Kauno apygardos teismo nutartis

2021-09-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-508-954/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-23
Bylos Nr.
1A-508-954/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-50380-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aušra Vingilė, Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis
Nuteistasis
M. B.
Advokatai
Algirdas Girdutis Šalavka
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-508-954/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50380-2020-3Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės,

sekretoriaujant Viktorijai Akelienei,dalyvaujant prokurorui Viktorui Kazlauskui,nuteistojo M. B. gynėjui advokatui Algirdui Girdučiui Šalavkai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. gruodžio 28 d. 00.30 iki 2020 m. gruodžio 28 d. 15 val. (viena para).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. B. (toliau – M. B.) nuteistas už tai, kad sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: 2020 m. gruodžio 28 d. apie 00.15 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, (nustatytas 1,00 prom. girtumas) konflikto metu tyčia sudavė ne mažiau keturis kartus ranka savo broliui A. B. (toliau – A. B.) į galvos sritį, bei pargriovęs jį lauke ant žemės ne mažiau kartą spyrė nukentėjusiajam A. B. į kairį šoną, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.

2. Apylinkės teismas pripažindamas M. B. kaltu nurodė, kad jis veda netinkamą gyvenimo būdą, nuolatos girtauja, nedirba, kaip nurodė liudytoja J. B., ji net išsikėlė gyventi iš savo namų, kuriuose įvyko konfliktas, į Kazlų Rūdą, nes negali pernešti nuolatinių sūnų muštynių ir barnių. Anksčiau M. B. už panašaus pobūdžio veikas buvo skiriamos arešto bausmės, kurios, teismo nuomone, įtakos kaltinamojo elgesiui ir gyvenimo būdo keitimui, neturėjo. Atsižvelgiant į veikos pobūdį, sunkinančią aplinkybę, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, charakterizuojančius asmenybę duomenis, teismas kaltinamajam skyrė terminuotą laisvės atėmimo bausmę artimesnę bausmės minimumui.

Šalies argumentai

3. Nuteistasis M. B. apeliaciniame skunde prašo priimti tinkamą sprendimą. Skunde nurodo, kad jis nesutinka su paskirta bausme, kadangi teismas jį nuteisė už praeitį ir nepadarytą nusikaltimą. Nukentėjęs iš keršto taip padarė, kadangi turėjo 2 bylas dėl jo sužalojimo.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir M. B. išteisinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. B. apeliacinis skundas atmetamas

5. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Minėto straipsnio 5 dalis nustato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš to išplaukia, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu bei nuspręsti ar jai grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Vertinant įrodymus privalu įvertinti kiekvieną iš jų atskirai bei jų visumą. Aukščiau aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visu įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, priešingai nei tai traktuojama apeliaciniame skunde, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

6. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, išsamiai ir nešališkai ištyrė nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl M. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Nuteistojo kaltumas nagrinėjamu atveju grindžiamas pirmosios instancijos teisme ištirtais ir minėtame nuosprendyje aptartais įrodymais, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, yra gauti teisėtais būdais ir priemonėmis.

7. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde teigia, kad jis buvo nuteistas už nepadarytą nusikaltimą, įvertinus jo praeitį. Pasak M. B., tai buvo nukentėjusiojo, jo brolio A. B., kerštas. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka, todėl nuteistojo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. M. B. kaltė įrodyta nuosekliais nukentėjusiojo A. B. bei J. B. parodymais. 2020 m. gruodžio 28 d. liudytojo apklausos metu (b. l. 18 – 19) A. B. nurodė, kad 2020 m. gruodžio 27 d. vakare, jam būnant namuose, parėjo jo brolis M. Abu broliai gyvena tuo pačiu adresu, tačiau A. B. gyvena gyvenamajame name, o M. B. – lauko virtuvėlėje. Abu broliai buvo neblaivūs ir toliau kartu vartojo alkoholį. Pasak A. B., M. B. pareikalavo jam duoti dar alkoholio, tačiau A. B. nesutiko, dėl ko tarp brolių kilo konfliktas ir M. B. trenkė A. B.. A. B. nurodė stūmęs M. B. į lauką iš namo, kažkuriuo metu jiems grumiantis buvo išdaužtas virtuvės langas. Išstūmęs brolį į lauką A. B. mėgino užsirakinti namo duris, tačiau M. B. jam to neleido padaryti. Broliams susistumdžius lauke, M. B. parvertė nukentėjusįjį ant žemės ir jam spyrė. Tuo metu į lauką išėjo jų mama ir pranešė, kad iškvietė policiją. Tai išgirdęs M. B. nustojo mušti A. B.. 2021 m. sausio 12 d. liudytojo apklausos metu (b. l. 26) A. B. patikslino, kad langas virtuvėje buvo išmuštas ta pačią dieną, tačiau keletą valandų anksčiau, kai broliai buvo apsistumdę, tačiau smūgių vienas kitam tuo metu nesudavė. A. B. nurodė, kad brolis jį mušti pradėjo vėliau, kai užėjo pas jį dar kartą. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis M. B. teigė, kad jis pas brolį užėjęs nebuvo. Įtariamojo apklausos metu (b. l. 101 – 102) M. B. paaiškino aplinkybes dėl išdaužyto lango. Jis patvirtino A. B. parodymus, kad langas buvo išdaužtas jam ir A. B. susistumdžius. M. B. teigimu, po to, kai buvo išdaužtas langas, jis visą laiką buvo pas save lauko virtuvėlėje iki kol, maždaug vidurnaktį, pas jį atėjo A. B. ir pradėjo jam reikšti kažkokius priekaištus. M. B. nurodė, kad sugriebė brolį už rūbų ir išstūmė į lauką, kur A. B. nukrito ant žemės. M. B. taip pat nurodė, kad jis laikė prispaudęs A. B. ant žemės, jog pastarasis nusiramintų, ir jam aprimus ir pasakius „baigiam“, M. B. brolį paleido. Mama į lauką išėjusi nebuvo. A. B. grįžo į savo kambarį, o M. B. į lauko virtuvėlę. Gal už 15 minučių atvažiavo policijos pareigūnai ir sulaikė M. B., tačiau šis nesuprato už ką yra sulaikomas. Šiuos M. B. parodymus paneigia byloje esantys J. B. parodymai, kurie patvirtina nukentėjusiojo A. B. parodymus. 2020 m. gruodžio 30 d. liudytojo apklausos metu (b. l. 31 – 32) J. B. paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 28 d., maždaug vidurnaktį, ji pabudo nuo triukšmo. Suprato, kad triukšmas sklinda iš namo dalies, kurioje gyvena A. B.. Liudytoja nėjo žiūrėti kas ten vyksta, tačiau paskambino bendruoju pagalbos numeriu, kad iškviestų policiją. Į lauką nurodė nėjusi, iki kol neatvyko policijos pareigūnai. Liudytoja nurodė, kad ji nežino ar A. B. mušėsi su M. B., nes nieko nematė, tačiau žino, kad triukšmą, nuo kurio ji pabudo, girdėjo A. B. kambaryje. Atvykus policijos pareigūnams liudytoja matė, kad A. B. yra sužalotas – jam kraujavo ranka, ant kaktos dešinėje pusėje matėsi nubrozdinimas. Atvykus pareigūnams A. B. buvo savo kambaryje, o M. B. lauko virtuvės tarpduryje. Liudytoja taip pat paaiškino, kad A. B. yra turėjęs galvos traumą, todėl būna, kad kalbėdamas painioja įvykius, kalba kažką neaiškaus ir nebūto, tačiau įvykio metu J. B. matė, kad jos sūnus tikrai buvo sužalotas ir tie sužalojimai buvo švieži. Liudytojos nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantis Bendrojo pagalbos centro atsiųsto garso įrašo apžiūros protokolas (b. l. 45 – 46), kuris patvirtina aplinkybę, kad skambindama bendruoju pagalbos numeriu liudytoja nurodė, jog mušasi du broliai. Skambučio metu J. B. nurodė, kad pro langą matė kaip mušasi jos sūnūs, tačiau bijojo nueiti pažiūrėti. Nors M. B. ir teigė, kad nukentėjusiojo jis nemušė, tačiau kartu su tarnybiniu pranešimu į bylą pateiktos nuotraukos paneigia tokius nuteistojo parodymus. Minėtose nuotraukose (b. l. 131 – 134) matyti akivaizdūs sužeidimai ant A. B. veido bei kūno. Nors M. B. vėliau teigė, kad sužalojimai galėjo atsirasti, kai jis A. B. parvertė ant žemės, tačiau teismo vertinimu, žmogų parvertus ant žemės ir tiesiog jį laikant, kad jis nesipriešintų, ant nukentėjusiojo veido negalėjo atsirasti nubrozdinimai, patinimai, įdrėskimai. Tokie sužalėjimai galėjo atsirasti M. B. suduodant smūgius į galvą nukentėjusiajam, kaip ir nurodė A. B.. Tarnybiniame pranešime (b. l. 130) vyr. patrulis M. G. nurodė, kad atvykus į įvykio vietą ant A. B. kūno buvo matomi sužalojimai, o ant M. B. rankos taip pat matėsi įbrėžimai. Byloje esančioje nuotraukoje (b. l. 135) matyti, kad ant M. B. bevardžio piršto po įvykio matyti nubrozdinimas. Pažymėtina ir tai, kad M. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu pakeitė savo parodymus. 2021 m. kovo 23 d. teisiamojo posėdžio metu (b. l. 148) M. B. jau nurodė, kad 2020 m. gruodžio 28 d. vakare jis vartojo alkoholį su broliu. Jie susistumdė koridoriuje, o po to – lauke. Šie nuteistojo parodymai patvirtina, kad konfliktas vyko A. B. namuose, o ne lauko virtuvėlėje, kaip nuteistasis teigė ikiteisminio tyrimo metu, todėl akivaizdu, kad tiek A. B., tiek liudytoja J. B. teisingai nurodė, jog konfliktas tarp M. B. ir nukentėjusiojo prasidėjo pastarojo namuose ir vėliau persikėlė į lauką, o ne A. B. užėjus pas M. B. į lauko virtuvėlę. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad konfliktas tarp M. B. ir A. B. prasidėjo A. B. namuose ir vėliau persikėlė į lauką. Byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad A. B. atžvilgiu M. B. naudojo fizinį smurtą, todėl jis buvo pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

8. Savo skunde nuteistasis taip pat nesutinka ir su jam paskirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme. BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę, svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi, baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamoje byloje 2K-449-942/2016).

9. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas, skirdamas bausmę M. B., vadovavosi anksčiau aptartomis BK normomis, kuriose įtvirtinti bausmės skyrimo pagrindai. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Buvo įvertinta ir tai, kad M. B. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau jis teistas 15 kartų, tame tarpe už smurtinio pobūdžio veikas. Paskutinį kartą M. B. buvo teistas taip pat už brolio A. B. sužalojimą. Nors M. B. teigia, kad jis buvo nuteistas už praeitį ir, kad tai buvo brolio kerštas, tačiau teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Skiriant bausmę nuteistajam yra svarbu įvertinti jo ankstesnius teistumus bei anksčiau padarytų nusikaltimų pobūdį. Šiuo atveju yra svarbi aplinkybė, kad M. B. jau anksčiau brolio atžvilgiu yra naudojęs smurtą. Ši aplinkybė tik parodo, kad nuteistasis savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja. Skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodyta, kad M. B. 9 kartus baustas administracine tvarka, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad anksčiau M. B. už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas buvo skiriamos arešto bausmės, tačiau įtakos jo elgesiui ir gyvenimo būdui tai neturėjo, todėl, apygardos teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmė nuteistajam buvo paskirta pagrįstai.

10. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju M. B. buvo pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę, kad nuteistasis savo brolio A. B. atžvilgiu naudojo smurtą. Įvertinus M. B. asmenybę, ankstesnius jo teistumus, apylinkės teismas pagrįstai skyrė jam laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad M. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl nagrinėjamu atveju nei teisingumo, nei proporcingumo principai pažeisti nebuvo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo M. B. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl jis atmetamas, o skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. birželio 4 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

11. 2021 m. rugpjūčio 31 d. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 41,94 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 94 ct) ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam M. B. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

12. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

13. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra būtinas. Svarbu ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal paties nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas. Duomenų apie prastą nuteistojo M. B. finansinę padėtį, dėl kurios asmeniui būtų neįmanoma sumokėti iš jo priteistinas išlaidas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, byloje nėra, todėl mažinti šias išlaidas ar jų visai nepriteisti, nėra pagrindo.

14. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 41,94 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 12 ct) ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam M. B. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo, tenkinamas, iš nuteistojo M. B. valstybės naudai priteisiant 41,94 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 94 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo M. B. išieškoti valstybės naudai 41,94 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 94 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjai Algirdas GiedraitisJurga VasiliauskienėAušra Vingilė