Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. 2013 m. birželio 13 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2012 m. rugsėjo 15 d., 23.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Nissan Quest“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir atsitrenkė į stovėjusį automobilį. Vairuotojas apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Be to, vairuotojas nepateikė savo vairuotojo pažymėjimo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 10 d. priėmė nutarimą, kuriuo V. Ž. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą ir paskyrė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. administracinę nuobaudą – 100 Lt baudą; pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 m. Vadovaujantis ATPK 33 str. V. Ž. paskirta galutinė nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 m. Pagal ATPK 124¹ str. 7 d. administracinė byla V. Ž. atžvilgiu nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Pažymėtina, jog administracinės nuobaudos paskyrimo terminas šioje byloje buvo pratęstas dar nepraėjus šešių mėnesių nuo teisės pažeidimo padarymo dienos terminui. Tuo tarpu ATPK 35 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos. Iš šios teisės normos matyti, kad yra nustatytas nebaigtinis administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo pagrindų sąrašas. Nagrinėjamoje byloje terminas buvo pratęstas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2013 m. kovo 14 d. nutarimu (b. l. 41). Nutarime konstatuota, kad V. Ž. į policijos komisariatą neatvyksta, į policijos kvietimus nereaguoja, administracinio teisės pažeidimo protokolas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra surašytas. Įvertinus procesinio sprendimo, kuriuo buvo pratęstas nuobaudos skyrimo terminas, motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad terminas buvo pratęstas pagrįstai, nustačius aplinkybes, trukdančias administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui. Šis nutarimas priimtas dar nepasibaigus 6 mėnesių terminui, todėl laikytina, jog nuobaudos skyrimo terminas pratęstas laiku. Be to, 2013 m. kovo 14 d. nutarimas buvo priimtas vadovaujantis ATPK 35 str. 3 d. nuostatomis. Todėl apeliacinio skundo argumentas, jog priimtas nutarimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo yra nepagrįstas ir neteisėtas, yra atmestinas.

ATPK 272 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir, jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Taigi būtina sąlyga bylai išnagrinėti, yra traukiamo asmens dalyvavimas teismo posėdyje, arba tokio asmens žinojimas apie posėdžio laiką ir vietą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymas numato galimybę nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tačiau jam turi būti sudaryta reali galimybė dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdyje ir teikti teismui paaiškinimus.

V. Ž. apeliaciniame skunde nurodo, jog jis buvo pateikęs prašymą atidėti teismo posėdį, tačiau teismas išnagrinėjo bylą jam nedalyvaujant. Iš bylos duomenų matyti, kad administracinio teisės pažeidimo byla buvo paskirta nagrinėti 2013 m. birželio 13 d. (b. l. 5). V. Ž. buvo išsiųstas pranešimas atvykti 2013 m. birželio 19 d. į teismą (b. l. 63). V. Ž. 2013 m. birželio 18 d. pateikė prašymą paskirti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą 2013 m. liepos 10 d., nes 2013 m. birželio 19 d. negalės dalyvauti (b. l. 3). Šis prašymas buvo tenkintinas ir bylos nagrinėjimas paskirtas V. Ž. nurodytu laiku. Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2013 m. liepos 10 d. gautas V. Ž. prašymas atidėti teismo posėdį dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo, nes išvyksta į komandiruotę (b. l. 75). Įvertinus šias aplinkybes, ir tai, kad V. Ž. procesą vilkino ir surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą (eismo įvykis padarytas 2012 m. rugsėjo 15 d., administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2013 m. birželio 13 d.), net buvo paskelbta V. Ž. paieška, nes V. Ž. vengė atvykti į policijos komisariatą, nuo 2013 m. liepos 9 d. iki liepos 12 d. V. Ž. pats save pasiuntė į komandiruotę, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog V. Ž. sąmoningai vilkina bylos nagrinėjimą, siekia sulaukti senaties terminų, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant.

Priimdamas skundžiamą nutarimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas visas bylos aplinkybes ištyrė tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog V. Ž. buvo užtikrinta teisės aktuose reglamentuota jo procesinė teisė dalyvauti teismo posėdyje, teikti paaiškinimus, įrodymus ar kitaip disponuoti ATPK 272 straipsnyje numatytomis procesinėmis teisėmis. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavo V. Ž. neatvykimo į teismo posėdį priežastis, jas pripažino nesvarbiomis, bylą buvo išnagrinėjo jam nedalyvaujant. Todėl apelianto argumentai, jog teismas turėjo dar kartą atidėti bylos nagrinėjimą yra nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad V. Ž. 2012 m. rugsėjo 15 d., 23.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Nissan Quest“, atbuline eiga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir atsitrenkė į stovėjusį automobilį. Vairuotojas apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, išanalizavo ir įvertino ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Susipažinus su bylos medžiaga, matyti, kad V. Ž. paaiškinime nepatvirtino, jog 2013 m. rugsėjo 15 d. vairavo automobilį (b. l. 43). Apeliaciniame skunde kelia versiją, jog R. A. turi žinoti, kas įvykio metu vairavo automobilį. Tačiau tai paneigia R. A. ir S. Š.. R. A. paaiškino, kad įvykio vakarą ji miegojo, grįžęs V. Ž. nieko nepasakojo (b. l. 42). S. Š. paaiškino, kad automobilis „Nissan Quest“ važiuodamas atbuline eiga, kliudė automobilį „Audi A6“. Automobilio „Nissan Quest“ vairuotojas, išlipęs apžiūrėjo automobilį (b. l. 44). Tarnybiniame pranešime specialistas A. B. nurodė, kad R. A. paaiškino, kad V. Ž. nuo 2012 m. gruodžio mėn. negyvena adresu (duomenys neskelbtini). Automobilį „Nissan Quest“ V. Ž. paliko jai. R. A. mano, kad įvykio dieną automobilį vairavo V. Ž. (b. l. 30). Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog R. A. automobilis buvo paliktas, kai V. Ž. išvyko, t. y. 2012 m. gruodžio mėn., todėl akivaizdu, kad įvykio metu V. Ž. naudojosi automobiliu „Nissan Quest“. V. Ž. versija, jog jis nežino, kas įvykio metu vairavo automobilį yra abejotina, nes automobilio savininkas rūpinasi ir atsako už jam priklausančią transporto priemonę. Taigi, įvertinus tai, kas nustatyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. Ž. padarė jam inkriminuotus administracinės teisės pažeidimus, yra pagrįsta.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti ar nekaltumui įrodyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai padaryti dėl V. Ž. kaltės. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad turėtų būti dar kartą apklausta R. A., atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. Ž. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.