Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019-04-02 priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1139-739/2019 pagal pareiškėjo S. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kurioje pareiškėjas neturtinę žalą kildino dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus pataisos namų 19 būryje, tame tarpe dėl gyvenamojo ploto trūkumo, drėgmės, patalpų avarinės būklės. Teismo sprendimas minėtoje administracinėje byloje įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2020-04-01 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1716-629/2020 palikus Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimą nepakeistą. Kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl nagrinėjamos administracinės bylos dalis dėl minėtų aplinkybių (dėl gyvenamojo ploto trūkumo, drėgmės, patalpų avarinės būklės) nutrauktina (ABTĮ 103 str. 2 p.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Alytaus pataisos namai arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas į Alytaus PN atvyko 2016-01-26 iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo. Laikotarpiais nuo 2016-06-16 iki 2017-08-30 ir nuo 2018-03-07 iki 2018-06-05 pareiškėjas buvo laikomas 19 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje.

Remiantis S. N. asmens sveikatos istorijos išrašo duomenimis nustatyta, kad 2016-01-18 pareiškėjui Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime buvo atlikta profilaktinė krūtinės rentgenograma ir pakitimų nebuvo nustatyta. 2017-07-07 Alytaus pataisos namuose atlikus pareiškėjui profilaktinę krūtinės rentgenogramą, plaučiuose buvo pastebėtas židinukas. Pareiškėjas buvo etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę tolimesniam ištyrimui. 2017-08-30 pacientas buvo stacionarizuotas, jam nustatyta plaučių tuberkuliozė, iki 2018-03-05 pravestas gydymas. 2019-08-02 nuteistajam atlikus profilaktinę krūtinės ląstos rentgenogramą buvo rasti pakitimai plaučiuose. Laikotarpiu nuo 2019-09-09 iki 2019-10-07 pareiškėjas buvo konvojuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę ištyrimui. Pareiškėjui buvo atlikti papildomi tyrimai, gydymas netaikytas.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina pareiškėjo argumentus, kad plaučių tuberkuliozės ligos požymiai jam buvo nustatyti tuo metu, kai jis buvo paskirtas į Alytaus PN 19 būrį. Tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju konstatuoti Alytaus PN neteisėtus veiksmus (neveikimą) būtų galima konstatuoti tik tuo atveju, jei byloje būtų nustatyta, kad Alytaus PN neveikė taip, kaip pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo veikti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-10-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1279-624/2020 pažymėta, kad Užkrečiamų ligų ir AIDS centro viešai skelbiamais duomenimis (http://www.ulac.lt/lt/faktai-apie-tuberkulioze), tuberkuliozė plinta nuo žmogaus žmogui per orą su lašeliais. Kai žmonės, sergantys plaučių tuberkulioze, kosėja ir čiaudi, jie išskiria tuberkuliozės sukėlėjus į orą. Kad asmuo užsikrėstų, pakanka įkvėpti kelias šias bakterijas, kurios mažuose lašeliuose gali tvyroti nevėdinamoje patalpoje. Apie trečdalis pasaulio gyventojų yra užsikrėtę tuberkuliozės bakterijomis (kitaip sakant yra infekuoti tuberkuliozės bakterijomis), bet (dar) neserga ir neplatina ligos sukėlėjo. Susirgti tuberkulioze turi riziką visų amžiaus grupių žmonės. Žmonės, infekuoti tuberkuliozės bakterijomis, turi 5–10 proc. riziką per savo gyvenimą susirgti tuberkulioze. Tačiau asmenys, kurių yra sutrikusi imuninė sistema, pvz., užsikrėtusių ŽIV, blogai maitinasi, serga diabetu, taip pat rūkantys asmenys, turi daug didesnę riziką susirgti šia liga. Taigi, tuberkuliozės bakterijomis pareiškėjas galėjo būti užsikrėtęs dar prieš patekdamas į Alytaus PN.

Pareiškėjas nurodė, kad ankštose, drėgnose, avarinės būklės 19 būrio patalpose buvo sudarytos sąlygos plisti infekcinėms ligoms. Tačiau, teismas pažymi, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019-04-02 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1139-739/2019 neteisėtų Alytaus PN veiksmų (neveikimo) dėl pareiškėjo laikymo sąlygų 19 būryje nenustatė. Teismas pažymėjo, kad teisės aktais reglamentuota gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu buvo užtikrinta, pažeidimų dėl oro drėgmės ir patalpų būklės taip pat nekonstatuota. Teismo vertinimu, nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų 19 būryje (dėl gyvenamojo ploto, drėgmės, patalpų būklės), negalima konstatuoti, kad minėtos aplinkybės galėjo būti priežastimi tuberkuliozei išsivystyti ir progresuoti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 3 dalimi (akto redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2017-09-01), izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze. Nagrinėjamu atveju bylos medžiagoje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų laikomas kartu su aktyvia tuberkuliozės forma sergančiais asmenimis. Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas Alytaus pataisos namuose kontaktavo su atvira tuberkulioze sergančiu asmeniu ir kalėdamas užsikrėtė šia liga. Bylos duomenimis, pareiškėjas nesikreipė į Alytaus pataisos namų administraciją dėl jo laikymo kartu su tuberkulioze sergančiais asmenimis. Pažymėtina, kad profilaktinio sveikatos patikrinimo Alytaus PN metu pareiškėjui nustačius pakitimus plaučiuose, 2017-08-30 jis buvo etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę tolimesniam ištyrimui, kur pareiškėjui buvo diagnozuota liga ir ligoninėje taikytas gydymas iki 2018-03-05. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad žinomai aktyvia plaučių tuberkulioze sergantys nuteistieji Alytaus PN būtų laikomi kartu su sveikais asmenimis. Nenustačius, kad pareiškėjas plaučių tuberkulioze, dėl kurios jis teigia patyręs byloje prašomą atlyginti neturtinę žalą, susirgo dėl to, kad Alytaus PN neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė nepatogumus, bendravimo sumažėjimą, baimę, sveikatos pablogėjimą, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Alytaus pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Bylos dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus pataisos namų 19 būryje (dėl gyvenamojo ploto trūkumo, drėgmės, patalpų avarinės būklės) nutraukti.

Kitą pareiškėjo S. N. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.