Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė rašytinio proceso tvarka susipažino su civiline byla pagal ieškovo B. B. ieškinį atsakovei V. B., trečiajam asmeniui Šiaulių 4-ojo notarų biuro notarei Neringai Matulionienei dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. birželio 2 d. teisme gautas atsakovės V. B. atstovės advokatės Agnės Gaurelienės atsiliepimas į ieškinį, kuriuo prašoma bylą pagal teismingumą perduoti nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui; ieškovo B. B. ieškinį atmesti bei priteisti atsakovei V. B. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl bylos perdavimo pagal teismingumą tenkintinas, civilinė byla perduotina nagrinėti kitam teismui pagal teismingumą.

Ieškovas B. B. ieškinyje nurodė atsakovės V. B. gyvenamąją vietą – Kelmės rajonas, Šaukėnų seniūnija, Šaukėnų mstl., Mokyklos g. 38. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) išrašas apie asmenį, gautas iš Registrų centro Gyventojų registro departamento patvirtina, kad V. B. paskutinė gyvenamoji vieta – Kelmės rajonas, Šaukėnų seniūnija, Šaukėnų mstl., Mokyklos g. 38. Ieškinys, nepažeidžiant bendrojo teritorinio teismingumo taisyklių, buvo pareikštas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29 straipsnyje nustatyta tvarka – pagal atsakovės gyvenamąją vietą (deklaruotą gyvenamąją vietą).

Pagal CPK 34 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu atsakovas, kurio gyvenamoji vieta pirmiau nebuvo žinoma, paprašo perduoti bylą jo gyvenamosios vietos teismui. Remiantis CK nuostatomis, fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama ta vieta, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena (CK 2.12 straipsnio 1 dalis, 2.16 straipsnis). Jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba jos nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta (CK 2.17 straipsnis). Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad gyvenamąja vieta laikytina vieta, kur asmuo nuolat ar daugiausia gyvena. Ta aplinkybė, jog asmuo deklaravo vieną gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą. Gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų (CK 2.17 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu nustatant asmens gyvenamąją vietą, be gyvenamosios vietos deklaravimo, svarbūs ir kiti kriterijai: faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens vieši pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vienas iš būdų nustatyti asmens gyvenamąją vietą yra gauti informaciją iš Gyventojų registro, kuriame yra kaupiami duomenys apie Lietuvos Respublikos piliečius, taip pat ir jų gyvenamąją vietą (Gyventojų registro įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 1 punktas, 9 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Gyventojų registro pažymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikomas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys nepaneigti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006). Jei asmuo gyvena keliose vietose, bet deklaruoja tik vieną, tokiais atvejais teismai neturėtų vadovautis vien gyvenamosios vietos duomenimis gyventojų registre sprendžiant apie asmens gyvenamąją vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011).

Teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį atsakovė V. B. raštiškai nurodė savo faktinę gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad procesiniai dokumentai atsakovei siųsti ieškinyje nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), asmeniškai jai įteikti nebuvo, atsakovės neradus dokumentai buvo įteikti uošviui A. B.. Taigi, šios aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad ieškinio priėmimo metu, t. y. 2017 m. gegužės 19 d. atsakovės faktinė gyvenamoji vieta buvo nežinoma.

Be to, remiantis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu pripažįsta, kad ta byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą. Proceso operatyvumo tikslai perduodant bylą kitam tos pačios pakopos teismui būtų pasiekti, jei bylos perdavimas sąlygotų proceso racionalizavimą, pagreitinimą, sutrumpinimą. Proceso ekonomiškumo tikslai būtų pasiekti, jei dėl bylos perdavimo sumažėtų šalių bylinėjimosi bei kitų su ginčo sprendimu susijusių materialių ir nematerialių išlaidų, susitaupytų laiko. Bylos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui galimybė yra išimtinio pobūdžio, todėl šios normos taikymas turi atitikti ultima ratio (paskutinė priemonė) sąlygą ir yra galimas ne tais atvejais, kai pagal teismingumo taisykles priimtos bylos nagrinėjimas tame teisme neužtikrintų maksimalaus operatyvumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimo, bet kai bylos neperdavimas turėtų neigiamos įtakos teisingumo vykdymui ir iš esmės pažeistų proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-731/2012).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad paskutinė mirusiosios V. M. gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla užvesta Šiaulių miesto 1-ajame notarų biure (notaras V. Žilinskas), ieškovo ginčijamą testamentą patvirtino Šiaulių 4-ojo notarų biuro notarė Neringa Matulionienė, kuri šioje byloje yra trečiasis asmuo. Atsakovė V. B. atsiliepime į ieškinį nurodo, jog ji su testatore V. M. susipažino 2015 metais, kai atsakovei dirbant Šiaulių ilgalaikio gydymo ir slaugos ligoninėje į skyrių buvo paguldyta V. M. (atsakovės darbo vieta – Šiaulių mieste), po to šiai išvykus iš ligoninės reguliariai V. M. slaugė namuose, t. y. Šiaulių mieste. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad daugumos įrodymų buvimo vieta – Šiaulių mieste, todėl bylos perdavimas sąlygotų proceso racionalizavimą, pagreitinimą, sutrumpinimą, taip pat dėl bylos perdavimo sumažėtų šalių bylinėjimosi bei kitų su ginčo sprendimu susijusių materialių ir nematerialių išlaidų, susitaupytų laiko. Esant nurodytoms aplinkybėms atsakovės prašymas dėl bylos perdavimo pagal teismingumą laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, civilinė byla perduotina nagrinėti kitam teismui – Šiaulių apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos CPK 7 straipsnis, 34 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai, 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais bei 290-291 straipsniais,

nutaria:

Atsakovės V. B. prašymą dėl bylos perdavimo pagal teismingumą tenkinti.

Civilinę bylą Nr. e2-835-446/2017 pagal ieškovo B. B. ieškinį atsakovei V. B., trečiajam asmeniui Šiaulių 4-ojo notarų biuro notarei Neringai Matulionienei dėl testamento pripažinimo negaliojančiu perduoti nagrinėti kitam teismui – Šiaulių apylinkės teismui.

Civilinę bylą Šiaulių apylinkės teismui perduoti nagrinėti, kai įsiteisės nutartis.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.