Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Virginijai Matiušovienei ir Svetlanai Anusevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas, tretiesiems asmenims notarui V. Ž., V. Z., N. M., R. P. ir Z. P. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas, pateikė atsilipimą į ieškinį ir nurodė, kad, jeigu teismas konstatuos, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas, neprieštarauja, kad ieškinys būtų patenkintas. Tačiau atsakovė prašė, ieškinį tenkinus, iš ieškovės priteisti jos patirtas 181,49 Eur išlaidas, susijusias su mirusiojo Z. Z. turto perėmimu, administravimu, bei visas kitas patirtas išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė V. B. yra palikėjo Z. Z. sesuo. 2012 m. kovo 26 d. mirties įrašas Nr. 332 patvirtina, kad Z. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktą pareiškėja yra ketvirtos eilės palikėjo Z. Z. įpėdinė pagal įstatymą. Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad aukštesnės eilės įpėdinių pagal įstatymą nėra. Testamentų registro duomenys patvirtina, kad nėra įregistruota palikėjo Z. Z. sudarytų testamentų. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad Z. Z. nuosavybės teise priklausė butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 25/100 dalys ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). 2017 m. vasario 23 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimu, išduotu Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaro V. Ž., notarinio registro Nr. 1-1546, palikėjo Z. Z. palikimas perėjo valstybei.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

6. Ieškovė nurodė, kad tiek iki palikėjo mirties, tiek po jo mirties gyveno palikėjui priklausiusiame bute, turtu rūpinosi nuo palikimo atsiradimo momento, jį prižiūrėjo ir išlaikė, tačiau dėl sveikatos būklės (judėjimo problemų) ir blogos turtinės padėties bei dėl šių priežasčių buvusios socialinės atskirties įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė į notarą su pareikšimu apie palikimo priėmimą, tačiau palikimą priėmė faktiniu valdymu.

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, o to paties straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010).

9. Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovės paaiškinimai patvirtina, kad tiek iki palikėjo mirties, tiek po jo mirties ieškovė gyveno palikėjui priklausiusiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), turtu rūpinosi nuo palikimo atsiradimo momento, jį prižiūrėjo ir išlaikė. Liudytoja J. Š. parodė, kad iki brolio mirties ieškovė kartu su broliu gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o jam mirus liko toliau gyventi šiame bute. Liudytoja S. B., dirbusi kartu su palikėju Z. Z., parodė, kad ieškovė apie dvidešimt metų gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ 2018 m. gruodžio 18 d. raštas Nr. 3021-2062 patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 21 d. iki pažymos išdavimo dienos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), už suvartotą elektros energiją buvo vykdomi atsiskaitymai grynaisiais pinigais. Nustatyta, kad ieškovė yra neįgali ir turi judėjimo negalią, o jos finansinė padėtis buvo labai sunki, šiuo metu gauna apie 200,00 Eur per mėnesį pajamas. Visos šios aplinkybės lėmė jos socialinę atskirtį, dėl kurios ieškovė nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Kaip teisingai nurodė ieškovė, abu įstatyme nustatyti palikimo priėmimo būdai yra lygiaverčiai. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovė priėmė palikėjo Z. Z. palikimą, kurį sudaro butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 25/100 dalys ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), faktiškai parėdama jį valdyti.

10. Atsižvelgiant į tai, nustatytinas ieškovės prašomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ji priėmė palikimą po savo brolio Z. Z. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, kadangi nuo šio fakto nustatymo priklauso ieškovės turtinių teisių pasikeitimas, t. y. paveldėjimo teisės liudijimo gavimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis).

Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo

11. Kaip minėta, 2017 m. vasario 23 d. Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaras V. Ž. išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 1-1546, kuriuo valstybei perėjo Z. Z. priklausę butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 25/100 dalys ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovė reikalauja pripažinti perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu.

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė priėmėm palikėjo palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti, ji yra tinkamas subjektas ir turi teisę reikšti reikalavimą pripažinti negaliojančiu palikimo perėjimo valstybei liudijimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.8 straipsnio pagrindu.

13. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas – vienašalis sandoris, kuris gali būti pripažintas negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekse nustatytais pagrindais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sąlygas: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Įstatyme imperatyviai nustatyta, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.62 straipsnio 1 dalis). Susidarius situacijai, kad šiuo teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovė priėmė palikimą po palikėjo mirties faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, palikimo perėjimo valstybei liudijimas turi būti pripažintas negaliojančiu. Kaip teisingai nurodė ieškovė, jai priėmus palikimą faktiniu valdymu, neegzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos, kurioms esant paveldimas turtas gali pereiti valstybei. Todėl ieškovės reikalavimas pripažinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu tenkintinas.

Dėl atsakovės reikalavimų

14. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė priteisti iš ieškovės valstybės 181,49 Eur išlaidas, susijusias su mirusiojo Z. Z. turto perėmimu ir jo išlaikymu, t. y. atsakovė siekia, kad ieškovei būtų pritaikyta civilinė atsakomybė ir ji atlygintų atsakovės patirtus nuostolius.

15. Asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, gali prašyti teismo taikyti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio 6 punktą civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius).

16. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Todėl atsakovė savo reikalavimą dėl nuostolių priteisimo šioje civilinėje byloje turėjo išreikšti įstatyme įtvirtintu procesiniu dokumentu – priešieškiniu, kuriame būtų nurodyti ieškovės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai ir taikymo sąlygos, reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. 245–6.304 straipsniai. Atsakovė, laisvai disponuodama procesinėmis teisėmis, šioje byloje priešieškinio dėl nurodytų išlaidų priteisimo nereiškė. Todėl teisminio nagrinėjimo dalyką šioje byloje ir sudarė aplinkybės, susijusios su šiuo ieškovės reikalavimais ir jų faktiniu pagrindu, taip pat nagrinėjamoje byloje atsakovės atsikirtimų pagrindu nurodytos aplinkybės. Kadangi sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 2 dalis), nesant byloje pareikšto reikalavimo dėl nurodytos sumos priteisimo iš ieškovės, laikytina, kad ieškovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos nebuvo šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina, kad atsakovė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo gali pareikšti teikdama atskirą ieškinį, kuriame būtina pagrįsti ieškovės prievolę atlyginti atsakovės išlaidas, t. y. įrodyti, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalį teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

18. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-18-T-2414-15052 ieškovei suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. kovo 21 d. pažymą Nr. (2.19) NTP-7-1871 išlaidos už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą sudaro 483,21 Eur. Teismo vertinimu, bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų, o atsakovė susidariusioje situacijoje neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovės interesus. Todėl atsakovės procesinis elgesys pripažintinas tinkamu, o tai yra pagrindas nukrypti nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principo ir nepriteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės.

19. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 19,92 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Kaip minėta, ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Todėl išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), po brolio Z. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Pripažinti negaliojančiu 2017 m. vasario 23 d. Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaro V. Ž. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 1-1546.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.