Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Meilučio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. S. ir M. L. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo

R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. S. paskirta laisvės atėmimo 8 (aštuoniems) mėnesiams bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, nauju nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. balandžio 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas 2019 m. balandžio 26 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir atliktos bausmės dalies laikas.

M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams). Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. L. paskirta laisvės atėmimo 8 (aštuoniems) mėnesiams bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, nauju nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. kovo 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams bausme dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš R. S. bei M. L. solidariai priteista 314,10 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos civilinio ieškovo naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. S. nuteistas už tai, kad 2019 m. kovo 2 d. apie 17.38 val., veikdamas grupe su M. L., atėjęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią parduotuvę Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), iš įrankių ekspozicijos paėmė elektrinio perforatoriaus „Makita HR2811FT, 800 W“ komplektą, kurio vertė 314,10 Eur, ir apie 17:48 val. jį nunešęs į lauko prekyvietę permetė per tvorą už tvoros buvusiam ir jo laukusiam bendrininkui M. L., kuris pagavęs elektrinio perforatoriaus komplektą pabėgo, o jis išėjo iš parduotuvės pro kasas nepateikęs jokių prekių apmokėjimui ir tokiu būdu bendrais veiksmais su bendrininku M. L. pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 314,10 Eur vertės turtą.

2. M. L. nuteistas už tai, kad 2019 m. kovo 2 d. apie 17.40 val. veikdamas grupe su R. S., atėjęs prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), lauko prekybos tvoros, paėmė bendrininko R. S. per tvorą permestą, iš įrankių ekspozicijos paimtą elektrinio perforatoriaus „Makita HR2811FT, 800 W“ komplektą, kurio vertė 314,10 Eur, ir su juo pabėgo, o tuo metu R. S. išėjo iš parduotuvės pro kasas nepateikęs jokių prekių apmokėjimui ir tokiu būdu bendrais veiksmais su bendrininku R. S. pagrobė svetimą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 314,10 Eur vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo M. L. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuteistiesiems skiriant ir individualizuojant bausmes.

7. Visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl nuteistajam R. S. paskirtos bausmės

8. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. S. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, įvertino padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Teismo išvados dėl bausmės skyrimo pagrįstos išsamiu bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, aukštesnės instancijos teismas su jomis visiškai sutinka.

9. R. S. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą nuosavybei. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors nuteistasis deklaruoja ketinimus atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, tačiau jokių veiksmų iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dėl to nesiėmė, teismui nepateikti duomenys, kad būtų nors minimaliai ją atlyginęs. Teismas, skirdamas bausmę, pagrįstai atsižvelgė ir į dvi R. S. atsakomybę sunkinančias aplinkybes: nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

10. Vertindamas asmenybę, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad R. S. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas dešimtą kartą. Anksčiau jam buvo skiriamos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, o taip pat ir realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau tai, kaip matyti, teigiamos įtakos R. S. elgesiui neturėjo, kadangi jis ir toliau sistemingai daro naujus nusikaltimus. Dabartinis nusikaltimas padarytas praėjus beveik keturiems mėnesiams po to, kai jis buvo paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę už ankstesnius nusikaltimus, neatlikus 2018 m. gruodžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu skirtos laisvės apribojimo bausmės. Be to, jis eilę kartų už įvairius nusižengimus, tame tarpe ir už smulkias vagystes, įvykdytas net ir iš to paties prekybos centro, baustas ir administracine tvarka. Šie duomenys rodo, kad dabartinis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas jau pakankamai susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Pastebėtina, kad R. S. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti dar būdamas pakankamai jauno amžiaus ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Tad galima daryti išvadą, kad dabartinis nusikaltimas yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

11. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. S. už jo padarytą nusikaltimą skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę - laisvės atėmimą, kadangi švelnesnėmis su laisvės atėmimu nesusijusiomis bausmėmis nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti tikslai. Paskirta bausmė yra mažesnė nei BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Be to, ji atsižvelgus į tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, dar sumažinta vienu trečdaliu. Kadangi po šio nusikaltimo padarymo nuteistojo atžvilgiu 2019 m. balandžio 26 d. buvo priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis, jais skirtos bausmės pagrįstai subendrintos. Pastebėtina, kad bendrindamas dvejais nuosprendžiais paskirtas bausmes teismas parinko dalinį bausmių sudėjimo būdą, todėl nėra pagrindo ir galutinę subendrintą bausmę laikyti aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad tokia bausmė itin neigiamai paveiks nuteistojo socialinius ryšius, kadangi R. S. ir šiuo metu nėra saistomas nei tvirtais šeiminiais, nei socialiniais ryšiais. Jis yra išsituokęs, niekur nedirba, SODROS duomenų bazėje esantys duomenys rodo, kad legalia veikla jis užsiiminėdavo tik epizodiškai. Tad šiuo atveju simbolinės, apelianto pageidavimus tenkinančios su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Juolab, kad iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis nemoka jam ir už administracinius nusižengimus paskirtų baudų.

Dėl nuteistajam M. L. paskirtos bausmės

12. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. L. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, taip pat kaip ir nuteistojo R. S. atžvilgiu, įvertino padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Teismo išvados dėl bausmės skyrimo pagrįstos išsamiu bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, aukštesnės instancijos teismas su jomis visiškai sutinka. Šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus nueistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

13. Bausmės vykdymo atidėjimas yra bausmės realizavimo forma, kuri galima tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, kuomet teismas sprendžia ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog konkrečiam nuteistam asmeniui bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus bylos medžiagą, susijusią tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nuteistajam taikant bausmės vykdymo atidėjimą, būtų paneigta baudžiamosios teisės esmė ir paskirtis, formuojama nebaudžiamumo nuotaika bei nepagarba baudžiamajam įstatymui. Atkreiptinas dėmesys, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis sukurtų teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Tik simbolinės, apeliantui priimtinos bausmės skyrimas, nepadėtų pasiekti baudžiamojo proceso tikslų.

14. M. L. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą nuosavybei. Nustatytos viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės: nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

15. Vertindamas asmenybę, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad M. L. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ketvirtą kartą. Jis du kartus teistas dėl nusikaltimų nuosavybei ir kartą dėl seksualinio prievartavimo. Jam buvo skirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė – areštas, tačiau tai, kaip matyti, teigiamos įtakos M. L. elgesiui neturėjo, kadangi jis ir vėl nusikalto. Apeliantas, būdamas ne kartą teistas ir baustas administracine tvarka, nepraėjus net dviem mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš pataisos namų atlikęs jam ankstesniu nuosprendžiu skirtą arešto bausmę, įvykdė naują nusikaltimą. Negana to, po 2019 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo jam buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas taip pat už turtinio pobūdžio nusikaltimų įvykdymą, priėmimo jis darė naujus administracinius nusižengimus, tarp jų ir svetimo turto vagystes iš parduotuvių (nusižengimai įvykdyti 2019 m. balandžio 18 d., balandžio 28 d.). Smulkias vagystes iš parduotuvių jis vykdė ir iki minėto nuosprendžio priėmimo. Tad tokie nuteistąjį charakterizuojantys duomenys rodo, kad jo antivisuomeninės nuostatos jau yra pakankamai susiformavusios ir bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti tik atliekant realią laisvės atėmimo bausmę. Šios išvados nepaneigia faktas, kad M. L. šiuo metu yra pradėjęs vykdyti individualią veiklą, susijusią su statinių nugriovimu ir statybvietės paruošimu. Galiausiai pažymėtina ir tai, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimo bausme. Vien tik apelianto ar jo artimųjų interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistojo asmeniniai interesai vis tik negali būti iškeliami aukščiau visuomenės intereso tinkamai, t. y. proporcingai jo padarytai nusikalstamai veikai, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį.

16. Nežiūrint to, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4, 9 dalių nuostatomis, tinkamai subendrino M. L. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nepagrįstai į paskirtą galutinę subendrintą bausmę neįskaitė nuteistojo laikinajame sulaikyme išbūto laiko, kuris buvo įskaitytas į bausmę Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nuosprendžiu. BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog bendrinant keliais nuosprendžiais paskirtas bausmes į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nuosprendžiu, kuriuo buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju buvo nuspręsta į paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. lapkričio 3 d. 2.50 val. iki 2018 m. lapkričio 4 d. 14.25 val. (dvi dienas). Tad subendrinus skundžiamu nuosprendžiu už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskirtą bausmę su Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme į galutinę subendrintą bausmę turėjo būti įskaityta bausmė, atlikta pagal minėtą nuosprendį, t. y., laikinajame sulaikyme išbūtas laikas. Vis tik pirmosios instancijos teismas atliktos bausmės laiko į subendrintą bausmę neįskaitė. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – BK 63 straipsnio 9 dalies (BPK 328 straipsnio 1punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo M. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į M. L. paskirtą bausmę įskaityti bausmę, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 29 d. nuosprendį, t. y., laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. lapkričio 3 d. iki 2018 m. lapkričio 4 d. (dvi dienas).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.