Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. V. ieškinį atsakovui E. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tretieji asmenys bankroto administratorė E. G., akcinė bendrovė „Swedbank“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui E. V. ieškinio nuorašas įteiktas asmeniškai pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 123 straipsnio 1 dalį. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką byloje dalyvaujantys asmenys informuoti tinkamai. Atsakovas ir tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko. Atsakovas pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir nutraukti santuoką. Tretieji asmenys prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Byla nagrinėtina atsakovui ir tretiesiems asmenims nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį prašė tenkinti. Rėmėsi ieškinyje nurodytais motyvais. Papildė, kad bendrų kreditorių neturi. Taikytis nėra galimybės. Atsakovo nėra mačiusi 3 metus, apie jį nieko nežino.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį prašė tenkinti. Rėmėsi ieškinyje nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė B. V. ir atsakovas E. V. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje įregistravo santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.100 ir kituose straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Be to, pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Iš ieškinio bei byloje esančių duomenų matyti, kad sutuoktiniai abu iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, t. y. moralinės bei materialios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kt., ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Ieškovės teigimu, nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. su atsakovu gyvena atskirai, vienas nuo kito yra nutolę, nebesprendžia šeimos reikalų ir šeimos išsaugoti nėra galimybių. Ieškovė posėdžio metu nurodė, kad atsakovo nėra mačiusi 3 metus ir apie jį nieko nežino. Atsakovas, byloje pateikęs prašymą dėl nedalyvavimo teismo posėdyje, prašė taip pat santuoką nutraukti. Taigi, atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus bei atsakovo prašymą, nėra jokių abejonių, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, nes sutuoktiniai jau ilgą nebegyvena kartu, neveda bendro ūkio, netvarko jokių bendrų finansinių reikalų, iš esmės turi visiškai skirtingus gyvenimus.

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, daro išvadą, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iširimo, todėl jų santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61, 3.51-3.54 straipsniai).

Kadangi ieškovė nurodo, kad nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. su atsakovu gyvena atskirai ir jau 3 metus nėra jo mačiusi, atsakovas tokių aplinkybių neneigia, ieškovės prašymu yra pagrindas konstatuoti, kad sutuoktiniai faktiškai nustojo gyventi kartu 2016 m. rugsėjo 1 d. (CK 3.67 straipsnis).

Nutraukus santuoką, sutuoktiniams paliktinos pavardės – „N.“, „V.“ (CK 3.69 straipsnis).

Dėl turto padalijimo

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi padalinti visą sutuoktinių santuokos metu įgytą turtą (CPK 385 straipsnio 1 dalis). CK nustato dviejų rūšių sutuoktinių turto teisinį režimą: pagal sutartį ir pagal įstatymą (CK 3.81 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad 2014 m. balandžio 22 d. Klaipėdos m. 1-jame notarų biure šalys pasirašė povedybinę sutartį, kuri įregistruota Vedybų sutarčių registre. Taigi šalių turtiniai klausimai santuokos nutraukimo atveju spręstini remiantis povedybinės sutarties nuostatomis. Nagrinėjamoje byloje šalys povedybinės sutarties 2.3 punktu susitarė dėl turto visiško atskirumo teisinio režimo (bet koks turtas, kuris įgytas po sutarties pasirašymo vieno iš sutuoktinių vardu yra atitinkamai sutuoktinio, kurio vardu turtas yra registruotas asmeninė nuosavybė).

Nustatyta, kad ieškovė iki santuokos sudarymo įgijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra ieškovės asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš Valstybės įmonės Regitra duomenų matyti, kad ieškovė valdo transporto priemonę Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pagal povedybinė sutartį yra ieškovės asmeninė nuosavybė (Povedybinės sutarties 2.3 punktas). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šalys dalintino turto neturi, todėl, nutraukiant šalių santuoką, šie klausimai nesprendžiami.

Ieškovė nurodė ir bylos duomenys patvirtina, kad šalys bendrų kreditorinių įsipareigojimų neturi. Nustatyta, kad ieškovė 2012 m. birželio 6 d. su AB „Swedbank“ sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) butui, adresu (duomenys neskelbtini), pirkti. Ši prievolė yra atsakovės asmeninė (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nutraukiant šalių santuoką, šios prievolės padalijimo klausimas nesprendžiamas (CK 3.114 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė ieškiniu bylinėjimosi išlaidų neprašė priteisti, posėdžio metu taip pat nurodė, jog neprašo bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes ieškovei nepriteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini). ir E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei B. V. palikti pavardę – N., atsakovui E. V. palikti pavardę – V.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.