuose naudoti valstybės herbą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (Registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis).

Vertinant Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), turinį matyti, jog pareiškėjos 2019 m. balandžio 10 d. prašyme nurodyti pastatai (jų dalys) šiuo metu nuosavybės teise priklauso pareiškėjai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims – N. L., P. J. ir G. S. (NTR išrašo 4.1-4.11 punktai). Išraše nurodoma, kad nuosavybės teisių įregistravimo juridinis pagrindas – 1994 m. balandžio 21 d. Miesto (rajono) valdybos potvarkis Nr. 239-v bei vėliau sudaryti daiktinių teisių perleidimo sandoriai - paveldėjimo pagal testamentą liudijimai, dovanojimo ir mainų sutartys. Atsižvelgiant į patikslintame skunde keliamus reikalavimus akivaizdu, kad pareiškėja iš esmės siekia, jog Registre esantys įrašai būtų pakeisti, taip atitinkamai pakeičiant registro duomenis dėl jos nuosavybės dalies į nekilnojamuosius daiktus ir būtų panaikinta daiktinės teisės dalies registracija trečiųjų suinteresuotųjų asmenų vardu.

Vadovaujantis Registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Prašymą įregistruoti juridinius faktus paduoda įgaliota institucija ar jų įregistravimu suinteresuotas asmuo. Prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą. Kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Dokumentai turi būti pateikti dviem egzemplioriais; vienas iš jų turi būti dokumento originalas arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo nuorašas (Registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys (Registro įstatymo 23 straipsnio 3 dalis).

Registro įstatymo 22 straipsnis reglamentuoja, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra: 1) valstybės institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymui – turto arešto aktų registro dokumentai; 4) nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas; 5) paveldėjimo teisės liudijimas; 6) teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą; 7) rašytiniai sandoriai; 8) nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas); 9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 10) kiti įstatymų nustatyti dokumentai.

Prašymų įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarką reglamentuoja Registro įstatymo 26 straipsnis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti Nekilnojamojo turto registro nuostatai (toliau – ir Nuostatai).

Nuostatų 60 punktas numato, kad nagrinėjant prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos ar pakeisti nekilnojamojo daikto Registro duomenis, patikrinama, ar: 1) Registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas; 2) registruoti pateiktuose dokumentuose pateikti visi duomenys, nurodyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnyje; 3) nėra aplinkybių, nustatytų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje; 4) prašyme nurodyti visi asmenys, susiję su teisine registracija, jų identifikavimo duomenys, taip pat dalykas, kurį prašoma įregistruoti ar išregistruoti. Išnagrinėjus prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos ar pakeisti Registro duomenis, gali būti priimamas vienas iš sprendimų, nurodytų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje (Nuostatų 61 punktas). Vadovaujantis Registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalimi išnagrinėjęs prašymą, teritorinio registratoriaus įgaliotas darbuotojas gali priimti vieną iš šių sprendimų: 1) prašymą tenkinti – daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus įregistruoti nekilnojamojo turto registre; 2) prašymą atmesti – atsisakyti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus įregistruoti nekilnojamojo turto registre; 3) sprendimo priėmimą atidėti dėl aplinkybių, kurios trukdo nekilnojamojo turto registre įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. Šiame sprendime teritorinio registratoriaus įgaliotas darbuotojas nustato ne ilgesnį kaip vieno mėnesio terminą aplinkybėms, trukdančioms įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, pašalinti.

Atvejai kada Registro tvarkytojas turi teisę atsisakyti įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus bei juridinius faktus yra reglamentuoti Registro įstatymo 29 straipsnyje. Iš Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. liepos 11 d. turinio nustatyta, kad pareiškėjos 2019 m. balandžio 10 d. prašymą atsisakytą tenkinti vadovaujantis Registro įstatymo 29 straipsnio 7 punktu, kuris numato, kad atsisakoma įregistruoti daiktines teises jeigu įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti nekilnojamojo turto registre.

Kaip ir anksčiau minėta, atsisakymas tenkinti pareiškėjos prašymą motyvuojamas aplinkybe, jog A. A. Z. vardu nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą jau buvo registruotos ir įstatymų nustatyta tvarka paveldėtos. Pabrėžiama, jog pareiškėjos pateikta 1963 m. balandžio 28 d. dovanojimo sutartis nesudaro teisinio pagrindo tenkinti prašymą, kadangi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5-1025/2017 ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-18-796/2018, konstatuota, jog minėta dovanojimo sutartis neįrodo, jog trečiųjų suinteresuotų asmenų daiktinės teisės į ginčo nekilnojamąjį turtą buvo įregistruotos nepagrįstai. Priešingai, šioje byloje pareiškėjos reiškiami reikalavimai dėl daiktinės teisės atsiradimo šios sutarties pagrindu buvo atmesti kaip nepagrįsti.

Vertinant Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. liepos 11 d. sprendime nurodyto Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5-1025/2017 turinį nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Klaipėdos rajono valdybos 1994 m. balandžio 21 d. potvarkio Nr. 239-v 2 punkto 2 sąrašo 17 punktą, kuriuo nuspręsta įregistruoti A. A. Z., A. S. ir Z. J. vardu statinius esančius adresu (duomenys neskelbtini).; 2) panaikinti 2012 m. gruodžio 20 d. dovanojimo sutartį Nr. JD 2868, 2012 m. sausio 13 d. mainų sutartį Nr. JD 102, 2008 m. rugsėjo 24 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. VM9-5575, 2008 m. balandžio 15 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. JD-1188, 2008 m. balandžio 15 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. JD-1186; 3) panaikinti N. L., G. S. bei P. J. nuosavybės teises į ginčo statinius; 4) pripažinti pareiškėjos nuosavybės teises į ginčo statinius; 5) panaikinti 2012 m. spalio 11 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kretingalės seniūnijos pažymą Nr. V9-742; 6) pripažinti pareiškėjos teises į 1/2 dalį tvarko, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad minėtoje civilinėje byloje pareiškėja savo reikalavimų pagrįstumą grindė 1963 m. balandžio 28 d. dovanojimo sutartimi. Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis konstatuotina, jog pareiškėja Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateiktame ieškinyje siekė iš esmės analogiško rezultato kaip ir šioje administracinėje byloje – panaikinti trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teises į ginčo statinius ir jos nuosavybės teisės į ginčo statinius pripažinimo.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas sprendime konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo naikinti Klaipėdos rajono valdybos 1994 m. balandžio 21 d. potvarkio Nr. 239-v, todėl nėra pagrindo tenkinti ir išvestinių pareiškėjos reikalavimų – panaikinti sandorius bei pripažinti pareiškėjos teises į ginčo statinius (jų dalis). Pabrėžiama, jog archyviniai duomenys patvirtina, jog buvo sudaryta dovanojimo sutartis ir jos pagrindu A. A. Z. įsigijo iš M. M. namą ir ūkinį pastatą ir tapo šio kolūkio kolūkiečiu, tačiau tikslių duomenų, kokias statinių dalis tuo metu A. A. Z. realiai įgijo nėra, nes ūkinėse knygose yra neatitikimų dėl dalių, o patys statiniai nebuvo tuo metu inventorizuoti.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimo teisėtumas Klaipėdos apygardos teisme buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-18-796/2018, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo naikinti Klaipėdos rajono valdybos 1994-04-21 potvarkio Nr. 239-v 2 punkto 2 sąrašo 17 punktą, teisėtai ir pagrįstai nebuvo tenkinti pareiškėjos išvestiniai reikalavimai panaikinti sandorius, panaikinti trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teises į ginčo statinių dalis ir pripažinti pareiškėjos nuosavybės teisės į juos. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje akcentuojama, kad iš civilinėje byloje esančių rašytinių duomenų akivaizdu, jog pareiškėjos tėvas A. A. Z. sutiko, kad 1963 m. balandžio 28 d. dovanojimo sutartyje nurodyta informacija per keletą dešimtmečių pasikeitė ir jis 1994 m. spalio 18 d. atliktos statinių teisinės registracijos, kurios metu nustatytos bendraturčių dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje, niekada neginčijo. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti pareiškėjos kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarties panaikinimo, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimas yra įsiteisėjęs.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalis numato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kurioje dalyvauja tie patys asmenys. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas minėtą normą yra nurodęs, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi šias esmines savybes: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas ABTĮ 14 straipsnyje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta ABTĮ 98 straipsnio 4 dalyje - sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2194-1062/2019; 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-481-415/2020 ir kt.).

Klaipėdos rajono apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-5-1025/2017, ieškovė buvo I. K., atsakovai – N. L., P. J. ir G. S., Registrų centras procese dalyvavo kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, todėl akivaizdu civilinėje byloje dalyvavusios proceso šalys yra analogiškos nagrinėjamai administracinei bylai. Bendrosios kompetencijos teismas minėtame sprendime konstatavo, jog 1994 m. balandžio 21 d. Klaipėdos rajono valdybos potvarkiu atlikta pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), teisinė registracija yra teisėta ir iš 1963 m. balandžio 28 d. dovanojimo sutarties turinio nėra įmanoma nustatyti kokias statinių dalys buvo padovanotos A. A. Z.

Registrų įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Klaipėdos rajono apylinkės teismas bei Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėję pareiškėjos ieškinį bei apeliacinį skundą atmetė juose keliamus reikalavimus.

Taigi neatsiradus nei vieno iš Registro įstatymo 22 straipsnyje numatytųjų pagrindų, patvirtinančių daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą (pasikeitimą), atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą ir registruoti daiktinių teisių apimties į ginčo turtą pasikeitimą pagal pareiškėjos pateiktą dovanojimo sutartį.

Įvertinus aukščiau išdėstytą konstatuotina, jog Registrų Centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyrius pagrįstai 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjos 2019 m. balandžio 10 d. prašymą įregistruoti A. A. Z. vardu daiktines pateiktos dovanojimo sutarties pagrindu, o atsakovo Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2019 m. liepos 11 d. sprendimu pagrįstai nutarė palikti galioti Registrų centro Klaipėdos skyriaus sprendimą.

ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių bei bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius VĮ Registrų centras Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. SPR4-2004 (14.36) ir VĮ Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. CSPR-212 „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“, neteisėtumo pagrindų, pareiškėjos I. K. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Netenkinus reikalavimo dėl skundžiamų sprendimų panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinių skundo reikalavimų dėl įpareigojimo įregistruoti daiktines teises A. A. Z/ vardu bei reikalavimo įpareigoti Registrų centro Klaipėdos skyrių peržiūrėti 2019 m. balandžio 10 d. pareiškėjos prašymą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja pateikė prašymą iš atsakovo VĮ Registrų centras priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš viso 600 Eur.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti Klaipėdos skyriaus 2019 m. gegužės 17 sprendimą ir atsakovo Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. liepos 11 d. sprendimą, todėl įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad ginčas nėra išspręstas pareiškėjos naudai, todėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jai nepriteistinas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo P. J. pateikė prašymą iš pareiškėjos priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš viso 400 Eur. P. J. patirtos išlaidos yra grindžiamos 2020 m. vasario 4 d. pinigų priėmimo kvitu serijos LAT Nr. 1009504 ir sąskaita Nr. 02-04 „Dėl suteiktų teisinių paslaugų“. Minėti dokumentai patvirtina, jog P. J. už teisines konsultacijas, susipažinimą su bylos dokumentais, atsiliepimo į patiksliną skundą parengimą bei atstovavimą teismo posėdyje advokatei Ligijai Marcinkienei iš viso sumokėjo 400 Eur.

ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis teigia, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju P. J. atsiliepime į skundą nurodė, jog nesutinka su pareiškėjos patikslintu skundu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, todėl konstatuotina, jog sprendimas buvo priimtas trečiojo suinteresuoto asmens naudai ir jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsiliepimas į pareiškėjos patikslintą skundą surašytas ir teismui pateiktas 2019 m. lapkričio 25 d., remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2019 m. II ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) siekė 1289 Eur.

Už atsiliepimo į skundą parengimą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2.5 (Rekomendacijų 8.2 punktas). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes matyti, kad už atsiliepimo į skundą parengimą maksimalus priteistinas užmokestis – 2316,75 Eur (926,7 * 2.5), todėl konstatuotina, kad P. J. prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl P. J. prašymas tenkintinas ir iš pareiškėjos I. K. jo naudai priteistinas 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo N. L. taip pat pateikė prašymą iš pareiškėjos priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas - 600 Eur. Prašyme nurodoma, kad N. L. advokatui Rimvydui Paulauskui sumokėjo 400 Eur už atstovavimą nagrinėjant bylą Regionų apygardos administraciniame teisme (350 Eur už atsiliepimo į skundą surašymą ir 50 Eur už atstovavimą teismo posėdyje). Taip pat N. L. advokatui sumokėjo 200 Eur už atsiliepimo į pareiškėjos skundą surašymą, nagrinėjant ginčą VĮ Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijoje. N. L. patirtos bylinėjimosi išlaidos yra įrodinėjamos 2019 m. liepos 5 d. pinigų priėmimo kvitu serijos LAT Nr. 1035165 bei 2019 m. lapkričio 5 d. pinigų priėmimo kvitu serijos LAT Nr. 1035182.

N. L. atsiliepimas į pareiškėjos patikslintą skundą teismui pateiktas 2019 m. lapkričio 21 d. Prašoma priteisti 350 Eur suma už atsiliepimo į pareiškėjos patikslintą skundą surašymą neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto maksimalaus dydžio.

Už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 0,1 (Rekomendacijų 8.19 punktas). Šios administracinės bylos posėdis vyko 2020 m. vasario 4 d., vadovaujantis 2020 m. vasario 4 d. informacinėje pažymoje pateiktais duomenimis nustatyta, jog advokatas Rimvydas Paulauskas iš viso teismo posėdyje užtruko 99 minutes (nuo 13.08 val. iki 14.47 val.). Pažymėtina, kad Rekomendacijų 9 punktas numato, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda, todėl konstatuotina, jog advokatas trečiąjį suinteresuotą asmenį iš viso atstovavo 2 val. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2019 m. III ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) siekė 1317,6 Eur. Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis siekia 131,76 Eur (1317,6 * 0.1).

Kaip ir anksčiau minėta N. L. prašo iš pareiškėjos priteisti 200 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į pareiškėjos skundą surašymą, nagrinėjant ginčą VĮ Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijoje. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog N. L. 2019 m. liepos 5 d. sudarė su advokatu Rimvydu Paulausku atstovavimo sutartį ir jis trečiojo suinteresuoto asmens vardu Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų komisijai pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą.

Už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 0,3 (Rekomendacijų 8.1 punktas). Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2019 m. I ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) siekė 1262,7 Eur. Vadovaujantis anksčiau nurodytu konstatuotina, jog už atsiliepimo į skundą surašymą nagrinėjant ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme priteistinas maksimalus užmokesčio dydis siekia 380,31 Eur (1262,7 * 0,3).

Įvertinus visas minėtas aplinkybes darytina išvada, jog N. L. prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos prašymas iš pareiškėjos priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas tenkintas ir iš I. K. N. L. naudai priteistinas 600 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos I. K. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos prašymo iš atsakovo Valstybės įmonės Registrų centras priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, netenkinti.

Trečiajam suinteresuotam asmeniui P. J. iš pareiškėjos I. K. priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Trečiajam suinteresuotam asmeniui N. L. iš pareiškėjos I. K. priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.