- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-14
- Bylos Nr.
- e2YT-3886-335/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00242-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Roma Rimkienė
- Pareiškėjas
- K. K.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas
- Advokatai
- Jūratė Rusteikaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas K. K., atstovaujamas advokatės Jūratės Rusteikaitės-Bakšienės, kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos A. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti jos turtą.
Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina A. K.. Po jos mirties liko gyvenamasis namas su statiniais, žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 2011 metais palikėja pareiškėjui padovanojo šį žemės sklypą ir jame esantį namą, kuriame gyveno bei ūkinius pastatus, sudarydama dovanojimo sutartį. Pareiškėjas su motina faktiškai ir gyveno padovanotame name, vedė bendrą ūkį iki pat motinos mirties. Po jos mirties jis pradėjo valdyti visą likusį jos turtą – gyvenamąjį namą, žemės sklypą, rūpinosi motinos laidotuvėmis, paveldėjo ir jos turėtus namų apyvokos daiktus. Nors turtą valdo ir faktiškai palikimą yra priėmęs, tačiau paveldėti pagal įstatymą jis negali, nes praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti. Pareiškėjas siekia įteisinti savo vardu motinos palikimą, todėl būtina nustatyti šį juridinį faktą teismine tvarka.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos A. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį jos paliktojo turto priėmimą valdyti. Pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį (palikimą) priimti. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį (palikimą) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo (turtu) rūpintis kaip savo (daiktą valdo, jį (daiktą) naudoja, prižiūri, juo (daiktu) disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos kasacinio teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį (palikimą) valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Jeigu pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tad detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja įstatyme ir teismų praktikoje nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, būtent tai, jog K. K. priėmė palikimą, atsiradusį po savo motinos A. K. mirties, faktiškai pradėdamas paliktą turtą valdyti. Pareiškimu ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina A. K.. 2011-08-10 Dovanojimo sutartimi palikėja padovanojo savo sūnui K. K. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statiniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį, (duomenys neskelbtini).
Molėtų rajono 2-ojo notaro biuro 2024-01-24 pažyma Nr. S-7 patvirtina, kad po A. K. mirties per įstatymo nustatytą palikimui priimti terminą į notarų biurą dėl jos palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nepradėta. Tai, kad K. K. po motinos mirties liko gyventi gyvenamajame name ir valdyti žemės sklypus, įrodo teismui pateikta (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės pažyma, kurioje nurodyta, kad šis asmuo nuo 2017 metų faktiškai gyvena ir veda ūkį (duomenys neskelbtini), nuo 2022-10-13 čia yra deklaravęs gyvenamąją vietą; kiti įrodymai – mokėjimų patvirtinimai bei sąskaitos už žemę, pažyma dėl išmokos už mirusį pensijos gavėją išmokėjimo. Paaiškinimai apie tai, kad pareiškėjas pradėjo faktiškai valdyti po motinos mirties likusį turtą, yra nuoseklūs (CPK 186 straipsnis), šiuos jo teiginius paneigiančių duomenų byloje negauta. Taip pat byloje nėra duomenų, kad po A. K. mirties likusį jos valdytą turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškimas tenkinamas ir nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, jog K. K. po motinos mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jis laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).
Teisinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę.
Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neaiškina ir nekonstatuoja palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimu Nr. 56 patvirtinta apžvalga).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
tenkinti pareiškėjo K. K. pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiniu valdymu.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.