- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-15
- Bylos Nr.
- T-199-224/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Malinauskas
- Nuteistasis
- L. T.
- Kategorijos
- 2.1.9.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.5.14.1Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtinimas (BPK 360 str.)
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. 357-104 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam L. T. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas:
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pripažintas Vokietijos Federacinės Respublikos Miunsterio teismo 2017 m. sausio 10 d. nuosprendis bei šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalimi ir paskirta 5 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė;
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi pripažintas Vokietijos Federacinės Respublikos Tygarteno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nuosprendis bei šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su BK 22 straipsnio 1 dalimi ir 182 straipsnio 1 dalimi, 300 straipsnio 1 dalimi, taikant BK 64 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, paskirta galutinė subendrinta 2 metų 10 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.
Nuteistojo L. T. terminuoto laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2019 m. balandžio 1 d., bausmės pabaiga – 2022 m. vasario 1 d. (duomenys neskelbtini) bausmę nuteistasis atlieka nuo 2019 m. sausio 10 d.
Žemesnės instancijos teismas
2020 m. gegužės 13 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau ir – Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357-104 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarė taikyti nuteistajam L. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija savo nutarime nurodė, jog šios bausmės vykdymo metu nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas antrą kartą. Šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs daugiau kaip 1/3 dalį jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Šiuo metu ir toliau stebimas teigiamas pokytis nuteistojo elgesyje. Anksčiau jis buvo teistas vieną kartą, terminuoto laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Nuteistasis yra charakterizuojamas kaip nepriekaištinga asmenybė. Nuteistasis nėra baustas drausmine tvarka, jis yra 3 kartus paskatintas už nepriekaištingą elgesį. Nuteistasis su pataisos įstaigos administracija bendrauja mandagiai, teigiamai reaguoja į visas pastabas. Nuteistasis dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo veiklose. Visa tai rodo, jog nuteistasis siekia keistis teigiama linkme. Nuo 2019 metų rugsėjo mėnesio nuteistasis mokosi (duomenys neskelbtini) specialybę. Jeigu būtų taikomas lygtinis paleidimas, nuteistasis planuoja įsidarbinti, jis yra pateikęs pažymas dėl įdarbinimo iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl laisvėje problemų dėl darbo jam neturėtų kilti. Nuteistasis turi darbo patirties, jis yra dirbęs (duomenys neskelbtini). Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, jų santykiai yra tvirti, laisvėje jis planuoja sukurti šeimą. Laisvėje nuteistasis turi ir pastovią gyvenamąją vietą. Gautas Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus raštas, kuriame pažymėta, kad nuteistojo nurodytoje gyvenamojoje vietoje yra galimybė taikyti jam intensyvią priežiūrą. Nuteistasis atsižvelgė į ankstesnes Komisijos rekomendacijas bei jas vykdė. Nuteistasis neturi priklausomybių psichiką veikiančioms medžiagoms. Bausmės atlikimo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo ir šiuo metu vertinama kaip žema – 29 balai pagal OASys vertinimo metodiką. Esant tokioms aplinkybėms, Komisija padarė išvadą, jog tikslinga nuteistajam L. T. švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.
Prokuroro skundas dėl Komisijos nutarimo negautas.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. gegužės 13 d. nutarimą Nr. 357-104 atsisakoma patvirtinti.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Taigi iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti du formalieji ir du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. vasario 12 d. nutartis byloje Nr. 1S-72-658/2020).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo, teismas įvertina, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos.
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis L. T. jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 3 dalyje nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs pataisos įstaigos administracijai prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Visa tai sudaro tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog šios bausmės atlikimo metu nuteistasis L. T. mokosi, aktyviai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, be to, jis palaiko ir artimus socialinius ryšius. Nors visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja vien teigiamai, tačiau tokios aplinkybės negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įverinti nagrinėjimo klausimo sprendimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Šiuo atveju tokia išvada dar nėra galima dėl žemiau pateikiamų teismo motyvų.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog šiuo metu nuteistojo L. T. nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip žema – 29 balai pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 10 balų sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir dar net 19 balų sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mąstymu realiai dar galėtų ir kartu privalėtų sumažinti. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir yra žema, tačiau šis faktorius irgi negali būti absoliutus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Toks nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra tik vienas iš aukščiau paminėtų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui būtinų kriterijų.
Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog nuteistasis L. T. anksčiau jau buvo teistas vieną kartą. Šiuo metu nuteistasis atlieka galutinę subendrintą 2 metų 10 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, paskirtą jam už užsienio valstybėje įvykdytus nusikaltimus. Pažymėtina, jog paskutinis nuteistojo įvykdytas nusikaltimas yra žymiai sunkesnis už akstesnius jo įvykdytus nusikaltimus. Taigi vien jau tokios aptartos aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų nuteistąjį bei jo elgesį, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Nors pirmiau aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti, tuo labiau, kai nuteistojo elgesiui reikšmės turinčiu kriminogeniniu veiksniu dar ir šiuo metu įvardinama jo gyvenimo stilius ir draugai.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis turi įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą bei turi (duomenys neskelbtini) specialybes. Būdamas laisvėje nuteistasis yra dirbęs tik apie 5 metus (duomenys neskelbtini). Šios bausmės vykdymo metu nuteistasis nedirba ir net nesikreipė dėl darbo, kadangi, anot paties nuteistojo, jis norėjo susikoncentruoti vien į mokslus (duomenys neskelbtini) mokykloje. Nuo 2019 metų rugsėjo mėnesio nuteistasis mokosi (duomenys neskelbtini) specialybę, taip pat jis lanko (duomenys neskelbtini) kursus. Paties nuteistojo teigimu, išėjęs į laisvę, jis lengvai įsidarbins, pateikė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pažymas dėl galimybės įsidarbinti šiose bendrovėse. Šias pažymas teismas vertina kritiškai, pirmiausia, dėl to, kad jos yra išduotos dar 2019 metų spalio mėnesį, o be to, šios pažymos yra absoliučiai neįpareigojančio pobūdžio bei nesuteikia jokių garantijų dėl to, kad, išėjęs į laisvę, nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis pajamomis. Juolab, kad pats nuteistasis yra pripažinęs, jog vienas iš motyvų, skatinusių jį nusikalsti, buvo siekis užsidirbti kuo daugiau piniginių lėšų.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog pataisos namuose yra gauti vykdomieji raštai, kurių bendra suma siekia 1 161,55 Eur, iš kurių nuteistasis savanoriškai atlyginęs tik menką dalį – 30 Eur. Likusią šių finansinių prievolių dalį nuteistasis žada atlyginti palaipsniui iš asmeninių lėšų. Šiuo metu nuteistąjį finansiškai remia jo artimieji. Nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2020 m. balandžio 16 d. į nuteistojo asmeninę sąskaitą buvo pervesta net 2 037,95 Eur, iš kurių nuteistasis savo asmeninėms reikmėms išleido 1 992,92 Eur. Akivaizdu, jog, nuteistajam išėjus į laisvę, jo integraciją į visuomenę apsunkins minėti neatlyginti finansiniai įsipareigojimai. Kaip jau minėta, bausmės atlikimo metu nuteistasis gavo piniginių lėšų iš savo artimųjų, tačiau per visą šį laiką jis tesugebėjo atlyginti tik 30 Eur iš turimų finansinių prievolių. Todėl, vertinant nuteistojo turimų finansinių įsipareigojimų dydį, atlygintą jų dalį bei nuteistojo gautų piniginių lėšų dydį, galima spręsti, jog nuteistasis nedėjo maksimalių pastangų kuo greitesniam turimų finansinių prievolių įvykdymui. Be to, pirmiau paminėtos aplinkybės leidžia teigti ir tai, jog nuteistasis nevengia būti išlaikomas kitų asmenų.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog paskutinis nuteistojo nusikaltimas buvo įvykdytas veikiant bendrininkų grupėje. Šio nusikaltimo įvykdymui turėjo įtakos ir nuteistojo bendrininkai. Praeityje nuteistasis buvo neigiamai įtakojamas savo draugų, jis pats suvokia, jog ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu. Nors šiuo metu pats nuteistasis tikina jau atsiribojęs nuo neigiamą įtaką jam darančių asmenų, tačiau visgi nėra jokių garantijų dėl to, kad, išėjęs į laisvę, jis neatnaujins socialinių ryšių su kriminalinę subkultūrą puoselėjančiais asmenimis. Juolab, kad ir vienas iš nuteistojo kriminogeninių veiksnių yra būtent jo draugai. Bausmės vykdymo metu nuteistasis bendrauja bei sutaria su daugeliu kitų nuteistųjų. Nuteistojo savęs vertinimas vidutinis, jis iš esmės yra patenkintas savimi, geba išvardinti stipriąsias savo asmenybės puses, tačiau pats kiek stokoja savikritikos atsižvelgiant į silpnąsias savybes. Nuteistasis kategoriškai neigia suicidinio ar autoagresyvaus elgesio patirtį, taip pat ir psichinės sveikatos problemas. Nuteistojo tarpasmeninių įgūdžių lygis atitinka jo amžių, išsilavinimą bei kitas aplinkybes. Pastebimas ir akivaizdus nuteistojo siekis pateikti save labiau iš teigiamos pusės, nutylint tam tikrą neigiamą informaciją. Nors įprastai nuteistojo nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo ar savitvardos praradimo atvejų, tačiau pastarąjį kartą jis buvo nuteistas būtent už smurtinio pobūdžio nusikaltimą. Pokalbio metu nuteistasis nusikaltimų pernelyg neanalizuoja, kai kuriuos savo poelgius jis stipriai sumenkina. Nuteistasis suvokia, jog visų veiksmų eiga turi tiek teigiamų, tiek ir neigiamų pasekmių, tačiau nusikalstamose veikose jis būdavo linkęs rizikuoti minimalizuodamas galimas savo elgesio pasekmes. Nuteistasis turi savas nuostatas, kurių jis pats nuosekliai laikosi.
Teismas pabrėžia, jog, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės vykdymo metu. Nagrinėjamu atveju nuteistasis viso bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebuvo baustas. Per tą patį laiką jis buvo 3 kartus paskatintas. Tačiau vien ta aplinkybė, jog nuteistasis turi 3 paskatinimus, sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, taip pat negali būti sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, laipsnišką jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją.
Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tą patvirtina ir vis dar išliekantys opūs kriminogeniniai veiksniai, kuriais įvardinta nuteistojo gyvenimo stilius bei draugai. Taigi, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis, būdamas pataisos namuose, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo pataisos įstaigoje. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis, lyginant ją su paskirta bausme, dar yra labai didelė – daugiau kaip 1 metai 8 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog Komisija tik vienpusiškai įvertino nuteistojo L. T. asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius, nutylėdama nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir atvirkščiai – pernelyg išskirdama vien tik teigiamus. Teismas daro išvadą, jog nuteistasis L. T. vis dar neatitinka vienos iš BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis nuosekliai laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, būtent todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. gegužės 13 d. nutarimą Nr. 357-104 dėl nuteistojo L. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi,
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. gegužės 13 d. nutarimą Nr. 357-104 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam L. T.
Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.