Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2020-07-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-267-1121/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-12-17Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2020-07-17Vilniaus apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2021-02-18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-07-17
Bylos Nr.
1A-267-1121/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-56463-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Kazlauskienė, Paulius Veršekys, Gintaras Dzedulionis
Nuteistasis
N. U.
Advokatai
Karolis Barysas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-267-1121/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56463-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.3.2.1; 2.4.6.5.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),

sekretoriaujant Loretai Davenienei,dalyvaujant prokurorui Renaldui Budriui,nuteistajam N. U. ir jo gynėjui advokatui Karoliui Barysui,vertėjams Askar Makhmetov ir Ingridai Petrulienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

N. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį 100 MGL (5 000 Eur) dydžių bauda, ją įpareigojant sumokėti per 3 (trijų) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, konfiskuoti N. U. priklausantys 150 Eur, saugomi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

Kardomoji priemonė – dokumento paėmimas ((duomenys neskelbtini) pasas Nr. (duomenys neskelbtini)), palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

1. N. U. nuteistas už tai, kad 2018 m. lapkričio 27 d. laikotarpiu nuo 1.47 val. iki 2.27 val. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini), būdamas (duomenys neskelbtini) automobilyje „OPEL INSIGNIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už bandymą papirkti valstybės tarnautoją, ir siekdamas išvengti administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 7 dalyje, t. y. vengimo pasitikrinti neblaivumą, siekdamas valstybės tarnautojų (duomenys neskelbtini) V. Š. ir E. Č. neteisėto veikimo bei neveikimo vykdant įgaliojimus – kad (duomenys neskelbtini) įstatymų nustatyta tvarka nerašytų administracinio nusižengimo protokolo už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje, ir siekdamas būti paleistas iš įvykio vietos, jis (duomenys neskelbtini) V. Š. ir E. Č. siūlė kyšį (pinigus), po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. lapkričio 27 d. 2.44 val. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini), būdamas prie (duomenys neskelbtini) automobilio „OPEL INSIGNIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už bandymą papirkti valstybės tarnautoją, siekdamas tų pačių tikslų, t. y. išvengti administracinės atsakomybės pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį, bei būti paleistas iš įvykio vietos, (duomenys neskelbtini) V. Š. ir E. Č. neteisėto veikimo bei neveikimo vykdant įgaliojimus, davė (duomenys neskelbtini) V. Š. 150 Eur dydžio kyšį, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Teikiamu apeliaciniu skundu nuteistasis N. U. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma skubiai panaikinti nuteistajam paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (paso) paėmimą.

3. Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismo nuosprendis nemotyvuotas, nepagrįstas, neteisėtas, pagrįstas prielaidomis, bet ne baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis bei surinktais įrodymais, priimtas netinkamai pritaikius materialines ir procesines teisės normas, todėl naikintinas.

4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu surašytas abstraktus ir dviprasmiškas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinkantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 219 straipsnio reikalavimų, dėl ko buvo suvaržyta nuteistojo teisė į gynybą, t. y. žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Iš kaltinamojo akto turinio negalima suprasti, dėl ko yra teisiamas nuteistasis – kokiais veiksmais pasireiškė jo siekis neteisėto (duomenys neskelbtini) veikimo ir (arba) teisėto (duomenys neskelbtini) veikimo.

5. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad priimamas nuosprendis privalo būti motyvuotas. Jame turi būti išdėstyti teismo argumentai dėl nusikalstamos veikos, kuria asmuo yra kaltinamas, kvalifikavimo motyvai (BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažindamas nuteistojo atliktus veiksmus kaip nusikalstamus, privalėjo nustatyti ne tik objektyviąją nusikalstamos veikos pusę, bet ir tai, kad jis suvokė ir žinojo, jog siekdamas išvengti administracinės atsakomybės dėl atsisakymo pasitikrinti blaivumą siekė neteisėto (duomenys neskelbtini) veikimo ir neveikimo vykdant pareigas. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo BK 227 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės ir nenustatė nuteistojo kaltės nusikalstamos veikos padaryme. Skundžiamame nuosprendyje nėra motyvuota, kuo pasireiškė nuteistojo kaltė nusikalstamos veikos padaryme. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

6. Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra tik išvardinti liudytojų parodymai ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, tačiau nėra šių įrodymų analizės, pirmosios instancijos teismo daromų išvadų motyvų. Iš skundžiamo nuosprendžio nėra aišku, kodėl nuteistasis pripažintas kaltu, ar kyšis buvo duotas siekiant neteisėto (duomenys neskelbtini) veikimo, ar teisėto (duomenys neskelbtini) veikimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apkaltinamąjį nuosprendį grindė prieštaringais liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nevertinant teisiamajame posėdyje jų duotų parodymų. Skundžiamame nuosprendyje motyvuotai nenurodoma, kodėl vienais parodymais buvo remtasi, o kiti atmesti, neįvertintas jų prieštaringumas.

7. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai). Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo parodymus, nepateikė jokių nesutikimo argumentų, paaiškinančių, kodėl į parodymų turinį apskritai nebuvo atsižvelgta.

8. Nuteistojo teigimu, remiantis liudytojo V. Š. parodymais, kyšis buvo siūlomas ne tik dėl protokolo perrašymo, bet ir todėl, kad nuteistasis būtų paleistas. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje neatsakė į klausimą, kodėl nuteistasis prašėsi būti paleidžiamas (duomenys neskelbtini) V. Š., jeigu surašius administracinio nusižengimo protokolą, jis nebuvo sulaikytas. Liudytojas V. Š. aktyviais savo veiksmais leido suprasti nuteistajam, kad jis yra sulaikytas ir niekur negali eiti, o jeigu norės būti laisvas, tai turės išsipirkti.

9. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nevertino prie baudžiamosios bylos prijungtos administracinių nusižengimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistojo atsisakymo tikrintis blaivumą ir administracinio nusižengimo protokolo surašymo. Aplinkybės dėl atsisakymo tikrintis blaivumą ir atsisakymo pasirašyti protokolą yra paneigtos įsiteisėjusiu 2019 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu.

10. Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik melagingais, prieštaringais ir kaltinančiais liudytojų V. Š. ir E. Č. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ir visiškai nevertino nuteistojo teisinančių įrodymų. Liudytojų paaiškinimai, kad nuteistasis atsisakė tikrintis blaivumą, todėl buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, buvo paneigti prejudiciniu apylinkės teismo sprendimu, todėl liudytojai, būdami įspėti dėl melagingų ar žinomai neteisingų parodymų davimo, teisiamojo posėdžio metu pakartotinai apklausti, liudijo apie aplinkybes, kurių nebuvo arba kurios buvo paneigtos įsiteisėjusiu apylinkės teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje. Teisiamojo posėdžio metu liudytojai V. Š. ir E. Č. nurodė, kad nuteistasis jau tarnybiniame automobilyje, rašant protokolą, siūlė kyšį, tačiau šie parodymai prieštarauja jų ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, kuriuose nurodoma, jog kyšis buvo pasiūlytas, surašius protokolą, nuteistąjį išlaipinus iš automobilio ir nuėmus antrankius.

11. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje ignoravo faktą, kad nusikalstamos veikos padarymą lėmė provokacija. Iki tariamo pasiūlymo duoti kyšį (duomenys neskelbtini) ėmėsi iniciatyvos ir aktyvių veiksmų, išprovokavusių nuteistąjį duoti pinigus (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai ir neteisėtai panaudojo specialiąsias priemones, surakino antrankiais, nesant tam būtinumo ir pagrindo. Sulaikius nuteistąjį, nepagrįstai ilgai buvo rašomas administracinio nusižengimo protokolas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). V. Š. ir E. Č., nepasiūlę nuteistajam pasitikrinti blaivumą, nepagrįstai ir neteisėtai pradėjo administracinio nusižengimo teiseną, dėl atsisakymo pasitikrinti blaivumą. Surašius administracinio nusižengimo protokolą ir nuteistąjį paleidus iš tarnybinio automobilio nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) prie nuteistojo nuolat prieidinėjo (duomenys neskelbtini) V. Š. ir kalbino, tačiau teisiamojo posėdžio metu V. Š. negalėjo atsakyti apie ką kalbėjo su nuteistuoju. Iš vaizdo įrašo galima daryti išvadą, kad ne nuteistasis duoda pinigus, o V. Š. iš pastarojo rankų ištraukia pinigus bei demonstratyviai juos perskaičiuoja priešais vaizdo registratorių.

12. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad V. Š. žinodamas, jog administracinio nusižengimo protokolo jau nebegalima perrašyti ar panaikinti, pasinaudodamas tuo, kad nuteistasis nenorės, jog nakties metu būtų nutemptas automobilis į saugojimo aikštelę, nulėmė nuteistojo būtinybę pasiūlyti pinigus (duomenys neskelbtini). Nuteistasis iš (duomenys neskelbtini) V. Š. sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) automobilio nutempimas į saugojimo aikštelę kainuoja apie 100 – 150 Eur, o su automobilio saugojimu bendrą sumą sudarytų apie 300 Eur. (duomenys neskelbtini) V. Š., leisdamas suprasti, kad už pusę mokėtinos sumos automobilis nebus nutemptas, išprovokavo nuteistąjį duoti kyšį. Nepagrįstai ir neteisėtai surašę administracinio nusižengimo protokolą, neturėdami pagrindo nutempti automobilio į saugojimo aikštelę, (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudami savo įgaliojimais sąmoningai skatino ir provokavo nuteistąjį elgtis neteisėtai ir darė įtaką jo elgesiui, t. y. sprendimui pasiūlyti pinigus tam, kad nebūtų nutemptas automobilis, o ne tam, jog nebūtų surašytas arba perrašytas ANK protokolas.

13. Apeliaciniame skunde pažymima, kad iš skundžiamo nuosprendžio nėra aišku, už kokią nusikalstamą veiką nuteistasis buvo pripažintas kaltu. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nenurodoma už ką buvo duotas 150 Eur kyšis, nekonkretizuojama už kokį teisėtą ar neteisėtą (duomenys neskelbtini) veikimą ar neveikimą. Nuteistasis neigia, kad siūlė kyšį dėl administracinio nusižengimo protokolo nerašymo ar perrašymo, o remiantis (duomenys neskelbtini) liudijimais neįmanoma nustatyti, kokiais konkrečiais žodžiais buvo siūlytas kyšis ir kokiais konkrečiais žodžiais (duomenys neskelbtini) įspėjo apie atsakomybę už kyšio siūlymą, todėl nenustačius, kad kyšis buvo siūlomas už neteisėtą veikimą ar neveikimą, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius.

14. Pasak nuteistojo, dėl jam paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų (paso) paėmimo, teisiamojo posėdžio metu tiek prokuroras, tiek nuteistasis prašė panaikinti paskirtą kardomąją priemonę nepriklausomai nuo to, koks nuosprendis būtų priimtas, nes baudžiamasis procesas užtruko nepagrįstai ilgai ir suvaržė kaltinamojo teises. Taip pat nuteistojo turėtos vizos galiojimas baigėsi (duomenys neskelbtini). Nuo minėto laikotarpio jo buvimas Lietuvoje (Šengeno erdvėje) yra neteisėtas ir pažeidžiantis Lietuvos Respublikos įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties ir Europos Sąjungos Šengeno vizų kodeksą, tačiau teismas dėl minėtų prašymų, panaikinti paskirtą kardomąją priemonę, nuosprendyje nepasisakė.

Atsiliepimas

15. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

16. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir nuteistojo N. U. apeliaciniu skundu, įvertinusi byloje surinktus įrodymus bei duomenis, įvertinusi kiekvieną bylos įrodymą atskirai ir jų visumą, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai bei pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas vertino byloje surinktus įrodymus, akivaizdžiai neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, lakoniškai ir formaliai padarė bendro pobūdžio nemotyvuotas (past. – remiantis išsamia įrodymų analize) išvadas, kurios nėra neginčijamai patvirtintos baudžiamosios bylos įrodymų bei duomenų visuma, todėl nepagrįstai padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, jog N. U. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Dėl paminėtų aplinkybių skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, dėl to naikintinas bei priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis BPK 329 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.

18. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų proceso dalyvių, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų baudžiamosios bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų apeliacinis skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti bei pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištiriamos visos svarbios bylos aplinkybės, pašalinami prieštaravimai ir abejonės, išaiškinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios asmenį aplinkybės, ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis).

19. Pagal BPK 1 straipsnio 1 dalį baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas bei tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo yra pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

20. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs teismo baigiamųjų aktų argumentavimo (motyvavimo) svarbą ir konstatavęs, kad konstituciniai imperatyvai, jog teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, jog kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas, inter alia, reiškia, jog teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Reikalavimo užtikrinti žmogaus teises ir laisves kontekste pažymėtina, kad teisingumo vykdymas suponuoja ir tai, jog teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai).

21. Viena iš svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus baudžiamojoje byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-P-221/2008, 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.).

22. Iš nuteistojo N. U. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis skundą ir prašymą priimti naują išteisinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu grindžia šiais pagrindiniais argumentais: 1) abstraktus, neaiškus kaltinimas, varžantis asmens teisę į gynybą; 2) nevertinta subjektyvioji nusikalstamos veikos pusė, kad jis suvokė ir žinojo, jog siekdamas išvengti administracinės atsakomybės dėl atsisakymo pasitikrinti blaivumą siekė neteisėto (duomenys neskelbtini) veikimo ir neveikimo vykdant pareigas; 3) skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis nėra motyvuotas.

23. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Kiekvienas nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti inkriminuotas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

24. Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Papirkimo nusikalstama veika laikoma baigta ne tik davus kyšį, bet ir pasiūlius, pažadėjus ar susitarus kyšį duoti. Kyšis laikomas duotu, kai asmuo jį perduoda (tiesiogiai ar netiesiogiai) valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą jo veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų. Neteisėtas neveikimas kyšininkavimo atveju teismų praktikoje suprantamas kaip sąmoningas susilaikymas nuo veiksmų, kuriuos valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo privalo atlikti vykdydamas įgaliojimus, o neteisėtas veikimas – kaip veiksmai, kurių valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neturi teisės atlikti vykdydamas įgaliojimus (pvz., savo tarnybinės kompetencijos viršijimas, sprendimo priėmimas nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, nusikalstamos veikos ar kitos rūšies viešosios teisės pažeidimo padarymas ir pan.). Inkriminuojant kyšininkavimą nebūtina, kad veiksmai, už kuriuos duodamas ir paimamas kyšis, būtų tiesiogiai nurodyti norminiame akte, reglamentuojančiame asmens pareigas. Pakanka, kad tokie veiksmai neviršytų šio asmens tarnybinių galimybių ribų, t. y. kad toks asmuo, nesąžiningai vykdydamas pareigas, galėtų sudaryti palankias sąlygas sprendimui, kuriuo suinteresuotas kyšio davėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-207/2013, 2K-390/2014, 2K-566/2014).

25. Su skundžiamo nuosprendžio turiniu susipažinusi teisėjų kolegija pažymi, kad šiame sprendime iš kaltinamojo akto (1 t., b. l. 126) yra perkelta kaltinimo N. U. esmė, tai pripažįstant kaip neginčijamai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Taip pat matyti, kad nuosprendyje išvardijami ir aprašomi nuteistojo ir liudytojų I. N. (past. – kurio, teisėjų kolegijos vertinimu, duoti paaiškinimai neturi jokios įrodomosios vertės, siekiant patvirtinti ar paneigti nuteistajam pareikštą kaltinimą, nes asmuo tiesiogiai įvykyje nedalyvavo ir apie galimą (duomenys neskelbtini) papirkimą nieko nežino), E. Č. ir V. Š. duoti paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu (past. – papildomai nurodoma, kad liudytojai (duomenys neskelbtini) analogiškus ir nuoseklius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, tačiau jie nėra aprašomi ar analizuojami). Nurodoma, kad teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėti vaizdo įrašai bei vienas iš jų yra aprašytas ir skundžiamame nuosprendyje. Pagrindžiant savo išvadas dėl nuteistojo kaltės nustatymo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, pirmosios instancijos teismas lakoniškai ir formaliai nurodė, kad: 1) N. U. duotus parodymus teisiamojo posėdžio metu reikia vertinti kaip jo pasirinktą gynybinę versiją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir bausmės; 2) liudytojai (duomenys neskelbtini) ir liudytojas I. N. neturi jokio tikslo apkalbėti N. U., todėl jų parodymais nėra pagrindo netikėti; 3) aptariant įrodymus jų visumoje konstatuotina, kad N. U. kaltė yra įrodyta, o jo veiksmai yra teisingai kvalifikuojami pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, nes jis davė 150 Eur kyšį policijos pareigūnams, siekdamas jų neteisėto veikimo ir neveikimo vykdant pareigas.

26. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, konstatuoja tiek įrodymų vertinimo, tiek ir inkriminuotos nusikaltimo sudėties požymių pagrindimo trūkumus. Visų pirma, pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas plačiau nevertinto nuteistojo ir liudytojų parodymų, išsamiai neargumentavo, kodėl nuteistojo paaiškinimai atmestini kaip nepagrįsti, o liudytojų vertinti kaip patikimi ir nekeliantys jokių abejonių; be to, nuosprendyje neargumentuota, kodėl nuteistojo kaltė yra įrodyta ir kokie įrodymai tai neginčijamai patvirtina; taip pat už kokius konkrečiai veiksmus buvo paduoti pinigai.

27. Dėl įrodymų vertinimo, konstatuota, kad byloje nustatytos šios objektyvios aplinkybės: nuteistasis N. U. 2018 m. lapkričio 27 d. apie 2.44 val. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini), būdamas prie (duomenys neskelbtini) automobilio „OPEL INSIGNIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) V. Š. padavė 150 Eur. Šių faktinių aplinkybių neneigia ir pats nuteistasis, ką jis patvirtino 2019 m. spalio 23 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu (1 t., b. l. 193–195). Apie pinigų gavimą patvirtino ir liudytojas V. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 12, 13), tiek 2019 m. rugsėjo 25 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu (1 t., b. l. 178–181). Be to, pati pinigų padavimo aplinkybė yra užfiksuota ir baudžiamosios bylos medžiagoje esančiuose vaizdo įrašuose, o perduotų (duomenys neskelbtini) pinigų apžiūra buvo atlikta 2018 m. gruodžio 6 d. (1 t., b. l. 34). Kita vertus, vien pinigų padavimo fakto, neginčijamai nenustačius, už ką šie pinigai buvo paduoti, nepakanka inkriminuoti kvalifikuoto piktnaudžiavimo (BK 227 straipsnio 2 dalis) sudėties objektyviosios pusės. Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nenurodoma, už ką buvo duotas 150 Eur kyšis, nekonkretizuojama už kokį teisėtą ar neteisėtą (duomenys neskelbtini) veikimą ar neveikimą, laikytinas pagrįstu.

28. Be to, akcentuotina, kad kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį būtina nustatyti ne tik objektyviąją papirkimo veiksmų išraišką, bet ir tiesioginę tyčią papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį. Sprendžiant įtariamo ar kaltinamo asmens kaltės klausimą, tokiais atvejais reikia įvertinti ne tik tai, kaip jo atitinkamus veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, bet ir nustatyti šio asmens realų ketinimą papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, siekiant, kad šis veiktų ar neveiktų jo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-540/2013, 2K-260/2014, 2K-506-788/2015, 2K-536-942/2015, 2K-439-788/2016).

29. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis N. U. aiškiai nurodė, kad būdamas prie (duomenys neskelbtini) automobilio ir kalbėdamas su (duomenys neskelbtini) V. Š. bandė išsiaiškinti susiklosčiusią realią situaciją, nes (duomenys neskelbtini) jam paaiškino, jog automobilis bus nutemptas į stovėjimo aikštelę, o nuteistajam bus pradėta administracinio nusižengimo teisena ir paskirta apie 300–350 Eur bauda bei automobilio nutempimo į saugojimo aikštelę išlaidos. Nuteistasis paklausė (duomenys neskelbtini) ar gali sumokėti baudą vietoje, o (duomenys neskelbtini) atsakė „pats žinai“. Nenorėdamas, kad automobilis būtų nuvežtas į saugojimo aikštelę, ištraukė iš kelnių kišenės, kur buvo apie 400–500 Eur, 150 Eur, t. y. kupiūromis po 10 Eur. Bandė duoti 150 Eur, nes (duomenys neskelbtini) sakė, kad jis galės sumokėti apie pusę baudos vietoje. Kai (duomenys neskelbtini) pamatė pinigus, nuteistajam liepė „nesišviesti“, tuomet jis, laikydamas pinigus rankose, suvedė rankas už nugaros ir atsisuko nugara į (duomenys neskelbtini), kuris paėmė pinigus, įsidėjo į maišelį, stvėrė nuteistąjį už rankų ir norėjo uždėti antrankius, bet nuteistasis ištrūko ir pabėgo. Įvertinus kitų byloje nustatytų aplinkybių visumą, tokia pozicija neatmestina ir nėra nuginčyta. Šiame kontekste atsižvelgtina į tai, kad papirkimo nusikalstama veika inkriminuota užsienio valstybės piliečiui, kuriam mūsų teisės sistemos ypatumai gali būti menkai žinomi. Akcentuotina ir tai, kad nuteistasis nemoka lietuvių kalbos, o jo rusų kalbos žinios nėra geros, visame procese jam buvo užtikrintas (duomenys neskelbtini) vertėjas. Nors įstatymų nežinojimas negali atleisti nuo atsakomybės, bet atitinkama nenuginčyta aplinkybė sukelia abejonę dėl nuteistojo asmens kaltės buvimo papirkimo veikoje.

30. Teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas (duomenys neskelbtini) V. Š. nuteistojo paaiškintą situaciją apibūdino skirtingai. Pasak liudytojo V. Š., dar (duomenys neskelbtini) automobilyje nuteistasis prašė nerašyti administracinio nusižengimo protokolo ir nenorėjo, kad automobilis būtų priverstinai išvežtas, todėl jam ir (duomenys neskelbtini) E. Č. siūlė atsilyginti. Duodant parodymus dalyje dėl įvykio lauke paaiškino, kad liudytojui ir nuteistajam stovint prie (duomenys neskelbtini) automobilio, N. U. pastoviai siūlė paimti pinigus ir nerašyti protokolo, po to išėmė 150 Eur iš kišenės ir atsuko į liudytojo pusę, jis pinigus paėmė, ištraukė antrankius ir bandė sulaikyti nuteistąjį, po ko pastarasis pabandė atimti iš liudytojo pinigus, tačiau nepavykus pabėgo. Iš esmės analogiškus paaiškinimus savo esme teisiamojo posėdžio metu nurodė ir liudytoja apklausta (duomenys neskelbtini) E. Č., tačiau ji nenurodė, kad būtų stovėjusi šalia nuteistojo ir kolegos V. Š. bei girdėjusi jų pokalbį, t. y. E. Č. negali patvirtinti ar paneigti nei nuteistojo, nei liudytojo duotų parodymų turinio dalyje dėl jų pokalbio prie (duomenys neskelbtini) automobilio pagrįstumo aspektu.

31. Įvertinus bylos medžiagą, konstatuotina, kad nėra pašalintos abejonės dėl E. Č. ir V. Š. parodymų patikimumo, kadangi jie nėra nuoseklūs, lyginant su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Iš 2018 m. lapkričio 27 d. E. Č. tarnybinio pranešimo (1 t., b. l. 8) ir 2018 m. lapkričio 27 d. apklausos metu duotų paaiškinimų (1 t., b. l. 17) matyti, kad liudytoja nenurodė vienos iš esminių aplinkybių, t. y. jog nuteistasis N. U., būdamas su ja ir liudytoju V. Š. (duomenys neskelbtini) automobilyje, būtų siūlęs jiems kyšį dėl jų neteisėtų veiksmų atlikimo – administracinio nusižengimo protokolo nesurašymo. Liudytoja tiek tarnybiniame pranešime, tiek apklausos metu aiškiai nurodė, kad apie galimą papirkinėjimą jai tapo aišku tik tada, kai (duomenys neskelbtini) ir nuteistasis pradėjo kalbėtis lauke šalia (duomenys neskelbtini) automobilio, kai priėjęs (duomenys neskelbtini) pasakė apie galimą bandymą daryti nusikalstamą veiką. Analogiškas aplinkybes 2018 m. lapkričio 27 d. apklausos metu nurodė ir liudytojas V. Š., t. y. nenurodė, kad dar automobilyje N. U. būtų siūlęs kyšį (1 t., b. l. 12). Netikėti nurodytais liudytojų parodymais nėra pagrindo, nes jie buvo duoti iš karto po įvykio praėjus vos kelioms valandoms – V. Š. buvo apklaustas (duomenys neskelbtini), o E. Č. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, teigti, kad N. U. dar (duomenys neskelbtini) automobilyje siekė duoti kyšį, nėra pagrindo, to nepatvirtina jokie baudžiamojoje byloje esantys duomenys ar įrodymai. Pažymėtina, kad liudytojo V. Š. parodymai iš esmės pasikeitė (past. – dėl siūlomo kyšio davimo dar (duomenys neskelbtini) automobilyje), jį papildomai apklausus ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. vasario 26 d. (1 t., b. l. 13); o liudytojos E. Č. – teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu. Baudžiamojoje byloje yra duomenų, kad tuo metu dėl analogiško įvykio, t. y. administracinio nusižengimo protokolo surašymo, Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje teismo posėdžio metu liudytojais buvo apklausti E. Č. ir V. Š.. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad įsiteisėjusiu 2019 m. kovo 1 d. nutarimu nustatyta, jog minimų liudytojų duoti parodymai yra prieštaringi, t. y. nenuoseklūs ir tam tikrose dalyse priešingi vieni kitiems (1 t., b. l. 79–82).

32. Svarbu ir tai, kad baudžiamosios bylos medžiagoje esantys vaizdo įrašai yra be garso, todėl jie taip pat negali patvirtinti minėtų proceso dalyvių duotų paaiškinimų patikimumo teisiamojo posėdžio metu. Vaizdo įraše, kuriame užfiksuotas N. U. pinigų perdavimas V. Š., užfiksuoti (duomenys neskelbtini) veiksmai traktuotini prieštaringai, galimai turintys provokacijos bruožų. Iš vaizdo įrašų matyti, kad lauke prie (duomenys neskelbtini) automobilio gana ilgą laiko tarpą, t. y. apie 20 minučių, vyko pokalbis tarp nuteistojo ir (duomenys neskelbtini) V. Š.. Prieš pinigų padavimą nuteistasis ir liudytojas apie 30 sekundžių buvo dingę iš kameros filmavimo lauko, po ko abu grįžo iš tos pačios pusės bei nuteistasis išsitraukęs iš kišenės galimai voką su pinigais truputį pasilenkęs atliko galimai pinigų paėmimo veiksmus ir vėliau baigęs šiuos veiksmus rankoje laikė perlenktus pinigus. Po to N. U., nusisukęs nuo (duomenys neskelbtini) automobilyje sumontuotos kameros, už nugaros sulenkęs rankas jose laikė pinigus (past. – kad nematytų (duomenys neskelbtini) automobilyje įmontuota kamera), kuriuos paėmė (duomenys neskelbtini) ir demonstratyviai prieš kamerą suskaičiavo. Nepaneigtina, kad nuteistajam buvo nurodyta kameros buvimo vieta, kad užfiksavus pinigų perdavimą, būtų galima nuteistąjį sulaikyti.

33. Apygardos teismo teisėjų kolegijai patikrinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir įvertinus baudžiamojoje byloje surinktų duomenų bei įrodymų visumą, konstatuotina, kad apylinkės teismas nepagrįstai nuteistojo N. U. atžvilgiu netaikė in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltinamojo naudai) principo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi išskirtinai liudytojų V. Š. ir E. Č. parodymais; nepasisakė dėl šių liudytojų duotų paaiškinimų nenuoseklumo ir to nevertino, neatsižvelgė į aplinkybę, kad byloje esantys vaizdo įrašai yra be garso ir interpretuotini itin nevienareikšmiai; taip pat nepagrindė visų būtinų byloje inkriminuoto kvalifikuoto papirkimo nusikaltimo sudėties požymių. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. apkaltinamasis nuosprendis N. U. atžvilgiu naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių.

34. Šiuo nuosprendžiu nuteistojo prašymas panaikinti jam paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (paso) paėmimą, nespręstinas, nes šis klausimas jau buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi, kuria minėta kardomoji priemonė panaikinta.

35. Atsižvelgiant į tai, kad yra priimamas išteisinamasis nuosprendis, naikintina ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio rezoliucinė dalis, kuria konfiskuoti N. U. priklausantys 150 Eur, šią pinigų sumą grąžinant pastarajam.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo N. U. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

N. U. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį išteisinti, nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Pinigus – 150 Eur, saugomus (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), grąžinti N. U., panaikinant skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą šioms piniginėms lėšoms.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Gintaras DzedulionisDaiva KazlauskienėPaulius Veršekys