- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-04
- Bylos Nr.
- eAS-711-552/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02327-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- D. V.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos Departamentas prie VRM
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. V. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl atsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas D. V. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskrities VPK) 2020 m. rugsėjo 16 d. atsakymą Nr. 20-S-19049 (toliau – ir Atsakymas) bei įpareigoti atsakovą raštu jam pavaldiems pareigūnams nurodyti laikytis teisėtumo principo reikalavimų ir greičio matavimo prietaisus „POLISCAN FM1“ naudoti tik kartu naudojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintose Kelių eismo taisyklėse (toliau – Kelių eismo taisyklės) nurodytą informacinį kelio ženklą Nr. 636.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pareiškėjo D. V. skundą atsisakė priimti.
Šalies argumentai
Aptaręs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, teismas nustatė, kad pareiškėjas su 2020 m. rugsėjo 1 d. prašymu kreipėsi į Kauno apskrities VPK viršininką ir reikalavo raštu pavaldiems pareigūnams nurodyti laikytis teisėtumo principo reikalavimų bei greičio matavimo prietaisus „POLISCAN FM1“ naudoti tik kartu naudojant Kelių eismo taisyklėse numatytą informacinį kelio ženklą Nr. 636. Skundžiamame 2020 m. rugsėjo 16 d. atsakyme atsakovas D. V. nurodė, kad Kelių eismo taisyklės kelio ženklą Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ apibrėžia kaip informacinį, žymintį kelio ruožą, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai. Mobilieji greičio matavimo prietaisai nėra įrengiami kelyje ir nepriskiriami prie įrengtų greičio matavimo prietaisų (stacionarių prietaisų ar vidutinio greičio matavimo sistemų), todėl informacinis kelio ženklas Nr. 636 prieš mobiliuosius greičio matavimo prietaisus neprivalo būti pastatytas.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, teikdamas 2020 m. rugsėjo 1 d. prašymą atsakovui, iš esmė siekė apginti viešąjį interesą, o tokios teisės įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Teismo nuomone, tokių pačių pasekmių pareiškėjas siekia ir kreipdamasis į teismą bei ginčydamas atsakovo informacinio pobūdžio atsakymą, kuriame jam buvo paaiškintas Kelių eismo taisyklėse nustatytas įspėjamųjų kelio ženklų reguliavimas. Teismas akcentavo, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 55 straipsnio nuostatas, teisę ginti viešąjį interesą turi ne bet kas, o tik tie subjektai, kuriems tokia teisė yra nustatyta įstatyme. D. V. ginčo dalyko šiuo atveju nesiejo su jokių savo teisių pažeidimu ar pareigų nepagrįstu atsiradimu, jis nenurodė, kokias teisines pasekmes asmeniškai pareiškėjui Kauno apskrities VPK atsakymas gali sukelti.
Teismas pažymėjo, kad individualus teisės aktas yra vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, o administracinis aktas – vykdant administravimo funkcijas, administravimo subjekto priimtas teisės aktas. Iš šių teisės normų matyti, kad pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, darantis įtaką šio subjekto teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms). Teismas sprendė, kad pareiškėjo ginčijamas Kauno apskrities VPK atsakymas negali būti laikomas individualiu teisės aktu, priimtu D. V. atžvilgiu, kadangi jis tiesiogiai pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukėlė (neturėjo įtakos D. V. teisėms ir pareigoms). Atsakyme pareiškėjui buvo pateikta informacija apie kelio ženklų įrengimą, tačiau jame nebuvo numatyta jokių privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų ar išdėstyta kitų sprendimų, galinčių lemti D. V. teises ir pareigas.
Remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas padarė išvadą, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Atsižvelgęs į tai, kad ginčijamas atsakovo atsakymas D. V. jokių teisinių pasekmių nesukelia ir pareiškėjas nėra tinkamas subjektas viešajam interesui ginti, teismas, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. D. V. reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus teismas atsisakė priimti tuo pačiu pagrindu, kaip išvestinį iš pagrindinio reikalavimo dėl Atsakymo panaikinimo.
III.
Pareiškėjas D. V. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikinti ir jo skundą priimti.
Pareiškėjas paaiškina, kad skunde jis galbūt netinkamai nurodė teisines pasekmes, kurias jam gali sukelti ginčijamas atsakovo atsakymas. Pažymi, kad D. V. su 2020 m. rugpjūčio 27 d. skundu kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą dėl trijų jo atžvilgiu atsakovo padalinio 2020 m. rugpjūčio 7 d. priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose panaikinimo ir teisenų nutraukimo ir jo skundas buvo priimtas nagrinėti, o pareikšti reikalavimai buvo išskirti į tris bylas. Pareiškėjas nurodo, kad yra gauti identiški atsakovo padalinio – Kelių policijos valdybos – atsiliepimai, kuriuose jis reiškia analogišką atsakovui poziciją.
D. V. akcentuoja, kad be daugelio kitų argumentų skunde jis rėmėsi ir tuo, jog atsakovo padalinio pareigūnai, naudodami savo darbo priemones ir veiklos metodus, turi pareigą laikytis teisėtumo principo reikalavimų ir greičio matavimo prietaisus „POLISCAN FM1“ naudoti tik kartu naudodami Kelių eismo taisyklėse nurodytą informacinį kelio ženklą Nr. 636.
Pareiškėjas pažymi, kad gavęs ir apskundęs nutarimus administracinių nusižengimų bylose, atsakovui, kaip vadovaujančiai įstaigai, kontroliuojančiai pavaldžių įstaigų ir pareigūnų veiklos teisėtumą, pateikė prašymą, į kurį buvo atsakyta ginčijamame 2020 m. rugsėjo 16 d. atsakyme. D. V. nuomone, Atsakyme Kauno apskrities VPK savaip aiškino policijos pareigūnų teises ir pareigas, kurias vykdydami bei kuriomis naudodamiesi, atsakovo pareigūnai surinko įrodymus bei priėmė tris minėtus nutarimus administracinių nusižengimo bylose, kuriais pareiškėjui buvo paskirtos įvairaus dydžio piniginės baudos.
D. V. yra įsitikinęs, kad jo skunde minimi atsakovo pareigūnų veiksmai, atlikti nesilaikant Kelių eismo taisyklių, negalėjo būti atliekami, tačiau kaip matyti iš Atsakymo, Kauno apskrities VPK ir toliau neketina jų nutraukti, nelaiko to nei teisės, nei tarnybiniais pažeidimais ir kartu su pavaldiniais tęsia bei sąmoningai toleruoja teisės aktų pažeidinėjimą. Pareiškėjo nuomone, Atsakymas, nepagrįstai atsisakant tenkinti jo prašymą – pavaldiems Kauno apskrities VPK pareigūnams raštu nurodyti laikytis teisėtumo principo reikalavimų ir greičio matavimo prietaisus „POLISCAN FM1“ naudoti tik kartu naudojant Kelių eismo taisyklėse numatytą informacinį kelio ženklą Nr. 636 – yra tiesiogiai susijęs D. V. teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimu bei apsauga, taip pat jo teisėtų lūkesčių, susiformavusių žinant, jog atsakovui galioja aukščiausi teisėtumo jo veikloje laikymosi standartai, t. y. su grėsme pareiškėjui ir toliau ateityje patirti turtinius bei neturtinius praradimus, būnant patrauktam administracinėn atsakomybėn ir dėl kitų jo nepadarytų, tačiau atsakovui pavaldžių policijos pareigūnų įsivaizduojamų teisės pažeidimų, kadangi Kauno apskrities VPK tai toleruoja.
D. V. akcentuoja, kad neįpareigojus atsakovo jam pavaldiems pareigūnams raštu nurodyti dirbant su prietaisu „POLISCAN FM1“, kartu tinkamai įrengti ir kelio ženklą Nr. 636, ir toliau bus tiesiogiai daroma įtaka jo pareigoms, teisėtiems interesams bei lūkesčiams, nepagrįstai pareiškėjui sukeliant įvairios žalos bei įvairių išlaidų, ginčijant nepagrįstus nutarimus, gaištant laiką bylas nagrinėjant teismuose ir kitose institucijose, ginčijant nepagrįstus atsakovo darbuotojų sprendimus, net jeigu Kauno apskrities VPK pareigūnai pripažintų, kad ženklo nebuvo.
Aptaręs teismų praktikoje ir teisės doktrinoje išplėtotą teisėtų lūkesčių apsaugos bei gynimo principo santykiuose su valdžios institucijomis principų sampratą, pareiškėjas teigia, kad jis turi tiesioginį suinteresuotumą ginčo dalyku dar ir dėl to, kad tris 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimus administracinių nusižengimų bylose atsakovo padalinys priėmė remdamasis būtent „POLISCAN FM1“ prietaisų rodmenimis, kai prieš juos jokiu ar tinkamu atstumu nebuvo pastatytas Kelių eismo taisyklėse nurodytas ženklas Nr. 636.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo D. V. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip jam jokių teisinių pasekmių nesukeliantį. Teismas pat nurodė, kad D. V. nėra tinkamas subjektas viešajam interesui ginti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos. Asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti. Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė. Tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas).
Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui, nepripažįstami informacinio pobūdžio dokumentai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-443-502/2020). Tokio pobūdžio raštas, kuriame pateikiama tik informacija, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje keliamų reikalavimų nei savo turiniu, nei forma, todėl jis negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo tenkinimą sąveika lemia tai, kad skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar asmuo teisę kreiptis į teismą realizuoja laikydamasis Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytos tvarkos. Tai, ar pareiškėjas turi į teisę į pareikšto reikalavimo tenkinimą ir kokiu mastu, turi būti analizuojama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ir ar jie objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu, turi analizuoti visas skunde nurodomas aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo teisių ar interesų pažeidimą. Tik įvykdęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnyje įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti visas bylai svarbias aplinkybes bei nustatęs pareiškėjo suinteresuotumą ar nesuinteresuotumą byloje, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies prasme, teismas gali priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-541-520/2016), 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).
Nustatyta, kad pareiškėjas su 2020 m. rugsėjo 1 d. prašymu kreipėsi į Kauno apskrities VPK viršininką ir prašė raštu jam pavaldiems Kauno apskrities VPK pareigūnams nurodyti laikytis teisėtumo principo reikalavimų ir greičio matavimo prietaisus „POLISCAN FM1“ naudoti tik kartu naudojant Kelių eismo taisyklėse nurodytą informacinį kelio ženklą Nr. 636. Išnagrinėjęs šį pareiškėjo prašymą, Kauno apskrities VPK komisariatas 2020 m. rugsėjo 16 d. atsakyme Nr. 20-S-19049 D. V. informavo, kad Kelių eismo taisyklės kelio ženklą Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ apibrėžia kaip informacinį, žymintį kelio ruožą, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai. Mobilieji greičio matavimo prietaisai nėra įrengiami kelyje ir nepriskiriami prie įrengtų greičio matavimo prietaisų (stacionarių prietaisų ar vidutinio greičio matavimo sistemų), todėl informacinis kelio ženklas Nr. 636 prieš mobiliuosius greičio matavimo prietaisus neprivalo būti pastatytas. Atsakymo turinys patvirtina, kad juo pareiškėjui buvo paaiškinta, kodėl informacinis kelio ženklas Nr. 636 prieš mobiliuosius greičio matavimo prietaisus neprivalo būti pastatytas, tačiau įvertinus pareiškėjo atsakovui teikto prašymo turinį, yra akivaizdu, kad jo prašymas pavaldiems pareigūnams nurodyti greičio matavimo prietaisus „POLISCAN FM1“ naudoti tik kartu naudojant Kelių eismo taisyklėse nurodytą informacinį kelio ženklą Nr. 636, nebuvo patenkintas, t. y. Atsakyme buvo išreikšta viešojo administravimo institucijos valia neatlikti veiksmų, kuriuos jos buvo prašoma atlikti. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo akivaizdžiai išvadai, kad ginčijamas aktas jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia.
Teisėjų kolegija pažymi, kad skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje paprastai nėra ir neturi būti tiriama (išskyrus atvejus, kai tokia aplinkybė akivaizdi), ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundo (prašymo) patenkinimą, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – galimo materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytos tvarkos. Konstatavus, jog asmens materialiosios teisės kyla kitų teisinių santykių pagrindu, negu buvo priimtas skundžiamas administracinis aktas, ir administracinis aktas ar veiksmas (neveikimas) negali turėti įtakos pareiškėjo turimoms teisėms, paprastai turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas. Nagrinėjamu atveju spręsdamas D. V. skundo priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas turėjo tik nustatyti, ar pareiškėjas, realizuodamas savo teisę kreiptis į teismą, turėjo tam pakankamas procesines prielaidas, ar jas pagrindė, t. y. ar nurodė tas aplinkybes, kurios, jo nuomone, patvirtina, kad ginčijamas administracinis aktas daro poveikį D. V. subjektinėms teisėms ir teisėtiems interesams.
Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju skundo priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad ginčijamas aktas D. V. jokių teisinių pasekmių nesukelia, ir remdamasis tuo, jo skundą atsisakyti priimti. Spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, teismas turėjo tik nustatyti, ar jis, realizuodamas savo teisę kreiptis į teismą, turėjo tam pakankamas procesines prielaidas, ar jas pagrindė, t. y. ar nurodė aplinkybes, kurios, jo nuomone, patvirtina, kad ginčijamas administracinis aktas daro poveikį jo subjektinėms teisėms ir teisėtiems interesams. Jokių duomenų, kad nagrinėjamu atveju D. V. ginčų viešąjį interesą, administracinėje byloje nėra, todėl tokia teismo padaryta išvada negali būti laikoma pagrįsta.
Atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino skundui priimti teisiškai svarbias aplinkybes, jo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis, kurioje buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Atsakymo panaikinimo ir išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl turi būti panaikinta, o pareiškėjo D. V. skundo priėmimo klausimas turi būti perduotas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo D. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo D. V. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.