- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-27
- Bylos Nr.
- eAN2-27-635/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00717-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Jazbutienė
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.11.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 24 d. nutarties I. K. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucijos) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2025-09-23 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) I. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 800 Eur bauda, kurios mokėjimas išdėstytas į 4 dalis bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, už tai, kad jis 2025-09-06, 7.42 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę automobilį „Volkswagen Passat“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis. Tokiais veiksmais I. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 14 punktą.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su Institucijos 2025-09-23 nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. K. pateikė skundą apylinkės teismui, prašydamas jį pakeisti – vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sutrumpinti jam paskirtų administracinio poveikio priemonių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, teismo posėdžio metu taip pat prašė panaikinti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-11-24 nutartimi I. K. skundas tenkintas, Institucijos 2025-09-23 nutarimas pakeistas, sutrumpinant paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo terminą iki 3 mėnesių, be draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Kitoje dalyje Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniu skundu (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-11-24 nutartį ir palikti galioti Institucijos 2025-09-23 nutarimą be pakeitimų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
3.1. Atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gailisi dėl padaryto nusižengimo, yra teigiamai charakterizuojamas, į nusižengimo pobūdį, buvo atsižvelgta administracinio poveikio priemonės skyrimo procese. Institucijos pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir I. K. skyrė minimalią baudą ir minimalius administracinio poveikių priemonių terminus. Natūralu, jog, patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, akivaizdžiai egzistavo ir I. K. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Neabejotina, kad būdamas socialiai ir finansiškai atsakingas už save ir savo artimuosius jis privalėjo būti itin atsargus, įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti pasekmes.
3.2. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vien tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti. Pažymi, kad už mažiau šiurkščius KET pažeidimus yra numatytas privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, pvz. už lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti (ANK 420 straipsnio 1 dalis) be numatytos baudos privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Šiuo atveju už vairavimą esant neblaiviam būtų taikoma analogiška administracinio poveikio priemonė kaip už lenkimą transporto priemonių kur draudžiama lenkti. Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda ir/ar poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai. Institucijos nuomone, tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta.
3.3. Tvirtina, jog I. K. dalyvavo priimant nutarimą bei pats prašė skirti jam draudimą vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, todėl jo skunde nurodoma aplinkybė, kad jis neturi galimybės naudotis šia poveikio priemone, atrodo nelogiška. Be to, nusižengimą I. K. padarė 2025-09-06 7.42 val., (duomenys neskelbtini), kur tuo metu buvo intensyvus eismas bei tokiais savo veiksmais sukėlė realią grėsmę eismo saugumui. Pažymi, kad I. K. žmona (kaip nurodoma jo paties skunde apylinkės teismui) turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, todėl šeimos poreikius gali tenkinti ji. Atkreipia dėmesį į tai, kad nusižengimo padarymo metu su I. K. taip pat kartu važiavo jo žmona, kuri buvo blaivi, tačiau I. K. pasielgė itin neatsakingai ir žinodamas, jog išvakarėse vartojo alkoholį, vis tiek nusprendė pats vairuoti transporto priemonę, nors ne tik galėjo, bet ir privalėjo perduoti automobilio vairavimą žmonai.
3.4. Institucijos vertinimu, konkrečiu atveju švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, nei su visuomenės interesu, kad asmuo, sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų atsakomybės. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė išskirtinę reikšmę I. K., netinkamai įvertino byloje surinktą medžiagą, todėl be pagrindo pakeitė Institucijos nutarimą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į Institucijos skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. K. prašo Institucijos skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-11-24 nutartį nepakeistą.
4.1. Nurodo, jog alkoholį vartojo rugsėjo 5 dienos vakare, pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui rugsėjo 6 dieną 7.42 ryte vairavo automobilį. Vairuojant nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų. Jam buvo nustatytas lengvas 0,47 (0,45 po paklaidos) promilių neblaivumas. Administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, ne dėl tyčios. Prieš nusprendžiant vairuoti automobilį visiškai nesijautė neblaivus, priešingu atveju nebūtų vairavęs. Iki šio įvykio nėra padaręs analogiško ar panašaus administracinio nusižengimo, turi 21 metų vairavimo stažą, teisė vairuoti transporto priemones ja niekada nebuvo atimta, visada atsakingai naudojosi suteikta vairavimo teise, šis nusižengimas buvo atsitiktinis įvykis jo gyvenime, padarytas susiklosčius atsitiktinėms aplinkybėms.
4.2. Neturėdamas teisės vairuoti jis negalės vykdyti savo darbinių pareigų, taip pat negalės užtikrinti vaikų gerovės ir išlaikyti šeimos. I. K. atsiliepime taip pat teigia, kad policijos pareigūnams davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus. Pažeidėjo įsitikinimu, dėl piniginės nuobaudos paskyrimo jis patyrė didžiulę finansinę naštą, o taip pat išgyveno nepakeliamą gėdos jausmą ir psichologinį spaudimą. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad I. K. netekęs teisęs vairuoti – netektų darbo, prarastų vienintelį pajamų šaltinį, o tai pasunkintų jo turimų finansinių įsipareigojimų vykdymą (yra sudaręs būsto paskolos sutartį). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat teigia, kad dėl mažos darbo pasiūlos gyvenamojoje vietoje, kitą darbą jam susirasti būtų ypač sudėtinga. Pažymi, jog gyvena kaime, kur viešojo transporto infrastruktūra nėra taip gerai išvystyta, susisiekimas viešuoju transportu ypač prastas.
4.3. Be to, teisės vairuoti turėjimas ypač reikšmingas siekiant užtikrinti vaikų saugų patekimą ir grįžimą iš mokymo, medicinos įstaigų, treniruočių ir užsiėmimų. Pasak I. K., ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir jo šeimos nariams. Atsiliepime nurodomos apygardos ir apylinkės teismų nutartys administracinių nusižengimų bylose, kuriose pažeidėjams buvo sutrumpintas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir/ ar neskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Taip pat prie atsiliepimo pateikti dokumentai (darbo sutarties, I. K. charakteristikos, būsto paskolos sutarties, pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą, I. K. paso, vairuotojo pažymėjimo, vaikų gimimo liudijimų, vaikų mokymo sutarčių, vaikų užsiėmimų pažymų, vaiko medicinos dokumentų išrašų/medikų išvados, sveikatos (duomenys neskelbtini) diagnozės, I. K. priklausomybės ligų centro pažymos, išrašo apie I. K. registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus), kopijos).
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra. Institucijos apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, nurodant, kad apylinkės teismas nepagrįstai nusprendė I. K. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nustatyti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą, be draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, todėl apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose.
Žemesnės instancijos teismas
6. ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinių nuobaudų paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės, tame tarpe ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas. Pagal ANK 28 straipsnio 1 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones, teisės medžioti, teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones, teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius, teisės užsiimti radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų veikla) atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą.
7. Nagrinėjamu atveju I. K. Institucijos 2025-09-23 nutarimu nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Institucijos 2025-09-23 nutarimu, nustačius I. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti), nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui I. K. paskirta nuobauda – 800 Eur bauda, kurios mokėjimas išdėstytas į 4 dalis bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi I. K. skundą tenkino – taikė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių pakeitė į teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams bei panaikino jam paskirtą draudimą 12 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengti antialkoholiniai variklio užraktai
8. Pažymėtina, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 3 dalis).
9. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Paprastai išskirtinės aplinkybės siejamos su veikos mažareikšmiškumu ar nedideliu jos pavojingumu, išskirtinai teigiamu pažeidėjo asmenybės charakterizavimu, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimu ir panašiai, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (kasacinio teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-38-895/2019, 2AT-15-788/2024). Nesant išskirtinių aplinkybių, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikomos.
10. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog apylinkės teismas, taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, įvertino tai, kad jis (I. K.) savo kaltę pripažino (tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe), nėra duomenų apie tai, kad I. K. būtų priklausomas nuo alkoholio, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, I. K. kaltės pripažinimas, jo teismui pateikti paaiškinimai neleidžia abejoti tuo, kad jis itin neigiamai vertina savo elgesį, suvokia tokio elgesio galimas sukelti pasekmes bei padarė dėl jo atitinkamas išvadas. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad I. K. nustatytas neblaivumo (girtumo) laipsnis (0,47 promilių) nedaug viršijo ribą, nuo kurios taikoma atsakomybė. Be to, jis paaiškino, jog vartojo alkoholinius gėrimus vakare, prieš nagrinėjamą įvykį, automobilį vairavo būdamas įsitikinęs, kad yra visiškai blaivus. Šios aplinkybės, apylinkės teismo vertinimu, parodo jog I. K. galėjo sąžiningai klysti, įvertindamas savo organizmo būklę prieš nusižengimą ir jo padarymo metu, nesitikėdamas, kad jo organizme gali būti toks didelis kiekis alkoholio. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, kad dėl padaryto pažeidimo eismo įvykio nesukelta, sunkūs padariniai nekilo. Byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakomybėn patrauktas I. K. piktnaudžiautų alkoholiu ar būtų įrašytas į priklausomybių ligų kabineto įskaitą. Klaipėdos apylinkės teismo nutartyje taip pat pažymėta, kad I. K. praeityje nebaustas už itin šiurkščių administracinių nusižengimų padarymą, kas rodo mažesnį šio asmens pavojingumą, todėl nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą jo padarytą administracinį nusižengimą vertinti ne kaip sąlygotą jo siekio sąmoningai ir piktybiškai ignoruoti teisės aktų reikalavimus, o kaip nulemtą jo neapdairaus elgesio, juolab kad I. K. neblaivus vairavo iš ryto, alkoholį vartojęs iš vakaro, o jam nustatytas neblaivumo laipsnis nedaug viršijo leistiną ribą. Įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad I. K. padarytas paskutinis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, dėl to mažiau pavojingas už rūšinius nusižengimus, numatytus ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jau yra patyręs nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės naštą ir pasimokęs daugiau tokių pažeidimų nebedaryti, todėl, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sutrumpinus I. K. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 3 mėnesių bei neskyrus draudimo 12 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengti antialkoholiniai variklio užraktai, bus optimaliai įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis ir tai atitiks padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus. Apygardos teismas negali sutikti su tokiais skundžiamos nutarties argumentais.
11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaip pagrįstai nurodyta ir Institucijos skunde, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos duomenis. Šios išvados kontekste pažymėtina, kad iš byloje esančio 2025-09-06 neblaivumo nustatymo akto matyti, jog I. K. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: bekontakčiu alkoholio detektoriumi buvo nustatytas iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Tada įvertinta bendra asmens būklė: I. K. galėjo eiti tiesia linija – pėda po pėdos ir stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). I. K. nurodžius, jog alkoholį vartojo prieš 8 valandas, buvo atliktas tikrinimas ir alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) 2025-09-06 7.53 val. pirmu tikrinimu nustatytas 0,83 promilių neblaivumas, o antru tikrinimu 10.12 val. nustatytas 0,47 promilių neblaivumas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad antras tikrinimas I. K. buvo atliktas praėjus daugiau nei 2 valandoms po pirmo tikrinimo. Iš 2025-09-06 tarnybinio pranešimo nustatyta, kad I. K. pirmu tikrinimu nustačius 0,83 promilių neblaivumą, jis nurodė, kad neturi jokio dokumento, tačiau gali padiktuoti savo asmens kodą, taip pat klausė pareigūnų ar galės pasitikrinti dar kartą po 15 minučių. Pareigūnams nurodžius jam (I. K.), kad bus daromas ir antras tikrinimas, jis pradėjo aiškinti, jog jau prisidirbo, taip pat, kad tuoj pavažiuos iki namų, nes gyvena netoliese, pasiims dokumentus, pastatys automobilį ir sugrįš į vietą. Tada I. K. sėdo už automobilio vairo ir išvyko, tačiau į įvykio vietą negrįžo. Įvykio vietoje nebuvo nustatyta vairuotojo tapatybė, taip pat nenustatytas ir automobilis su kuriuo buvo padarytas pažeidimas. Policijos pareigūnams grįžus į komisariatą ir peržiūrėjus „BODY“ kamerų vaizdo įrašus, buvo nustatyta, jog automobilis „Volkswagen Passat“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso I. K., patikrinus moters vyrą I. K., buvo nustatyta, kad tai tas pats asmuo, kuris buvo tikrinamas alkotesteriu ir po pirmo tikrinimo išvyko iš įvykio vietos. Pareigūnams apie 10.10 val. nuvykus į I. K. gyvenamąją vietą, kieme buvo I. K., kuris nurodė, jog po atlikto tikrinimo supanikavo, todėl išvyko namo, atgal nebegrįžo, nes išsigando gręsiančių pasekmių. Tada 10.12 val. atlikus antrą tikrinimą, I. K. nustatytas 0,47 promilių neblaivumas. I. K. su padarytu pažeidimu sutiko, nurodė, kad gailisi, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir, kad išvyko iš įvykio vietos. Policijos pareigūnams paklausus ar jis (I. K.) šiandien vartojo alkoholio, jis (I. K.) nurodė, kad alkoholį vartojo tik vakar (išgėrė 3 butelius alaus, taip pat su draugu išgėrė 0,7 l degtinės). Šios aplinkybės rodo, kad I. K. ne tik, kad kritiškai nevertino savo poelgio, tačiau dar ir bandė išvengti administracinės atsakomybės, išvykdamas iš įvykio vietos. Be kita ko, minėtos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jeigu I. K. antras tikrinimas būtų atliktas po 15 minučių, tai neabejotinai būtų nustatytas didesnis, nei 0,47 promilių, neblaivumas, kadangi pirmu tikrinimu I. K. buvo nustatytas net 0,83 promilių neblaivumas. Taigi, įvertinus aptartas aplinkybes, nepaisant to, kad antru tikrinimu I. K. ir buvo nustatytas 0,47 promilių neblaivumas, nėra pagrindo išvadai, jog jam nustatytas neblaivumo laipsnis nedaug viršijo leistiną ribą, kadangi antras tikrinimas I. K. buvo atliktas praėjus daugiau nei 2 valandoms po pirmo tikrinimo. Todėl nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad I. K. neblaivumas buvo gerokai (apytiksliai du kartus) viršijantis leistiną ribą.
12. Pirmiau aptarti duomenys, neabejotinai patvirtina Institucijos apeliacinio skundo argumentus, jog skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo I. K. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Kaip jau minėta šios nutarties 9 punkte, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Šioje byloje tokių išskirtinių aplinkybių nenustatyta. Apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas pritaikė netinkamai ir padarė nepagrįstą išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir sutrumpinant minėtos administracinio poveikio priemonės terminą, t. y. vietoje specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių paskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams be draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
13. Pažymėtina, kad I. K. padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Priešingai nei nurodo apylinkės teismas, I. K. nustatytas neblaivumo laipsnis ganėtinai viršijo leistiną ribą (nors antru tikrinimu nustatytas 0,47 promilių neblaivumas, tačiau pirmu tikrinimu nustatytas 0,83 promilių neblaivumas, o antras tikrinimas atliktas tik praėjus daugiau nei 2 valandoms po pirmo tikrinimo). Transporto priemonę būdamas neblaivus I. K. vairavo savaitgalį (šeštadienį), ryte, kur tuo metu buvo intensyvus eismas. Taigi I. K. elgėsi itin neatsakingai, žinodamas, jog ryte jam teks vairuoti, kaip pats teigė, iš vakaro vartojo alkoholį, o ryte nesusimąstydamas dėl savo elgesio, sėdo už automobilio vairo ir juo važiavo, savo veiksmais keldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei, turtui. Nors neblaivumo nustatymo akte, be iš burnos sklindančio alkoholio kvapo (reido metu naudotas bekontaktis detektorius), I. K. nebuvo nustatyta jokių kitų girtumo požymių, t. y. jis galėjo eiti tiesia linija pėda už pėdos, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą, tačiau tai nemažina I. K. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ar jo kaltės. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, ir vien tas faktas, jog I. K. sėdo už vairo būdamas neblaivus, neįsitikinęs savo būsena, dar ir įvertinus nustatytą neblaivumo laipsnį, ir tai, kad po pirmo tikrinimo pasišalino iš įvykio vietos, rodo tik tai, jog administracinį nusižengimą jis padarė tyčia.
14. Taip pat I. K. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir jo kaltės nemažina ir tai, kad jis tokiais savo veiksmais nesukėlė jokių neigiamų padarinių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, padarinių nesukėlimas nesudaro pagrindo švelninti I. K. atsakomybės, trumpinant specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo termino. Kaip jau minėta, I. K. nusižengimą padarė savaitgalį (šeštadienį), ryte, kur tuo metu buvo intensyvus eismas, be to, Institucijos skunde nurodyta, kad automobilyje jis buvo ne vienas, todėl tokiais atvejais, ypač vairuojant transporto priemonę esant neblaiviam, neabejotinai eismo įvykių tikimybė ženkliai padidėja. Taigi, nors administracinio nusižengimo metu nenukentėjo nė vienas asmuo ir nebuvo padaryta žala asmenų turtui, tačiau šios aplinkybės savaime nėra pakankamos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatoms taikyti.
15. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pernelyg didelę reikšmę suteikė aplinkybėms, jog I. K. galėjo sąžiningai klysti, įvertindamas savo organizmo būklę prieš nusižengimą ir jo padarymo metu, nesitikėdamas, kad jo organizme gali būti toks didelis kiekis alkoholio, kaltę pripažino ir dėl padaryto administracinio nusižengimo gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad visos šios aplinkybės yra reikšmingos individualizuojant administracinio poveikio priemonę, tačiau šiuo atveju niekaip nelemia pagrindo ją švelninti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, jog į šias visas aukščiau paminėtas aplinkybes buvo tinkamai atsižvelgta Institucijos nutarimu I. K. paskiriant minimalius teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, terminus. Dėl to manyti, jog į šias aplinkybes nebuvo pakankamai atsižvelgta, ar kad jos nebuvo įvertintos, ar nebuvo tinkamai įvertintos, nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad I. K. dar be paminėto, yra 2 kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, ir nors šie pažeidimai nelaikytini šiurkščiais, tačiau vėlgi rodo, kad I. K. nėra jau toks pavyzdingas vairuotojas. Tokie duomenys taip pat nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
16. Apygardos teismui administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atsiliepime pabrėžė aplinkybes, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, atitinkamai – darbo vietai ir pragyvenimo šaltiniui išlaikyti, o taip pat siekiant pasirūpinti šeimos nariais, kas dažnu atveju susiję su transporto priemonės panaudojimu. Apygardos teismas sutinka, kad šios specialiosios teisės laikinas netekimas apsunkins I. K. galimybę dirbti, rūpintis šeima, bet jos visiškai neatims. Svarbu paminėti ir tai, kad I. K. žmona vairuoja. Nors darbo metu jis naudojasi įmonės automobiliais, kurių yra keletas, darbdavys tikrai nesutinka į juos įmontuoti įrangą (antialkoholinius variklio užraktus), tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad I. K. dalyvavo priimant Institucijos nutarimą ir pats pageidavo, kad jam būtų paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad iš viešai prieinamų duomenų, matyti, kad yra galimybė ir nuomotis antialkoholinius variklio užraktus. Be to, paskirtos administracinio poveikio priemonės I. K. netrukdo dirbti ir kitokio pobūdžio darbo. Nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Akivaizdu, kad nubaustasis dar iki pažeidimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga atliekant darbines funkcijas, padedant šeimos nariams, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo darymo. Asmeniniai pažeidėjo, jo šeimos narių poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose, eliminuoti neturinčius teisės vairuoti tam tikros rūšies transporto priemonę vairuotojus. Nors nurodytos aplinkybės egzistavo ir anksčiau, t. y. dar iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau, kaip matyti, jos I. K. nebuvo reikšmingos.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinės teisės pažeidėjas tokiu savo neatsakingu elgesiu buvo abejingas galimoms neigiamoms pasekmėms. Pažymėtina, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga asmeniniams, darbiniams ar šeimos interesams užtikrinti, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, todėl šiuo atveju I. K. turi prisiimti visas kilsiančias neigiamas teisines pasekmes. Paminėtina ir tai, kad atsiliepime akcentuojamas turimas 21 metų vairavimo stažas patvirtinta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kaip vairuotojui, turėjo būti žinomos vairavimo esant neblaiviam pasekmės. KET imperatyviai nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme numatytų reikalavimų, mokėti KET ir jų laikytis. Nagrinėjamu atveju I. K. šių imperatyvių reikalavimų akivaizdžiai nepaisė.
18. Taigi, tai, kad I. K. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo padarymo gailisi, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, dirba, darbovietės yra charakterizuojamas teigiamai, nenustatyta, jog turėtų priklausomybę alkoholiui, rūpinasi šeimos nariais, turi finansinių įsipareigojimų yra reikšmingos individualizuojant administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą, tačiau šiuo atveju nesudaro pagrindo jos skirti švelnesnės, nei numatyta straipsnio sankcijoje ir netaikyti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, ar sutrumpinti terminą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi. Šiuo atveju I. K. patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini jį suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti I. K. teisinę padėtį lengvinančias nuostatas. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti priešingo teisei veikimo pasekmes.
19. Nors atsiliepime, į Institucijos apeliacinį skundą, apygardos teismui I. K. pateikė eilę teismų praktikos pavyzdžių, kai teismai asmenims taiko ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskiria administracinio poveikio priemonės arba nustato trumpesnius negu straipsnio sankcijoje numatytus administracinio poveikio priemonės terminus, tačiau pažymėtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Atsiliepime nurodoma teismų praktika negali būti laikoma precedentu šioje byloje, kadangi skiriasi apeliantą ir jo padarytą administracinį nusižengimą charakterizuojančios aplinkybės. Be to, nurodyta praktika nelaikytina precedentu šioje byloje, taip pat ir dėl to, kad administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo procesas yra individualus procesas, kuriam negali turėti įtakos kitose bylose kitiems asmenims paskirtos administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės). Pabrėžtina, kad teismų praktikoje taip pat yra daug kitų pavyzdžių, kai administracinio poveikio priemonės terminas nėra sutrumpinamas, todėl I. K. jam palankių teismo procesinių sprendimų nurodymas atsiliepime, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės.
20. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taigi apygardos teismas nėra saistomas pirmosios instancijos teismų priimtų sprendimų, kaip precedentų, todėl neprivalo vadovautis atsiliepime nurodytomis apylinkių teismų nutartimis. Kiekvienu konkrečiu atveju, byloje nustatytos aplinkybės yra vertinamos individualiai. Atsižvelgiant į paminėta, taip pat esant skirtingoms šioje byloje ir I. K. minimose pirmosios instancijos administracinėse bylose nustatytoms aplinkybėms, asmenį charakterizuojančioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismų praktika, šiai bylai nėra precedentas, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai), be kita ko, kaip minėta, ir dėl netapačių faktinių bylos aplinkybių.
21. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad I. K. Institucijos 2025-09-23 nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams, bei draudimas 12 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengti antialkoholiniai variklio užraktai, laikytinos visiškai proporcingos jo padarytam administraciniam nusižengimui ir jo asmenybei. Vairuodamas neblaivus I. K. elgėsi neatsakingai, priešingai teisei ir padarė šiurkštų KET pažeidimą, jo patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra jo pavojingo elgesio kelyje pasekmė, todėl priešingai nei sprendė apylinkės teismas, tam, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai, I. K. privalu kartu su bauda taikyti tiek specialiosios teisės atėmimą 6 mėnesių terminui, tiek draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Pažymėtina, kad I. K. paskirta alternatyvi, t. y. švelnesnė ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas 12 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, todėl dar labiau ją švelninti už padarytą šiurkštų KET pažeidimą nebuvo pagrindo, nes, kaip minėta, jokios išskirtinės aplinkybės šioje byloje nenustatytos. Tai, kad I. K. paskirta administracinio poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-11-24 nutartis naikinama ir paliekamas galioti Institucijos 2025-09-23 nutarimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 24 d. nutartį ir palikti galioti (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.