Panevėžio apygardos teismo sprendimas

trečiųjų asmenų UADB “Ergo Lietuva“ atstovui M. K., UAB“LKU turto valdymas„

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo K. C. ieškinį atsakovams V. D. ir R. D. dėl išlaidų už turto pagerinimą atlyginimo ir atsakovų priešieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas atliko darbus, kurie pagerino atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą - ūkinį pastatą , unikalus Nr. 4400-1518-4786 - pirtį: 1) saunos grindų betonavimo darbai ir medžiagos (510 Lt), 2) sienos mūrijimo darbai ir medžiagos (1060 Lt), 3) plytelių klijavimo darbai ir medžiagos (800 Lt), 4) vidinių sienų dažymo darbai ir medžiagos (810 Lt), 5) langų, durų dažymo darbai ir medžiagos (270 Lt),6) grindų šlifavimo, lakavimo darbai ir medžiagos (220 Lt), 7) dušo kabinos įrengimo darbai ir medžiagos (700 Lt), 8) saunos pečiaus įrengimo darbai ir medžiagos (2020 Lt), 9) išorės sienų dažymo darbai ir medžiagos (3 800 Lt), 10) lauko terasos dažymo darbai ir medžiagos (1800 Lt), 11) vandentiekio ir kanalizacijos įrengimas bei medžiagos (2 200 Lt).Viso ūkinio pastato -pirties pagerinimui ieškovas turėjo 14 190, 00 Lt išlaidų.

Ieškovas atliko darbus, kurie pagerino atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą - ūkinį pastatą , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) - namą: 1) sienų dažymo darbai ir medžiagos (2100 Lt), 2) grindų šlifavimo, lakavimo darbai ir medžiagos (2 590 Lt), 3) laiptų dažymo darbai ir medžiagos (250 Lt), 4) židinys, jo įrengimas ir apdaila (10734 Lt), 5) kamino apdailos 2-ame pastato aukšte darbai ir medžiagos (750 Lt), 6) sienos, atskiriančios vonios kambarį nuo bendro kambario, mūrijimas ir medžiagos (950 Lt), 7) vandentiekio ir kanalizacijos įrengimas ir medžiagos (1400 Lt), 8) vonios kambario įrengimas ir medžiagos (2 600 Lt), 9) pastato dažymo (iš lauko) darbai ir medžiagos (6050 Lt, 10) langai ir durys (4 897, 00 Lt), 11) šarvuotos durys (1510 Lt). Viso pastato - ūkinio pastato (namo) pagerinimui turėjo 33 837, 00 Lt išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies,priešieškinys atmetamas.

Dėl ieškinio

VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, kad V. D. ir R. D. vardais įregistruotos nuosavybės teisės į 0,4883 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po 1/2 dalį ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad ūkio pastatai nebaigti statyti, statybos pradžia 2005 m., pabaiga 2008 m. (T.1, b.l.10-12). Panevėžio apygardos teismas 2011-06-30 sprendimu iškeldino ieškovą iš pastatų – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).(T.1, b.l.13-14). Tuo pačiu sprendimu nustatytas prejudicinis faktas, jog statiniais bei žeme ieškovas naudojosi panaudos pagrindais. Antstolės raštais,ieškovo paaiškinimu nustatyta, jog raktus V. D. jis perdavė 2012-05-11.Ieškovo paaiškinimu, iš dalies atsakovo parodymais, sąmatomis, liudytojų paaiškinimais įrodyta, jog ieškovas atliko statinių vidaus įrangos, vidaus ir lauko apdailos darbus, sutvarkė žemės sklypą, jame sodino želdinius, įrengė gėlynus, alpinariumą. Būtinus įrangos elementus, medžiagas įgijo, esant būtinumui už darbus mokėjo ieškovas. L. D. IĮ „Dualiteksas“ atlikta apsauginės ir gaisrinės signalizacijos sąmata (T.1, b.l. 25) bei 2006-08-22 Apsauginės signalizacijos priėmimo-perdavimo aktu nustatyta, kad K. C. užsakymu pastatuose buvo sumontuota apsauginė sistema, kurios vertė 5300,56 Lt (T.1, b.l. 24,25). K. C. pateikė dokumentą ,jog iš UAB „Senukai“ už 2615,90 Lt nupirko 212,50 kv.m. plokštės OSB-3 (T.1, b.l. 26). UAB „Traidenis“ PVM sąskaita faktūra ir nurodymas pervesti pinigus patvirtina K. C. 2006-05-10 sumokėjus 5600 Lt už vandens valymo sistemą (T.1, b.l. 27). UAB „Aerovalius“ 2006-08-22 sąmata patvirtina, kad užsakovui K. C. įrengta židinio kapsulė su reikalingais priedais, kuri įvertinta 8034,40 Lt (T.1, b.l. 28). UAB „Langama“ 2006-05-17 sutartimi su K. C. bei užsakymo sąmata nustatyta nupirkus 8 langus 4847,6 Lt vertės (T.1, b.l.30) bei 1510 Lt vertės duris (T.1, b.l. 32). Antstolės N. J. 2011-10-21 sudarytu Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (V. D. prašymu) (duomenys neskelbtini) žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota: aplinka – apžėlusi, įvažiavimas prie namelio žvyruotas, žvyro sluoksnis 3 cm, takelis link ežero išpiltas skalda, pakrantė – priėjimo prie ežero teritorija apaugusi žolėmis, nelyginta, lauko apšvietimas – apšvietimo lempos (šviestuvai su saulės baterijomis) 4 vnt., laiptai į paežerę – laiptų pakopos medinės (1 x 070 m) 13 pakopų, lieptas į ežerą nebaigtas griauti, likusios metalinės konstrukcijos ir medinės atliekos, 19 vnt. dekoratyvinių augalų prie pagrindinio namelio, 7 vnt. terasos šviestuvai, šulinys – 7 m. gylio, 8 ritiniai, pažvyruotas keliukas prie namelio – 10 – 12 cm gylis, 1 pastato stogo plotas 110,00 kv.m., 11 pastato stogo plotas 98,00 kv.m. , ūkinio pastato stogo danga pažeista (nukritusi danga) (T.1, b.l. 76-77,78). Antstolės N. J. 2012-05-11 iškeldinimo protokolu nustatyta, kad ,vykdant Anykščių rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-13-834/11, iškeldino K. C. iš 2 dviejų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 173). Ieškovo pateiktoje UAB“Valresta“ sąmatoje bendrastatybinių darbų atlikimas įvertintas 51526,66 Lt su PVM (T.1,b.l.66-67). Atsakovų pateiktoje UAB „VNT Group“ Objektine sąmata aplinkos sutvarkymas ir darbai sklype Nr. (duomenys neskelbtini) įvertinti taip: teritorijos tvarkymas – 10857,89 Lt, bendrieji darbai 19 957,76 Lt, ūkinis Nr. (duomenys neskelbtini)– 5 873,11 Lt, ūkinis Nr. (duomenys neskelbtini)– 19 193,63 Lt. Iš viso 55 882,39 Lt. Lokalinėmis sąmatomis detalizuota Objektinė sąmata (T.1, b.l. 81-84). AB PST filialo „Gerbūsta“ Lokaline sąmata, sudaryta 2007m. kovo mėn. kainomis aplinkos, teritorijos sutvarkymas sklype Nr. (duomenys neskelbtini) įvertintas 8718,05 Lt, bendrieji darbai – 14293,73 Lt (T.1, b.l. 86-87, 88). Teismas 2012-05-11, dalyvaujant šalims, jų atstovams nuvyko į (duomenys neskelbtini). ir apžiūrėjo ieškovo K. C. teigimu atliktus darbus: sodybos teritorijoje įrengta aikštelė automobiliams, praėjimo takai su borteliais. Aikštelė užpilta apie 40 cm žvyru, juodžemis išimtas. K. C. patvirtino, kad aplinka netvarkoma du metus. Išmatuotas šulinys – 7,10 cm, nustatyta, kad iškastas šulinys 2006m. pavasarį, nėra įrenginio vandeniui ištraukti. Elektros įvadas 50 metrų, t.y. nuo elektros skaitiklio ant sklypo ribos iki įvado į pastatą. Rasti du kanalizacijos sistemos šulinėliai, įkasta į žemę valymo sistemos „Traidenis“ talpa. K. C. parodė 100 mm drenažo vamzdį iš valymo sistemos, prie ežero pakrantės esantį smėlį, kurį teigė atvežęs. Laiptai link ežero pakrantės nuo pastato pirties yra iš ąžuolo kaladėlių, 14 metrų ilgio. Iškasus vieną pakopos trinkelę, nustatyta, kad ji galimai iš ąžuolo, o po pakopomis yra 10 cm smėlio. Pakrantė link ežero nulyginta, prie laiptų link pirties pasodinti daugiamečiai augalai: 5 daugiamečiai krūmai, plačialapiai, 5 margalapiai, 3 serbentų krūmai, 6 ąžuoliukai su apsauginėmis tvorelėmis, avietės. Malkinė prie pirties iš lentų, stogas iš bituminių čerpelių, po kuriomis OSB plokštės, malkinės išmatavimai: 2,45 x 3,65 m. Malkinės pamatai gręžtiniai. Pirtyje K. C. paaiškino, kad V. D. sudėjo grindis, tačiau K. C. grindis nušlifavo ir nulakavo, įrengė vietą dušo kabinai, atvedė prie jos vamzdyną. Kabinos ir krano nėra, jie ieškovo teigimu nuimti. Ant sienos pritvirtintos gipso kartono plokštė, ant kurios suklijuotos plytelės. K. C. parodė, kad jis padarė pertvaros mūro sieną iš dekoratyvinių rausvos spalvos plytų, kurių tarpai nudažyti. K. C. pastate pirtyje parodė 2 elektros rozetes, po 1 elektros jungiklį pirtyje ir lauke, signalizacijos pultelį, judesio daviklį. Apdailos plytelėmis apklijuotas kaminas, patalpos išbetonuotos. Ūkio pastato-pirties antrame aukšte įvesta elektra (4 vnt. elektros rozečių, 1 dvigubas jungiklis), įrengti judesio, priešgaisrinės signalizacijos davikliai. Įrengtos grotelės patalpų šildymui nuo pirmame aukšte esančios pirties. Ant kamino antrame aukšte įrengtas dekoratyvinis gipsas. K. C. patvirtino, kad pirtyje medinė dalis (durys, langai, sienos) padaryta V. D.. Lauke prie pastato įrengti 3 elektros šviestuvai. Prie pirties auga 4 vnt. konikų, 5 šliaužiantys kadagiai, tuja, dekoratyvinis žilvytis, dekoratyvinis kadagys, 2 plačios tujos, magnolija, dekoratyvine pušis, pinavijos ir kiti šliaužiantys augalai, narcizai, 4 karališkieji paparčiai, 3 ąžuoliukai, 5 eglaitės. Lauke įrengti 6 šviestuvai, elektra atjungta. Prie pastato-namo auga 3 vnt. kadagių, 2 tujos, rododendras. Žvyro taką tarp pastatų kasant kastuvu nustatyta,jog jo pagrindas yra žvyras, smėlis, užtiesalas tentas, 4-5 cm skaldos. Ūkiniame pastate-name K. C. paaiškino, kad medžio darbus atliko atsakovas K. D., o dažymo darbus atliko ieškovas. Ant pastato sienos yra 4 lauko elektros šviestuvai. K. C. parodė, kad jis į pastatą įdėjo šarvo duris bei visus 4 langus (vienas dvigubas ir 3 viengubi langai), įrengė elektros skydinę su 8 automatais ir trifazio įvado rozetę . Pastato pirmame aukšte K. C. šlifavo grindis, dažė medines sienas, įvedė elektrą: 3 dvigubas rozetes, 1 viengubas ir 1 dvigubas jungikliai, 2 elektros paskirstymo dėžutės, 1 signalizacijos judesio daviklis, apsaugos sistemos sirena, 2 priešgaisriniai davikliai, padarė židinio pamatą, nupirko židinio kapsulę ir įrengė už 8000 Lt, apdailą židiniui padarė atskirai. Patalpoje virtuvėje matyti 50 mm kanalizacijos vamzdis, ortakiai į pastato 2-ą aukštą, pertvaros sieną išmūryta iš sendintų plytų. Sanmazgo patalpa išklijuota plytelėmis, K. C. teigimu grindyse įrengtas šildymas, parodytas elektrinio šildymo reguliatorius, grindys išklijuotos metlako plytelėmis, hidroforo nėra, palikti vamzdžiai: 100 mm kanalizacijos vamzdžiai į kriauklę. Patalpoje yra šalto ir šilto vandens plastikiniai vamzdžiai klozeto ir dušo pajungimui. Patalpoje įrengta kamino apdaila, 1 elektros jungiklis, judesio daviklis, 2 dvigubos rozetės, medžio imitacijos plastikinis langas įrengtas K. C.. Durys į sanmazgą padarytos V. D., o 1 dvigubą ir 3 viengubus langus pastato pirmame aukšte pagamino ieškovas. 1 aukšte yra elektros skydas su 8 automatais ir trifazio įvado rozetė. Pastato antrame aukšte K. C. parodo apsaugos sistemos centralę, antro aukšto skliaute yra 1 viengubas langas, o priešingame skliaute – durys su 2 viengubais langais, kuriuos (tik langus) įdėjo K. C.. Elektros prietaisai antrame aukšte: 4 dvigubos rozetės, 2 paskirstymo dėžutės, 2 dvigubi jungikliai, 2 judesio davikliai, 2 priešgaisriniai davikliai. Pastato antro aukšto balkonas įrengtas atsakovo V. D., tačiau nudažyta K. C. 2006-2007 metais, nors dažai stipriai išblukę. Kambario antrame aukšte įrengtas ortakis, šildymo grotelės, kamino apdaila padaryta su Knauf tinku. Elektros instaliacija (laidai) abiejuose pastatuose įdėta į plastikinius baltos spalvos lovelius, pritvirtintus prie pastato vidinių sienų. V. D. atkreipė dėmesį į sienų kampuose esančius pelėsius bei pastato-namo pirmame aukšte nuo židinio apdailos nusiklijavusias dvi apdailos plyteles. Prieš pastatą-namą auga: 2 tujos, tulpės, daugiametis česnakas, žalias kadagys, margas šliaužiantis kadagys, įvairių spalvų šalavijai, karališkieji irisai, viksvos. Įrengtas alpinariumas, kurio atraminė sienelė pagaminta iš perskrosto ąžuolo rastų, apdėtas akmenimis. Alpinariume auga kiaulenis, narcizai, raktažolės, ramunės, daugiametės plukės, pūkuotės, šliaužiantis kadagys, 10 paparčių. Automobilių stovėjimo aikštelėje iškasus fiksuojama: apie 36 cm žvyro, toliau juodžemis. K. C. paaiškino, kad nuo įvažiavimo į sklypą ribos 35 metrus link namą įvažiavimą įrengė V. D., o toliau įvažiavimą darė jis. 37 metre nuo įvažiavimo į sklypą iškasus duobę nustatyta, kad yra 29 cm žvyro ar atvežtinio grunto. Ties automobiliu aikštele K. C. parodė sudėjęs 16 m ilgio akmenų liniją, o pavieniai akmenys sudėlioti iki pat sklypo ribos (T.1, b.l. 165-169).

Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad šalys jų faktiškai besiklostančius santykius siekė įteisinti, sprendė klausimus dėl naudojamų objektų pirkimo pardavimo ar mainų sutarčių sudarymo, tačiau joms susitarti nepavyko (T.1, b.l.173-174). Civilinėse bylose Nr. 2-31-266/2011 ir 2-13-834/2011 šalys yra tie patys asmenys, kaip ir šioje byloje. Minėtose bylose sprendžiami klausimai (dėl iškeldinimo iš patalpų ir mainų sutarties pripažinimo galiojančia) glaudžiai susiję su šioje byloje sprendžiamu klausimu – atsakovams priklausančio turto pagerinimo išlaidų priteisimo K. C., todėl ankstesnėse bylose nustatytos faktinės aplinkybės yra reikšmingos ir nagrinėjant aktualų tarp šalių kilusį ginčą šioje byloje. Kadangi ankstesnėse bylose įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę reikšmę, nagrinėjant šį ginčą (prejudiciniai faktai), todėl teismas papildomai dėl šalių veiksmų kvalifikavimo nebepasisako.

Pagal CK 6.629 str., kuriame įtvirtinta panaudos sutarties samprata, 2 dalies nuostatą neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos CK 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.478, 6.479, 6.481, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.501 straipsnio taisyklės. CK 6.501 str. nustatyta: kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita; nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti; nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti.

Kasacinis teismas yra nurodęs, jog tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiškia, kad daiktas yra pagerintas. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje bylose Nr. 3K-3-379/2008, Nr. 3K-3-261/2012). Teismų praktikoje daikto pagerinimui paprastai nepriskiriamas jo pritaikymas specifiniams nuomininko (panaudos gavėjo) poreikiams, kai tokie daikto pertvarkymai naudingi tik naudojant daiktą pagal tam tikrą konkrečią paskirtį, o naudojant daiktą kitam tikslui – nereikalingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-425/2008, Nr. 3K-3-261/2012).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008, išaiškino, kad išsinuomoto turto pagerinimo išlaidų atlyginimą reglamentuojančios teisės normos daikto panaudos atveju turi būti taikomos atsižvelgiant į šių civilinių teisinių santykių ypatumus ir tikslus konkrečiu atveju. Taip pat išaiškino, kad sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių.

Sprendžiant ar G. C. atlikti darbai pagerino atsakovų turtą, teismas daro išvadą, jog visi jie vertintini kaip pagerinę žemės, statinių vertę. Juos atlikus ( V. D. pastatė „ dėžutes“ be stogo dangos, be komunikacijų, su daline vidaus įranga), tapo galima naudoti statinius pagal jų tiesioginę paskirtį , stogų dangos uždėjimas, apdailos darbai užtikrino konstrukcijų, įrangos išsaugojimą nuo atmosferinių reiškinių ( drėgmės) įtakos. Sklypo tvarkymo darbai pagerino estetinį vaizdą, užtikrino patogų privažiavimą ir taip pagerino sklypo ir tuo pačiu viso komplekso kokybę, padidino jo vertę. Taip į klausimą dėl to kokie darbai galėtų būti laikomi pagerinusiais turtą atsakė ir ekspertas S. M., pagrindo nesutikti su jo išvada nenustatyta. Nėra pagrindo kuriuos nors iš darbų vertinti kaip einamąjį, paprastąjį remontą, nes sklypas tvarkytas, statiniai įrenginėti naujai nuo 2006 m. iki 2008 metų, nėra baigti, todėl toks remontas tiesiog nebuvo būtinas.

Nors atsakovai neigia leidę ieškovui atlikti statinių, sklypo tvarkymo, įrengimo darbus, teismas sprendžia, jog ieškovas turėjo ginčo turto savininko atsakovo V. D. leidimą savo nuožiūra, darbu ir lėšomis sutvarkyti žemės sklypą, įsirengti du rastų pastatus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012, išaiškino, kad leidimo atlikti nuomojamo (naudojamo) daikto pagerinimus davimas savo esme yra sandoris, nes šiuo veiksmu siekiama tam tikrų teisinių padarinių. Įstatymas šiam sandoriui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali būti sudarytas bet kuria įstatymo įtvirtinta forma (CK 1.71 str.). Taigi, nėra pagrindo sutikti su atsakovais, jog leidimas atlikti turto pagerinimus turėjo būti išreikštas tik rašytine forma. Šiuo atveju, atsižvelgiama į tai, kad ieškovas pagerinimo darbus vykdė ilgą laiko tarpą, o atsakovai šių darbų vykdymo metu prieštaravimo dėl šių darbų atlikimo nereiškė. Tas yra pagrindas pripažinti, jog tokiais konkliudentiniais veiksmais (pasyvumu) atsakovas iš esmės išreiškė leidimą ieškovui vykdyti pagerinimo darbus. Be to, tokią išvadą suponuoja ir tas faktas, kad ieškovas ketino ginčo turtą iš atsakovų įsigyti nuosavybėn. Ieškovas turėjo tikslą ateityje įsigyjamą turtą pagerinti (įsirengti) pagal savo poreikius, todėl yra pagrindas teigti, kad atsakovas, tikėdamasis turtą ateityje parduoti ieškovui, davė leidimą atlikti šio turto pagerinimo darbus. Savo sąskaitą pagerinęs svetimą turtą, ieškovas turi teisę į jo atliktų pagerinimo išlaidų atlyginimą. Iš esmės K. C. veiksmai atitiko sąžiningo valdytojo veiksmus, todėl jam pripažintina teisė į protingą jo atliktų pagerinimo išlaidų atlyginimą (CK 4.39 str. 3 d.).

Išlaidas civilinėje teisėje apibūdina tokie požymiai: 1) realumas; 2) būtinumas; 3) protingumas. Realumo požymis reiškia, kad išlaidomis pripažįstamos iš tikrųjų išleistos lėšos. Reikšdamas reikalavimą dėl išlaidų priteisimo, asmuo turi įrodyti ne galimas sąnaudas ar kaštus, o iš tikrųjų sumokėtas lėšas ir tai įrodyti leistinais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2003; 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004, kt.). Minėtomis kasacinio teismo suformuluotomis taisyklėmis vadovaujamasi sprendžiant dėl panaudos objektui pagerinti turėtų išlaidų dydžio.

Atsakovas nurodo, jog netgi jeigu ieškovas ir siekė gerinti turtą, bet tai padaryta nekokybiškai, netinkamomis priemonėmis, išryškėjo darbų trūkumų, todėl tokių išlaidų nereikia atlyginti. Kasacinis teismas yra pastebėjęs, kad nuomotojas (panaudos davėjas), davęs leidimą darbams, gerinantiems daiktą, negali atsisakyti atlyginti pagerinimui būtinų išlaidų tuo pagrindu, kad atlikti pagerinimai jam nebūtini ar kad daiktas galėjo būti naudojamas ir jo nepagerinus. CK 6.501 str. nustatytu teisiniu reglamentavimu išlaidų atlyginimas nesiejamas su pagerinimų atlikimo būtinumu. Jame įtvirtinta nuostata, kad atlyginamos būtinos išlaidos, reiškia atlygintinų išlaidų dydžio ribojimą (atlyginamos tos išlaidos, kurios buvo būtinos sutartam pagerinimui atlikti). Taigi atsisakyti atlyginti išlaidas (jų dalį) nuomotojas (panaudos davėjas) gali tokiais atvejais, kai atlikti darbai nepagerina daikto (nepadidina jo vertės), kai realios išlaidos viršija būtinas šiam tikslui (daikto pagerinimui) išlaidas, ir pan.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012).

Byloje , nors atsakovai nesutinka atlyginti žalos, iš esmės nėra ginčo dėl atliktų darbų apimties , išskyrus sklypo tvarkymą. Ekspertas natūroje atlikęs kontrolinius matavimus, K. C. atliktus darbus nurodė statybos ekspertizės akte, jo išvadoje ir jas iliustruojančiose sąmatose. Motyvuotų prieštaravimų dėl darbų apimčių atsakovai nepateikė. Pastebima, jog patys atsakovai teikė jų prašymu parengtus sąmatinius skaičiavimus, kuriuose naudojo ieškovo nurodytas arba artimas joms darbų apimčių skaičiuotes(T.1, b.l. 81-84, T.1, b.l. 86-87, 88).

Pagrindinis ginčas kyla dėl to kokia yra atliktų pagerinimo darbų vertė ir ar ieškovas, atsakovams neigiant išlaidų darbams dydį, įrodo ne tik išlaidų faktą , bet ir jų dydį.

Ieškovas savo patirtų išlaidų dydį grindžia pateiktomis darbų sąmatomis, liudytojų paaiškinimais, rašytiniais dokumentais bei statybos ekspertizės aktu.

Teismų praktikoje sprendžiant kokiais įrodymais turėtų būti įrodinėjamos tokiu pobūdžio išlaidos laikomasi nuostatos, kad juridinis asmuo savo išlaidas turėtų patvirtinti buhalterinės apskaitos (finansinės atskaitomybės) dokumentais: sąskaitomis- faktūromis, kasos dokumentais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2003; 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2000), tačiau taip pat pripažįstama, kad tam tikrais atvejais galimos šios taisyklės išimtys. Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad kapitalinio remonto darbų atlikimo ūkio būdu specifika lemia, jog remonto darbus konkretus ūkinis subjektas atlieka savo pastangomis, naudodamas ne tik jam priklausančias gamybos priemones, bet ir žmogiškuosius resursus. Kai darbai atliekami ūkio būdu ir kai statybos – remonto darbai nėra ūkio subjekto ūkinės-komercinės veiklos sritis, yra labai maža galimybė tokiai įmonei turėti ir pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus bei jais detaliai pagrįsti visas dėl išsinuomotų patalpų pagerinimo turėtas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-415/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje Nr.3K-3-421/2006).

Taigi, kai darbus atlieka juridinis asmuo, paprastai tai įrodinėjama rašytiniais įrodymais, bet tokios formos įrodymų pateikimo reikalavimas netaikytinas fiziniam asmeniui, kuris neturi pareigos tvarkyti buhalterinę apskaitą, sudaryti, saugoti išlaidas patvirtinančius dokumentus. Šiuo ginčo atveju , atsižvelgiant į tą, jog išlaidas patyrė fizinis asmuo, kuris neužsiima statybos verslu, neturi pajamų ir turto deklaravimo, išlaidas patvirtinančių dokumentų rinkimo ir kaupimo pareigų, apie išlaidų dydį teismo vertinimu galima spręsti ir iš kitų CPK 177 str. numatytų įrodymų – ekspertizės akto, jo išvadų, lokalinių sąmatų.

Teismas, vertindamas įrodymus apie atliktus darbus ir jų vertę, remiasi ieškovo paaiškinimais, jo pateiktais rašytiniais įrodymais apie pirktas prekes, medžiagas, paslaugas bei, tokių įrodymų nesant, ekspertizės akto su priedais išvadomis, liudytojų V. R., G. L., V. N., M. R. ir kitų , atlikusių darbus ar dalyvavusių( mačiusių) juos atliekant parodymais,UAB “Žalias fonas“ sąmata. Kai ieškovas įrodinėja išleidęs mažiau nei nurodo ekspertas, teismas, nesant procesinių prielaidų viršyti ieškinio reikalavimus, atlygintina suma esant kitų įrodymų pripažįsta ieškovo nurodytas mažesnes sumas, o kai ieškovo nurodyta suma viršija nustatytąją eksperto ir nėra pateikta konkrečių rašytinių įrodymų apie išlaidų dydį, kaip pakankamas įrodymas imama eksperto nustatyta kaina. Nesant įrodymų apie PVM mokėjimą, jo dydžio išlaidos nepripažįstamos būtinomis. Kai pagal prekės pobūdį galima daryti išvadą, jog PVM turėjo būti pirkėjo sumokėtas , šis mokestis įtraukiamas į atlygintinas išlaidas.

Dėl konkrečių išlaidų fakto ir dydžio teismas pasisako sekančiai:

Nėra pagrindo abejoti teritorijos medžių genėjimo, krūmų iškirtimo, įvažiavimo, stovėjimo aikštelės, takelio, pakrantės tvarkymo, teritorijos lyginimo , laiptų įrengimo darbų atlikimo faktais bei tuo sąlygotą žemės sklypo vertės pasikeitimą (padidėjimą). Nepripažįstama būtinomis ir atlygintinomis išlaidos ežero dugno valymui-600 Lt ( ieškovo sąmatos 7 p.), nes dugnas tvarkytas ne atsakovams priklausančiame sklype, juos ieškovas atliko tik savo kaip ketinusio įsigyti statinius bei žemę interesais.

Medžių genėjimo, krūmų kirtimo išlaidos pasak ieškovo sudaro 1890 Lt be PVM ( remiamasi UAB “Žalias fonas „ sąmata ), eksperto vertinimu 1237 Lt be PVM. Priimtina laikoma 1237 Lt suma.

Įvažiavimo, stovėjimo aikštelės, takelio įrengimo kaštai pasak ieškovo buvo 9647 Lt ( ta pati sąmata), pasak eksperto 8020 Lt be PVM (4782+3238( lentelės 8.1. punktai 1.2 ir 1.3). Priimtina laikoma 8020 Lt suma.

Pakrantės tvarkymui ir teritorijos lyginimui pasak ieškovo išlaidų buvo 2742 Lt, pasak eksperto 1304 Lt be PVM ( lentelės 8.1. punktas 1.4). Priimtina laikoma 1304 Lt suma.

Lauko apšvietimo įrengimas pasak ieškovo kainavo 689 Lt be PVM ( ta pati sąmata), pasak eksperto 2248 Lt be PVM( lentelės 8.1. punktas 1.5). Kadangi ieškovas įrodinėja išleidęs mažiau nei nurodo ekspertas, teismas, nesant procesinių prielaidų viršyti ieškinio reikalavimus, atlygintina darbų suma pripažįsta 689 Lt.

Laiptų į paežerę įrengimas pasak ieškovo kainavo 1555 Lt be PVM ( ta pati sąmata), pasak eksperto 345 Lt be PVM( lentelės 8.1. punktas 1.6). Priimtina laikoma 345 Lt suma.

Alpinariumo, gėlynų įrengimas, dekoratyvinių augalų pasodinimas įrengimas pasak ieškovo kainavo 2510 Lt be PVM ( ta pati sąmata), pasak eksperto 2510 Lt be PVM ( lentelės 8.1. punktas 1.7), bet dėl laiko pokyčių, nepriežiūros pagerinimo vertė sumažėjo, todėl teismas šių išlaidų dydį mažina iki 2000 Lt.

Tokiu būdu sklypo teritorijos tvarkymo darbų išlaidų teismo vertinimu įrodyta už 13595 Lt (1237+8020+1304+689+345+2000).

Į bylą nėra pateikta įrodymų, jog ieškovas būtų mokėjęs PVM, aiškina, jog dalį darbų atliko pats ar su talkininkais, šeimos nariais, todėl, teismo vertinimu, PVM dydžio išlaidos, jeigu jos nenurodytos rašytiniuose įrodymuose, kaip neįrodytos nepriteistinos.

Ekspertas nurodo, jog inžinierinių tinklų įrengimo ir bendri statinių statybos darbai kainuoja 34562,20 Lt, teismas pasisako dėl šių išlaidų įrodytumo pagal atskiras pozicijas.

Sodybos ir statinių elektrifikavimas. Ieškovas įrodinėja, jog šie darbai kainavo 10400 Lt( jo parengta sąmata t.1, b.l.17-20). Eksperto skaičiavimais 5694,68 Lt su PVM ( skaičiavimo suvestinės 8.1). Nesant konkrečių rašytinių įrodymų apie šių išlaidų dydį, teismas kaip įrodymu remiasi eksperto išvada. Nesant įrodymų apie PVM mokėjimą, jo dydžio išlaidos nepripažįstamos būtinomis, atlygintina suma sudaro 4826 Lt. Ieškovas neįrodė, jog patyrė papildomų išlaidų, nesusijusių su medžiagų įgijimu ir darbų atlikimu- 4000 Lt mokėjimą L. P., todėl šis reikalavimas netenkinamas.

Kanalizacijos įrengimas. Ieškovas prašo 4570 Lt( 1790 Lt medžiagos ir 2780 Lt darbai) atlyginimo. Įrodymų apie šiems darbams atlikti įgytas medžiagas ieškovas nepateikė. Eksperto skaičiavimais išlaidos šiems darbams atlikti turėtų sudaryti 3194 Lt be PVM. Nesant konkrečių rašytinių įrodymų apie šių išlaidų dydį, teismas kaip įrodymu remiasi eksperto išvada , atlygintina suma pripažįsta 3194 Lt.

Šulinio įrengimas. Ieškovas prašo 3160 Lt ( 760 Lt medžiagos ir 2400 Lt darbai) atlyginimo. Eksperto skaičiavimais išlaidos darbams turėtų sudaryti 2158 Lt be PVM. Nesant konkrečių įrodymų apie išlaidų dydį, teismas kaip įrodymu remiasi eksperto išvada.

Apsauginės ir priešgaisrinės signalizacijos įrengimas. Tam ieškovas prašo 5300,26 Lt. Šią sumą sudaro darbai ir įranga pagal pardavėjo išduotą sąmatą. Kadangi pateikti konkretūs įrodymai apie išlaidų dydį, remiamasi ne eksperto išvada, o pateikta į bylą sąmata( t.1, b.l.24-25). Nors nepateikti rašytiniai įrodymai apie lėšų pardavėjui apmokėjimą, bet šią sumą sumokėjus patvirtina pardavėjas, pagrindo abejoti tokiais įrodymais nenustatyta. Atlygintina suma pripažįsta 5300,26 Lt

Stogo danga. Ieškovas įrodinėja buvus 3127 Lt išlaidų, iš jų 500 Lt transportui. Eksperto vertinimu stogo dangos vertė 4487,54 Lt su PVM. Kadangi ieškovas nurodė čerpes pirkęs už 2627 Lt, nesant pagrindo viršyti pareikšto ieškinio ribas, atlygintina pripažįstama ieškovo nurodyta suma. Įrodymų apie transportavimo išlaidas nepateikta, todėl reikalavimas dėl jų priteisimo kaip neįrodytas netenkinamas.

OSB plokštės. Ieškovas įrodinėja buvus 3066 Lt išlaidų, iš jų 450 Lt transportui. Eksperto vertinimu OSB vertė 2615,9 Lt su PVM. Kadangi ieškovas pateikė plokščių pirkimo dokumentus, atlygintinomis pripažįstamos mažesnės, t.y. juose nurodytos sumos-2216,86 Lt ( t.1, b.l.26). Įrodymų apie transportavimo išlaidas nepateikta, todėl reikalavimas dėl jų priteisimo kaip neįrodytas netenkinamas.

Įrodymų apie 120 Lt sumokėjimą už matininko paslaugas ieškovas nepateikė, todėl prašymas jas priteisti atmetamas.

Malkinės įrengimas. Ieškovas teigia tam patyręs 1100 Lt išlaidų, iš jų 500 Lt už darbus. Eksperto vertinimu tai kainuotų 4769 Lt be PVM. Kadangi ieškovas įrodinėja išleidęs mažiau nei nurodo ekspertas, teismas, nesant procesinių prielaidų viršyti ieškinio reikalavimus, atlygintina suma pripažįsta 1100 Lt.

Valymo įrenginiai. Ieškovas teigia patyręs 7400 Lt išlaidų, iš jų 600 Lt transportui. Eksperto vertinimu tai kainuotų 7143 Lt be PVM. Iš šios sumos darbų( lok. sąmata eksp.akto l.93, 1,2,4 p. ir dalis 3 p. (atėmus paties įrenginio vertę 5600,28 Lt) vertė būtų 1542,65 Lt be PVM. Kadangi ieškovas įrodinėja darbams išleidęs mažiau nei nurodo ekspertas, teismas, nesant procesinių prielaidų viršyti ieškinio reikalavimus, atlygintina darbų suma pripažįsta 1200 Lt ir paties įrenginio vertę 5600,28 Lt. Viso 6800,28 Lt. Įrodymų apie transportavimo išlaidas nepateikta, todėl reikalavimas dėl jų priteisimo kaip neįrodytas netenkinamas.

Darbai ūkiniame pastate unik.Nr.(duomenys neskelbtini) -name. Ieškovas prašo 33837 Lt ( vidaus darbai 21374 Lt, iš jų 6450 Lt darbai) ir 12457 Lt išorės darbai( iš jų 4300 Lt už darbus) atlyginimo. Eksperto skaičiavimais išlaidos darbams turėtų sudaryti 24846,08 Lt su PVM. Ieškovas nurodė sienų , grindų, laiptų dažymą, lakavimą, šlifavimą kainavus 5290 Lt ( 4940 Lt+350 vonioje), ekspertas šiems darbams skaičiuoja 2105 Lt ( lok.sąmatos 1-4 p.), židinys, jo įrengimas, kapsulė, jos montavimas, apdaila atitinkamai 21468 Lt ( iš jos 8034 Lt kapsulė) ir 6782,82 Lt ( židinio įrengimas), kamino apdaila atitinkamai 750 Lt ir 97,5 Lt, pertvaros(sienos) įrengimas atitinkamai 950 Lt ir 339,92 Lt, vandentiekio ir kanalizacijos įrengimas 1400 Lt ir 311,68 Lt( sąmatos 8-10 p.), vonios plytelių klijavimas, el.šildymo įrengimas atitinkamai 1850 Lt ir 2319,06 Lt ( lok.sąmatos 12-14 p.),dažymo darbai lauke atitinkamai 6050 Lt ir 2244,55 ( 16-17 p.). Išlaidos langams, durims pagrįstos rašytiniais dokumentais( sutartimis 2006-05-17 ir 18 d., t.1, b.l.29,32) ir sudaro 6010 Lt( ieškovo nurodyta 4897 Lt plastiko langų ir durų suma nurodyta užsakymo sąmatoje nereiškia faktiškai sumokėtos kainos). Kadangi ieškovas kai kuriais darbų atvejais įrodinėja išleidęs mažiau nei nurodo ekspertas, teismas, nesant procesinių prielaidų viršyti ieškinio reikalavimus, atlygintina suma pripažįsta ieškovo nurodytas mažesnes sumas, o kai ieškovo nurodyta suma viršija nustatytąją eksperto ir nėra pateikta konkrečių rašytinių įrodymų apie išlaidų dydį, kaip pakankamas įrodymas imama eksperto nustatyta kaina. Tokiu būdu, įrodytomis laikoma 27775,48 Lt išlaidos (2105 + 6782,82 ( židinio įrengimas)+8034 ( kapsulė ir jos montavimo darbai, t.1.b.l.28, liud. V. K. ( t.1, b.l.110) + 97,5 +339,92 Lt+311,68 + 1850 + 2244,55 + 6010). Nesant įrodymų apie PVM mokėjimą, kai naudojama eksperto skaičiuotė, jo dydžio išlaidos nepripažįstamos būtinomis.

Tokiu būdu, teismo vertinimu, yra įrodyta, jog ieškovas statinių, sklypo pagerinimui panaudojo ne mažiau 77290,92 Lt( 13595 +4826 Lt+3194 Lt+2158 Lt +5300,26 Lt+2627 Lt+2216,86 Lt +1100 Lt+6800,28 Lt.+7698,04 Lt +27775,48 Lt).

Remiantis eksperto išvada( atsisakymas į 3 klausimą, ) teismas sprendžia, jog darbai atlikti laikantis STR 1.07.01:2010“ Statybą leidžiantys dokumentais“ tvarkos ir procedūrų. Atsakovai nekėlė klausimo, kad malkinė kaip savavališka statyba būtų nugriauta ar pan., todėl jų rašytinės formos sutikimų nebuvimas nereiškia, jog jos įrengimas turi būti vertinamas kaip savavališka statyba ir jos įrengimo kaštai nekompensuojami.

Liudytojo E. paaiškinimai ir jo atlikta eksperto S. M. ekspertizės akto analizė, išdėstyta „ specialisto išvadoje“ ( t.3.b.l.116-126) teismo vertinimu nepaneigia ekspertizės akto išvadų, nes iš esmės kelia klausimus tik dėl formalių reikalavimų ekspertizės akto formai ir turiniui neatitikimo, tyrimo eigos, išvadų motyvacijos nepakankamumo ar išsamumo. Kitokių išvadų dėl ginčo esmės, kurias pateikė ekspertas, nesuformuluota. Pastebima, jog šalys nekėlė klausimo dėl pakartotinės( papildomos) ekspertizės atlikimo, ekspertas atsakovų prašymu teismo posėdyje buvo apklaustas.

Ieškovas prašo lėšas iš atsakovų priteisti solidariai. Teismo vertinimu tam pagrindo nėra, nes pagal CK 6.6 str.1 d. solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Tokia ji netapo ir pagal CK 3.109 str.3 d., nes, pasak ieškovo( to neneigia ir V. D.), gerinti statinius, sklypą leista po to kai ieškovas ketino juos įsigyti savo nuosavybėn. Taigi, pagerinimai buvo atliekami ne Dragūnų šeimos, o paties ieškovo interesais. Pastebima, jog D. šeimos interesus buvus neįrodinėjo ir ieškovas, motyvuodamas reikalingumą taikyti solidarią atsakomybę tik tuo, jog atsakovai yra bendraturčiai.

Iš viso ieškovui iš atsakovų solidariai priteistina po 38645,46 Lt (77290,92 Lt:2), kadangi kiekvienas iš atsakovų turi po ½ dalį nuosavybės teisių į ginčo turtą.

Dėl priešieškinio

Remonto/atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitomis, apžiūrėjimo aktais ir jų priedais nustatyta, jog ginčo pastatai yra pažeisti, reikalinga atlikti apdailos ir net kai kurių statinių konstrukcijų pakeitimo darbus.Pastatų atstatymo išlaidų viso paskaičiuota už 123036,43 Lt. Darbai nepradėti.Abu statiniai ir žemė apsunkinti hipoteka nuo 2008-09-02 ( 5, b.l.191-194).

Žalos atlyginimo sąlygos nustatytos CK 6.246-6.249 straipsniuose–neteisėti veiksmai, kaltė, žalos kilimas ir priežastinis ryšis tarp veiksmų bei atsiradusios žalos. Atsakovų tvirtinimu žala pastatams atsirado dėl ieškovo neveikimo- jis nesirūpino naudojamų patalpų priežiūra, jų išsaugojimu, neperdavė atsakovams patalpų raktų, o jų neturėdami atsakovai negalėjo patys nei rūpintis patalpomis, nei imtis priemonių žalai sumažinti. Teismo vertinimu atsakovai neįrodė, jog žala atsirado dėl neteisėtų ieškovo veiksmų ( neveikimo), dėl pastatų konstrukcijų ir apdailos sugadinimo ieškovo kaltės nėra.

Panevėžio apygardos teismo 2011-06-30 sprendimu nutarta iškeldinti K. C. iš ginčo pastatų. Iš antstolio pažymos matyti, jog pastatų raktus V. D. perdavė 2012-05-11, t.y. teismo sprendimas įvykdytas. Dėl pasakyto sprendžiama, jog iki raktų perdavimo ieškovas galėjo naudotis atsakovų nuosavybe.Kaip faktinis statinių, sklypo naudotojas ieškovas turėjo pareigą turtu naudotis saugiai, užtikrinant jo tinkamą priežiūrą, eksploatavimą ( CK 4.239, 6.636 str.).

Iš pateiktų įrodymų teismas sprendžia, jog statinių apgadinimo, pelėsio atsiradimo, medienos gedimo priežastimi yra drėgmės patekimas į pastato vidų pro pažeistos dangos stogus. Ši išvada daroma iš paties pažeidimų pobūdžio, liud. R. S. paaiškinimų, jog stogų dangos pažeidimas pirmą kartą buvo užfiksuotas 2011 metų rudenį, bet jie nebuvo pašalinti, o priešingai tik padidėjo iki pakartotinės apžiūros 2012 m. pabaigoje. Liudytojas yra draudimo darbuotojas, dirbantis su žalos nustatymu susijusį darbą, jo paaiškinimais dėl žalos pobūdžio, apimties, sugadinimų priežasties pagrindo abejoti nenustatyta.

Nors ieškovas iki 2012-05-11 teismo sprendimo išsikelti neįvykdė, bet teismo vertinimu tai nereiškia, jog jis iki to laiko tik jis privalėjo užtikrinti statinių stogų tvarkingumą. Ieškovo aiškinimu iki jis naudojosi statiniais jų stogų danga buvo tvarkinga, vanduo vidun nesiskverbė. Teigia, jog faktiškai pastatais nebesinaudoja nuo 2009 m. vasaros pabaigos kai , gavęs V. D. raginimą išsikelti, išsivežė daiktus. Tokį ieškovo aiškinimą patvirtino liudytojai V. R., G. L., V. N., M. R. dalyvavę išvežant daiktus, baldus ar apie šias aplinkybes žinantys. Tai, jog pastatais realiai nebuvo naudojamasi sprendė ir liudytojas R. S., apžiūrėjęs juos 2011-2012 metais. Aplinkybę, jog ieškovas realiai turtu nebesinaudojo dar iki raktų perdavimo netiesiogiai patvirtina ir tai, jog raktų perdavimo metu 2012-05-11 pastatuose ieškovo jokio turto nebuvo, sanitariniai įrenginiai išmontuoti, iš 2011-10-21 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nesimato, kad pastatais būtų naudojamasi, teritorija apleista, nešienauta (t.1,b.l.29,30). Iš V. D. rašto ieškovui dėl išsikeldinimo, antstolio pažymos matosi, jog jis ieškovui įteiktas 2009-08-05( civ.byla Nr.2-73-834/2010, b.l.8,9), taigi labiausia tikėtina, jog ieškovas iš pastatų galėjo išsikelti tuo laikotarpiu. Dėl pasakyto teismas sprendžia, jog labiau tikėtina ,jog ieškovas savo turtą išgabeno ir statiniais, sklypu faktiškai nebesinaudojo dar iki 2011 metų rudens. Nesinaudodamas turtu, jis neturėjo ir pareigos rūpintis jo priežiūra. 2011-02-28 ginčo pastatai buvo apdrausti( t.3, b.l.17-18), dokumentuose atžymų apie pažeistą stogų dangą nėra, todėl tikėtina, jog draudėjas nenurodė esant kokių nors ženklesnių draudžiamo turto apgadinimų ar kitų aplinkybių galinčių sąlygoti draudiminio įvykio kilimą ( CK 6.993 str.1 d.).Byloje nėra duomenų,jog draudikas prieš sudarydamas draudimo sutartį statinius apžiūrėjo.

Be to, teismo vertinimu atsakovams kaip turto savininkams nebuvo kliūčių rūpintis stogų dangų priežiūra, nes šiems veiksmams – užlipti, jeigu būtina, ant stogų, pritvirtinti atplyšusias stogo bitumines čerpeles ir pan., atlikti nereikalingi statinių raktai, priėjimas prie pastatų niekaip neapsunkintas. Atsižvelgiant į apgadinimų pobūdį, mastą, R. S. paaiškinimus, atsakovų pasitelkto specialisto T. M. išvadas( t.5, b.l.75-122) , teismas daro išvadą, jog stogai nebuvo tvarkomi ilgą laiką, todėl į statinių vidų patekusi drėgmė apgadino medieną. Pastebima, jog dar 2011-10-21 antstolei V. D. prašymu fiksuojant faktines aplinkybes iš fotonuotraukų matosi, jog bent vieno pastato stogo čerpės abiejose statinio pusėse apdraskytos, matosi OSB plokštės( t.1, b.l.75-78). Stogas nesutvarkytas ir teismui 2012-05-11 apžiūrint statinius vietoje, jau tada matosi, jog namo rastai apimti pelėsio ( t.1, b.l.171). Galiausia draudimo įmonės medžiagoje fiksuota, jog 2012 m. gruodį pakartotinai apžiūrint statinius stogai rasti ne tik ,kad netvarkyti, bet apgadinimai dar ženklesni. Pats V. D. 2012-09-25 akte patvirtino, jog nuo 2011-12 iki 2012-09 jokių stogų gelbėjimo-tvarkymo darbų neatliko ( t.4, b.l.2-14).

Netgi jeigu ieškovas ir būtų atsakingas dėl žalos atsiradimo, teismo vertinimu, būtų prielaidos atleisti ieškovą nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 str. nustatančio, jog civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės ,jeigu žala padaryta dėl nukentėjusio asmens veiksmų, pagrindu. Nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas.

Kadangi patys savininkai nesirūpino statinių išorės būkle, pastebėję stogo dangos pažeidimus ir suvokdami, jog pro stogą į visų patekusi drėgmė neišvengiamai padarys žalos , ilgą laiką nesiėmė stogo dangos apgadinimų pašalinimo veiksmų , jie atsakingi už kilusias neigiamas dėl to pasekmes. Dėl tos pačios priežasties ieškovas neatsakingas ir dėl kitų pastatų išorės trūkumų- nusitrynusių dažų, lakų ir pan.

Atsakovai įrodinėja, jog patalpos, įranga ir viduje apgadinta dėl ieškovo nerūpestingumo. Teismo vertinimu to įrodymų nėra, iš teismo 2012-05-11 atliktos įvykio apžiūros duomenų( foto) matosi, jog ženklesnių apdailos elementų apgadinimų( židinio, kamino apdailos, pirties pečiaus) nesimato( t.1b.l.171), todėl jie tikėtina atsirado vėlesniu – po raktų perdavimo laiku.

Ieškovo ieškinys patenkintas 68 proc., todėl, vadovaujantis CPK 93 str. 2 d., ieškovo ir atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nurodyta proporcija paskirstytinos.

Ieškovas ieškinį apmokėjo 3381 Lt (T.1, b.l. 2), 2296 Lt pateikiant apeliacinį skundą( t.2, b.l.37) dydžio žyminiais mokesčiais, turėjo 10900,00 Lt advokato pagalbai (T.1, b.l.180-182),6000 Lt statybos ekspertizės išlaidoms,400 Lt liudytojo atvykimo galimoms išlaidoms apmokėti, patyrė 300 Lt išlaidas apmokant 300 Lt UAB “Žalias fonas“ už sąmatos parengimą ( t.1,b.l.23).

Teismo vertinimu išlaidos patirtos apmokant 300 Lt UAB “Žalias fonas“ už sąmatos parengimą laikytinos būtinomis ir pagrįstomis ( CPK 88 str.1 d.9 p.),nes ieškovas turėjo procesinę pareigą teikti įrodymus, o sąmata yra vienu iš tinkamų įrodymų, ja buvo remiamasi priimant sprendimą.

Atsakovas V. D. turėjo 2000 Lt advokato pagalbai ir 1020 Lt žyminio mokesčio teikiant apeliacinį skundą apmokėti (T.1,b.l.98,t.2.,b.l.37), sumokėjo 700 Lt liudytojo atvykimo galimoms išlaidoms apmokėti. Pagal pateiktą priešieškinį atsakovai sumokėjo 1000 Lt žyminio mokesčio, o likusios 2461 Lt dydžio mokesčio dalies sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo ( t.5, b.l.12,t.6. b.l.82).

Ieškinys patenkintas dalinai -68 proc., todėl iš atsakovų priteistina ieškovui 3860,36 Lt (3381+2296 Lt x 67 proc .x 100) sumokėto žyminio mokesčio,4080 Lt ekspertizės atlikimo, 204 Lt sąmatos rengimo išlaidų.

Sprendžiant dėl išlaidų atstovų pagalbai apmokėti pagrįstumo atsižvelgiama į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“( toliau Rekomendacijos).

Kaip minėta, ieškovas patyrė 10900 Lt tokių išlaidų. Pateiktuose mokėjimo dokumentuose – sąskaitoje ir pinigų priėmimo kvite nurodyta, jog 6000 Lt išlaidų yra susiję su priešieškinio nagrinėjimu, bet detalus išlaidų pagrindimas nepateiktas, todėl teismas sprendžia, jog jos susiję su procesinių dokumentų rašymu ir dalyvavimu teismo posėdžiuose . Svarstant šį reikalavimą, ieškovas teikė atsiliepimą į priešieškinį ( t.2, b.l.117-125), po jo pateikimo atstovas dalyvavo 2014-08-28,10-09,10-30,11-06 ir 12-10 teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 13 val. Pagal Rekomendacijų 8.2 už atsiliepimą į ieškinį atlyginimas negali viršyti 3 MMA( 3000 Lt) , pagal 8.18 – atstovavimo valanda 0,15 MMA ( iki 2014-10-01 - 150 Lt, po šios datos 155,25 Lt ).Vertinant atsiliepimo į ieškinį turinį ( motyvaciją, apimtį, keliamas problemas), teismo vertinimu pagrįstomis yra 2000 Lt išlaidos. Atstovavimo teismo posėdžiuose atlyginimas negali viršyti 2013 Lt ( 1 val.x150 Lt)+( 12 val . x 155,25 Lt ).Tokiu būdu pagrįstomis pagal priešieškinio reikalavimą pripažįstamos 4013 Lt dydžio atstovavimo išlaidos, o bendros sudaro 8913 Lt ( 4900+4013 Lt). Ieškovo ieškinys patenkintas 68 proc. dalyje, todėl iš atsakovų ieškovo naudai priteistina 6060,84 Lt ( 8913 Lt x 68 proc. x 100 )išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Dalyje ieškinys buvo atmestas, tad ieškovas V. D. turėtų atlyginti 32 proc. šio patirtų atstovavimo išlaidų- 640 Lt ( 2000 x 32 proc.). Atsakovas V. D. sumokėjo 1020 Lt žyminio mokesčio teikdamas apeliacinį skundą, todėl jam atlygintina 32 proc. šių išlaidų -326,4 Lt .

Pagal pateiktą priešieškinį atsakovams likusios 2461 Lt dydžio mokesčio dalies sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, todėl jis , priešieškinį atmestus, iš jų priteistinas valstybės naudai.

Vadovaujantis CPK 92,93 str., atitinkamai paskirstytinos teismo turėtos 128,05 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Iš ieškovo priteistina 40,97 Lt, o iš atsakovų 87,08 Lt.

Atsakovo V. D. prašymu į teismo posėdį apklausai buvo kviesti ekspertas S. M. ir liudytojas V.B. E., kurie pateikė prašymus apmokėti išlaidas, patirtas dėl dalyvavimo posėdyje, atitinkamai 968 Lt ir 300 Lt.Ieškovo prašymu kviestas T. M., kuris prašymo dėl išlaidų atlyginimo nepateikė.

V. D. yra sumokėjęs teismui 700 Lt, ieškovas 400 Lt bylinėjimosi išlaidų avansus, kurie naudotini bylinėjimosi išlaidoms apmokėti.

Apibendrinant konstatuojama, jog atsakovai ieškovui turi sumokėti 77290,92 Lt už turto pagerinimą, 3860,36 Lt žyminio mokesčio, 4080 Lt ekspertizės atlikimo, 204 Lt sąmatos rengimo , 6060,84 Lt advokato pagalbai apmokėti patirtų išlaidų.Viso 91496,12 Lt, iš jų 14205,2 Lt bylinėjimosi išlaidos.Ieškovas atsakovui V. D. turėtų sumokėti atstovavimo išlaidų 640 Lt ir žyminio mokesčio 326,4 Lt.Viso 966,4 Lt.

Nesant įstatyminių draudimų tarpusavio mokėjimų įskaitymams, jie atliktini ir ieškovui mokėtina bylinėjimosi išlaidų sumos dydžiu mažinama atsakovų mokėtina ieškovui suma iki 13238,8 Lt ( 14205,2-966,4).

Kadangi ekspertas ir liudytojas V.B. E. buvo iškviesti į teismo posėdį atsakovo V. D. prašymu, atsakovo sumokėtas 700 Lt avansas naudotinas jų patirtoms išlaidoms atmokėti ( CPK 90-91 str.).Atlygintinos išlaidos sudaro 1268 Lt( t.3,b.l.160a,160b). Avanso lėšų atlyginimui nepakanka, todėl jos paskirstomos proporcingai reikalingų ir turimų lėšų santykiui 55, todėl ekspertui atlygintina 535 Lt( 968x55 proc. x100), o liudytojui V.B. E. 165 Lt (300x55 proc.x100).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti K. C. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai iš V. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 38645,46 Lt( 11192,5 euro) turto pagerinimo darbų atlyginimui ir po 6619,4 Lt ( 1917,11 euro) bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš K. C. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 40,97 Lt(11,86 euro) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš V. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei po 43,54( 12,61 euro) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, po 1230,50 Lt (356,37 euro) žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Iš A. D. sumokėto 700 Lt bylinėjimosi išlaidų avanso išmokėti S. M. 535 Lt, Vytautui B. E. išmokėti 165 Lt.

Grąžinti K. C., a.k. (duomenys neskelbtini) jo sumokėtą bylinėjimosi išlaidų avansą 400 Lt. Grąžinimą pavesti atlikti teismo buhalterijai.

Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutartimi V. D. ir R. D. turto atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-07-29 nutartimi K. C. taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.